Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso civilinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Programa statybai“ prašymą patvirtinti kreditorinį reikalavimą bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Išskirtinio būsto statyba“ bankroto byloje,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „Išskirtinio būsto statyba“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas D. J..

2. BUAB „Išskirtinio būsto statyba“ nemokumo administratorius pateikė prašymą patvirtinti patikslintus kreditorinius reikalavimus. Papildomai nurodė, kad UAB ,,Programa statybai“ pateikė prašymą tvirtinti kreditorinius reikalavimus, tačiau nepagrindė skolos dydžio ir skolos atsiradimo aplinkybių, todėl jo vertinimu šis kreditorinis reikalavimas neturi būti įtrauktas į kreditorių sąrašą. Nurodo, kad gavus papildomus duomenis, klausimas dėl jų pagrįstumo galėtų būti svarstomas iš naujo.

3. 2022 m. gegužės 6 d. nutartimi nutarta patvirtinti nemokumo administratoriaus neginčijamus kreditorinius reikalavimus, nemokumo administratoriaus ginčijamą pareikštą UAB ,,Programa statybai“ kreditorinį reikalavimą atsakovei BUAB „Išskirtinio būsto statyba“ išskirti iš BUAB „Išskirtinio būsto statyba“ bankroto bylos (Nr. eB2-345-730/2022) į atskirą bylą, suteikiant naują bylos numerį, nustatyti UAB ,,Programa statybai“ 14 dienų terminą nuo pranešimo gavimo dienos atsiliepimui pateikti, atsižvelgiant į nemokumo administratoriaus prieštaravimus, skirti nagrinėti UAB ,,Programa statybai“ ginčijamą kreditorinį reikalavimą rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje 2022 m. birželio 6 d. 10.00 val.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorius ginčija UAB ,,Programa statybai“ finansinį reikalavimą BUAB „Išskirtinio būsto statyba“ bankroto byloje, kuri BUAB „Išskirtinio būsto statyba“ buvo iškelta ir atitinkamai bankroto procedūra prasidėjo galiojant Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) nuostatoms.

7. JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo. Pagal JANĮ 41 straipsnio 3 dalį teismas nemokumo administratoriaus prašymu gali pratęsti šio straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą, bet ne ilgesniam kaip 14 dienų laikotarpiui.

8. JANĮ 42 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių finansinių reikalavimų gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami. JANĮ 42 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas nemokumo administratoriaus, juridinio asmens, kreditoriaus, dėl kurio reikalavimo tvirtinimo yra kilęs ginčas, prašymu arba savo iniciatyva gali kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

9. Kadangi JANĮ numatytos kreditorių reikalavimų tvirtinimo principinės nuostatos, palyginus su anksčiau galiojusio ĮBĮ nuostatomis, nepasikeitė, tikslinga vadovautis šiuo klausimu suformuota kasacinio teismo praktika. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuota nuostata, kad kreditoriaus reikalavimui nesant patvirtintam įsiteisėjusiu teismo sprendimu, bankroto byloje pareikštas kreditoriaus reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jei skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų reiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje. Tokio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011, 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-690/2018).

10. Teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima išvada, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009). Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2013, 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-660/2018). Taigi dėl bankroto bylose egzistuojančio viešojo intereso, teismas turi pareigą imtis priemonių, kad nebūtų patvirtinti nepagrįsti kreditorių reikalavimai ir būtų apsaugoti tiek visų kreditorių, tiek pačios bankrutuojančios įmonės interesai.

11. Ar reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus būtent nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančią įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012). Reikšmingos byloje aplinkybės nustatomos ir įvertinamos, vadovaujantis CPK įtvirtintomis įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklėmis ir jų aiškinimo bei taikymo klausimais suformuota kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013). Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus.

12. CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita.

13. Tarp UAB ,,Programa statybai“ (paskolos davėjas) ir BUAB „Išskirtinio būsto statyba“ (paskolos gavėjas) sudaryta paskolos sutartis atitinka CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nurodytą sutarčių rūšį. Paskolos sutartis sudaryta 2020 m. birželio 1 d. NR. SUT-026 (toliau – Paskolos sutartis). Paskolos sutarties 1 punkte numatyta, kad paskolos davėjas perves pagal poreikį dalimis arba visą sumą iki 35000 EUR į paskolos gavėjo sąskaitą Luminor banke Nr. (duomenys neskelbtini).

14. CK 6.871 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog jeigu paskolos suma viršija 3 000 EUR ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos. Aptariamu atveju Paskolos sutartis sudaryta dėl 35 000 EUR (viršija 3 000 EUR reikalavimą) ir sandoris buvo vykdytas grynais pinigais. Dėl šios priežasties teismas sprendžia, jog Paskolos sutartis turėjo būti notarinės formos.

15. Sandorių, kuriems nenustatyta privalomo notarinio tvirtinimo, formos nesilaikymas nedaro jų negaliojančiu, išskyrus atvejus, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose (CK 1.93 straipsnio 1 dalis) bei sukuria tam tikrus šalių siekiamus teisinius padarinius ir tik kilus ginčui pasunkina tokio sandorio sudarymo ar jo vykdymo fakto įrodinėjimą (CK 1.93 straipsnio 2 dalis), o įstatymo nustatytos notarinės formos nesilaikymas visais atvejais daro sandorį negaliojantį (CK 1.93 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1848-450/2020, nutarties 34 punktas). Paskolos sutartis buvo sudaryta paprasta rašytine forma, o sandoris, viršijantis 3 000 EUR, įvykdytas grynaisiais pinigais, todėl konstatuotina, kad sandorio šalys, tai yra, BUAB „Išskirtinio būsto statyba‘ ir UAB „Programa statybai“ nesilaikė įstatymo leidėjo nustatyto sandorio formos reikalavimo. Sandoris, sudarytas pažeidžiant imperatyvųjį notarinės formos reikalavimą, nesukelia tų teisinių padarinių, kurių siekė jį sudariusios šalys (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1848-450/2020, nutarties 35 punktas).

16. Jeigu sandoris negalioja dėl to, kad nesilaikoma įstatymų reikalaujamos formos, atsiranda CK 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmės (CK 1.93 straipsnio 5 dalis). Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Restitucijos taikymo esmė pripažįstant sandorius negaliojančiais yra ta, kad šalys, gavusios turtą pagal nuginčytą sandorį, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkuriant ankstesnę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278-248/2017).

17. Teismas konstatuoja, kad tarp šalių, tai yra, BUAB „Išskirtinio būsto statyba“ ir UAB „Programa statybai“ sudaryta Paskolos sutartis neatitiko įstatymo reikalaujamos notarinės formos, todėl yra pagrindas Paskolos sutartį pripažinti negaliojančia ab initio (liet. nuo sudarymo momento) (CK 1.93 straipsnio 3 dalis, 1.95 straipsnio 1 dalis) ir taikyti restituciją, tai yra, UAB „Programa statybai“ priteisiant grynaisiais pinigais perduotą sumą (CK 1.93 straipsnio 5 dalis).

18. Iš UAB „Programa statybai“ atsiskaitomosios sąskaitos išrašo matyti, jog BUAB „Išskirtinio būsto statyba“ laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 9 d. iki 2021 m. balandžio 9 d. buvo pervesta 33 276,57 EUR. Iš tarp šalių pasirašyto suderinimo akto matyti, kad skola yra 30 297,37 EUR. UAB „Programa statybai“ prašo patvirtinti 30 297,37 EUR dydžio reikalavimą, nurodydama, kad šią sumą sudaro paskolos suma. Kitų duomenų dėl skolos dydžio nėra. Nemokumo administratorius iki teismo posėdžio papildomų paaiškinimų, prieštaravimų dėl skolos dydžio nepateikė. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, sudaro pagrindą išvadai padaryti, jog dalis perduotos paskolos sumos buvo grąžinta ir šiuo metu perduota paskolos suma yra 30 297,37 EUR.

19. Pažymėtina, jog CK 1.78 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (liet. savo iniciatyva). Kasacinio teismo išaiškinta (CPK 4 straipsnis), kad teismui, sprendžiančiam dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą vykdyti prievoles, išplaukiančias iš sandorio, net ir nesant atitinkamų šalies reikalavimų, kyla pareiga ex officio patikrinti, ar nėra pagrindo pripažinti sandorį niekiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-248/2020, nutarties 24 punktas).

20. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog pripažinus Paskolos sutartį negaliojančia ab initio (liet. nuo sudarymo momento) (CK 1.93 straipsnio 3 ir 5 dalys, 1.95 straipsnio 1 dalis) bei taikius restituciją natūra (CK 1.80 straipsnio 2 dalis), yra teisinis pagrindas patvirtinti UAB „Programa statybai“ 30 297,37 EUR finansinį reikalavimą (CPK 185 straipsnis, JANĮ 42 straipsnio 1 dalis). Teismas, susipažinęs su UAB „Programa statybai“ finansinį reikalavimą pagrindžiančiais dokumentas bei atsižvelgęs į ginčo situaciją, sprendžia, kad UAB „Programa statybai“ 30 297,37 EUR finansinis reikalavimas priskirtinas antrajai kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo eilei, kuris tenkintinas pirmuoju etapu (JANĮ 94 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 3 straipsnio 1, 4–5 punktais, 15, 41–42 straipsniais, 94 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 8 dalimi, 73–74, 290–291 straipsniais

nutaria:

pripažinti tarp UAB ,,Programa statybai“ ir BUAB „Išskirtinio būsto statyba“ sudarytą 2020 m. birželio 1 d. Paskolos sutartį Nr. SUT-026 negaliojančia ab initio (liet. nuo sudarymo momento) dėl įstatymų reikalaujamos sandorio notarinės formos nesilaikymo.

Taikyti restituciją natūra ir patvirtinti 30 297,37 EUR finansinį reikalavimą BUAB „Išskirtinio būsto statyba“ nemokumo (bankroto) byloje, tenkintiną antrąja kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo eile pirmuoju etapu.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.