Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų R. S., D. L. ir J. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų R. S., D. L. ir J. Š. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo 708-osios DNSB atžvilgiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovai kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui 708-ajai DNSB prašydami 2016-11-10 d. Namo visuotinio susirinkimo sprendimus pripažinti negaliojančiais nuo jų priėmimo. Savo reikalavimų užtikrinimui prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti Atsakovams vykdyti Bendrijos valdymo organų funkcijas, priiminėti Bendrijos valdybos sprendimus, dalyvauti sandoriuose Bendrijos vardu iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje. Taip pat prašo atkurti 2016-08-17 d. VĮ Registrų centras įregistruotos Bendrijos valymo organų teises ir pareigas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 27 d. nutartimi ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinimo atmetė. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovų prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės faktiškai sutampa su ieškinio dalyku. Byloje yra kilęs ginčas dėl 708-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijos valdymo. Ieškovai, ginčydami Bendrijos 2016-11-10 visuotinio susirinkimo sprendimus, kuriais buvo išrinkti nauji Bendrijos valdymo organai, siekia, kad Bendrija veiktų per ankstesnio susirinkimo metu išrinktus valdymo organus. Iš esmės to paties tikslo ieškovai siekia ir prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Teismas taip pat nurodė, kad aplinkybė, jog tarp šalių yra kilęs ginčas dėl bendrijos valdymo organų teisėtumo, kuris ir bus nagrinėjamas šioje byloje, savaime nepreziumuoja ieškovui palankaus sprendimo pagal šioje byloje pareikštus reikalavimus neįvykdymo rizikos.Ieškovai R. S., D. L. ir J. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-27 nutartį ir tenkinti jų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodo, kad skundžiamoje nutartyje Vilniaus miesto apylinkės teismas apskritai nepasisakė dėl teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės ir pilno įvykdymo negalimumo ieškinio patenkinimo atveju nors privalėjo tą padaryti, laikydamasis prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procesinės tvarkos. Skundžiamoje nutartyje Vilniaus miesto apylinkės teismas, apskritai nepasisakęs dėl sprendimo įvykdymo negalimumo, sąmoningai dėl Ieškovams nežinomų priežasčių ignoravo ieškinyje pateiktus vertinimus. Nurodo, kad ieškovo reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas - iš pareikšto ieškinio turinio matyti, kad Ieškovas pakankamai aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą bei dalyką, detaliai išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikė jo reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, kurių įrodomoji vertė bus nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės.Taip pat nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas šioje proceso stadijoje iš esmės Ieškovui perkėlė įrodinėjimo pareigą, paneigdamas tik preliminarų ieškinio pagrįstumo vertinimą, visiškai atsiribodamas nuo to, jog jam kyla pareiga tik įvertinti, ar materialiai yra pagrįstas reikalavimas. Nurodo, kad nepritaikius prašomos laikinosios apsaugos priemonės neteisėtai išrinkta Bendrijos valdyba, galės priiminėti sprendimus dėl Namo ir Bendrijos valdymo, disponavimo piniginėmis lėšomis, sudarinėti sutartis ir kitaip disponuoti Bendrijos valdymo organų teisėmis. Tenkinus ieškinį, tokie sprendimai taps negaliojantys, ir teks juos atšaukinėti, nutraukinėti neteisėtai sudarytas sutartis, visa tai netik apsunkins Bendrijos valdymą, bet ir sukels tiesioginius nuostolius savininkams.Atsakovas 708-oji DNSB atsiliepimu į pareikštą skundą, prašo skundą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Ieškovai, įrodinėdami 2016 m. lapkričio 10 d. vykusiame Bendrijos narių visuotiniame susirinkime priimtų sprendimų neteisėtumą, remiasi iš esmės vienintele aplinkybe, t.y. kad nebuvo kvorumo, kaip tai numatyta Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – Bendrijų įstatymas) 11 straipsnio 5 dalyje, Bendrijos įstatų 22 punkte. T.y. kad Bendrijos narių 2016 m. lapkričio 10 d. visuotiniame susirinkime dalyvavo mažiau kaip pusė Bendrijos narių. Nurodo, kad 2016 m. lapkričio 10 d. Bendrijos narių skaičius siekė ne 84, kaip Patikslintame ieškinyje nurodo Ieškovai, bet 78, kaip tai numatyta kartu su Patikslintu ieškiniu pateiktame Bendrijos narių sąraše.Nurodo, kad ieškovų prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės akivaizdžiai nesusijusios su ieškinio dalyku, kadangi nėra jokio pagrindo teigti, kad dėl Bendrijos valdymo ir kontrolės organų vykdomų jiems priskirtų funkcijų nebūtų įmanoma įvykdyti teismo sprendimo, jei būtų pripažintas neteisėtu Bendrijos valdymo ir kontrolės organų išrinkimas, juolab kad tokio pobūdžio teismo sprendimai, pagal teismų suformuotą praktiką, nereikalauja priverstinio vykdymo.Ieškovų prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra būtinos sprendimo įvykdymui užtikrinti. T.y. nesiėmus Ieškovų prašomų priemonių teismo sprendimo įvykdymas nei pasunkės, nei pasidarys nebeįmanomas.Nurodo, kad taikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones būtų paralyžuotas namo, adresu: Vilniaus m. Verkių g. 43, turinčio 124 butus ir 4 negyvenamosios paskirties patalpas, administravimas, tai darant neribotam laikui; taikius Ieškovų prašomą laikinąją apsaugos priemonę - atkurti 2016-08-17 d. VĮ Registrų centras įregistruotos Bendrijos valdymo organų teises ir pareigas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje, būtų paneigta Bendrijos narių išreikšta valia keisti Bendrijos valdymo ir kontrolės organus, išreikštas nepasitikėjimas ankstesniaisiais Bendrijos valdymo ir kontrolės organais, jų veiklos teisėtumu, skaidrumu.Nurodo, kad Teismas, Nutartyje nurodydamas, kad „laikinosios apsaugos priemonės yra kraštutinė (lot. „uitima ratio") priemonė. Aplinkybė, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl bendrijos valdymo organų teisėtumo, kuris ir bus nagrinėjamas šioje byloje, savaime nepreziumuoja ieškovui palankaus sprendimo pagal šioje byloje pareikštus reikalavimus neįvykdymo rizikos“, akivaizdu, kad pasisakė, jog tokios rizikos nėra, ar bent jau jos Ieškovai neįrodė. Atsakovės naujai išrinktų valdymo ir kontrolės organų teisėtumas šiai dienai nėra nuginčytas. Tai - šios bylos ginčo dalykas, kuris, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nėra nagrinėjimas.Tretieji asmenys D. Z. ir L. J. atsiliepimų į pareikštą skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus galioja taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo (pareiškėjo) reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas ir, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė.Apeliantai skundą iš esmės grindžia aplinkybe, jog skundžiamoje nutartyje Vilniaus miesto apylinkės teismas apskritai nepasisakė dėl teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės ir pilno įvykdymo negalimumo ieškinio patenkinimo atveju nors privalėjo tą padaryti, laikydamasis prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procesinės tvarkos. Tačiau sutikti su tokiais apeliantų teiginiais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog: „Aplinkybė, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl bendrijos valdymo organų teisėtumo, kuris ir bus nagrinėjamas šioje byloje, savaime nepreziumuoja ieškovui palankaus sprendimo pagal šioje byloje pareikštus reikalavimus neįvykdymo rizikos.“ Tai gi, teismas pateikė savo vertinimą dėl sprendimo neįvykdymo grėsmės.Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nėra pagrindo nesutikti. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (CPK 144 str. 1 d.). Galutinis sprendimas yra teismo procesinis dokumentas, kuriuo byla išsprendžiama iš esmės ir atsakoma į ieškovo ieškinyje pareikštus materialinius teisinius reikalavimus, t. y. ieškinys patenkinamas visiškai ar iš dalies, ar ieškinys atmetamas (CPK 259 str. 1 d., 260 str., 270 str. 5 d. 1 p.). Taigi, būsimo teismo sprendimo galimas turinys turėtų būti vertinamas pagal byloje pareikštus materialinius teisinius reikalavimus. Kadangi būsimu teismo sprendimu bus atsakoma į ieškinyje pareikštus reikalavimus, nustatant, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų būti vertinama, ar, priėmus ieškovams palankų sprendimą, t. y. patenkinus jų pareikštą reikalavimą, tokio teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Dėl šios priežasties teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Tai lemia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir neturėtų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, ieškiniai dėl pripažinimo paprastai turi prejudicinę galią ieškiniams dėl priteisimo ir nereikalauja priverstinio vykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-886/2010). Tokio ieškinio reikalavimo (dalyko), kokį suformulavo ieškovai, patenkinimo atveju teismo sprendimas nereikalautų priverstinio vykdymo. Užtikrinti įvykdymą to, ko faktiškai nereikės vykdyti, negalima. Būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais, ir tų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra realiai įmanomas (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d.). Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo atžvilgiu prašomi taikyti draudimai vykdyti savo funkcijas pagal 2016-11-10 susirinkimo nutarimą, kuris nėra nuginčytas, niekaip neužtikrina ieškiniu pareikšto reikalavimo, t.y. 2016-11-10 d. Namo visuotinio susirinkimo sprendimus pripažinti negaliojančiais.Apeliantai taip pat nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas šioje proceso stadijoje iš esmės Ieškovui perkėlė įrodinėjimo pareigą, paneigdamas tik preliminarų ieškinio pagrįstumo vertinimą, visiškai atsiribodamas nuo to, jog jam kyla pareiga tik įvertinti, ar materialiai yra pagrįstas reikalavimas. Nurodo, kad jų ieškinys tikėtinai yra pagrįstas, tačiau pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismui skundžiamoje nutartyje iš viso nekilo klausimų dėl ieškinio preliminaraus nepagrįstumo, teismas skundžiamoje nutartyje niekur nenurodė, kad ieškinys yra preliminariai nepagrįstas, dėl ko ieškovų teiginiai yra atmestini kaip nepagrįsti. Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir savaime neįtakoja kitokio šio klausimo sprendimo būdo.Teismas įvertinęs aukščiau išdėstytą konstatuoja, kad apelianto prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesines teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių instituto reglamentavimu.Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus atskirąjį skundą, galėtų būti tenkinamas atsakovo 708-osios DNSB atsiliepime į atskirąjį skundą pateiktas prašymas atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tačiau iki nutarties priėmimo atsakovui nepateikus jokių duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, šis prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 p., 339 str., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.