Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. J. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų V. J. M. ir O. J. ieškinį atsakovei daugiabučių namų savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ dėl susirinkimo protokolo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. Nagrinėjamos bylos apeliacijos ribas sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo nutarta ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl butų savininkų neįtraukimo į bylos nagrinėjimą kaip ieškinio trūkumo

9. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog į bylą trečiaisiais asmenimis yra būtina įtraukti visus DNSB „(duomenys neskelbtini)“ butų savininkus bei pateikti jiems ieškinio ir jo priedų kopijas, todėl ieškovams šių trūkumų nepašalinus, skundžiama nutartimi teismas nepagrįstai nutarė ieškinį laikyti nepaduotu.

10. CPK 115 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

11. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 8 d. nutartimi ieškovams buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti – patikslinti priežastis, dėl kurių ieškovai nepasinaudojo išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka ir ar ja dar galima pasinaudoti, patikslinti ieškinio dalyką ir pagrindą, nurodant, kokie DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pakartotinio visuotinio susirinkimo metu priimti sprendimai yra skundžiami, ieškinyje pateikti aktualius duomenis apie visus namų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkus (jų vardus, pavardes, asmens kodus (jei žinomi), gyvenamąsias vietas), kurie privalo dalyvauti byloje bei nurodyti jų procesinę padėtį. Priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovai tinkamai nepašalino 2019 m. vasario 8 d. nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų, nes į bylą trečiaisiais asmenimis neįtraukė gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), savininkų bei nepateikė jiems skirtų ieškinio ir jo priedų kopijų.

12. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad jei ieškovas neskundė teismo nutarties dėl ieškinio trūkumų šalinimo, tačiau skundžia nutartį, kuria ieškinys grąžintas nepašalinus jo trūkumų, tai nekliudo ieško­vui atskirajame skunde kelti argumentus, susijusius su tuo, kad teismas nepagrįstai buvo nustatęs terminą ieškinio trūkumams pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-19-1075/2018). Atsižvelgiant į aptartą kasacinio teismo praktiką bei ieškovo atskirajame skunde nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, turi būti nustatyta, ar DNSB „(duomenys neskelbtini)“ esančių butų ir kitų patalpų savininkų neįtraukimas į bylą trečiaisiais asmenimis gali būti vertinamas kaip ieškinio trūkumas.

13. CPK 266 straipsnis numato, kad teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – teismo sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų teisių ir pareigų. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra atskleistas įstatymo sąvokos ,,teismas nusprendė“ turinys. Nusprendimas yra suvokiamas kaip asmens teisių ar pareigų nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2010).

14. Šioje byloje pareikštu ieškiniu yra prašoma panaikinti 2018 m. sausio 26 d. DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pakartotinio visuotinio susirinkimo protokolą. Iš kartu su ieškinio pateikto ginčijamo protokolo matyti, kad juo buvo įforminti 2018 m. sausio 26 d. vykusio DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pakartotinio visuotinio susirinkimo metu bendrijos narių priimti sprendimai dėl: 1) susirinkimo balsų skaičiavimo komisijos narių rinkimo; 2) susirinkimo pirmininko ir sekretoriaus rinkimo; 3) revizoriaus rinkimo; 4) DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko rinkimo; 5) DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko darbo apmokėjimo; 6) įgaliojimo pasirašyti darbo sutartį su bendrijos pirmininku; 7) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namų valdybos narių rinkimo; 8) 2018 m. metinės bendrijos pajamų ir išlaidų sąmatos patvirtinimo; 9) ieškinio pareiškimo buvusiam bendrijos pirmininkui dėl žalos atlyginimo. Įvertinęs ieškiniu reiškiamų reikalavimų pobūdį ir ieškovų nurodomus argumentus, apeliacinės instancijos teismas šioje proceso stadijoje neturi pagrindo daryti išvados, jog bylos išnagrinėjimas gali turėti įtakos visų DNSB „(duomenys neskelbtini)“ esančių butų ir kitų patalpų savininkų teisėms ir pareigoms.

15. Pirma, kasacinio teismo praktikoje yra suformuluota bendro pobūdžio taisyklė, jog juridinio asmens dalyvio materialiosios teisės ir pareigos nelaikytinos pakankamai glaudžiai susijusiomis su byla, kurioje nagrinėjamas reikalavimas pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais, nes patenkinus reikalavimą tiesioginė įtaka daroma pirmiausia paties juridinio asmens teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2014). Nors DNSB „(duomenys neskelbtini)“ narių suinteresuotumas bendrijos veikla kyla iš narystės šioje bendrijoje, tačiau vien narystė bendrijoje savaime nepatvirtina pakankamo nagrinėjamos bylos teisinio ryšio su atskirų bendrijos narių materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Pažymėtina, kad ginčijamo pakartotinio bendrijos narių susirinkimo metu priimti sprendimai nenustato jokių tiesioginių materialinių teisių ir pareigų bendrijos nariams, todėl šios bylos išnagrinėjimas pagal ieškiniu reiškiamo reikalavimo pobūdį negalėtų būti vertinamas kaip sukuriantis, pakeičiantis ar panaikinantis DNSB „(duomenys neskelbtini)“ narių teises ir pareigas. Nenustačius aplinkybių, kurios lemtų poreikį kiekvienam bendrijos nariui tiesiogiai dalyvauti byloje ir ginti savo interesus, bendrijos nariai neturėtų būti traukiami į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų.

16. Antra, prireikus teismas dėl asmenų įtraukimo į bylą dalyvaujančiais byloje asmenimis gali nuspręsti pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje (CPK 225 straipsnio 5 punktas). Nors ieškinio priėmimo stadijoje nėra pagrindo daryti išvados apie poreikį į bylą trečiaisiais asmenimis įtraukti visus butų ir kitų patalpų savininkus, tačiau vėlesnėse proceso stadijose, nustačius būsimo teismo sprendimo įtaką tam tikrų asmenų teisėms ir pareigoms, teismui išlieka teisė šiuos asmenis įtraukti į bylos nagrinėjimą savo iniciatyva.

17. Trečia, DNSB „(duomenys neskelbtini)“ esančių butų ir kitų patalpų savininkai turi teisę įstoti į bylą savo iniciatyva (CPK 47 straipsnio 1 dalis). Šioje proceso stadijoje teismas neturi duomenų, jog DNSB „(duomenys neskelbtini)“ nariai ar jų dalis būtų išreiškę savo valią tiesiogiai dalyvauti byloje. Atkreiptinas dėmesys, jog siekiant užtikrinti realią DNSB „(duomenys neskelbtini)“ narių galimybę pateikti teismui prašymą dėl jų įtraukimo į bylą bei pagrįsti nagrinėjamos bylos ryšį su jų materialiosiomis teisėmis ir pareigomis, teismui priėmus ieškinį, svarstytinas klausimas dėl atsakovės įpareigojimo DNSB „(duomenys neskelbtini)“ nustatyta pranešimų skelbimo tvarka apie iškeltą civilinę bylą informuoti visus bendrijos narius.

18. Ketvirta, teismų praktikoje nagrinėjant panašaus pobūdžio bylas, kuriose yra ginčijami daugiabučių namų savininkų bendrijos narių susirinkime priimti nutarimai, visų daugiabučio namo savininkų bendrijos narių neįtraukimas į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, nėra vertinamas kaip nusprendimas dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2014, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-871-565/2018, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-157-881/2014).

19. Apibendrindamas anksčiau nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškę ieškinį dėl 2018 m. sausio 26 d. vykusio DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pakartotinio visuotinio susirinkimo metu bendrijos narių priimtų sprendimų panaikinimo, ieškovai neprivalėjo į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, įtraukti visų DNSB „(duomenys neskelbtini)“ narių. Aptariamu aspektu ieškinys negali būti vertinamas kaip turintis formos ir turinio trūkumų CPK 135, 138 straipsnių prasme. Vadinasi, ieškovams į bylą trečiaisiais asmenimis neįtraukus gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), savininkų bei nepateikus jiems skirtų ieškinio ir jo priedų kopijų, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarė ieškinį laikyti nepaduotu.

Apeliacinės instancijos teismo išvados

20. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra pagrindas tenkinti ieškovo atskirąjį skundą iš dalies – panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.