Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal D. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. rugsėjo 7 d. nutarties, kuria skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato (toliau – Institucija) 2018 m. vasario 27 d. nutarimo buvo atmestas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

5. D. B. Institucijos 2018 m. vasario 27 d. nutarimu nubaustas už tai, kad vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų (marihuanos), taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 6 dalyje. Minėtoje straipsnio dalyje atsakomybė numatyta už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenys. Nagrinėjamu atveju byloje neginčijama aplinkybė, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo vartojęs narkotinių medžiagų, tačiau keliamas klausimas dėl šių narkotinių medžiagų vartojimo laiko bei atitinkamai D. B. būsenos įvykio metu – anot apelianto, automobilio vairavimo metu jis apsvaigęs nebuvo, o jo šlapime rastos medžiagos, liudijančios narkotinių medžiagų vartojimą, yra likusios iš anksčiau.

6. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

8. Nors skunde teigiama, neva D. B. viso proceso metu neigė aplinkybę, jog vairavo apsvaigęs ir tai neva patvirtino liudytojai E. D., E. B. bei D. K., su tokiais argumentais teismas sutinka tik iš dalies. D. B. vairuojamą automobilį šiuo atveju sustabdė dviejų pareigūnų - S. G. bei D. K. ekipažas. Apylinkės teisme D. K. iš tikrųjų nurodė, jog D. B. neigė vartojęs narkotines medžiagas (2018 m. birželio 13 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 23 min. 30 sek. iki 23 min. 52 sek.), tačiau kartu su juo buvęs pareigūnas S. G. patvirtino, jog nors D. B. iš pradžių neigė narkotinių medžiagų vartojimą, tačiau pas vieną iš keleivių radus narkotinių medžiagų, jis pripažino vartojęs narkotines medžiagas prieš porą valandų garažuose (2018 m. birželio 13 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 11 min. 15 sek. iki 12 min. 50 sek.). Kaip nurodė apylinkės teisme, kiti du pareigūnai, kurių parodymai akcentuojami apeliaciniame skunde, t. y. E. D. ir E. B., įvykio metu atliko tam tikrą pagalbinį vaidmenį – iš pradžių stebėjo automobilyje buvusius asmenis, vėliau juos gabeno į komisariatą, D. B. į ligoninę, E. D., paprašytas pareigūno S. G., pagal turimą medžiagą taip pat surašė administracinio nusižengimo protokolą, t. y. šių pareigūnų vaidmuo įvykio tyrime nebuvo pagrindinis. E. D. apylinkės teisme nurodė, jog D. B. nesutiko dėl aplinkybės, jog buvo apsvaigęs (2018 m. gegužės 17 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 58 min. 49 sek. iki 1 val. 00 min. 25 sek.), kitas pareigūnas, E. B., apylinkės teisme teigė, jog iš pradžių D. B. neigė vartojęs narkotines medžiagas, tačiau po testo atlikimo vartojimą pripažino (2018 m. gegužės 17 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 18 min. 01 sek. iki 1 val. 18 min. 33 sek.). Taigi nėra pagrindo teigti, jog pareigūnų E. D. ir E. B. parodymai patvirtino tai, kad D. B. viso proceso metu neigė vartojęs narkotines medžiagas.

9. Nagrinėjamu atveju visi policijos pareigūnai, vienaip ar kitaip susiję su įvykiu, teisme buvo apklausti po įvykio praėjus beveik pusei metų. Atsižvelgiant į pareigūnų darbo pobūdį (su tokiais ir panašiais įvykiais susijusios jų kasdienio darbo funkcijos), natūralu, kad visų aplinkybių tiksliai pareigūnai prisiminti negali. Teismo vertinimu, tiksliausiai aplinkybės, susijusios su tam tikru įvykiu ar asmens sulaikymu, vis dėlto būna užfiksuotos tarnybiniuose pranešimuose, kurie rašomi iš karto po įvykio. Nagrinėjamoje byloje toks tarnybinis pranešimas buvo surašytas pareigūno S. G. 2017 m. gruodžio 18 d. (31 b. l.), t. y. įvykio dieną. Nors, kaip teisingai pažymėta skunde, šis tarnybinis pranešimas buvo rašomas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, jame vis dėlto pakankamai nuosekliai ir aiškiai aprašytas visas įvykis, taip pat ir tai, kad D. B. pripažino narkotines medžiagas vartojęs prieš dvi valandas Elektrėnuose esančiuose garažuose. Pareigūnas S. G. apylinkės teisme patvirtino, jog tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės yra teisingos. Tai, kad kiti teisme apklausti pareigūnai šios aplinkybės neprisiminė (dėl prisipažinimo apie narkotinių medžiagų vartojimą garaže prieš porą valandų), gali būti paaiškinama aukščiau minėtu pareigūnų darbo pobūdžiu bei laiko tarpu nuo įvykio iki apklausos apylinkės teisme. Nors skunde keliamas klausimas dėl pareigūno S. G. reputacijos (pažymimas jo teistumas) bei jo parodymų patikimumo, S. G. veiksmai šiame tyrime neteisėtais pripažinti nebuvo. S. G., kaip ir kiti apklausti pareigūnai, D. B. iki automobilio sustabdymo nepažinojo, priežasčių, kodėl S. G. galėtų apkalbėti D. B., skunde nenurodoma, taigi jo parodymais teismo vertinimu nagrinėjamu atveju vadovautasi pagrįstai.

10. Apeliaciniame skunde, vėlgi remiantis liudytojo S. G. teistumu dėl dokumentų klastojimo, atkreipiamas dėmesys į tam tikrus šioje byloje esančių dokumentų trūkumus (3.4. punktas). Visų pirma, didžiąją dalį dokumentų, kurių trūkumai nurodomi apeliaciniame skunde, ruošė ne S. G. – administracinio sulaikymo protokolas pasirašytas D. K. (21 b. l.), administracinio nusižengimo protokolą surašė E. D. (5 b. l.), sprendimas nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo pasirašytas E. B. (23 b. l.). Antra, kaip teisingai pažymėta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, nurodyti trūkumai ar netikslumai yra neesminiai, nepaneigiantys D. B. kaltės. Taigi minimi dokumentų trūkumai reikšmės vertinant S. G. parodymų patikimumą šiuo atveju neturi.

11. Nagrinėjamu atveju D. B. automobilis buvo sustabdytas po to, kai pareigūnai pastebėjo keistą manevrą – automobilis įvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę ir iš karto išvažiavo. Sustabdę automobilį pareigūnai užuodė jame narkotinių medžiagų kvapą, kaip nurodė apylinkės teisme, jie taip pat atkreipė dėmesį į tam tikrus vairuotojo požymius – S. G. nurodė pastebėjęs nerišlią kalbą, pavargusias akis (2018 m. birželio 13 d. garso įrašas nuo 10 min. 45 sek.), D. K. nurodė pastebėjęs nervinimąsi, išblyškusį veidą (tas pats įrašas nuo 21 min. 20 sek. iki 22 min. 00 sek.). Teismo vertinimu, tokios pareigūnų nurodytos aplinkybės patvirtina, jog šiuo atveju automobilio vairuotojo D. B. bendra būklė, kaip to reikalaujama apeliaciniame skunde minimų Taisyklių 8.1. papunktyje, buvo įvertinta. Aplinkybė, jog pareigūnai įvardino ne visiškai identiškus apsvaigimo požymius, nepaneigia paties apsvaigimo fakto, kuris vėliau nustatytas teisės aktų nustatyta tvarka.

12. Įtarus, jog automobilio vairuotojas yra apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, D. B. buvo pristatytas į VĮ „Trakų ligoninę“. Ten jį apžiūrėjo gydytoja R. S., kuri buvo apklausta bylą nagrinėjant Institucijoje ir nurodė, jog pagal nustatytus požymius – einant „pėda po pėdos“ mėtosi į šonus, svyruoja, kalba nerišli – asmuo buvo apsvaigęs. Šie požymiai taip pat užfiksuoti medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 17 (27 b. l.). Nors skunde pabrėžiama, jog buvo nustatyti tik du požymiai (iš 22 galimų), ši aplinkybė nepaneigia išvados, jog D. B. buvo apsvaigęs. 2006 m. birželio 20 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-505 buvo patvirtinta medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodika (toliau – Metodika). Apeliaciniame skunde minimame Metodikos 7 punkte įtvirtinta asmens būklės vertinimo atlikimo tvarka bei pildomi dokumentai, nurodyta, jog „gydytojas, vertindamas asmens būklę (išvaizdą, odą, gleivines, kvėpavimo dažnį ir pobūdį, širdies susitraukimų dažnį, arterinį kraujospūdį, eiseną, stovėseną, judesių tikslumą, vokų, liežuvio ir pirštų virpėjimą, vyzdžius bei kt.), užpildo patvirtiną formą. Kaip matyti, šiame punkte iš tikrųjų nurodytas nebaigtinis požymių, kurie turi būti vertinami, sąrašas, tačiau minimalus, būtinas apsvaigimui nustatyti požymių skaičius nenurodytas, turi būti vertinama bendra asmens būklė, kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Skunde taip pat nurodomi argumentai, jog teismas nepagrįstai nevertino to, jog minėtų požymių nustatymui galėjo turėti įtakos tai, kad D. B. buvo keturias valandas surakintas antrankiais bei buvo apžiūrimas nemiegojęs, tačiau šių aplinkybių D. B. nenurodė nei jį apžiūrėjusiai gydytojai, nei pasirašydamas minėtą medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą, nei vėliau, duodamas paaiškinimą administracinio nusižengimo protokole. D. B. apžiūrėjusiai gydytojai, kurios, anot D. B., paprašymu jam buvo nusegti antrankiai, abejonių dėl to, jog tokios aplinkybės (pvz. surakinimas antrankiais) gali turėti įtakos asmens būklės vertinimui, nekilo. Nagrinėjamu atveju tiek justą nuovargį, tiek dėl surakinimo antrankiais atsiradusius nepatogumus asmuo nurodė tik vėlesnio bylos nagrinėjimo metu, kas teismo vertinimu yra D. B. pasirinkta gynybinė taktika.

13. Aplinkybę, jog D. B. buvo apsvaigęs, šiuo atveju patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada (26 b. l.), kurioje nurodyta, jog D. B. šlapime buvo rasta tetrahidrokanabinolio rūgšties. Vadovaujantis aukščiau minėtos Metodikos 9.7. punktu, kai apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymas atliekamas šios metodikos 3.1 papunktyje nurodytų subjektų siuntimu ir asmens būklės vertinimo metu nustatoma apsvaigimo požymių, taip pat greitos tyrimo priemonės (testai) patvirtina psichiką veikiančių medžiagų vartojimą, esant asmenį siuntusių subjektų raštiškam nurodymui, kiti šios metodikos 9 punkte nurodyti veiksmai neatliekami. D. B. į medicininę apžiūrą buvo siunčiamas policijos siuntimu (25 b. l.). Kaip nurodė Institucijoje apklausiama gydytoja R. S., šiuo atveju buvo atliktas testas, testo rezultatai buvo teigiami. Gydytoja taip pat nustatė tam tikrus D. B. apsvaigimo požymius. Įvertinusi nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasi atitinkamais teisės aktų reikalavimais, gydytoja padarė pagrįstą išvadą, jog D. B. yra vartojęs psichoaktyviųjų medžiagų ir vairuoti negali.

14. Šiuo atveju Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akte Nr. 2145/2018(01) buvo padaryta išvada, jog remiantis pateiktais duomenimis, atsakyti į klausimą, ar D. B. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, atsakyti negalima, nes nebuvo tiriamas kraujas (89, 90 b. l.). Kaip jau minėta aukščiau, D. B. apsvaigimas buvo nustatytas vadovaujantis Metodikos 9.7. punktu, tiriamojo kraujas šiuo atveju ir neturėjo būti paimtas. Ekspertizės akto tiriamojoje dalyje pažymėta, jog kanapių narkotinio produkto kanabinoidai ir jų skilimo produktai po vienkartinių dozių pavartojimo kraujyje išsilaiko neilgai (tik valandomis), o šlapime gali būti aptinkami iki 2-3 parų; todėl šių narkotinių medžiagų ar jų skilimo produktų šlapime radimas nereiškia, kad šių medžiagų yra kraujyje ir kad žmogus yra jų veikiamas, tai yra apsvaigęs. Nagrinėjamu atveju narkotinės medžiagos rastos tik D. B. šlapime, tačiau jo apsvaigimą, įvertinusi ne tik šlapimo tyrimo rezultatus, bet ir bendrą asmens būklę, nustatė ir D. B. apžiūrėjusi gydytoja R. S.. Aplinkybė, jog ekspertizės metu D. B. apsvaigimo nustatyti nebuvo įmanoma (nepaėmus tiriamojo kraujo, ko ir nebuvo būtina padaryti vadovaujantis minėtomis Metodikos nuostatomis), nepaneigia apžiūros metu nustatytų apsvaigimo požymių, kuriuos šiuo atveju patvirtino ir šlapime rastos narkotinės medžiagos.

15. Skunde taip pat prašoma vadovautis Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2018 m. birželio 21 d. raštu, kuriame pažymėta, kad vartojant kanapes sutrinka laiko suvokimas, rega, klausa, judesių koordinacija, reakcija, gebėjimas susikaupti (98 b. l.), nei vienas iš šių požymių anot apelianto D. B. nebuvo nustatytas. Kaip jau ne kartą minėta, medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte buvo nurodyta, jog einant „pėda po pėdos“ D. B. mėtosi į šonus, svyruoja (27 b. l.), kas patvirtina, jog jo koordinacija buvo sutrikusi. Taigi nurodyti skundo argumentai, neva nei vienas iš minėtame rašte nurodytų apsvaigimo požymių šiuo atveju nebuvo nustatytas, yra klaidingi. Nurodytame Valstybinės teismo medicinos tarnybos rašte taip pat nurodyta, jog apsvaigimas nuo kanapių produktų trunka iki 12-24 val. Kaip jau minėta, D. B. pareigūnui S. G. pripažino kanapes vartojęs prieš porą valandų prieš sustabdymą (vadovaujantis S. G. parodymais). Be to, aplinkybę, jog narkotines medžiagas vartojo 2017 m. gruodžio 17 d., dienos metu (t. y. iki jo sustabdymo 2017 m. gruodžio 18 d., 00.01 val. akivaizdu likus mažiau nei dvylikai valandų), D. B. pripažino apklausiamas kaip liudytojas ir baudžiamojoje byloje (Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. vasario 1 d. baudžiamasis įsakymas, baudžiamoji byla Nr. 1-438-804/2018). Šios aplinkybės bei 2018 m. birželio 21 d. rašte nurodyta apsvaigimo nuo kanapių trukmė dar kartą patvirtina, jog automobilį D. B. vairavo apsvaigęs.

16. Galiausiai, nors apeliaciniame skunde su tokiu vertinimu ir nesutinkama, tiek Institucija, pripažindama D. B. kaltu, tiek teismas, atmesdamas jo skundą, pagrįstai pažymėjo, jog narkotinių medžiagų vartojimą pripažino ir pats D. B. pateikdamas paaiškinimą administracinio nusižengimo protokole, jog „buvo suvartotas labai mažas, minimalus kiekis“ (5 b. l.). Skundo argumentai, jog tokį paaiškinimą D. B. liepė surašyti pareigūnas D. K., yra niekuo nepagrįsti – protokolą surašė ir D. B. pasirašyti davė visai kitas pareigūnas -E. D., kuris kaip nurodė pirmosios instancijos teisme, D. K. D. B. pasirašant protokolą netgi nebuvo. Pažymėtina, jog ir paties D. B. nurodytos priežastys dėl tokio paaiškinimo protokole (stresas, norėjimas namo, 2018 m. gegužės 17 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 49 min. 20 sek. iki 50 min. 30 sek.) yra neįtikinamos. Nors ir nesutiko dėl vairavimo apsvaigus, D. B. pripažino vartojęs narkotines medžiagas, tačiau kas sutrukdė rašant tokį paaiškinimą D. B. nurodyti vėliau akcentuotos aplinkybės, neva narkotinės medžiagos buvo vartotos prieš kelias dienas, D. B. nenurodė nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde. Nagrinėjamoje byloje jo apsvaigimo faktas buvo nustatytas įvertinus surinktų įrodymų visumą – pareigūnų parodymus dėl D. B. būsenos, medicininės apžiūros rezultatus, specialisto išvadą dėl narkotinių medžiagų radimo šlapime, D. B. prisipažinimą. Nors skunde su tokiu įrodymų vertinimu ir nesutinkama, pagrindo teigti, jog byloje buvo pažeistos ANK 569 straipsnyje įtvirtintos įrodymų vertinimo taisyklės šiuo atveju nėra. Tokių pačių įrodymų vertinimo taisyklių laikomasi ir teismų formuojamoje praktikoje analogiško pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-18-942/2015).

17. Dėl skunde nurodomų aplinkybių, susijusių su laiku, kurį D. B. buvo surakintas antrankiais (3.1. punktas), apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šioje byloje nagrinėjamas skundas dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn už vairavimą apsvaigus nuo narkotinių medžiagų, pareigūnų veiksmai surakinant antrankiais D. B. ir tokios priemonės taikymo laikas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Nesutikdamas su pareigūnų atliktais veiksmais jo atžvilgiu, D. B. turi teisę skųsti juos įstatymo nustatyta tvarka, duomenų apie tai, kad kažkokie pareigūnų veiksmai šiuo atveju būtų buvę skųsti, nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

D. B. apeliacinio skundo netenkinti, palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.