Telšių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, atstovui V. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. N. ieškinį atsakovui A. V. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2021 m. kovo 1 d. teismui pateiktoje išvadoje nurodė, kad nepilnamečio N. V. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neprieštarauja nepilnamečio interesams, juo labiau, kad atsakovas su šiuo ieškovės prašymu sutiko. Kadangi ieškovė ieškinyje yra nurodžiusi detalius paskaičiavimus, susijusius su vaiko poreikių tenkinimu, skyrius mano, kad paskaičiavimai yra realūs bei atitinka vaiko amžių, todėl atsižvelgdamas į susidariusią situaciją bei kasacinio teismo praktiką, mano, kad ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo po 300,00 Eur turėtų būti tenkinamas. Taip pat pažymėjo, kad ieškovės siūloma nustatyti atsakovo su nepilnamečiu vaiku bendravimo tvarka neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams.

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti. Dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo pažymėjo, kad ši bendravimo tvarka nėra detali, tačiau tikslinti jos nėra būtinybės, kadangi atsakovas nerodo ir taip iniciatyvos bendrauti su vaiku. Galėtų tikslinti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, jeigu pats atsakovas imtųsi aktyvių veiksmų parodant iniciatyvą bendraujant su vaiku, tačiau atsakovas su vaiku apie du mėnesius nėra bendravęs, to nedaro ir šiuo momentu. Taip pat atsakovas vaikui neteikia visiškai jokio išlaikymo nuo pat 2020 m. kovo mėnesio. Per tą laiką atsakovas keletą kartų davė vaikui apie 30,00 Eur, o kartais – 50,00 eurų, kas nelaikytina prisidėjimu prie vaiko išlaikymo. Ieškovė dirba pardavėja, jos pajamas sudaro minimalus atlyginimas, tačiau jis nepastovus, gauna 100 eurų išmoką už vaiką. Ji svarsto galimybę padidinti savo pajamas, ieškodama geriau apmokamo darbo. Ji gyvendama su atsakovu buvo paėmusi kreditą abiejų poreikių tenkinimui, tas kreditas yra paimtas jos vardu, todėl ji turi papildomų išlaidų. Kredito mėnesines įmokas sudaro 91,00 Eur ir jis bus mokamas dar dvejus metus. Jos išlaidas didžiąja dalimi sudaro valstybei mokami mokesčiai ir išlaidos asmeniniams poreikiams patenkinti – už internetą (12,00 Eur mėn.), už vaikui pirktą planšetinį kompiuterį, kuris pirktas išsimokėtinai (12,00 Eur mėn.), už telefoną (33,00 Eur), taip pat prie būtinųjų išlaidų, ji priskiria ir vaiko vizitus pas dantų gydytoją, kirpyklą, šias išlaidas sudaro apie 20,00 Eur. Paaiškino, kad ji prašo atsakovo prisidėti didesne dalimi prie vaiko išlaikymo ir dėl to, kad ji moka minėtą kreditą. Ji žino, kad atsakovas šiuo metu yra darbingas tik 30 procentų ir jo pajamas sudaro gaunama 143 Eur šalpos pensija, todėl, atsižvelgdama į dabartinę atsakovo finansinę būklę ir ribotas galimybes dirbti, akcentuoja, jog optimaliausia išlaikymo suma vaikui iš atsakovo būtų 200,00 Eur.

Ieškovės atstovė advokatė (duomenys neskelbtini) teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti visa apimtimi. Paaiškino, kad 2012 m. birželio 1 d. Mažeikių rajono apylinkės Teismo įsakymu buvo priteistas nepilnamečiui vaikui N. V. išlaikymas, po 37,65 Eur (130,00 Lt) periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Atsižvelgiant į vaiko amžių, jo poreikiai yra ženkliai padidėję, todėl prašo teismo padidinti priteisto išlaikymo sumą iki 300,00 Eur nuo 2020 m. kovo 1 dienos, nes nuo šio momento atsakovas sūnui nebeteikia išlaikymo. Ieškovės atstovė taip pat paaiškino, jog laikotarpiu, kai pora buvo išsiskyrę, atsakovas vaikui yra skyręs gal kokius 30,00 Eur, kas labiau laikytina ne prisidėjimu prie vaiko išlaikymo, o tik proginėms dovanėlėms. Nurodo, kad ieškovės sudarytame apskaičiavime dėl vaiko skiriamų būtinųjų priemonių, išlaikymo suma yra 400,00 Eur. Nė vienas vaiko poreikis nėra nepagrįstas, kadangi ieškovė, sprendžiant jos uždirbamų pajamų bei išlaidų prasme, ir įvertinus ieškovės pateiktus apskaičiavimus dėl vaiko išlaidų, elgiasi labai taupiai, todėl mažinti reikalaujamo išlaikymo dydžio nebeišeina. Atstovė teigė, kad atsakovas yra pateikęs dokumentus dėl netekto darbingumo, jis nėra visiškai pasveikęs, tačiau tikėtina, kad po ligos jis dės visas pastangas siekiant padėti vaikui teikti išlaikymą. Kadangi ieškovė ne tik dirba, bet ir visa apimtimi prisideda prie vaiko visapusiškos priežiūros, ji susirasti antro darbo dėl ribotų laiko galimybių neturi. Atsakovo požiūris į vaiko išlaikymą iš esmės yra neteisingas, kadangi atsakovas prioritetiniais laiko savo, o ne vaiko poreikius. Visos atsakovo išvardytos priežastys, kodėl negali teikti išlaikymo vaikui, yra paties atsakovo neatsakingo elgesio padarinys ir toks atsainus požiūris negali būti priežastimi mažinti pasiūlytą išlaikymo dydį.

Teismo posėdžio metu atsakovas teigė, kad nesutinka su ieškovės ieškiniu ta dalimi, kuria ji pasisako, kad atsakovas neteikė vaikui visiškai jokio išlaikymo. Jis vaikui išlaikymo nebeteikia nuo tada, kai įvyko avarija, t. y. nuo 2020 m. rugsėjo mėn., tačiau įrodymų dėl teikto išlaikymo negali pateikti. Taip pat nesutinka su prašomos priteisti išlaikymo sumos dydžiu. Taip pat jis kartu su ieškove neėmė nurodyto kredito ir apie tai nežinojo, kadangi tuo momentu buvo užsienyje, o dėl turimų ieškovės kreditorinių prievolių, tarp jų vykdavo nesutarimai, kadangi atsakovas nesupranta, kur ji disponuodavo prisiimto kredito lėšomis. Jis teigia, kad šiuo momentu gyvena pas draugą, jokių papildomų oficialių pajamų be 143 Eur šalpos išmokos jis negauna, todėl prašomo priteisti išlaikymo dydžio negali mokėti, kadangi tokių pajamų net negauna. Jam nustatytas neįgalumas iki 2022 m. kovo mėn., stipriai apribotos jo galimybės dirbti fizinį darbą, kadangi yra pakeistas kelio sąnarys. Santaupų, nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, pastovios gyvenamosios vietos neturi, kadangi gyvena pas draugą, kuris jam ir padeda materialiai tiek pragyventi, tiek padengti turimas skolas. Turi vykdomųjų bylų pas antstolius, kreditorinių įsipareigojimų. Pažymėjo, kad teismo nuosprendžiu jam šiuo metu yra paskirta reali vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, paskirtas specialiosios teisės atėmimas – uždraudimas vairuoti transporto priemonę 2 metams, taip pat automobilio žalos atlyginimas ir iš jo priteista 5000 Eur žalai atlyginti. Be to, jam pačiam reikalingos būtinosios išlaidos pragyvenimui. Atsižvelgiant į jo dabartinę finansinę padėtį, jis galėtų mokėti išlaikymą tik po 100,00 Eur, nes ieškovės pasiūlyta kompromisinė 200,00 Eur suma jam yra per didelė, jis tokių pajamų negauna. Su likusia ieškinio dalimi sutinka. Dėl bendravimo su vaiku tvarkos teigia, kad nenori bendrauti su savo nepilnamečiu sūnumi ir detalesnės bendravimo tvarkos su vaiku nepageidauja.

Išvadą byloje teikiančios institucijos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jų duomenimis, atsakovas A. V. sūnaus N. V. nelanko, jo poreikiais nesidomi, išlaikymo neteikia. Rengdami išvadą atliko privalomuosius veiksmus – patikrino ieškovės gyvenamąją vietą, išklausė vaiko nuomonę dėl bendravimo, gyvenamosios vietos su atsakove, surašė šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą. Siekiant išsiaiškinti atsakovo poziciją dėl ieškinyje nurodytų reikalavimų, išvadą teikiančios institucijos atstovas susiekė su atsakovu ir teigė, kad atsakovas sutinka su visais ieškinyje pateiktais reikalavimais, tačiau nesutinka su išlaikymo dydžiu dėl savo sveikatos būklės. Išklausęs tiek ieškovės, tiek atsakovo pozicijas teismo posėdžio metu, mano, jog išdėstyti vaiko poreikiai, nurodyti ieškinyje, yra pakankamai realūs ir pagrįsti, todėl, sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą, turi būti atsižvelgiama į prioritetinius vaiko poreikius. Mano, kad yra visi pagrindai padidinti prieš 9 metus teismo priteistą išlaikymo dydį, tačiau dėl paties išlaikymo dydžio pritesimo iš atsakovo palieka spręsti teismui savo nuožiūra. Dėl reikalavimo nustatyti N. V. gyvenamąją vietą su ieškove pažymėjo, kad tarp šalių ginčo dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo nėra, nepilnametis vaikas gyvena su ieškove ir yra jos prižiūrimas. Vaiko bendravimui su kitu iš tėvų kliūčių nėra, todėl nustatyti detalesnės atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos bei dalyvavimo auklėjime šiuo metu nėra tikslinga.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnametis vaikas N. V., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės R. N. ir atsakovo A. V. sūnus, kuriam šiuo metu yra devyneri metai. Šalių nepilnametis sūnus gyvena kartu su ieškove, adresu (duomenys neskelbtini). Mažeikių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) teismo įsakymu iš atsakovo A. V. priteistas išlaikymas nepilnamečiui N. V. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 37,65 Eur (130,00 Lt) nuo 2012 m. birželio 1 d. iki jo pilnametystės.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis išimtinai vaiko interesais. Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169, 3.174 straipsniai).

Byloje nėra duomenų, kurie leistų abejoti, kad nepilnamečio vaiko N. V. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad atsakovas neteikė prieštaravimų dėl šio ieškovės reikalavimo, taip pat į ieškovės paaiškinimus, kad atsakovas sūnumi nesirūpina, nebendrauja, neteikia jam išlaikymo, į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovo poziciją, ieškovės reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ja tenkintinas.

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo

CK 3.170 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 str. nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. Pažymėtina, kad tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes jį auklėti, tačiau tai nesumažina kito tėvo teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos (CK 3.170 straipsnis). Tokiu įstatymų numatytu reglamentavimu siekiama sudaryti sąlygas maksimaliam abiejų tėvų dalyvavimui auklėjant vaiką.

Iš ieškovės ir atsakovo teismo posėdžio metu duotų paaiškinimu nustatyta, kad ginčo dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku N. V. nėra, atsakovui yra tinkama ieškovės prašoma nustatyti su nepilnamečiu vaiku bendravimo tvarka. Detalizuoti bendravimo tvarkos atsakovo manymu nėra tikslo.

Atsižvelgiant į ieškovės, atsakovo paaiškinimus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovo poziciją, bei siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko teisingą raidą, siekiant išsaugoti jo ryšius su abiem tėvais, nustatytina ieškinyje nurodyta atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi N. V. tvarka (CK 3.170 straipsnio 2 dalis, 3.156 straipsnis, CPK 376 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo

Ieškovė ieškiniu prašo padidinti šalių sūnui išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 37,65 Eur (priteisto 2012 m. birželio 1 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo įsakymu) iki 300,00 Eur, šią sumą priteisiant iš atsakovo nuo 2020 m. kovo 1 d. (nuo išlaikymo neteikimo dienos) iki vaiko pilnametystės. Ieškovė reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo iš esmės grindžia pasikeitusiais nepilnamečio vaiko poreikiais.

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustatyta tarptautiniu bei nacionaliniu lygiu. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, o didžiausia atsakomybė už būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą tenka tėvams pagal šių sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ji detalizuota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso t(toliau – CK) Trečiosios knygos normose – 3.155, 3.192, 3.194, 3.201 straipsniuose, reglamentuojančiuose atitinkamai tėvų valdžios turinį, tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, išlaikymo priteisimą, išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą ir kt.

Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis; žr., pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). CK 3.201 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Visų pirma teismas turi įsitikinti pirmiau nurodytų sąlygų ar vienos iš jų buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus kriterijus ir suformuotą tokios kategorijos bylose teismų praktiką, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Akcentuotina ir tai, kad Teismų praktikoje pripažįstama, jog teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius, tėvų dedamas pastangas gauti pajamas būtinas vaiko išlaikymui ir pan. (Lietuvos A. T. 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Byloje nustatyta, kad išlaikymas nepilnamečiui vaikui N. V. iš tėvo (atsakovo) buvo priteistas 2012 m. birželio 1 d. teismo įsakymu, nustatytas išlaikymo dydis 37,65 Eur (130,00 Lt) per mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Ieškinys dėl išlaikymo nepilnamečiui sūnui padidinimo pateiktas 2020 m. gruodžio 7 d., t. y. praėjus 8 (aštuoneriems) metams nuo priteisto išlaikymo vaikui. Taigi akivaizdu, kad faktinis pagrindas kreiptis į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo egzistuoja.

Atsakovas teismo posėdžio metu neginčijo, kad 2012 m. birželio 1 d. priteistas išlaikymas nepilnamečiui sūnui yra simbolinis ir šiai dienai neatitinka nepilnamečio vaiko poreikių, tačiau nesutiko su tuo, kad jo sūnaus poreikių tenkinimui per mėnesį yra reikalinga ieškovės nurodyta 400,00 Eur suma. Duomenų, patvirtinančių jo argumentus dėl mažesnių sūnaus poreikių, atsakovas nepateikė.

Ieškovės paskaičiavimu sūnaus poreikiams per mėnesį reikalinga 400,00 Eur, iš kurių 120,00 Eur maistui; 90,00 Eur su mokyklos lankymu susijusiomis išlaidomis, kurias sudaro 30,00 Eur pratyboms, kanceliarinėms reikmėms, įvairiems renginiams, rinkliavoms, 25,00 Eur kompiuteriui, telefonui bei jų sąskaitoms, 35,00 Eur kišenpinigiams/priešpiečiams; 40,00 Eur sveikatos palaikymo reikmėms; 30,00 Eur higienos reikmenims; 50,00 Eur drabužiams, avalynei, būtinosioms buities reikmėms; 30,00 Eur ugdymo, lavinimo priemonėms, šventėms; 40,00 Eur vaikui tenkanti mokesčių už būstą dalis. Šiuos poreikius ieškovė iš dalies grindė prie ieškinio pridėtomis sąskaitomis už būsto komunalinius patarnavimus, rūbų užsakymu bei apmokėjimo kvitu, mobilaus ryšio sąskaitomis, mokėjimo sąskaitomis už internetą, kasos pajamų orderio kvitu už dantų gydytojo paslaugas (150,00 Eur), vaistinės kvitais, „Odontolita“ klinikos sąmata (65,00 Eur).

Vaiko poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį ir formą. Teismas sprendžia, jog ieškovei nereikia detaliai pagrįsti visų vaiko poreikiams paskaičiuotų išlaidų. Šiuo metu šalių vaikui yra devyneri metai, jis lanko mokyklą, todėl neginčytina, kad šio vaiko poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, vaistams, vitaminams, ir pan. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti nepilnamečio vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese. Taip pat, pagrįstos išlaidos, susijusios su mokyklos lankymu, lavinimo priemonėmis, šventėmis, aprūpinimu gyvenamuoju būstu, telefono ir kompiuterio išlaidomis. Ieškovės nurodytos šių poreikių išlaidos yra protingo dydžio, realios, todėl nekelia abejonių. Teismo vertinimu, ieškovės nurodyta 400,00 Eur išlaikymo suma per mėnesį yra reali, būtina ir atitinkanti vaiko poreikius. Tačiau vertinant priteistino išlaikymo dydį, būtina akcentuoti ir tai, kad ieškovė gauna iš valstybės 110,00 Eur sumą, kuri yra skirta vaiko poreikiams, t. y. 70,00 Eur vaiko pinigus ir 40,00 Eur išmoką nepasiturinčių šeimų vaikams. Atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes, į nepilnamečio vaiko amžių ir tokio amžiaus vaiko poreikius, būtinas sąlygas jo vystymuisi, į valstybės kiekvieną mėnesį mokamą pinigų sumą, skirtą vaikui, ieškovės pateiktą detalią sąmatą apie patiriamas išlaidas vaiko poreikiams tenkinti, teismas konstatuoja, kad konkrečiu atveju optimalus abiejų tėvų teiktino išlaikymo nepilnamečiui sūnui dydis per mėnesį, atėmus 110,00 Eur valstybės skiriamą išmoką, yra 290,00 Eur.

Pažymėtina, kad teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Byloje nustatyta, kad ieškovė šiuo metu yra dirbanti, jos pajamas sudaro minimalus, apie 400 eurų gaunamas atlyginimas, t. y. pagal 2020 m. spalio 30 d. pateiktą pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, kad 2020 m. liepos – rugsėjo mėn. ieškovei išmokėtas 430,64 Eur atlyginimas (kiekvieną mėnesį). Ieškovė su nepilnamečiu sūnumi gyvena jos motinai priklausančiame bute ir ieškovei tenkanti būsto išlaikymo suma siekia 40,00 Eur. Ieškovė taip pat turi kreditorinių įsipareigojimų, kiekvieną mėnesį kredito dengimui skiria 91,53 Eur sumą, taip pat ieškovė turi ir papildomų išlaidų pragyvenimui. Nekilnojamojo turto ar transporto priemonių neturi.

Vertinant atsakovo turimas pajamas, matyti, kad atsakovas buvo patekęs į eismo įvykį, kurio metu buvo sutrikdyta jo sveikata. Atsakovas yra nedirbantis, turi neįgalumo pažymėjimą, jam nustatytas 30 (trisdešimties) procentų darbingumo lygis iki 2022 m. kovo 30 d., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus sprendimu atsakovui yra paskirta šalpos neįgalumo pensija, kuri per mėnesį sudaro 143,00 Eur, kuri bus mokama iki 2022 m. kovo 31 d. Viešųjų registrų duomenimis nustatyta, kad atsakovas nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto neturi. Taip pat, Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, kad atsakovas Telšių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu (nuosprendis įsiteisėjęs) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirtas laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmė subendrinta iš dalies sudedant su Telšių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti registraciją užimtumo tarnyboje arba pradėti dirbti. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, taip pat taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimas ir iš atsakovo nutarta išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 4300 Eur. Šie byloje esantys duomenys patvirtina atsakovo duotus paaiškinimus dėl jo atžvilgiu priimto nuosprendžio ir papildomų piniginių įsipareigojimų turėjimo. Duomenų, apie atsakovo atžvilgiu antstolių kontorose užvestas vykdomąsias bylas, nepateikta, todėl nėra galimybės įvertinti susidariusių skolinių atsakovo įsipareigojimų.

Pastebėtina, jog tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikų atžvilgiu, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikų atžvilgiu turi būti lygios.

Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, susijusius su šalių turtine padėtimi, konstatuoja, kad šiuo metu ieškovės finansinė padėtis yra geresnė, duomenų apie jos sveikatos problemas nepateikta, todėl galimybę teikti didesnį išlaikymą nepilnamečiui vaikui šiuo metu turi ieškovė. Iš aptartų duomenų matyti, kad atsakovo dabartinė turtinė padėtis neleidžia padidinti išlaikymo iki ieškovės prašomo išlaikymo dydžio sumos, kadangi atsakovui iki 2022 m. kovo mėnesio nustatytas neįgalumas, nustatytas tik 30 procentų darbingumo lygis ir jo šiuo metu gaunamas pajamas sudaro tik gaunama šalpos neįgalumo pensija (143,00 Eur), t. y. akivaizdu, kad šiai dienai yra apribotos atsakovo galimybės dirbti ir gauti didesnes pajamas ir taip prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma.

Todėl, įvertinus abiejų šalių turtinę padėtį, jų galimybes imtis visų jiems prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, byloje esančius duomenis apie atsakovo sveikatos būklę, nustatytą nedarbingumą ir šio nedarbingumo priežastį, daro išvadą, kad atsakovo finansinė padėtis artimiausiu laiku tikrai nepagerės ir prie vaiko išlaikymo atsakovas turi prisidėti mažesne dalimi, nei ieškovė, kadangi šiuo metu didesnes galimybes gauti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą turi ieškovė. Atsižvelgiant į išdėstytą, į atsakovo gaunamas pajamas, pakeistinas (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajono apylinkės teismo įsakymu priteistas išlaikymo dydis ir iš atsakovo nepilnamečio vaiko N. V. poreikių tenkinimui priteistinas 100,00 Eur išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis.

Atkreiptinas ieškovės dėmesys, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo (padidinimo) neįgyja res judicata galios ir pasikeitus vienai iš šalių turtinei padėčiai (šiuo atveju atsakovo), ieškovė turės galimybę pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui padidinimo.

Dėl priteistino didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momento

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti didesnį išlaikymą nepilnamečiui vaikui nuo 2020 m. kovo 1 d., t. y. nuo tos dienos, kada atsakovas nebemokėjo išlaikymo, iki vaiko pilnametystės.

Modifikuotos išlaikymo prievolės (nagrinėjamu atveju – padidinto išlaikymo mokėjimo) pradžios momentas CK nereglamentuojamas, todėl pareiškus ieškinį CK 3.201 straipsnyje įtvirtintu pagrindu, reikalinga įvertinti, kokio teisinio rezultato – išlaikymo sumažinimo ar padidinimo – juo siekiama. Aiškinant ir taikant CK 3.201 straipsnio nuostatas atsižvelgtina ne tik į konkrečias bylos aplinkybes, bet turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CK 1.5 straipsnis). Turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida, kaip teisingai nurodė apeliacinės instancijos teismas, egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama. Dėl nurodytų priežasčių didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas prioritetą teikiant vaiko interesams ir vadovaujantis CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta bendrąja taisykle. Todėl, atsižvelgiant į šioje byloje pareikštus reikalavimus, didesnis išlaikymas priteistinas ne nuo priteisto išlaikymo nemokėjimo, o nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014), kadangi iki kreipimosi į teismą dienos dėl išlaikymo padidinimo, galioja tas teismo sprendimas, kuriuo išlaikymas priteistas. Todėl įvertinus išdėstytą, iš atsakovo nepilnamečio vaiko N. V. poreikių tenkinimui priteistas 100,00 Eur išlaikymas nustatytinas mokėti nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. 2020 m. gruodžio 7 d., iki vaiko pilnametystės.

Dėl atsakovo išlaikymo nemokėjimo nuo 2020 m. kovo 1 d., teismas pažymi, kad iki ieškinio teismui padavimo dienos galiojo (duomenys neskelbtini) teismo įsakymu priteistas išlaikymas po 37,65 Eur, todėl ieškovė dėl susidariusios išlaikymo skolos priverstinio išieškojimo gali kreiptis į antstolį.

Priteisto išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Nepilnamečio N. V. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo 100 procentų.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo valstybei, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Byloje turėjo būti sumokėtas 92,00 Eur žyminis mokestis, kurį sudaro 75,00 Eur už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo (100,00 Eur x 75 proc.), 17,00 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo ((100,00 Eur – 37,65) x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas 80 straipsnio 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Taip pat, iš teismui pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2021 m. gegužės 24 d. patikslintos pažymos „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad dėl ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos, t. y. advokato atstovavimo ir kitų susijusių išlaidų, valstybė patyrė 333,00 Eur išlaidų.

CPK 96 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Pastebėtina, jog šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

Nagrinėjamu atveju atsakovas atsiliepimo į ieškinį nebuvo pateikęs, tačiau dalyvavo bylą nagrinėjant žodinio proceso metu ir iš dalies sutiko su ieškovės ieškiniu - nesutiko tik su reikalavimu priteisti iš jo išlaikymą po 300,00 Eur nepilnamečio vaiko naudai. Atsakovo nesutikimo motyvai buvo grindžiami jo finansine padėtimi, sveikata, tai grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais. Pagal byloje esančius duomenis, teismas iš dalies tenkino ieškovės ieškinį, t. y. netenkino dalyje tik dėl prašomos priteisti 300,00 Eur išlaikymo sumos iš atsakovo nuo 2020 m. kovo 1 d. iki vaiko pilnametystės ir priteisė iš atsakovo išlaikymą po 100,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad minėtos bylinėjimosi išlaidos (92,00 Eur žyminis mokestis ir 333,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos) susidarė ne dėl atsakovo veiksmų/neveikimo, konstatuoti nesąžiningą atsakovo elgesį nėra pagrindo, jo procesinis elgesys buvo tinkamas ir sąžiningas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į atsakovo finansinę padėtį, į tai, kad priteisus iš atsakovo valstybei turėtas bylinėjimosi išlaidas, bus apsunkintas priteistos išlaikymo sumos mokėjimas nepilnamečiui vaikui, yra pagrindas nukrypti nuo CPK 96 straipsnio 1–3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių ir bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, 259–260, 263-270 straipsniais

nutaria:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko N. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Pakeisti (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajono apylinkės teismo įsakymu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui N. V., a. k. (duomenys neskelbtini) dydį ir priteisti iš atsakovo A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui N. V., a. k. (duomenys neskelbtini) po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. gruodžio 7 d. iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Ieškovę R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirti nepilnamečio vaiko N. V., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti tokią atsakovo A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku N. V., tvarką:

- ne vėliau kaip prieš parą suderina su vaiko motina savo ketinimą aplankyti sūnų, šio susitikimo datą, laiką ir numatomą trukmę; bendraujant su vaiku užtikrina jam saugią aplinką (netriukšmauja, nekonfliktuoja, nevartoja alkoholio ir pan.);

- bendrauja su vaiku telefonu, kitomis ryšio priemonėmis, nekenkiant vaiko interesams (t. y. vaikui tinkamu laiku, nesikeikdamas, nekonfliktuodamas ir pan.), dalyvauja vaiko auklėjime, lavinime, sveikatos priežiūroje, o motina tam netrukdo;

- pasiimdamas sūnų bendravimui iš jo gyvenamosios vietos, užtikrina vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas ir būtiniausių vaikui reikmenų turėjimą pas save – drabužių, avalynės, higienos reikmenų, vaistų pirmai pagalbai suteikti ir pan.;

- išsivežti sūnų už Lietuvos ribų gali ne ilgesniam kaip 30 dienų laikotarpiui ir tik turėdamas raštišką motinos sutikimą; apie tokį ketinimą vykti su vaiku į užsienį privalo informuoti motiną ne vėliau kaip prieš 30 dienų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.