Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs S. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniojo specialisto G. G. 2019 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini)panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas A. V. 2019 m. gegužės 8 d. S. P. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 422 straipsnio 6 dalį (redakcija, galiojusi iki 2019-04-01) dėl to, kad S. P. 2019 m. kovo 28 d. 12.35 val. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo marichuanos, tai patvirtina 2019-03-28 medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. (duomenys neskelbtini).

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresnysis specialistas G. G. 2019 m. gegužės 28 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį S. P. nubaustas dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 6 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2019-04-01), padarymo ir jam paskirta 580 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 30 mėnesių.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas taip pat pažymi, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, jog proceso dalyviams nepriimtinos išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad administracinio nusižengimo teisena pradėta nepagrįstai.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintose Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse sąvoka „apsvaigimas“ apibrėžiama kaip asmens psichikos būsena ar elgesio sutrikimas, kuriuos sukelia psichiką veikiančios medžiagos (narkotinės, psichotropinės medžiagos, metilo, propilo, butilo, amilo, heksilo alkoholis ir kitos), išskyrus etilo alkoholį. Tam, kad būtų nustatyta, jog pavartota psichiką veikianti medžiaga sukėlė apsvaigimo būseną, yra atliekama medicininė apžiūra neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti. Transporto priemonių vairuotojų, įtariamų apsvaigimu, patikrinimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtinta Medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodika (toliau - Metodika).

Metodikos 9.1 punkte numatyta, jog apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti, išskyrus Metodikos 9.7 papunktyje nurodytą atvejį, imama kraujo ir būtinai šlapimo. Metodikos 9.7 papunktyje nustatyta, kad kai apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymas atliekamas šios Metodikos 3.1 papunktyje nurodytų subjektų siuntimu (nagrinėjamu atveju – policijos pareigūno siuntimu) ir asmens būklės vertinimo metu nustatoma apsvaigimo požymių, taip pat greitos tyrimo priemonės (testai) patvirtina psichiką veikiančių medžiagų vartojimą, esant asmenį siuntusių subjektų raštiškam nurodymui, kiti šios Metodikos 9 punkte nurodyti veiksmai neatliekami. 9.4 papunktyje nustatyta, kad greitos tyrimo priemonės (testai) paprastai taikomos kaip pradinis tyrimo metodas psichiką veikiančių medžiagų vartojimui nustatyti. Greitos tyrimo priemonės (testo) tyrimo metodo rezultatams patvirtinti taikomi šios Metodikos 9.3 papunktyje nurodyti metodai (ir šios Metodikos 9.5 papunkčio nustatyta tvarka), išskyrus šios Metodikos 9.7 papunktyje nurodytą atvejį. Taigi, tam, kad būtų galima nustatyti, ar asmuo yra apsvaigęs, užtenka gydytojo apžiūros bei greitos tyrimo priemonės (testo) rezultatų.

Nors nagrinėjamu atveju iš medicininės apžiūros akto nematyti, koks biologinės terpės bandinys buvo paimtas tikrinant S. P. apsvaigimą, t. y. nėra pabraukta, koks - kraujo ar šlapimo - bandinys paimtas, tačiau iš byloje esančių duomenų visumos, būtent: paties S. P. ir liudytojos D. A. skundo nagrinėjimo teisme metu duotų parodymų matyti, jog tikrinant S. P. buvo paimtas tik šlapimo bandinys. S. P. apsvaigimas buvo nustatytas vadovaujantis Metodikos 9.7 papunkčiu, todėl tiriamojo kraujas šiuo atveju ir neturėjo būti paimtas. Vien ta aplinkybė, kad nebuvo paimti visi privalomi tirti biologinės terpės bandiniai, šiuo atveju neatliktas kraujo tyrimas, kad nebuvo asmenį siuntusių subjektų raštiško nurodymo neatlikti Metodikos 9 punkte nurodytų veiksmų, nesudaro pagrindo medicininės apžiūros aktą laikyti negaliojančiu ir nesivadovauti pagal Metodikoje nustatytą tvarką gautais ir jame užfiksuotais duomenimis. Šiuo atveju medicininės apžiūros akte užfiksuoti duomenys turi būti vertinami kartu su kitais administracinio nusižengimo byloje esančiais duomenimis, ir tik įvertinus jų visumą turi būti sprendžiama, ar jų pakanka apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų faktui konstatuoti. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju tokių duomenų pakanka.

Iš administracinio nusižengimo byloje esančio medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog atliekant S. P. apžiūrą buvo atliki visi Metodikos 2 punkte numatyti medicininę apžiūrą sudarantys veiksmai – įvertinta bendra asmens būklė, paimta ir ištirta tiriamoji medžiaga (šlapimas) ir gautų duomenų pagrindu suformuluota galutinė išvada. Atlikdama bendrą asmens būklės vertinimą, gydytoja vertino S. P. išvaizdą, odą, gleivines, kvėpavimo dažnį ir pobūdį, širdies susitraukimų dažnį, arterinį kraujospūdį, eiseną, stovėseną, vokų, liežuvio ir pirštų virpėjimą, vyzdžius bei kt., bei užpildė medicininės apžiūros aktą. Vertinant bendrą S. P. būklę, jis pats gydytojai, kurią teismas apklausė liudytoja byloje, nurodė, jog vakar rūkė marichuaną, dvi cigaretes (ta aplinkybė užfiksuota akte ir jos tikrumą liudytoja, kuri procese yra visiškai neutrali, patvirtino posėdžio metu), tačiau skundo nagrinėjimo teisme metu pareiškėjas tvirtino surūkęs tik vieną cigaretę, kas iš esmės rodo S. P. parodymų nenuoseklumą ir leidžia pagrįstai manyti, jog tokiu būdu S. P. bando švelninti savo teisinę padėtį.

Aplinkybę, jog S. P. gydytojos apžiūros metu pripažino, kad vartojo marichuaną, teisme patvirtino ir liudytojais apklausti policijos pareigūnai. Liudytojas T. Č. parodė, kad medikams bendraujant su piliečiu jis buvo aktyvus, užsivedęs, reiškiantis savo nuomonę; daktarė, kuri atliko testą, jo paklausė, ar jis vartoja; jis sakė, kad vartoja vakarais, kad geriau užmigtų ir virškintų, pats girdėjo, nes durys buvo priešais; jis su daktare bendravo garsiai. Liudytojas V. T. parodė, kad kol buvo vykdoma asmens apžiūra, stiklinės durys buvo atidarytos, patys apžiūrą matė; asmuo testus atliko sunkiai, jis negalėjo pastovėti, daug kalbėjo, kad jam sveika apetitui ir miegui. Be to, apžiūros medicinos įstaigoje metu buvo paimtas ir biologinės terpės – šlapimo bandinys, iš kurio buvo nustatyta, kad S. P. vartojęs psichoaktyvias medžiagas - marichuaną. Gydytoja, įvertinusi visus medicininės apžiūros metu surinktus duomenis, t. y. duomenis apie bendrą S. P. būklę, šlapimo tyrimo rezultatus, padarė išvadą, kad S. P. yra vartojęs psichoaktyviųjų medžiagų, tačiau nenurodė, ar asmuo buvo apsvaigęs nuo šios psichoaktyviosios medžiagos ir ar galėjo/negalėjo vairuoti transporto priemones. Šiuo atveju sutiktina, kad pildant minėtą aktą, buvo padaryta nežymių pažeidimų, kurie, be kita ko, vėliau buvo pašalinti VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės 2019 m. balandžio 9 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. balandžio 25 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išvados patikslinimo, be to, minėti akto trūkumai nėra tokio lygio, dėl kurių padarymo asmeniui neturėtų būti taikoma administracinė atsakomybė. Šiuo atveju itin svarbia aplinkybe laikytina ir tai, jog VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės 2019 m. balandžio 25 d. rašte dėl išvados patikslinimo nurodyta, jog pagal medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatymo akto Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis pacientas S. P. vairuoti negalėjo, kas iš esmės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų.

Tai, kad asmuo buvo apsvaigęs nuo narkotikų, skundo nagrinėjimo teisme metu aiškiai patvirtino ir liudytoja apklausta asmens būklės vertinimą atlikusi medikė D. A., t. y., jog gavo išvadą, kad rasta marichuanos; padarė išvadą, jog asmuo vartojo psichikos aktyvias medžiagas - marichuaną; asmuo, jos manymu, buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų; jo elgesys buvo ne visai adekvatus; jis buvo euforiškas, energingas, linksmai šnekėjo, patenkintas, laimingas, pagyvėjusių emocijų; Rombergo pozoje įsitempęs, apsunkintai pasvyravo, akių judesiai buvo su dismetrija; divergencija buvo sutrikusi, tai akių judesiai buvo sutrikę; daro tokį testą iš tam tikro atstumo, rodo pieštuką ir liepia žiūrėti, ir žmogus tiesiai žiūri, jo akių judesiai nukreipti į objektą, po to judina artyn ir žmogus turi akimis suvesti, jis nesuvedė; pokalbis buvo labai lengvas, mąstymas greitesnis, nuotaika gera, linksmas žmogus tokioje situacijoje; pagal rastus duomenis vertina, kad jis buvo vartojęs ir apsvaigęs; pati asmens apsvaigimu neabejoja, suprato, kad reikia įvertinti, ar vartojęs, jei būtų klausimas, ar asmuo gali vairuoti, būtų parašiusi, kad vairuoti negali; raštą, rašytą policijai, kad S. P. vairuoti negalėjo, tvirtina.

Itin svarbia aplinkybe laikytina ir tai, jog S. P. ne tik medikei, bet ir skundo nagrinėjimo teisme metu pripažino, kad vartojo kanapes gal parą prieš važiuojant, kokią septintą vakaro surūkė vieną cigaretę, kas iš esmės patvirtina aplinkybę, jog pareiškėjas neginčija fakto, kad jis svaiginasi marichuana, tačiau nesutinka, kad automobilio vairavimo metu buvo apsvaigęs, nes nuo psichoaktyvių medžiagų - marichuanos vartojimo buvo praėjęs ilgas laiko tarpas, t. y. sulaikymo metu buvo praėję gal 16 valandų, o patikrintas praėjus apie 20 valandų. Teismo vertinimu, tai tik S. P. gynybinė pozicija siekiant išvengti administracinės atsakomybės, priešingai, S. P. nurodytos aplinkybės visiškai nepaneigia paties apsvaigimo fakto, kuris vėliau ir buvo nustatytas teisės aktų nustatyta tvarka.

Pastebėtina ir tai, jog įtarimų, kad S. P. gali būti apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, kilo ir jį sustabdžiusiam pareigūnui A. R., kuris skundo nagrinėjimo teisme metu apklaustas liudytoju parodė, jog iš apžiūros vairavusio asmens vyzdžiai buvo išsiplėtę; kolegos taip pat pastebėjo, kad vairuotojo vyzdžiai išsiplėtę, jis buvo agresyviai nusiteikęs, iššaukiančiai; visų automobilyje buvusių asmenų vyzdžiai buvo išsiplėtę.

Nepagrįstu laikytinas ir skundo argumentas, jog policijos pareigūnams paklausus, ar S. P. gali vairuoti, medikė atsakė, kad gali, todėl policijos pareigūnai gražino vairuotojo pažymėjimą ir leido vairuoti transporto priemonę. Tokias pareiškėjo nurodytas aplinkybes iš esmės paneigia teisme liudytoja apklausta medikė D. A. bei liudytojais apklausti policijos pareigūnai T. Č. ir V. T.. Liudytoja D. A. parodė, kad jos pareigūnai neklausė, ar vyras gali vairuoti. Liudytojas T. Č. parodė, kad medikės neklausė, ar vyras gali vairuoti. Analogiškas aplinkybes nurodė ir liudytojas V. T., t. y., kad su gydytoja nebendravo, daktarės neklausė, ar asmuo gali vairuoti. Pastebėtina, jog byloje nėra duomenų, kad medikė ar policijos pareigūnai asmeniškai būtų suinteresuoti administracinio nusižengimo bylos baigtimi, todėl netikėti jų duotais parodymais, kurie atitinka tarpusavyje, nėra jokio teisinio pagrindo.

Teismas, įvertinęs visus aukščiau nurodytus duomenis, sprendžia, jog jų visumos visiškai pakanka konstatuoti, kad S. P. transporto priemonę vairavo būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Teismas neturi objektyvaus pagrindo netikėti medicinos apžiūros akte, protokole užfiksuotais duomenimis bei liudytojų parodymais. Nors nagrinėjamu atveju ir nebuvo paimtas biologinės terpės – kraujo bandinys, tačiau vien šio tyrimo nebuvimas nepaneigia nei šlapimo tyrimo rezultatų, iš kurių matyti, kad S. P. šlapime rasta marichuanos, nei kitų byloje esančių duomenų, patvirtinančių S. P. apsvaigimo nuo narkotinių medžiagų faktą.

Pastebėtina, jog analogišką praktiką, vertinant, ar asmuo vairavimo metu nuo psichiką veikiančių medžiagų buvo apsvaigęs, tame tarpe – pasisakant, ar tokiu atveju yra būtinas kraujo bandinio paėmimas; kokia yra reikšmę sudaro tai, kad nebuvo asmenį siuntusių subjektų raštiško nurodymo neatlikti Metodikos 9 punkte nurodytų veiksmų ir kt., formuoja ir kiti Lietuvos Respublikos teismai (pvz., Panevėžio apygardos teismo 2018 m. balandžio 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-70-581/2018; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-435-898/2018; Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. liepos 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-259-382/2019 ir kt.). Situacija, kuri buvo analizuota Šiaulių apygardos teismui 2018 m. lapkričio 18 d. priimant nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-195-354/2018, nėra identiška nagrinėtinai situacijai, kadangi skunde minimoje byloje buvo pateikta teismo medicinos specialisto konsultacinė išvada dėl galimo asmens apsvaigimo, t. y. Šiaulių apygardos teismo nagrinėtos bylos ir šios nagrinėjamos bylos ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija) yra visiškai skirtingos.

Pareiškėjas savo skunde nurodo, jog, vadovaujantis ANK 3 straipsnio 2 dalimi, pakeista ANK 422 straipsnio redakcija švelnina atsakomybę, todėl pareigūnas, priimdamas sprendimą dėl nuobaudos, turėjo taikyti dabar galiojančio ANK 422 straipsnio 5 dalies normą bei taikyti administracinio poveikio priemonę, numatytą ANK 422 straipsnio 6 dalyje, t. y. teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių, tačiau pareigūnas pritaikė sankciją, net metais viršijančią galiojančią griežčiausią sankcijos ribą. Su tokia pareiškėjo nurodyta aplinkybe atsiliepime į skundą sutiko ir institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius S. P. už ANK 422 straipsnio 6 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2019-04-01) numatyto nusižengimo padarymą paskyrė 580 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.

ANK 422 straipsnio 6 dalies (redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.) sankcijoje buvo numatyta, kad šiame straipsnyje numatyto nusižengimo padarymas užtraukia vairuotojams baudą nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų šešiasdešimt eurų bei to paties straipsnio 9 dalyje buvo numatyta, jog už ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyto nusižengimo padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki ketverių metų. ANK 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, atsako pagal įstatymus, galiojusius to nusižengimo padarymo metu. Pagal šio straipsnio 2 dalį įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią. S. P. nusižengimas padarytas 2019 m. kovo 28 d. ANK 422 straipsnio 6 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2019 m. balandžio 1 d., Lietuvos Respublikos 2019 m. sausio 11 d. įstatymas Nr. XIII-1931) numatyta, jog už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Taigi, institucija S. P. pagal ANK 422 straipsnio 6 dalį (redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.) už pažeidimą, padarytą 2019 m. kovo 28 d., galiojant naujajai ANK 422 straipsnio redakcijai (redakcija, galiojanti nuo 2019 m. balandžio 1 d., Lietuvos Respublikos 2019 m. sausio 11 d. įstatymas Nr. XIII-1931) turėjo paskirti ne ilgesnės trukmės specialiosios teisės atėmimą nei ANK 422 straipsnio 6 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2019 m. balandžio 1 d., Lietuvos Respublikos 2019 m. sausio 11 d. įstatymas Nr. XIII-1931) numatytas maksimalus administracinio poveikio priemonės - specialiosios teisės atėmimo terminas.

Įvertinęs pirmiau aptartus duomenis bei atsižvelgęs į naująją ANK 422 straipsnio redakciją, į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę (iki tol nebuvo padaręs grubių teisės pažeidimų), į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, teismas sprendžia, jog 2019 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis dėl administracinio poveikio priemonės taikymo keistina, sutrumpinant S. P. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki straipsnio sankcijoje (redakcija, galiojanti nuo 2019 m. balandžio 1 d. Lietuvos Respublikos 2019 m. sausio 11 d. įstatymas Nr. XIII-1931) numatyto minimalaus laikotarpio, t. y. būtent iki 1 metų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu, teismas

nutarė:

S. P. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniojo specialisto G. G. 2019 m. gegužės 28 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo S. P. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 6 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.), padarymą skirta 580 Eur bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones 2 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 6 dalimi (redakcija, galiojanti nuo 2019 m. balandžio 1 d., Lietuvos Respublikos 2019 m. sausio 11 d. įstatymas Nr. XIII-1931), sutrumpinti S. P. taikytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 1 (vienerių) metų.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.