- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-12
- Bylos Nr.
- e2A-871-565/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-45809-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė (pirm.), Jadvyga Mardosevič, Jūra Marija Strumskienė
- Ieškovas
- R. S., D. L., J. Š.
- Trečiasis asmuo
- D. Z., L. J.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pareiškėja), Jadvygos Mardosevič ir Jūros Marijos Strumskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo 708-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. S., D. L. ir J. Š. ieškinį atsakovui 708-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai dėl visuotinio narių susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys D. Z. ir L. J.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
1. Ieškovai R. S., D. L. ir J. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui 708-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai, prašydamai pripažinti negaliojančiais 2016 m. lapkričio 10 d. visuotinio atsakovo narių susirinkimo sprendimus.
2. Ieškovai nurodė, kad 2016 m. lapkričio 10 d. susirinkime dalyvavo 40 atsakovo narių iš 84 narių. Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – taip pat ir Bendrijų įstatymas) 11 str. 5 d. ir pagal atsakovo įstatų 22 p. bendrijos narių susirinkimas laikomas teisėtu, jei jame dalyvauja daugiua kaip pusė narių. 2016 m. lapkričio 10 d. susirinkime dalyvavo mažiau kaip pusė atsakovo narių, todėl šis susirinkimas negalėjo įvykti ir priimti nutarimu.
Atsiliepimas
3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko.
4. Atsakovas nurodė, kad 2016 m. lapkričio 10 d. susirinkimo metu atsakovas turėjo ne 84 narius, o tik 78 narius, todėl susirinkimas buvo teisėtas ir galėjo priimti nutarimus.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino ir pripažino 2016 m. lapkričio 10 d. atsakovo narių susirinkime priimtus nutarimus negaliojančiais.
6. Pirmosios instancijos teismas atsakovo nariais, be 2016 m. rugpjūčio 16 d. sąraše įrašytų 78 narių, pripažino UAB ,,Emira”, P. S., V. Š., M. S., J. M. bei O. L., kurie iki susirinkimo buvo pateikę atsakovo pirmininkui rašytinius prašymus tapti atsakovo nariais. Iš 2016 m. lapkričio 10 d. susirinkimo protokolo pirmosios instancijos teismas nustatė, kad susirinkime dalyvavo 41 atsakovo narys. Tačiau pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovo narės I. G. balsavimo teisės perleidimo sutartis, kuria I. G. balsavimo teisę atsakovo narių susirinkimuose perleido atsakovo nariui D. Z., pagal Bendrijos įstatymo 21 str. 4 d. 9 p. turėjo būti notarinės formos, todėl konstatavo, kad 2016 m. lapkričio 10 d. susirinkime dalyvavo 40 atsakovo narių. Pirmosios instancijos teismas nepripažino, kad susirinkime dalyvavo atsakovo nariai D. L., V. L. ir I. J., kurie, kaip nurodyta 2016 m. lapkričio 10 d. susirinkimo protokolo papildyme, buvo atvykę į susirinkimą, tačiau susirinkimo dalyvių sąrašuose nepasirašė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovo nariai neturi prievolės dalyvauti narių susirinkimuose, todėl į susirinkimą atvykusius, bet kaip susirinkimo dalyvius neužsiregistravusius narius vertino kaip stebėtojus.
7. Nustatęs, kad 2016 m. lapkričio 10 d. susirinkime dalyvavo 40 atsakovo narių iš 84 narių, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad susirinkimas pagal ir Bendrijų įstatymo 11 str. 5 d. ir pagal atsakovo įstatų 22 p. negalėjo būti laikomas teisėtu ir negalėjo priimti nutarimų, todėl šiame susirinkime priimtus nutarimus pripažino negalionačiais.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
11. Atsakovas 708-oji daugiabučio namo savininkų bendrija pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendimo, kuriuo prašo panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
Atsiliepimas
12. Atsakovas teigia, kad UAB ,,Emira“, P. S., V. Š., M. S., J. M. ir O.L. Prašymai tapti atsakovo nariais yra fiktyvūs, surašyti jau po 2017 m. lapkričio 10 d. susirinkimo, turint tikslą nuginčyti susirinkimo nutarimus motyvuojant kvorumo nebuvimu. Šie prašymai pateikti ne atsakovo valdybai, kaip tai numatyta atsakovo įstatų 9 p., o atsakovo pirmininkui. UAB ,,Emira“ 2016 m. kovo 31 d. prašymas, adresuotas D. Z., nei D. Z., nei tuometinių atsakovo valdybos narių nebuvo gautas. Prašymus surašę asmenys 2016 m. lapkričio 10 d. susirinkime nedalyvavo, jame priimtų sprendimų neginčijo, taip pat nereiškė pretenzijų dėl to, kad nebuvo įrašyti į atsakovo narių sąrašą.
14. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad D. L., V. L. ir I. J. nėra laikomi dalyvavusiais 2016 m. lapkričio 10 d. susirinkime. Šie asmenys laikytini ne dalyvavusiais stebėtojų teisėmis, bet susilaikusiais nuo balsavimo.
15. Pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė Bendrijų įstatymo 21 str.4 d. 9 p., kadangi jis yra skirtas reglamentuoti teisinei padėčiai, kada butų ir patalpų savininkai įgalioja kitą asmenį atstovauti jų interesams palaikant santykius su bendrija ir jos valdymo organais dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų naudojimo, valdymo, priežiūros ir atnaujinimo. Šiuo atveju I. G. neįgaliojo D. Z. atstovauti jos interesams palaikant santykius su atsakovu ir jo valdymo organais dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų naudojimo, valdymo, priežiūros ir atnaujinimo, o balsavimo teisių perleidimo sutartimi perleido D. Z. savo balsavimo teisę atsakovo narių susirinkimuose. Todėl negali būti laikoma, kad I. G. nedalyvavo 2016 m. lapkričio 10 d. susirinkime.
Žemesnės instancijos teismas
16. Pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti pripažintas negaliojančiu dėl absoliučių negaliojimo pagrindų, nes teismas, skundžiamu sprendimu pripažindamas negaliojančiais 2016 m. lapkričio 10 d. susirinkimo nutarimus, nusprendė dėl visiems atsakovo nariams svarbių atsakovo valdymo klausimų, nors visi atsakovo nariai nebuvo įtraukti į bylą dalyvaujančiais asmenimis.
17. Ieškovas R. S. su apeliaciniu skundu nesutiko. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais argumentais.
18. P. S.,V. Š., M. S., J. M., O. L. ir UAB „Emira" prašymai priimti į atsakovo narius buvo pateikti atsakovo valdybos pirmininkui L. J., todėl akivaizdu, kad buvo pateikti tinkamai. Atsakovo valdyba neprivalėjo priimti kokių nors sprendimų dėl šių asmenų tapimo atsakovo nariais, nes jie atsakovo nariais tapo automatiškai, pateikę prašymus atsakovo valdybai, atstovaujamai valdybos pirmininko. Buvęs atsakovo pirmininkas D. Z. neperdavė 2016 m. kovo 31 d. išrinktai atsakovo valdybai atsakovo narių registracijos knygos, todėl atsakovo valdybos pirmininkas L. J. negalėjo įrašyti šių naujų asmenų į atsakovo narių registracijos sąrašą.
19. Nei viename iš dokumentų (2016 m. lapkričio 10 d. susirinkimo protokole ar dalyvių sąraše) nebuvo duomenų apie tai, kad susirinkime kaip susirinkimo dalyviai dalyvautų D. L., V. L. ir I. J..
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Apeliacinis skundas atmetamas.
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).
22. Atsakovas yra daugiabučio namo, esančio („duomenys neskelbtini“), savininkų bendrija. 2016 m. lapkričio 10 d. įvyko visuotinis atsakovo narių susirinkimas, kuriame buvo išrinkti nauji atsakovo valdybos nariai, valdybos pirmininkas ir pirmininkas. Susirinkimo protokole nurodyta, kad atsakovo narių yra 78, susirinkime užsiregistravo dalyvauti 23 nariai, nuomonę raštu iš anksto pareiškė 17 narių, vienas susirinkime užsiregistravęs narys taip pat atstovavo kitą narį pagal balsavimo teisės perleidimo sutartį, taigi, susirinkime dalyvavo 41 atsakovo narys.
23. Ieškovai yra atsakovo nariai, įrašyti į 2016 m. rugpjūčio 16 d. atsakovo narių sąrašą. Pagal Bendrijų įstatymo 21 str. 4 d. 7 p. ir CK 82 str. 4 d. ieškovai turi teisę pareikšti ieškinį dėl visuotinio atsakovo narių susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad pagal formuojamą teismų praktiką negalima pripažinti negaliojančiu juridinio asmens organo sprendimo vien tik dėl formalių pažeidimų, nesukėlusių neigiamų padarinių nei pačiam juridiniam asmeniui, nei jo dalyviams, nei viešajam interesui, reikšminga sprendžiant dėl ieškinio patenkinimo, tačiau neturi reikšmės ieškovų teisei pareikšti ieškinį.
24. Pagal Bendrijų įstatymo 11 str. 5 d. nuostatas visuotinis bendrijos narių susirinkimas yra teisėtas ir gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė bendrijos narių. Jeigu kvorumo nėra, laikoma, kad visuotinis susirinkimas neįvyko, ir ne anksčiau kaip po dviejų savaičių turi būti sušauktas pakartotinis visuotinis susirinkimas, kuris turi teisę svarstyti ir priimti sprendimus pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę. Analogiškos nuostatos yra atsakovo įstatų 22 p. Bendrijų įstatymo 11 str. 5 d. nuostatos laikytinos imperatyviomis, todėl jų pažeidimas yra pakankamas pagrindas pripažinti susirinkimo nutarimus negaliojančiais.
25. 2016 m. rugpjūčio 16 d. atsakovo narių sąraše įrašyti 78 nariai. Pagal šį sąrašą buvo skaičiuojamas 2016 m. lapkričio 10 d. susirinkimo kvorumas. Tačiau byloje yra duomenys, kad 2016 m. lapkričio 3 d., 2016 m. spalio 19 d., 2016 m. rugsėjo 20 d., 2016 m. rugsėjo 9 d. ir 2016 m. rugsėjo 6 d. P. S., V. Š., M. S., J. M. ir O. L. atsakovo pirmininkui ir valdybos pirmininkui L. J. (2016 m. rugpjūčio 17 d. Juridinių asmenų registro duomenys) pateikė prašymus priimti į atsakovo narius. Pagal Bendrijų įstatymo 7 str. 1 d. 8 p. stojimo į bendriją ir išstojimo iš bendrijos tvarka ir sąlygos nustatomos bendrijos įstatuose. Atsakovo įstatų 9 p. nustatyta, kad atsakovo nariu tampama nuo rašytinio prašymo tapti atsakovo nariu padavimo atsakovo valdybai datos. Atsakovo įstatuose nėra nustatyta, kad dėl buto savininko tapimo atsakovo nariu turi būti priimtas atsakovo valdybos nutarimas. Kadangi atsakovo valdyba yra kolegialus organas ir veikia tik esant sušauktam valdybos posėdžiui (atsakovo įstatų 25-27 p.), o atsakovo valdybai vadovauja ir valdybą atstovauja valdybos pirmininkas, P. S., V. Š., M. S., J. M. ir O. L. atsakovo įstatų nustatyta tvarka tinkamai pateikė prašymus priimti juos į atsakovo narius ir laikomi atsakovo nariais nuo šių prašymų pateikimo datos. Kadangi atsakovo nariu tampama nuo prašymo padavimo datos, registracijos atsakovo narių sąraše nebuvimas nepatvirtina fakto, kad į sąrašą neįtrauktas buto savininkas nėra atsakovo narys. Tai, kad P. S., V. Š., M. S., J. M. ir O. L. nedalyvavo 2016 m. lapkričio 10 d. susirinkime, neskundė šio susirinkimo nutarimų ir nereiškė pretenzijų dėl to, kad nėra įrašyti į atsakovo narių sąrašą, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad šių asmenų prašymai priimti juos į atsakovo narius yra fiktyvūs. Tačiau byloje nėra įrodymų, kad UAB „Emira“ 2016 m. kovo 31 d. prašymas priimti į atsakovo narius buvo faktiškai pateiktas. Todėl nėra pagrindo UAB „Emira“ laikyti atsakovo nariu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, laikoma, kad 2016 m. lapkričio 10 d. susirinkimo metu atsakovas turėjo 83 narius, todėl tam, kad šis susirinkimas būtų teisėtas ir galėtų priimti nutarimus, jame turėjo dalyvauti ne mažiau kaip 42 atsakovo nariai.
26. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad 2016 m. lapkričio 7 d. balsavimo teisės perleidimo sutartis, kuria atsakovo narė I. G. balsavimo teisę atsakovo narių susirinkimuose perleido atsakovo nariui D. Z., turi būti patvirtinta notaro. Bendrijų įstatymo 21 str. 4 d. 9 p., kuriuo vadovavosi pirmosios instancijos teismas, nustato buto savininko teisę įgalioti kitą asmenį atstovauti jo interesams palaikant santykius su bendrija ir jos valdymo organais dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų naudojimo, valdymo, priežiūros ir atnaujinimo, taip pat tokio įgaliojimo formą. Šiuo atveju atsakovo narė I. G. 2016 m. lapkričio 7 d. balsavimo teisės perleidimo sutartimi ne įgaliojo atsakovo narį D. Z. atstovauti ją atliekant Bendrijų įstatymo 21 str. 4 d. 9 p. nustatytus veiksmus, o perleido D. Z. savo teisę balsuoti atsakovo narių visuotiniame susirinkime. Juridinio asmens dalyvio balsavimo teisės perleidimas reglamentuotas CK 2.89 str., ir šiame straipsnyje nėra reikalavimo balsavimo teisės perleidimo sutartį patvirtinti notariškai. Tokio reikalavimo nėra ir CK 1.74 str. Pagal CK 2.89 str. 2 d. balsavimo teisės perleidimo sutartis įsigalioja nuo jos ir atitinkamų duomenų atskleidimo juridiniam asmeniui. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, 2016 m. lapkričio 7 d. balsavimo teisės perleidimo sutartis buvo pateikta atsakovui iki 2016 m. lapkričio 10 d. susirinkimo. Todėl laikoma, kad susirinkime atsakovo narys D. Z. dalyvavo tiek su savo, tiek su atsakovo narės I. G. balso teise.
27. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad į 2016 m. lapkričio 10 d. susirinkimą atvykę atsakovo nariai D. L., V. L. ir I. J. nėra laikomi dalyvavusiais 2016 m. lapkričio 10 d. susirinkime. Pagal Bendrijų įstatymo 21 str. 5 d. 1 p. ir atsakovo įstatų 10.1. p. atsakovo narys turi teisę, bet ne pareigą dalyvauti narių susirinkime. Visuotiniame susirinkime dalyvaujantys bendrijos nariai registruojami pasirašytinai susirinkimo dalyvių sąraše (Bendrijų įstatymo 11 str. 4 d.). Todėl nurodyti asmenys, nors ir atvykę į 2016 m. lapkričio 10 d. susirinkimą, bet nesiregistravę susirinkimo dalyvių sąraše ir nedalyvavę nutarimų priėmime, nelaikomi susirinkime dalyvavusiais atsakovo nariais.
28. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad 2016 m. lapkričio 10 d. susirinkime dalyvavo 41 atsakovo narys, kaip nurodyta šio susirinkimo protokole, todėl šis susirinkimas pagal Bendrijų įstatymo 11 str. 5 d. ir atsakovo įstatų 22 p. nuostatas nebuvo teisėtas ir negalėjo priimti sprendimų. Todėl yra pagrindas 2016 m. lapkričio 10 d. susirinkime priimtus nutarimus pripažinti negaliojančiais.
29. Nėra pagrįstas atsakovo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas į bylą trečiaisiais asmenimis privalėjo įtraukti visus atsakovo narius, o to nepadaręs, skundžiamu sprendimu nusprendė dėl šių asmenų teisių ir pareigų. Pagal CPK 47 str. 2 d. tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 329 str. 2 d. 1 p.). Kasacinio teismo praktikoje nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams. Sprendimu CPK 329 str. 2 d. 2 p. prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant šioms dviem sąlygoms, gali būti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas. Šioje byloje atsakovas - 708-oji daugiabučio namo savininkų bendrija, veikia visų bendrijos narių interesais (Bendrijų įstatymo 4 str. 1 d.). Kiti atsakovo nariai nėra pareiškę reikalavimo įtraukti juos į bylą trečiaisiais asmenimis, teigdami, kad turi tiesioginį materialinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Todėl visų atsakovo narių įtraukimas į bylą trečiaisiais asmenimis tik jų narystės pagrindu prieštarautų proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principams.
30. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai nenustatyti, todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.