- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-07
- Bylos Nr.
- e2A-924-480/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-00369-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Albina Rimdeikaitė, Rūta Palubinskaitė
- Ieškovas
- R. A.
- Atsakovas
- A. G., G. G.
- Trečiasis asmuo
- V. G., akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“
- Advokatai
- Augustinas Vaičiūnas
- Kategorijos
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Tamašausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. A. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2018 m. sausio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-74-182/2018 pagal ieškovės R. A. ieškinį atsakovams A. G. ir G. G., tretieji asmenys V. G., akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, dėl parduoto daikto trūkumų pašalinimo, nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė R. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovų 2 560,30 Eur žalos atlyginimą, 14,52 Eur kompensuojamas palūkanas, paskaičiuotas nuo 2017 m. kovo 18 d. iki 2017 m. gegužės 9 d., 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė nurodė, kad 2016 m. gruodžio 15 d. tarp jos ir atsakovų, kuriems atstovavo jų dukra V. G., buvo sudaryta buto pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią buvo parduotas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Pagal šalių pasirašytą sutartį pardavėjai pareiškė ir garantavo, jog parduodamas butas yra tinkamas naudoti pagal jo paskirtį, neturi akivaizdžių ir / ar esminių trūkumų, be to, nėra jokių paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių daikto negalima būtų naudoti pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų jo pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Ieškovė pasitikėjo atsakovais, sumokėjo už butą sutartą kainą, tačiau butas buvo parduotas su paslėptais trūkumais. 2017 m. sausio 21 d. ieškovė buvo informuota, kad bute jaučiamas pelėsių kvapas, butą tvarkanti jos dukterėčia virtuvėje esančioje spintelėje, po kriaukle, rado sudrėkusią sieną, atsilupusius dažus, iškritusią iš sienos vatą ir pan. Šia informacija ji iš karto pasidalino su atsakovų atstove V. G., išsiuntė jai nuotraukas su užfiksuotais trūkumais, su kuriais prašė supažindinti pačius buto pardavėjus. 2017 m. sausio 28 d. buto apžiūrai iškviesti santechnikai, kurie nustatė, jog pelėsis atsirado dėl kelis metus vykusio, pastovaus nuotėkio kanalizacijos vamzdyne: įjungus skalbimo mašiną po kelių valandų pradeda drėkti siena. Dėl kanalizacijos vamzdžio nuotėkio šiuo metu yra apribotas naudojimasis butu, – nuo sausio mėnesio nejungiama skalbimo mašina, labai apribotas vandens naudojimas virtuvėje, iš nesuremontuotų sienų sklinda pastovi pelėsių smarvė ir pan. Kaip nustatė butą apžiūrėję statybos meistrai, ilgalaikis kanalizacijos vamzdžio nuotėkis galbūt padarė žalos ir perdangai tarp ieškovės įsigyto buto 11 aukšte ir 10 aukšto buto, – tai bus galima nustatyti tik remonto metu išardžius parketą (papildomi parketo ardymo darbai į sąmatą nėra įtraukti). Įgijus nekokybišką, pirkimo–pardavimo sąlygų neatitinkantį butą, ji turi teisę pasinaudoti įstatymo pirkėjui, įgijusiam nekokybišką daiktą, suteiktomis teisėmis. Ieškovė ne kartą reikalavo pašalinti parduoto buto trūkumus, tačiau atsakovai gera valia nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų. Paskaičiuota remonto kaina (be grindų remonto) yra 2 277,22 Eur. Be to ieškovė sumokėjo 160,08 už antstolio paslaugas ir 123,00 Eur už sąmatos sudarymą. Atsakovai jos atžvilgiu veikė neatsakingai, nebuvo rūpestingi ir sąžiningi, privalantys vengti ieškovės teisėtų interesų pažeidimo ir nuostolių jai padarymo, pardavė nekokybišką butą, tokiu būdu nesilaikė pasirašytos sutarties sąlygų ir yra kalti dėl jai padarytos žalos. 2017 m. kovo 1 d. atsakovams buvo išsiųsta pretenzija bei pareikalauta iki 2017 m. kovo 17 d. padengti žalą – sumokėti 2 000 eurų. Atsakovams atsisakius nuo prievolės įvykdymo, iš atsakovų priteistinos kompensuojamosios 5 procentų metinės palūkanos nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę dienos, t. y. 2017 m. kovo 18 d., iki ieškinio teismui pateikimo dienos.Atsakovai A. G. ir G. G. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovės nurodomų tariamų trūkumų buto perdavimo metu nebuvo ir / arba neįrodyta, kad tokie trūkumai galėjo būti. Ieškovė, būdamas atidus, rūpestingas ir apdairus bei teisinį išsilavinimą turintis asmuo, raštu notaro akivaizdoje patvirtino, kad apžiūrėjo butą, kuris perdavimo metu neturėjo jokių trūkumų. Ieškovės nurodytų tariamų trūkumų buto perdavimo metu nebuvo, o jei buvo – tokie trūkumai negalėjo būti nepastebėti. Trūkumai galėjo atsirasti nebent po buto perdavimo dėl pačios ieškovės netinkamo buto eksploatavimo, nes ieškovė po pirkimo jame daugiau nei mėnesį negyveno. Tariami trūkumai turėjo būti pastebėti apžiūrų metu – net jeigu trūkumai egzistavo buto perdavimo momentu, konstatuotinas didelis ieškovės neatidumas, turint omenyje jai, kaip profesionaliam teisininkui, turinčiam aukštąjį išsilavinimą ir daugiau nei 18 metų teisinio darbo stažą, taikomus padidintus rūpestingumo, atidumo ir apdairumo standartus. Butas yra daugiau nei 10 metų senumo, ieškovė kelis kartus atsisakė pakartotinai apžiūrėti nenaują ir didelės vertės butą, tai laikytina dideliu jos neatidumu ir pagrindu taikyti CK 6.327 straipsnio 2 dalį. Be to, eškinyje nurodytos žalos dydis yra nepagrįstas, kadangi ieškovė anksčiau teiktose pretenzijose nurodo kitokius (mažesnius) tariamos žalos dydžius (pirmiausia buvo nurodyta, kad žala sudaro 1 500 Eur, vėliau – 2 000 Eur). Ieškovė neįrodė, kokios aplinkybės lėmė tariamos žalos padidėjimą. Nepaisant to, žala, jei tokia yra, atsirado dėl pačios ieškovės kaltės, todėl nėra civilinės atsakomybės sąlygų, reikalingų atsakovų atsakomybės taikymui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Alytaus apylinkės teismas 2018 m. sausio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės R. A. 250,00 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovei G. G., 450,00 Eur bylinėjimosi išlaidas trečiajam asmeniui V. G. bei 15,47 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas konstatavo, kad byloje pateiktos nuotraukos, ieškovės paaiškinimai, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, jog butas turi tam tikrų trūkumų – pažeista siena (atšokę dažai). Svarbu nustatyti, kuriuo momentu atsirado ieškovės įrodinėjami buto trūkumai, taip pat, ar ieškovė apie juos negalėjo žinoti. Teismas sprendė, kad byloje pateiktas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kurio surašymo data 2017 m. balandžio 4 d., nurodant, kad faktinių aplinkybių konstatavimas pradėtas 2017 m. kovo 30 d. 15.45 val., baigtas 2017 m. kovo 30 d. 15.56 val., nepatvirtina aplinkybių apie buto trūkumų buvimą buto pardavimo metu.Teismas nurodė, kad ieškovė butą įsigijo 2016 m. gruodžio 15 d., apie buto trūkumus informavo 2017 m. sausio 27 d. bei 2017 m. vasario 24 d. (ieškovės elektroniniai laiškai V. G. bei V. A.), pretenziją dėl buto trūkumų pareiškė 2017 m. kovo 1 d. Ieškovė, nors teigė, kad kreipėsi į santechnikus, kurie nurodė sienos drėkimo priežastį – sienoje esantis kanalizacijos vamzdis leidžia vandenį, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes nepateikė, o rėmėsi iš esmės savo paaiškinimais. Ieškovės pateiktos 2017 m. balandžio 3 d. Lokalinės ir Objektinės sąmatos, 2017 m. balandžio 3 d. sąskaita faktūra, kurioje nurodyta paslauga – buto (duomenys neskelbtini) remonto sąmatos sudarymas (defektai dėl nuotekynės nesandarių vamzdžių), neįrodo ieškovės nurodytų aplinkybių, kad buto trūkumai atsirado būtent dėl vandens nuotėkio (sienoje esančio kanalizacijos vamzdžio nesandarumo), tai taip pat nepatvirtina aplinkybių, apie pažeidimų atsiradimo momentą.Teismas nurodė, kad ieškovė neneigė, jog apžiūrėdama butą matė dažų pažeidimus, esančius sienoje prieš įėjimą į butą, tačiau, kaip nurodė pati ieškovė, ji tikėjosi minėtus pažeidimus pašalinti už keletą šimtų eurų. Tai teismui leidžia pagrįstai spręsti, kad tam tikrus dažų pažeidimus sienoje prieš įėjimą į butą ieškovė pastebėjo dar apžiūrėdama butą, tačiau netikrino pažeidimų masto, priežasties. Liudytojas V. A. patvirtino, kad ieškovė buto apžiūros metu jokių pretenzijų neturėjo, butą apžiūrėjo per 10–15 minučių, siūlant dar keletą kartų apžiūrėti butą prieš sutarties sudarymą, ji apžiūrėti butą atsisakė, šios aplinkybės neneigia ir ieškovė. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad ieškovė, nors kanalizacijos vamzdžio, esančio buto sienoje, trūkumų pati ir negalėtų nustatyti vizualiai apžiūrėdama butą, tačiau priežasčių, lėmusių vizualiai matomus sienos pažeidimus, jeigu jie buvo buto apžiūros metu, nesiaiškino, tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovė nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga.Teismas pažymėjo, kad teismas tokio pobūdžio bylose nėra aktyvus ir savo iniciatyva negali rinkti ir vertinti įrodymus, kurių šalys nepateikė, jei pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus, nustatydamas terminą jiems pateikti. Teismas teismo posėdžio metu atkreipė ieškovės dėmesį dėl papildomų įrodymų pateikimo, t. y. liudytojų jos dukterėčios, santechniko apklausos, taip pat dėl ekspertizės skyrimo, tačiau ieškovė pasiūlymu pateikti papildomus įrodymus nepasinaudojo, jo atsisakė, o tiesioginių įrodymų, kurie patvirtintų ieškovės teiginius, jog buto siena drėksta būtent dėl joje esančio kanalizacijos vamzdžio nesandarumo, kurio ieškovė, neturėdama specialių žinių, negalėjo nustatyti, bei įrodymų, patvirtinančių buto trūkumų atsiradimo momentą, nepateikė. Byloje įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovai būdami nesąžiningi pardavė ieškovei butą su trūkumais, nėra. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog buto trūkumai buvo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu, labiau tikėtina, kad visi galimi buto defektai ir trūkumai ieškovei galėjo būti žinomi sutarties sudarymo metu. Pelėsių atsiradimas, drėgmė, dažų pažeidimai yra akivaizdūs, todėl kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė R. A. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. sausio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas, nesilaikydamas įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų, padarė išvadas dėl bylos aplinkybių ne iš įrodymų visumos, bet tik iš atskirų įrodymų, sprendimas yra prieštaringas. Teismas pats pripažino, kad buto pardavimo metu trūkumai jau buvo, tačiau iš teismo sprendimo nėra aišku, kokius buto trūkumus teismas pripažino. Tokiu atveju nesąžiningi buvo buto pardavėjai, neaptarę parduodamo buto trūkumų. O jei teismas nustatė, kad trūkumai atsirado dėl netinkamo buto eksploatavimo, tada ieškovė nepagrįstai sprendime buvo kaltinama dėl rūpestingumo ir atidumo stokos apžiūrint butą. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos perkeldamas visą atsakomybę už parduoto buto trūkumus (dėl kurių buvimo abejonių teismui nekilo) pirkėjui, nurodydamas, kad ieškovė nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, jog ieškovė turėjo pasitelkti atitinkamos srities specialistus buto būklei nustatyti, išsiaiškinti priežastis, lėmusias vizualiai matomus sienos pažeidimus. Teismas neanalizavo įrodymų, kad buto apžiūros metu ieškovė klausė pardavėjų atstovo dėl paslėptų buto trūkumų buvimo / nebuvimo, kad brokeris A. nurodė, jog jokių paslėptų trūkumų bute nėra, kad pagal 2016 m. gruodžio 15 d. buto pirkimo–pardavimo sutarties 6.5 punktą buto pardavėjai pareiškė ir garantavo, jog parduodamas butas yra tinkamas naudoti pagal jo paskirtį, neturi akivaizdžių ir / ar esminių trūkumų, be to, nėra jokių paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių daikto negalima būtų naudoti pagal paskirtį, arba jo naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas žinodamas apie trūkumus, arba apskritai nebūtų jo pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs.Teismas visiškai nevertino buto pardavėjų atsakomybės, kurie butą pardavimui reklamavo kaip be jokių trūkumų, nuotraukose siena su ištrupėjusiais dažais nebuvo fiksuota, su pirkėja net teismo konstatuotas akivaizdžiai matomas trūkumas – ištrupėję sienos dažai - nebuvo aptarti. Teismas visiškai neanalizavo ir teismo posėdžio metu trečiojo asmens nurodytų aplinkybių, kad bute buvo ir kitų įskilusių sienų, tačiau ji nemanė, kad apie jas buto pirkėją reikia informuoti, kas patvirtina buto pardavėjų nesąžiningumą sudarant buto pardavimo sutartį.Teismas neatsižvelgė į kasacinio teismo praktiką, kad užtikrinti parduodamų daiktų kokybę yra pardavėjo pareiga, kuri laikytina garantija pagal įstatymą ir pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015).Tai, kad ieškovė, po buto pirkimo sutarties sudarymo grįžo į butą, jame praleido pusę paros prieš išvykdama į kelionę, tačiau nenustatė kanalizacijos vamzdžio sienoje pralaidumo sudaro pagrindą išvadai, kad šis buto trūkumas nebuvo toks akivaizdus, kad kiekvienas jį būtų pastebėjęs be specialaus tyrimo. Todėl laikytina, kad parduodamo buto trūkumai ieškovei nebuvo žinomi.Teismo teiginiai, kad ieškovė nebuvo rūpestinga, nes dar du kartus kviečiama apžiūrėti buto atsisakė, yra nepagrįsti. Po pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo buvo siūloma ne važiuoti apžiūrėti buto, bet apžiūrėti skaitiklius, kurie yra ne bute. Ginčo dėl skaitiklių parodymų nėra. Be to, liudytojas A. teismo posėdžio metu patvirtino žinojęs, kad butas perkamas dukterėčiai, todėl siūlė ne ieškovei dar kartą apžiūrėti butą, bet parodyti perkamą butą asmeniui, kuriam jis perkamas.Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė nepateikė tiesioginių įrodymų, kurie patvirtintų jos teiginius, jog buto siena drėksta būtent dėl joje esančio kanalizacijos vamzdžio nesandarumo. Teismui buvo pateikta Lokalinė sąmata įrodo, kad bute būtinas nuotekynės vamzdžių remontas. Vieta, kur yra sugedęs vamzdis, užfiksuota faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė netinkamai butą eksploatavo, nes tokių įrodymų nei atsakovai, nei trečiasis asmuo nepateikė. Iš vaizdo įrašo bei 2017 metų sausį darytų nuotraukų matyti, kad sienos koridoriuje nėra drėgnos - dažai seniai nuo jų nutrupėję. Atsižvelgiant į 2017-01-28 darytas buto nuotraukas, į antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, konstatuotina, kad atsakovai pažeidė savo prievoles ir ieškovei pardavė paslėptų trūkumų turintį butą.Atsakovai A. G. ir G. G., trečiasis asmuo V. D. (G.), atstovaujami advokato Augustino Vaičiūno, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą, palikti nepakeistą Alytaus apylinkės teismo 2018 m. sausio 30 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Teismas teisingai nustatė pagrindinius bylos faktus pagal byloje esančius įrodymus. Nustatyta, kad ieškovės nurodomų trūkumų (pelėsis, nesandarus vamzdis, drėkstanti siena) nebuvo buto perdavimo metu. Įrodymai dėl ginčo trūkumų nebuvimo buto perdavimo metu yra išsamūs, neprieštaringi ir iš kelių šaltinių (liudytojo ir trečiojo asmens parodymų, draudimo poliso, pirkimo–pardavimo sutarties 6.9 p., ieškovės pretenzijų laiko).Ieškovė nepateikė įrodymų nei dėl jos nurodomų trūkumų egzistavimo, nei dėl jų atsiradimo laiko, nei dėl jų tariamo atsiradimo priežasčių, o bylai reikšmingus faktus įrodinėjo iš esmės tik savo paaiškinimais. Todėl teismas pagrįstai nusprendė, jog nurodomų tariamų trūkumų buto perdavimo metu nebuvo, o jei buvo - tokie trūkumai negalėjo būti nepastebėti.Aplinkybių visuma (spontaniškas sprendimas dėl didelės vertės turto įsigijimo priimtas išsilavinusio ir tokių sandorių sudarymo patirtį turinčio asmens) kvalifikuoja ieškovės elgesį kaip nerūpestingumą, net jeigu tariami (ir neįrodyti) trūkumai galėjo būti neakivaizdūs. Sprendime konstatuota, jog ieškovė iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo matė, jog buvo pažeista siena (atšokę dažai), ieškovė pati tai pripažino.Nustatytiems bylos faktams teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, sprendimas atitinka ir kasacinio teismo praktiką dėl CK 6.327 straipsnio 3 dalies ir 6.327 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016). Apeliantės teiginiai yra nepagrįsti nei byloje esančiais įrodymais, nei tinkamai aiškintina ir taikytina teise. Iš esmės ieškovė ginčija savo įrodinėjimo pareigą, kylančią iš CK 6.327 straipsnio 3 dalies (pirkėjo procesinė pareiga įrodyti, jog daikto trūkumai buvo daikto perdavimo metu), nors ši pareiga yra nedviprasmiškai išaiškinta teismų praktikoje.Teismas pagrįstai paskirstė įrodinėjimo naštą ir nepadarė ieškovės nurodomų proceso ir materialinės teisės pažeidimų. Būtent ieškovė turi įrodyti, jog trūkumai buvo daikto perdavimo metu. Tai nurodo tiek materialinė teisė (CK 6.327 str. 3 d.), tiek LAT praktika.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai). Byloje kilo ginčas dėl atsakovų A. G. ir G. G. kaip pardavėjų atsakomybės už parduodamo daikto (buto) kokybę bei pirkėjos R. A. (toliau – apeliantės) teisių įgyvendinimo.Byloje nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 15 d. ieškovė (apeliantė) ir atsakovai, atstovaujami trečiojo asmens V. G., sudarė Buto pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – sutartis), kurios pagrindu ieškovė įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – butas, ginčo butas). Ieškovė apie buto trūkumus 2017 m. sausio 27 d. bei 2017 m. vasario 24 d. elektroniniais laiškais informavo V. G. bei nekilnojamojo turto brokerį V. A., pretenziją dėl buto trūkumų pareiškė 2017 m. kovo 1 d. Antstolio A. N. 2017 m. balandžio 4 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, nurodant, kad faktinių aplinkybių konstatavimas pradėtas 2017 m. kovo 30 d. 15.45 val., baigtas 2017 m. kovo 30 d. 15.56 val., užfiksuota, kad adresu (duomenys neskelbtini), vieno kambario bute, gyvenamojo namo 11 aukšte, sienoje nuo vonios priešais įėjimą į butą, virš grindjuostės yra dažų ir glaisto bei tinko atšokimai, pūslės, paviršius aptrupėjęs; minėti pažeidimai sienoje taip pat nueina užsisukus sienai į virtuvės patalpą per visą sienos perimetrą už šaldytuvo ir virtuvės baldų. Pagal ieškovės pateiktas 2017 m. balandžio 3 d. Lokalinę ir Objektinę sąmatas, 2017 m. balandžio 3 d. sąskaitą faktūrą serija RSF Nr. 0049), kurioje nurodyta paslauga – buto (duomenys neskelbtini) remonto sąmatos sudarymas (defektai dėl nuotekynės nesandarių vamzdžių), statybos montavimo darbų skaičiuojamoji kaina yra 2 277,22 Eur. Ieškovės apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai aiškino materialinės teisės normas bei neatsižvelgė į kasacinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, teismo sprendimas yra prieštaringas.Šalių ginčo santykiai kvalifikuotini kaip pirkimo–pardavimo sutartiniai santykiai, todėl pagal pirkimo-pardavimo sutartinius santykius reglamentuojančias CK XXIII skyriaus teisės normas spręstina ir dėl ginčo šalių tarpusavio įsipareigojimų turinio bei jų nevykdymo pasekmių. CK 6.334 straipsnyje numatyta, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.Įvertinus ieškinyje pareikštą reikalavimą ir ieškinio turinį, darytina išvada, kad ieškovė R. A. pasirinko teisių gynimo būdą, numatytą CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. kad pardavėjai atlygintų pirkėjos išlaidas daikto (buto) trūkumams ištaisyti, kai trūkumus įmanoma pašalinti.Pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau. Ši nuostata taikoma, kai sprendžiama dėl pardavėjo atsakomybės už netinkamą daiktų kokybę ir pirkėjas turi įrodyti neatitikties kokybės reikalavimams faktą.Nuostatos dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamų daiktų kokybės detalizuotos CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis). Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo ,,įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos. Taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176 – 224 straipsniai) teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016).Ieškovė, teigdama, kad atsakovai pažeidė savo prievoles ir jai pardavė paslėptų trūkumų turintį butą - sienoje tarp virtuvės ir vonios esant nesandariam (prakiurusiam) kanalizacijos vamzdžiui, turėjo nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiškinant CPK 176, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos – teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).Ieškovė, vykdydama įrodinėjimo pareigą (CPK 178 straipsnis), nepateikė įrodymų, kad buto siena drėksta būtent dėl joje esančio kanalizacijos vamzdžio nesandarumo, kurio ieškovė, neturėdama specialių žinių negalėjo nustatyti, bei įrodymų, patvirtinančių buto trūkumų atsiradimo laiką. Ieškovė bylai reikšmingus faktus iš esmės įrodinėja tik savo paaiškinimais. Tačiau šalies vienoks ar kitoks aiškinimas savaime nereiškia, kad jis yra teisingas, nes bet kurios bylos aplinkybės, jei jų kita šalis nepripažįsta, turi būti pagrindžiamos kitais įrodymais (CPK 187, 12, 178 straipsniai). Kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, ieškovės byloje pateiktas 2017 m. balandžio 4 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, nurodant, kad faktinių aplinkybių konstatavimas pradėtas 2017 m. kovo 30 d. 15.45 val., baigtas 2017 m. kovo 30 d. 15.56 val., nepatvirtina aplinkybių apie trūkumų buvimą buto pardavimo metu. Ieškovės pateiktos 2017 m. balandžio 3 d. Lokalinė ir Objektinė sąmatos, 2017 m. balandžio 3 d. sąskaita faktūra (Serija RSF Nr. 0049), kurioje nurodyta paslauga – buto (duomenys neskelbtini) remonto sąmatos sudarymas (defektai dėl nuotekynės nesandarių vamzdžių), taip pat neįrodo ieškovės nurodytų aplinkybių, kad buto trūkumai atsirado būtent dėl vandens nuotėkio (sienoje esančio kanalizacijos vamzdžio nesandarumo), tai taip pat nepatvirtina aplinkybių, apie pažeidimų atsiradimo momentą. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad nors sąskaitoje faktūroje ir nurodoma, jog ji išrašyta už remonto sąmatos sudarymą šalinant defektus dėl nuotekynės nesandarių vamzdžių, tačiau pati lokalinė sąmata parengta buto remontui, į ją įtraukiant tokius darbus, kaip vonios keitimas, praustuvių keitimas praustuvais su vandens maišytuvais, tvirtinamų prie sienų, plautuvių su vandens maišytuvais keitimas (tvirtinamų ant spintelių vieno skyriaus), klozeto indo „kompakt“ tipo su tiesiogiai sujungtu bakeliu keitimas, kurie niekaip nėra susiję su ieškovės įrodinėjamais buto trūkumais. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad iš byloje pateiktų nuotraukų, ieškovės paaiškinimų, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad butas turi tam tikrų trūkumų – pažeista siena (atšokę dažai), tačiau šie įrodymai nepatvirtina nei ieškovės nurodomų trūkumų egzistavimo buto pirkimo metu, nei jų atsiradimo laiko, nei jų atsiradimo priežasčių. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, pagal CPK 8 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, teismas, bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta; teismas, likdamas nešališkas ir neutralus, nepažeisdamas dispozityvumo, rungimosi, šalių lygiateisiškumo ir kitų proceso principų, vadovauja procesui, vykdo CPK nustatytus procesinius veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis CPK 179 straipsnio nuostatomis, siūlė ieškovei pateikti papildomus įrodymus, t. y. liudytojais apklausti ginčo bute gyvenančią jos dukterėčią, 2017 m. sausio 28 d. buto apžiūrai iškviestus santechnikus, teikti prašymus dėl ekspertizės skyrimo, tačiau ieškovė pasiūlyta teise atsisakė naudotis, nurodžiusi, kad ieškinys pilnai pagrįstas (išklausytas 2018 m. sausio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 2:57:50 min.).Trečiojo asmens V. G. (dabar V. D.), kuri ginčo bute gyveno nuo 2006 m. iki 2015 m. liepos mėn., paaiškinimai bei liudytojo nekilnojamojo turto brokerio V. A. parodymai teismo posėdyje; 2015 m. liepos 13 d. bei 2016 m. birželio 27 d. būsto draudimo liudijimai, iš kurių matyti, kad ginčo butas buvo draustas nuo 2015 m. liepos 24 d. iki 2016 m. liepos 23 d. ir nuo 2016 m. liepos 24 d. iki 2017 m. liepos 23 d. pagal standartines draudimo sąlygas (apdrausta ir nuo kanalizacijos tinklų avarijos) bei fiksuotų draudžiamų įvykių nebuvimas; buto pirkimo–pardavimo sutarties 6.9 punkto nuostatos bei ieškovės pirminis 2017 m. sausio 27 d. pranešimas apie drėgną ir pelijančią sieną, kaip labiausiai tikėtiną leidžia vertinti situaciją, kad ginčo trūkumų buto pardavimo metu nebuvo (CPK 185 straipsnis). Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovė parduoto buto trūkumų, kurie jai nebuvo žinomi pirkimo metu ir nebuvo aptarti sudarant pirkimo–pardavimo sutartį, fakto neįrodė. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta (nutarties 19 – 25 pastraipos), apeliantės argumentai dėl netinkamai taikytų materialinių teisės normų, įrodinėjimo naštos paskirstymo bei įrodymų vertinimo, atmestini kaip nepagrįsti. Pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už pareigą perduoti tinkamą prekę nevykdymo, jeigu įrodo, kad sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tai, jog daiktai neatitinka sutarties ar įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 2 dalis). Paprastai ši teisės norma, sudaranti pagrindą atleisti pardavėją nuo atsakomybės, taikoma, kai nustatomas didelis pirkėjo nerūpestingumas (neatsargumas), t. y., kai daikto trūkumai yra akivaizdūs ir pastebimi. Tačiau konkretaus sandorio aplinkybės gali leisti pripažinti pirkėjo elgesį nerūpestingu (neatsargiu) ir tais atvejais, kai daikto trūkumai nėra labai akivaizdžiai pastebimi, tačiau dėl daikto specifiškumo galėjo būti nustatyti prieš sudarant pirkimo–pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016). Nagrinėjamos bylos atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė įsigijo didelės vertės nekilnojamąjį turtą - butą, todėl kaip apdairus ir protingas žmogus taip pat turėjo pareigą įsitikinti įsigyjamo daikto kokybe. Nors pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą (už parduodamo daikto kokybę atsakingas pardavėjas), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste apeliantės nerūpestingas elgesys (buto apžiūrėjimas per 10 -15 min., siūlymo dar kartą apžiūrėti butą atsisakymas) reikšmingas sprendžiant parduoto daikto trūkumų įrodytinumo faktą CK 6.327 straipsnio 3 dalies nuostatų kontekste. Teisėjų kolegijos nuomone, 22 pastraipoje nurodytų faktinių aplinkybių pakanka išvadai, jog apeliantė neįrodė, kad jai buvo perduotas netinkamos kokybės butas. Taip pat teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo stilius ir išdėstymo tvarka neturi teisinės reikšmės šios bylos išnagrinėjimui ir nėra pagrindas naikinti teismo sprendimą.Pažymėtina, kad tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai), tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2009; 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-915/2015; kt.) nuosekliai nurodoma, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo kasacinio teismo išaiškinimais apeliantės nurodomoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015), nes išnagrinėtos bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės situacijos ir teisės taikymo klausimai visiškai skirtingi. Išnagrinėtoje byloje buvo sprendžiama dėl pirkėjo teisių gynimo būdo – sutarties nutraukimo ir sutarties kainos grąžinimo, tinkamumo, kai pirkėjo buvo nupirktas nebaigtos statybos butas ir ekspertų buvo nustatyta, kad kokybės defektai pažeidžia esminius statinio reikalavimus (statybos brokas), o nagrinėjamu atveju pirkėja įsigijo įrengtą ir daugiau nei 10 metų senumo butą bei prašė priteisti išlaidas buto trūkumams ištaisyti.Kiti apeliacinio skundo motyvai taip pat neturi teisinės reikšmės priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas svarbias bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigos paskirstymo, įrodymų vertinimo procedūras (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis), tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias pirkėjo teises bei pardavėjo atsakomybę, dėl ko tarp šalių kilęs ginčas buvo išspręstas teisingai, teismo sprendimo išvados ir vertinimai yra pagrįsti byloje surinktų įrodymų visuma. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atmetus apeliacinį skundą, ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovų ir trečiojo asmens V. G. atstovė advokato padėjėja J. K. pateikė prašymą priteisti atsakovams patirtas bylinėjimosi išlaidas – 400 Eur. Advokato padėjėja J. K. atsakovams išrašė ir pateikė apmokėjimui 400 Eur sąskaitą už pirmosios instancijos teismo sprendimo analizę, konsultacijas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą ir apeliacinio skundo analizę, o atsakovė 2018 m. balandžio 3 d. mokėjimo nurodymu šią sąskaitą apmokėjo. Byloje pateiktą atsiliepimą į apeliacinį skundą surašė ir jį pasirašė advokatas A. V.. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad advokato padėjėjos nurodyti veiksmai pagal savo pobūdį negali būti laikomi savarankiškomis teisinėmis paslaugomis, o yra sudėtinė atsiliepimo į apeliacinį skundą teisinės paslaugos dalis (Rekomendacijų 8.11 p.), kad advokato padėjėjas negali atstovauti apeliacinės instancijos teisme (Advokatūros įstatymo 34 str. 2 d.), nepriteisia ir atsakovams jų patirtų išlaidų.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2018 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.