- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-17
- Bylos Nr.
- 2S-157-881/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26856-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Ieškovas
- V. S.
- Kategorijos
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, kuria ieškovo ieškinys dėl daugiabučio namo savininkų bendrijos narių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas V. S. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti visus 2013 m. gegužės 22 d. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos narių susirinkime priimtus nutarimus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti.
Ieškovas pateikė patikslintą ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi ieškovo ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas konstatavo, kad ieškovas visų 2013 m. rugpjūčio 16 d. nutartyje nustatytų ieškinio trūkumų nepašalino, todėl ieškinio pareiškimą laikė nepaduotu ir grąžino jį pateikusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.). Teismas nurodė, kad ieškovas buvo įpareigotas nurodyti ieškinyje visus trečiuosius asmenis, kurių teisėms ir pareigoms, gali turėti įtakos bylos išsprendimas (visus (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkus), ir pateikti tiek procesinių dokumentų ir jų priedų kopijų, kad po vieną tektų priešingai šaliai ir visiems tretiesiems asmenims (CPK 113 str. 1 d ir 2 d.). Ieškovas šalindamas ieškinio trūkumus nurodė, kad iš viso yra 35 (duomenys neskelbtini) namo bendrasavininkai, tačiau ieškovas trečiaisiais asmenimis įtraukė tik 25 namo bendrasavininkus, t. y. tik dalyvavusius susirinkime. Taigi teismas konstatavo, kad ieškovas, šalindamas trūkumus, elgėsi nesąžiningai ir nenurodė visų trečiųjų asmenų, kurių teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos bylos išsprendimas, t. y. neįvykdė teismo įpareigojimo. Susirinkime buvo sprendžiami klausimai svarbūs visiems bendrijos nariams ir susiję su visų bendrijos narių teisėmis ir pareigomis, todėl bylos išsprendimas turės įtakos visų (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkams, tačiau ieškovas visų asmenų nenurodė byloje dalyvaujančiais asmenimis (CPK 112 str., 47 str.).
Teismas taip pat nurodė, kad ieškovas buvo įpareigotas patikslinti ieškinio pagrindą, nurodydamas, kokioms konkrečiai imperatyvioms įstatymų normoms prieštarauja 2013 m. gegužės 22 d. susirinkimo priimti nutarimai, nurodyti faktines aplinkybes ir nurodyti tai patvirtinančius įrodymus, tačiau ieškovas nepašalino nustatytų trūkumų: nepagrindė teiginių, kaip bendrijos metinė veiklos ataskaita, jos nepateikimas susijęs su ginčijamų 2013 m. gegužės 22 d. susirinkimo sprendimų negaliojimu, kokie konkrečiai imperatyvūs įstatymų pažeidimai padaryti į bendrijos valdybą išrinkus S. P., kuris kartu su sutuoktine A. P., dalyvavusia 2013 m. gegužės 22 d. susirinkime, yra buto, esančio (duomenys neskelbtini) bendrasavininkai, o už jo kandidatūrą balsavo 21 bendrijos narys; kaip ieškovo nurodomi „A. O. komerciniai tikslai“ susiję su pagrindais dėl 2013 m. gegužės 22 d. sprendimų pripažinimo negaliojančiais; kokios normos įpareigoja bendrijos susirinkime dalyvauti Vilniaus miesto savivaldybės atstovus; kokios nuostatos įpareigoja versti pranešėjų kalbas iš valstybinės kalbos į kitas kalbas. Juridinio asmens sprendimai pagal CK 2.82 straipsnio 4 dalį negali būti ginčijami bet kokiais pagrindais, o tik įstatyme nustatytais pagrindais. Ieškovas nenurodė, kokioms konkrečiai imperatyvioms įstatymų normoms prieštarauja 2013 m. gegužės 22 d. susirinkimo priimti nutarimai, kuriais patvirtinta nauja bendrijos valdymo struktūra, patvirtinti nauji bendrijos įstatai, išrinkti bendrijos valdybos nariai ir bendrijos pirmininkas, paskirtas bendrijos revizorius, kuriuos visus ieškovas prašo pripažinti negaliojančiais. Ieškovo pareiga jau ieškinio padavimo stadijoje aiškiai ir tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką (reikalavimą) bei faktinį pagrindą (ieškinio reikalavimą pagrindžiančias aplinkybes) turi būti tinkamai įgyvendinta, priešingu atveju tai bus laikoma ieškinio trūkumu.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovas V. S. atskiruoju skundu prašo pripažinti neteisėtu 2013 m. gegužės 22 d. susirinkimą ir panaikinti visus jame priimtus nutarimus-išrinkimus. Nurodo, kad jo sprendimas įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis tik susirinkime dalyvavusius daugiabučio namo butų savininkus yra logiškas ir nepaneigiamas, kadangi aktualią informaciją apie šį susirinkimą gali turėti tik jame dalyvavę asmenys, juo labiau kad susirinkime nedalyvavusieji neatsiuntė į susirinkimą savo atstovų ir nepateikė jokių rašytinių prašymų ar pastabų. Teisėja neatidžiai perskaitė patikslinto ieškinio pastraipą „Trečiojo asmens nustatymas“, kurioje išaiškinta, kodėl nedalyvavusiųjų susirinkime nereikia kviesti į teismo posėdį. Pateikti metinę bendrijos veiklos ataskaitą reikalauja LR daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 19 straipsnis. Vieno įstatymo straipsnio pažeidimo visiškai pakanka, kad susirinkimas būtų pripažintas neteisėtas. Jeigu ieškovas reikalauja, kad įstatymas būtų vykdomas pilna apimtimi, tai teisėjas privalo į tai atsižvelgti, nes teisėjas neturi teisės spręsti klausimo, kas ieškovui yra svarbu ar priešingai. Į bendrijos valdybą išrinktas S. P. nedalyvavo skundžiamame susirinkime, o susirinkime nedalyvavusio asmens išrinkimas yra CK 1.5 straipsnio reikalavimų pažeidimas. Išrinkto bendrijos pirmininko A. O. komerciniai tikslai prieštarauja LR daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio dvasiai – pelno siekiantis asmuo negalėjo būti išrinktas bendrijos pirmininku. Pareikštu ieškiniu ieškovas prašė susirinkimą kaip procesą pripažinti neteisėtu, o nutarimus negaliojančiais. Susirinkimo protokole nėra atspindėta, kad buvo svarstoma metinė finansinė ataskaita, o tai – esminis faktas. Taigi 2013 m. gegužės 22 d. bendrijos susirinkime nebuvo paisoma esminių imperatyvių LR daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo reikalavimų. Ieškovas pateikė net šešis galimus įstatymo pažeidimus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria neištaisius ieškinio trūkumų laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui apelianto ieškinys, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
Kaip matyti iš skundžiamos nutarties motyvų pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apeliantas neištaisė dviejų teismo nurodytų trūkumų – trečiaisiais asmenimis nenurodė visų daugiabučio namo savininkų bendrijos narių ir nepatikslino ieškinio pagrindo.
LR daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrijos steigimo tikslas yra įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra. Bendrija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus (9 str. 2 d.).
Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių yra kilęs dėl bendrijos narių susirinkimo priimtų nutarimų galiojimo, taigi tam tikro bendrijos narių suinteresuotumo bylos baigtimi negalima paneigti. Tačiau bendrijos interesams nagrinėjamame ginče atstovauja bendrijos pirmininkas, kuris, pagal nustatytą daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijų teisinį reglamentavimą, gindamas bendrijos interesus, tuo pačiu gina ir jos narių interesus, todėl nenustačius aplinkybių, kurios lemtų poreikį kiekvienam bendrijos nariui tiesiogiai dalyvauti byloje ir ginti savo interesus, bendrijos nariai neturėtų būti traukiami į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų. Kita vertus, prireikus teismas dėl asmenų įtraukimo į bylą dalyvaujančiais byloje asmenimis gali nuspręsti pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje (CPK 225 str. 5 p.), šie asmenys taip pat turi teisę įstoti į bylą savo iniciatyva (CPK 47 str. 1 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo reikalavimas ieškinyje nurodyti visus daugiabučio namo savininkų bendrijos narius buvo perteklinis, todėl nepagrįstas.
CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad ieškinyje privalo būti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, t. y. faktinis ieškinio pagrindas. Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką.
Iš pateikto ieškinio yra aišku, kad apeliantas 2013 m. gegužės 22 d. bendrijos narių susirinkimo, o kartu ir jame priimtų nutarimų (iš neteisės negali kilti teisė), neteisėtumą grindžia aplinkybe, kad susirinkimui nebuvo pateikta metinė bendrijos veiklos ataskaita. Be to, nurodo ir kitas atskirų nutarimų neteisėtumą, apelianto nuomone, patvirtinančias aplinkybes (į bendrijos valdybą išrinkto S. P. nedalyvavimą susirinkime, bendrijos pirmininko A. O. interesus ir t. t.). Taigi apelianto argumentai, o kartu ir faktinis ieškinio pagrindas, yra aiškūs, o tai, kokią reikšmę šios aplinkybės turi, ir ar apskirtai turi, skundžiamų nutarimų teisėtumui, remdamasis įstatymais, turi nustatyti teismas, nes teisinė ieškinio aplinkybių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apelianto patikslinto ieškinio pagrindas yra aiškus, todėl neturėtų būti laikomas ieškinio trūkumu.
Dėl šių motyvų skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir apelianto patikslinto ieškinio priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį panaikinti ir ieškovo V. S. patikslinto ieškinio priėmimo klausimą grąžinti Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.