- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2021-03-23
- Bylos Nr.
- e2A-299-324/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Žibutė Budžienė, Tomas Romeika
- Atsakovas
- (duomenys neskelbtini)
- Ieškovas
- (duomenys neskelbtini)
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tomo Romeikos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini) dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, dalyvaujant išvadą teikiančiais institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) miesto vaiko teisių apsaugos skyriui.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė teismo prašė: 1) nustatyti, kad atsakovas yra (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas; 2) nustatyti nepilnametės dukros (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su vaiko motina (ieškove); nustatyti dukros ir tėvo (atsakovo) bendravimo tvarką; priteisti iš atsakovo dukros išlaikymui po 215 Eur kasmėnesinių periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki dukros pilnametystės, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; priteisti iš atsakovo dukros (duomenys neskelbtini) 1530 Eur išlaikymo įsiskolinimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gimė šalių dukra (duomenys neskelbtini). Gimus dukrai, atsakovas neigė tėvystę, todėl dukros gimimo įraše nėra duomenų apie tėvą, nors biologinis vaiko tėvas yra atsakovas. Su atsakovu yra pažįstami nuo 2008 m., susipažino internetu, pradėjo susitikinėti, o po trijų mėnesių sužinojo, kad laukiasi, apie tai iš karto pranešė atsakovui, kuris tai sužinojęs nurodė, jog yra nepasiruošęs gyventi šeimoje ir pradėjo vengti bet kokio ryšio su ieškove, todėl iki 2014 m. spalio mėn. nebepalaikė jokių santykių. Gimus dukrai, paskambino atsakovui ir pakvietė jį aplankyti dukterį. Atsakovas atvyko aplankyti dukters su nauja drauge ir galimai todėl ėmė neigti savo tėvystę. Po šio susitikimo su atsakovu apie 5 metus visiškai nebendravo, atsakovas nesidomėjo dukra, neprisidėjo prie dukros išlaikymo, nesidomėjo jos sveikata. Ieškovė 2014 m. spalio mėn. su atsakovu vėl pradėjo bendrauti, o 2014 m. gruodžio mėn. nusprendė kartu apsigyventi. Gyvenant kartu atsakovas neneigė tėvystės dukrai (duomenys neskelbtini), pripažino, kad dukra yra labai panaši į jį, o siekdamas patvirtinti tėvystę žadėjo pats kreiptis dėl tėvystės nustatymo. Su atsakovu kartu gyveno iki 2019 m. kovo mėn., t. y. apie 4 metus, tuo metu atsakovas rūpinosi dukra, padėjo ją išlaikyti. Dukra nori matytis ir bendrauti su atsakovu, tačiau, nutraukus su atsakovu santykius, atsakovas šiuo metu su dukra bendrauja minimaliai, nereguliariai prisideda prie dukros poreikių tenkinimo (per visa laiką nuo gyvenimo skyrium pradžios atsakovas dukros išlaikymui yra skyręs apie 190 Eur). Kadangi nuo pat dukros gimimo dukra rūpinasi vaiko motina, mergaitės gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, iš vaiko tėvo atsakovo priteistinas 215 Eur dydžio periodinis išlaikymas, atitinkantis vaiko poreikius. Nepilnametės dukros išlaikymui šiuo metu reikalinga apie 430 Eur suma per mėnesį. Kadangi atsakovas nuo gyvenimo skyrium pradžios pareigą išlaikyti dukrą vykdė tik iš dalies, per visą šį laikotarpį iki ieškinio padavimo teismui dienos susidarė 1530 Eur išlaikymo įsiskolinimas (215 x 8 - 190). Siekiant įgyvendinti nepilnametės dukros teises bei teisėtus interesus bendrauti su savo tėvu, nustatytina ieškinyje prašoma bendravimo tvarka.
Atsiliepimas
3. Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad su ieškove susipažino 2008 metais, turėjo atsitiktinių lytinių santykių, tačiau su apsaugos priemonėmis. Šalys kartu negyveno, neplanavo turėti vaikų, kurti šeimos. Ieškovės reikalavimas teisme, praėjus 10 metų nuo vaiko gimimo, jam yra netikėtas. Atsakovas mano, kad, net ir pasitvirtinus jo biologinei tėvystei, ieškovės reikalaujama 215 Eur išlaikymo suma kas mėnesį bei prašomas priteisti išlaikymo įsiskolinimas yra per dideli, neatitinka realios atsakovo galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą. Ieškovės pateikta vaiko poreikių suma neatitinka nei realių vaiko poreikių, nei ieškovės turtinės padėties. Ieškovė nepateikė vaiko poreikius pagrindžiančių įrodymų. Ieškovė nurodo, kad jos pajamos per mėnesį yra minimalus darbo užmokestis, todėl nėra suprantama, iš kokių pajamų ji kas mėnesį dukters išlaikymui skiria po 430 Eur. Pasitvirtinus jo tėvystės faktui, atsakovas galėtų teikti 100 Eur dydžio per mėnesį išlaikymą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 4 d. ieškinį tenkino iš dalies. Nustatė, kad atsakovas yra (duomenys neskelbtini) tėvas, o nepilnametė (duomenys neskelbtini) yra atsakovo dukra. Nepilnametės gyvenamąją vietą nustatė kartu su ieškove. Priteisė iš atsakovo dukters išlaikymui po 190 Eur mokamomis mėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2019 m. lapkričio 18 d.) iki dukros pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnametės išlaikymo lėšų tvarkytoja paskyrė ieškovę. Priteisė iš atsakovo 1330 Eur dydžio išlaikymo nepilnametei dukrai įsiskolinimą. Nustatė atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamete dukra: 1) atsakovas su nepilnamete dukra bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį, paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį 11.00 val. ir pristatant vaiką į jo gyvenamąją vietą kitą dieną - sekmadienį 18.00 val. Apie tai, jog ketina pasinaudoti šia teise, atsakovas turi informuoti ieškovę prieš 2 dienas SMS žinute arba žodžiu telefonu; 2) atsakovas bendrauja su nepilnamete dukra pagrindinių metinių švenčių metu, apie tai informuojant ieškovę prieš 3 dienas SMS žinute arba žodžiu telefonu tokia tvarka: kiekvienų neporinių metų Šv. Kūčių dieną (gruodžio mėn. 24 d.) paimant nepilnametį vaiką 12 val. iš jo gyvenamosios vietos ir pristatant tą pačią dieną 19 val. į vaiko gyvenamąją vietą; porinių metų Šv. Kalėdų pirmąją dieną atsakovas turi teisę pasiimti nepilnametę dukrą, paimant nepilnametį vaiką 12 val. iš jo gyvenamosios vietos ir pristatant tą pačią dieną 19 val. į vaiko gyvenamąją vietą; neporinių metų Šv. Velykų antrą dieną atsakovas turi teisę pasiimti nepilnametę dukrą, paimant nepilnametį vaiką 12 val. iš jo gyvenamosios vietos ir pristatant tą pačią dieną 19 val. į vaiko gyvenamąją vietą; porinių metų Šv. Velykų pirmąją dieną atsakovas turi teisę pasiimti nepilnametę dukrą, paimant 12 val. iš jos gyvenamosios vietos ir pristatant tą pačią dieną 19 val. į vaiko gyvenamąją vietą; 3) atsakovas bendrauja su nepilnamete dukra be apribojimų telefonu ir kitomis susisiekimo priemonėmis pagal vaiko ir tėvo norus bei galimybes; 4) prieš pasiimant vaiką pagal šioje bendravimo tvarkoje numatytą grafiką, pirmiausia bus atsižvelgiama į vaiko norus bei pageidavimus ir bendravimas su vaiku nebus vykdomas prieš vaiko norą, visi klausimai bus sprendžiami prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus, norus bei poreikius, siekiant užtikrinti normalų vaiko bendravimą tiek su tėvu, tiek su motina. Priteisė valstybei iš atsakovo 289 Eur žyminį mokestį ir 8,98 Eur išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą. Priteisė valstybei iš atsakovo 987,94 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
5. Nurodė, kad iš ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad atsakovas nėra (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas. Teismas iš byloje esančių duomenų, šalių paaiškinimų ir liudytojų parodymų nustatė, kad, šalys kartu gyveno apie penkerius metus, atsakovas vykdė tėvo pareigas, rūpinosi, prižiūrėjo, išlaikė vaiką, per vaiko gyvenimą susiformavo glaudūs atsakovo ir vaiko santykiai. Vaikas pripažįsta atsakovą savo tėvu, yra prie jo prisirišęs, laiko artimu ir brangiu žmogumi, noriai su juo bendrauja, pasiilgsta. Nors atsakovas ir nepripažino tėvystės, teismo posėdžio metu šiek tiek abejojo savo biologine tėvyste, pagrindo ja abejoti nenurodė (pvz., dėl to, kad ieškovė palaikė santykius su kitu vyru ir pan.), o veiksmų abejonėms pašalinti savalaikiai nesiėmė, priešingai – priėmė vaiką, juo rūpinosi, kartu gyveno apie 5 metus. Teismas laikė, kad nėra galimybės nustatyti, kas yra mergaitės biologinis tėvas, todėl mergaitei turėtų būti suteikta teisė į socialinę tėvystę. Atsakovas, nors teisiškai ir nepripažino tėvystės, savo faktiniais veiksmais vykdė tėvo pareigas ir teises: ilgą laiką kartu gyveno, rūpinosi vaiku, jį auklėjo, prižiūrėjo, leido vaikui jį vadinti tėčiu, pats save įvardindamas tėčiu. Vaikas nuo mažens suvokė ir visiškai priėmė atsakovą kaip savo tėvą, noriai bendrauja su juo, brangina savo ir tėvo artimus santykius, jaučia prieraišumą tėvui, juos sieja glaudus emocinis ryšys, vaikas prie atsakovo yra labai prisirišęs, laukia susitikimų su juo, net ir sužinojęs DNR tyrimo rezultatus tėvu ir toliau laiko atsakovą, siekia su juo bendrauti. Teismo vertinimu, šiuo atveju, egzistuojant atsakovo ir vaiko socialiniam ryšiui, susiformavus ilgalaikiams vaiko ir tėvo santykiams, nesant aiškios perspektyvos nustatyti biologinį vaiko tėvą, biologinė tėvystė praranda aktualumą, nes svarbesni tampa vaiko interesai. Nenustačius tėvystės, vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo, o įvertinus vaiko amžių, kartu pragyventą laiką, šiltus ir artimus santykius, vadinant vienas kitą tėčiu, dukryte, glaudų tarpusavio emocinį ryšį, manytina, kad tai traumuotų vaiką psichologiškai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas išreiškė pageidavimą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką (2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-916/2020), tuo atveju, kai vaiko tėvas atsisako pripažinti tėvystę pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, tėvystę gali nustatyti teismas (CK 3.146 straipsnis). Tačiau šiuo atveju pagrindinis kriterijus yra biologinė tiesa, grindžiama moksliniais įrodymais, ir tik šalims atsisakius ekspertizės, pagrindas tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai (CK 3.148 straipsnis).
6.2. Atsakovas nuo pat mergaitės gimimo neigė tėvystę, nei prieš jai gimstant, nei po jos gimimo šalys santykių nepalaikė, bendro ūkio nevedė. Ieškovė dėl tėvystės nustatymo kreipėsi praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui, t. y. gimimo įraše vaiko tėvu nebuvo įrašytas joks asmuo 11 metų. Dėl to, nesant nustatytos biologinės tėvystės, teismo sprendimas nustatyti, kad atsakovas yra (duomenys neskelbtini) tėvas, yra neteisėtas ir nepagrįstas, pažeidžiantis CK suformuotas materialines ir procesines teises norams (CPK 178, 185 straipsniai). Nesant biologinės tėvystės, socialinė tėvystė teismo gali būti pripažįstama tik asmeniui įstatymo nustatytu terminu pateikus reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo.
6.3. Vaiko motinos ieškovės, 11 metų neužtikrinusios vaiko teisės žinoti savo kilmę ir šį laikotarpį neveikusios vaiko interesais, netinkamo elgesio pasekmės negali būti perkeliamos atsakovui, kuris nėra (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas ir kuriam negali būti po 11 metų iš gailesčio „užkraunama" pareiga išlaikyti ir rūpintis vaiku, kurio atžvilgiu nėra nei biologinės, nei socialinės tėvystės, tokiu būdu tikrajam vaiko tėvui teismo sprendimu panaikinant pareigą rūpintis, auklėti ir išlaikyti savo vaiką.
6.4. Ieškovė neteikė nėščiosios kortelės, kurioje galimai būtų nurodyti visi duomenys apie tikrąjį biologinį ieškovės dukters tėvą. Nei pirmosios instancijos teismas, nei vaiko teisių apsaugos institucija šio klausimo nekėlė, neišreikalavo šių reikšmingų bylai rašytinių dokumentų, kurie patvirtintų, jog toks tėvystės nustatymas atsakovo atžvilgiu nėra galimas, kadangi tėvystė jo savanorišku pripažinimu nebuvo niekada nustatyta ir jis nėra biologinis ieškovės dukters tėvas.
6.5. Teismas nepagrįstai nevertino atsakovo paaiškinimų. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė (2020 m. rugsėjo 3 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 10:39:38 iki 11:40:40), kad viskas buvo panašiai, kaip sakė ieškovė: buvo susitikę, lytiškai santykiavo, buvo jauni, jam buvo 18 metų, jis sužinojo apie vaiką tik kai ji susilaukė, tačiau manė, kad vaikas ne jo. DNR tyrimo nesidarė, nors abejonių ir buvo. Apie šį tyrimą kalbėję, tačiau nebuvo rimto reikalo jį atlikti, kol ieškovė neužsimanė pasipelnyti.
6.6. Atsakovas su ieškove pas jo mamą kaip sugyventiniai gyveno tik nuo 2014 m. iki 2019 m. Atsakovui pagailo ieškovės ir jos vaiko, nes ji neturėjo kur gyventi. Mergaitę jis vadindavo (duomenys neskelbtini), o ieškovė (duomenys neskelbtini). Dėl to mergaitė nepykdavo, priimdavo normaliai, ne kaip patyčias. Jo ryšys su vaiku yra kaip su sugyventinės vaiku, jis mergaitės niekada nelaikė savo vaiku, nejautė jai jokių jausmų, bet suvokė, kad vaikui reikia tėčio. Jis mergaitei buvo patėviu. Mergaitė jį vadindavo tėčiu, bet jam tai nieko nekeitė, jis suprato, kad kreipiasi į jį ir tiek. Natūralu, kad atsakovas, apie ketverius metus gyvendamas kartu su ieškove, jautėsi kaip tėvas. Atsakovui buvo gaila mergaitės, kad ji be tėvo, o ieškovė nededa pastangų tikrajai tėvystei nustatyti. Atsakovas niekada nepripažino ir nepripažįsta ieškovės dukros kaip savo dukters. Atsakovas su ieškovės dukra bendraudavo per Messenger programėlę, ji parašydavo, o jis atrašydavo iš mandagumo. Paskutinį kartą jo iniciatyva su mergaite buvo pabėgimų kambaryje. Jis pats švelniai mergaitei sakė, kad nėra jos tėvas, bet neprisimena, ką mergaitė atsakė. Mokykloje, šventėse niekur nesilankė, vieną kartą vesdamas už rankos palydėjo į mokyklą.
6.7. Ieškovė nuo dukros laukimosi momento, jos gimimo iki dabartinio meto ne kartą palaikė santykius su kitais vyrais, net ir šiuo metu yra susižadėjusi ir bendrą šeimyninį gyvenimą gyvena su vyru, kuris, tikėtina, rūpinasi ir augina ieškovės dukrą.
6.8. Kritiškai vertintini pirmosios instancijos teismo motyvai, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių nustatyti galimo biologinio vaiko tėvo tapatybę, nes nei vaiko motina, nei atsakovas nenurodė spėjamo biologinio tėvo. Taip pat kritiškai vertintina Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos pozicija nereikšti reikalavimo dėl tėvystės nustatymo motyvuojant ieškovės įsitikinimu, kad atsakovas yra jos dukters biologinis tėvas, nes nei ieškovė, nei atsakovas nenurodė kito biologiniu (duomenys neskelbtini) tėvu galinčio būti asmens, todėl jį nustatyti nėra galimybės. Esant DNR tyrimo išvadai, kuri nepatvirtino atsakovo tėvystės, šie vaiko teisių apsaugos institucijos teiginiai bei pozicija yra nelogiški ir neteisėti. Vaiko teisių institucija, privalanti užtikrinti vaiko interesus, leido susidaryti situacijai, jog ilgą laiką (net 11 metų) nebuvo inicijuotas teisminis procesas dėl tėvystės nustatymo.
6.9. Neleistina teisinė situacija, kad ieškovės nenoras bendradarbiauti su institucijomis ir siekti nustatyti tikrąją vaiko kilmę atsakovui taptų priverstinai primesta pareiga, prievole po 11 metų tapti ne savo biologinio vaiko tėvu bei jį išlaikyti. Natūralu, jog atsakovas, gyvendamas su ieškove, būdamas empatiškas ir jautrus vaikams, prižiūrėjo ieškovės dukrą, tačiau tai negali būti suabsoliutinama ir tuo pagrindu priverstinai, be jo sutikimo pripažįstama atsakovo tėvystė. Po DNR testo atlikimo tarp atsakovo ir ieškovės dukros bendravimo nėra, jis formalus, išimtinai tik iš vaiko pusės ir tik todėl, kad, kol atsakovas ir ieškovė gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, ieškovė savo dukrai suformavo šeiminius ryšius.
6.10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šiose bylose laikosi pozicijos, kad nustatyti tėvystę remiantis kitais, nei ekspertizių išvados, įrodymais pagal įstatymą galima tik tais atvejais, kai abi šalys atsisako atlikti ekspertizę arba kai atsakovas, t. y. spėjamasis vaiko tėvas, atsisako atlikti ekspertizę.
6.11. Pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai rėmėsi ieškovės fotonuotraukomis iš įvairių renginių, o ne iš šalių šeimyninio gyvenimo požymius atspindinčių momentų, taip pat ieškovės kviestų liudytojų, kurie suinteresuoti bylos baigtimi ieškovės naudai, parodymais. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes savo išvadas grindė su atsakovu nesusijusiomis fotonuotraukomis, nevertino kitų byloje esančių įrodymų, jų visumos, nepašalino įrodymų prieštaringumo, nenustatė bylai reikšmingų faktinių aplinkybių (CPK 185 straipsnis). Tai galėjo turėti įtaką neteisėto sprendimo priėmimui. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, sprendimo išvados nėra tinkamai motyvuotos, padarytos neteisėtai iš netiesioginių įrodymų visumos, neįvertinus visų byloje surinktų įrodymų tikrumo, leistinumo, tarpusavio ryšio, įrodomosios reikšmės, pakankamumo.
Atsiliepimas
7. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, priimti naujus įrodymus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
7.1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Tai yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus. Nors paprastai vaiko kilmė yra grindžiama giminyste, t. y. vaiko ir tėvu kraujo ryšiu, tačiau svarbiausia yra ne biologinės tiesos, o vaiko tėvo, galinčio pasirūpinti vaiku ir užtikrinti jo ugdymą, nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016, 31 punktas). Dėl psichologinių priežasčių, prieraišumo vaikas tėvu gali laikyti asmenį, kuris nėra jo biologinis tėvas, o tokiu atveju vaikui svarbesnis nei kraujo ryšys yra emocinis ryšys su asmeniu, kurį jis laiko tėvu. Vaiko darnios ir harmoningos raidos požiūriu svarbiau nei biologinė tėvystė gali būti tai, ką pats vaikas pripažįsta savo tėvu.
7.2. Per vaiko gyvenimą susiformavo glaudūs atsakovo ir (duomenys neskelbtini) santykiai. Mergaitė pripažįsta atsakovą savo tėvu, yra prie jo prisirišusi, laiko artimu ir brangiu žmogumi, noriai su juo bendrauja ir pasiilgsta. Mergaitė nuo mažens suvokė ir visiškai priėmė atsakovą kaip savo tėvą, brangina savo ir tėvo artimus santykius, jaučia jam prieraišumą. Atsakovas, gyvenant kartu su ieškove, priėmė vaiką ir juo rūpinosi, kūrė su vaiku tėvo ir dukros santykius. Atsakovas nepilnamečiui vaikui atstojo tėvą tiek šalims gyvenant kartu, tiek atskirai.
7.3. Atsakovas 2020 m. rugsėjo 3 d. teismo posėdžio metu pripažino, kad (duomenys neskelbtini) vadino (duomenys neskelbtini), o šalims negyvenant kartu su mergaite bendravimo nenutraukė, priešingai, mergaitė pas atsakovą lankydavosi, gyvendavo po keletą savaičių, leisdavo atostogas kartu, svečiuodavosi su nakvyne pas atsakovo mamą, šalia faktinio bendravimo palaikydavo kontaktą susirašinėjimu žinutėmis. Visa tai patvirtina, kad atsakovas ją augino kaip dukterį, vykdė tėvo valdžią jos atžvilgiu. 2020 m. rugsėji 3 d. teismo posėdžio metu jis pripažino ir tai, jog bandė „įsitraukti į tėvo vaidmenį“, kad gyvenant kartu „galbūt“, „šiek tiek“ buvo požiūris kaip į dukrą.
7.4. Byloje esantys susirašinėjimai tarp atsakovo ir vaiko patvirtina, jog mergaitė atsakovą įvardina tėčiu, domisi juo, klausia ką veikia, kur jis yra, kada grįš, ar nepaliks jos, vaikas ir atsakovas išreiškia savo jausmus, nurodant, jog pasiilgo ir myli. Atsakovo susirašinėjimai su vaiku socialinio tinklalapio facebook programėlėje Messenger patvirtina, kad, net šalims nusprendus gyventi atskirai, atsakovas ir toliau palaiko tęstinį bendravimą su (duomenys neskelbtini). Ieškovė paaiškino, kad nuo 2019 m. kovo mėnesio, pradėjus su atsakovu gyventi atskirai, jis atvykdavo, pasiimdavo mergaitę pas save, pas močiutę, veždavosi į žaidimų kambarį, vaikas būdavo ir po kelias dienas, po savaitę pas jį, atsakovas vaiką po susitikimų parveždavo. Po bendravimo su atsakovu mergaitė džiaugdavosi, ji labai nori su atsakovu bendrauti, laukia susitikimų. Net ir vykstant teisminiam procesui, esant DNR tyrimo rezultatams, atsakovas palaiko ryšius su nepilnamečiu vaiku. Tarpusavio ryšys yra ne tik tarp (duomenys neskelbtini) ir atsakovo, bet ir tarp mergaitės ir atsakovo motinos. Vaikas ją laiko močiute nurodydama, jog močiutės elgesys su ja dėl vykstančio teismo nepasikeitė. Šiuo metu mergaitė ir atsakovo motina palaiko intensyvų bendravimą socialiniuose tinkluose, mobiliuoju telefonu, siūlė vaikui atvažiuoti į svečius.
7.5. Atsakovo veiksmai dėl tėvystės nepripažinimo nukreipti į siekį išvengti prievolės išlaikyti nepilnametį vaiką. Jis pradėjo neigti tėvystę tik tada, kai ieškovė paprašė daugiau prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo.
7.6. Nepagrįstas atsakovo teiginys, kad atsakovas su ieškove gyveno tik iš gailesčio. Tai buvo paneigta bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, atsakovas pripažino, kad su ieškove gyveno kaip sugyventiniai.
7.7. Atsakovas viso proceso metu yra nenuoseklus teikiant paaiškinimus. Apeliacinio skundo 19 punkte jis teigia, kad (duomenys neskelbtini) rūpinosi kaip sugyventinės vaiku, nelaikė jos savo vaiku, nejautė jokių jausmų, o 20 punkte teigia, jog natūralu, kad gyvendamas su ieškove jautėsi kaip tėvas. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, jog šalys kartu negyveno, turėjo tik atsitiktinius lytinius santykius ir ieškovės reikalavimas po 10 metų jam buvo netikėtas, o teismo posėdžio metu atsakovas pripažino ieškovės nurodytas aplinkybes, jog gyveno kartu apie penkerius metus, rūpinosi, prižiūrėjo vaiką, išlaikė, vadino vaiką dukryte. Atsakovas melagingai nurodė apie vaiką sužinojęs tik po jo gimimo. 2020 m. rugsėjo 3 d. teismo posėdžio metu liudytoja (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad apie ieškovės nėštumą asmeniškai informavo atsakovą jam paskambindama ir pranešdama. Byloje esanti rašytinė bylos medžiaga, šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai paneigia apeliaciniame skunde nurodytus teiginius.
7.8. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovė, būdama 16 metų, turėjo lytinių santykių su kitais vaikinais. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nustatant socialinės tėvystės faktą itin svarbu išsiaiškinti, ar vaikas turi tikrąjį biologinį tėvą, ar įmanoma jį nustatyti, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016). Šiuo atveju, egzistuojant atsakovo ir vaiko socialiniam ryšiui ir nesant perspektyvos nustatyti biologinį vaiko tėvą biologinė tėvystė praranda aktualumą, nes svarbesni tampa paties vaiko interesai. Esminis vaiko interesas yra išsaugoti susiklosčiusį ryšį su tėvu, savo šeimos santykių stabilumą ir tęstinumą, teisinio statuso aiškumą.
7.9. Ieškovė dėl vaiko tėvystės nustatymo po vaiko gimimo nesikreipė, nes buvo labai jauna (17 metų), nepilnametė, tuo metu ją su vaiku globojo jos mama (duomenys neskelbtini). Kai šalys pradėjo kartu gyventi kaip šeima, atsakovas mergaitę laikė savo dukra, buvo siūlęs pripažinti tėvystę, net kaimynams sakė, kad tai jo vaikas, į jį panašus. Jo motina irgi sakė, kad mergaitė labai panaši į tėvą. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė nurodė, kad, nepaisant DNR tyrimo išvados, yra įsitikinusi, jog būtent atsakovas yra biologinis vaiko tėvas, akcentavo akivaizdžius išorinius vaiko ir atsakovo panašumus. Susiformavus ilgalaikiams vaiko ir tėvo santykiams, socialinis ryšys atsiranda ne tik iš tėvo, bet ir iš vaiko pusės. Šis socialinis ryšys nėra nutrūkęs, vaikas nori bendrauti su ieškovu, jam tai yra svarbu ir brangu.
7.10. CK 3.148 straipsnio, reglamentuojančio tėvystės nustatymo pagrindus, pirmojoje dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos CPK reglamentuotos įrodymų priemonės. Vadinasi, DNR ekspertizės išvados yra pripažįstamos reikšmingu, bet ne visa lemiančiu įrodymu. Tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju svarbu nustatyti, kokie yra vaiko ir tėvo santykiai.
Šalies argumentai
7.11. Ieškovė, nesutikdama su ekspertizės išvada, pateikė prašymą paskirti pakartotinę DNR ekspertizę. Pirmosios instancijos teismas kreipėsi į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratoriją dėl duomenų pateikimo, tačiau, atsižvelgdamas į Valstybinės teismo medicinos tarnybos atsakymą, nutarė šio prašymo netenkinti. Ieškovė yra įsitikinusi, jog ekspertizės akto išvada yra neteisinga, galimai įtakota žmogiškojo faktoriaus klaidos ar apsirikimo, nustatant tiriamųjų tapatybes. Iki (duomenys neskelbtini) gimimo atsakovas ieškovei buvo pirmas vaikinas, su kuriuo ji turėjo lytinius santykius. Atsakovas dėl nepaaiškinamų priežasčių kategoriškai nesutiko atlikti pakartotinio DNR tyrimo. Atsakovui sutikus, ieškovė neprieštarautų atlikti pakartotinį DNR tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo
2. Ieškovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus: telefoninių skambučių išklotines ir socialinio tinklalapio facebook programėlės messenger susirašinėjimą (po du to paties įrodymo egzempliorius). Ieškovės teigimu, jie patvirtina vaiko bendravimą su atsakovu ir jo motina po teismo sprendimo priėmimo.
3. Nuomonės dėl šių įrodymų priėmimo/nepriėmimo apeliantas nepateikė (nurodyti tokią nuomonę jam buvo pasiūlyta 2021 m. sausio 6 d. pranešime apie teismo posėdį).
4. Šių įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas spręstinas vadovaujantis CPK 314 straipsniu, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taip pat vadovautinasi įrodymų ryšį su byla reglamentuojančiu CPK 180 straipsniu. Iš telefono ekrano nuotraukų nėra galimybės nuspręsti nei apie datą, kuomet buvo skambinta adresatams „močiutei (duomenys neskelbtini)“, „močiutei“, „mociute 2“, nei apie tai, kad visi šie adresatai yra būtent atsakovo motina. Nėra kontaktavimo datų (metų) ir susirašinėjant per facebook programėlę messenger su asmeniu, įvardintu „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ (atsakovu), kita vertus, iš susirašinėjimo su atsakovu matyti, jog kontakto iniciatyva kilusi ne iš pastarojo asmens, kuris tik mandagiai atsakinėja jam rašančiam asmeniui. Kadangi šie duomenys nei patvirtina, nei paneigia ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą siekiamas pagrįsti aplinkybes, juos priimti atsisakytina (CPK 180 straipsnis).
Dėl žodinio apeliacinio proceso
5. Apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Ieškovė su šiuo prašymu nesutiko, nurodė, jog į bylą buvo pateikti visi įrodymai, išsiaiškinta vaiko nuomonė, gauta vaiko teisių apsaugos institucijos išvada, todėl žodinis apeliacinis procesas netikslingas.
6. Pagal CPK 322 straipsnio nuostatas, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo posėdžiuose dalyvavo abi šalys, jų atstovai, vaiko teisių apsaugos institucija, apeliacinio proceso metu apelianto prašymu apžiūrai buvo išreikalauta ieškovės nėščiosios kortelė ir gimdymo istorija, o prašymo apeliacinį skundą nagrinėti žodine tvarka apeliantas nemotyvavo, teisėjų kolegija konstatuoja, jog žodinis apeliacinis procesas nėra būtinas. Bylai reikšmingų aplinkybių įvertinimas yra galimas rašytine tvarka.
Dėl tėvystės nustatymo
7. Apeliacine tvarka vertinamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas nėra ieškovės dukters (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas, kad atliekant DNR ekspertizę Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos laboratorijoje nebuvo padaryti procedūriniai pažeidimai paimant iš tiriamųjų – šalių ir ieškovės dukters – mėginius, patikrinant tiriamųjų asmenų tapatybę ir mėginius tiriant, tiriami asmenys buvo pasirašytinai supažindinti su kraujo paėmimo protokolu ir nepareiškė dėl to pretenzijų, todėl pirmosios instancijos teismas nurodė atmetantis ieškovės prašymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo. Ieškovė nepateikė apeliacinio skundo dėl pastarųjų pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, todėl netenkintinas atsiliepime į apeliacinį skundą išreikštas pageidavimas atlikti pakartotinę ekspertizę.
8. Pažymėtina, jog šis pageidavimas grindžiamas tais pačiais argumentais bei ieškovės deklaruojamu įsitikinimu, kad ekspertizės akto išvada neteisinga, nes iki dukters gimimo atsakovas ieškovei buvo pirmas vaikinas, su kuriuo ji turėjo lytinius santykius. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pastarąjį teiginį paneigia apeliacinio proceso metu gautas nėštumo eigos įrašas ieškovės sveikatos istorijoje apie tai, kad vaiko tėvo ji nežino (žodis „nežino“ įrašytas grafoje „vyro vardas, pavardė“). To negalėtų būti, jei ieškovė galimu vaiko pradėjimo metu lytiškai būtų bendravusi tik su atsakovu. Ieškinyje ieškovė nurodė, jog su atsakovu susipažino 2008 metais, susitikinėjo, po trijų mėnesių sužinojo, kad laukiasi ir iškart apie tai pranešė atsakovui, o vaikui gimus pakvietė jį aplankyti. Taigi, atsakovas nebuvo atsitiktinis jai nežinomas asmuo. Pažymėtinas ir šių ieškinyje nurodytų aplinkybių neatitikimas ieškovės paaiškinimams 2020 m. rugsėjo 3 d. teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme, kuriame ieškovė nurodė, jog su atsakovu susipažino 2008 m. balandžio mėnesį, atsakovas jai buvo vienintelis vyras tuo metu, kai palaikė santykius su juo; ji pastojo 2008 m. gegužės mėnesį, tuomet atsakovas buvo dingęs (išvykęs į (duomenys neskelbtini)), grįžo rudenį, apie jos nėštumą jam pasakė ieškovės motina, o ji pati atsakovui SMS žinute pranešė tik apie vaiko gimimą (tada nežinojo, kad atsakovas yra pakeitęs kontaktinius duomenis). Iš apeliacinio proceso metu gautų ieškovės nėštumo kortelės ir gimdymo istorijos matyti, jog, į nėščiųjų įskaitą įtraukta 2008 m. gruodžio mėn., medikams paskutinių menstruacijų laiką ji nurodė 2008 m. birželio mėnesį. Faktas, kad ieškovė painiojasi nurodydama su pastojimu, pranešimu atsakovui apie nėštumą ir vaiko gimimą susijusias aplinkybes bei tai, kad atsakovas nėra biologinis ieškovės dukters tėvas, reiškia, jog ieškovė turėjo ir kitų lytinių kontaktų, todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad prašymas paskirti pakartotinę ekspertizę yra nepagrįstas.
9. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad, nagrinėjant ginčus dėl tėvystės nustatymo, pagrindinis kriterijus yra biologinė tiesa, todėl pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog atsakovas nėra ieškovės dukters biologinis tėvas, tačiau ieškinį patenkinęs remiantis CK 3.148 straipsniu pripažindamas, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra ir kitos CPK reglamentuotos įrodymų priemonės, šiuo atveju minimame straipsnyje įtvirtintą materialinės teisės normą išaiškino ir pritaikė netinkamai.
10. Pagal CK 148 straipsnį, pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai (1 dalis). Jei atsakovas atsisako ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą (2 dalis). Apeliacinės instancijos vertinimu, tokiu reglamentavimu įstatymų leidėjas įtvirtino principinę prioritetinę nuostatą dėl biologinės tėvystės nustatymo, kai yra ją patvirtinantys moksliniai įrodymai, ir tik tuo atveju, jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti kiti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę, o atsakovo atsisakymas ekspertizės teismo gali būti įvertintas kaip tėvystės įrodymas.
11. Minėtą nurodomos materialinės teisės normos aiškinimą patvirtina teismų praktika. Formuodamas teismų praktiką dėl įrodymų, patvirtinančių asmens tėvystę tėvystės nustatymo bylose, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. lapkričio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2013 dėl tėvystės nustatymo, konstatavo, jog „Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 3 straipsnyje nustatyta, kad kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali būti įrodoma arba nustatoma savanorišku pripažinimu arba teismo sprendimu, o 5 straipsnyje nurodyta, kad bylose dėl tėvystės nustatymo priimami moksliniai įrodymai, kurie gali padėti nustatyti arba paneigti tėvystę. Taigi tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus. Moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) nurodyti ir CK 3.148 straipsnio 1 dalyje kaip vienas iš pagrindinių tėvystės nustatymo pagrindų. DNR ekspertizės išvados laikomos patikimu ir objektyviu moksliniu įrodymu, patvirtinančiu arba paneigiančiu vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011)“. Kasacinis teismas yra taip pat yra pažymėjęs, kad pagrindas tiek tėvystei nustatyti, tiek jai nuginčyti yra moksliniai įrodymai. Tėvystei nustatyti pakanka vien šio įrodymo, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011; 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2013). 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-387-916/2020 dėl tėvystės nuginčijimo kasacinis teismas konstatavo, kad „tuo atveju, kai vaiko tėvas atsisako pripažinti tėvystę pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, tėvystę gali nustatyti teismas (CK 3.146 straipsnis). Tačiau šiuo atveju pagrindinis kriterijus yra biologinė tiesa, grindžiama moksliniais įrodymais, ir tik šalims atsisakius ekspertizės pagrindas tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai (CK 3.148 straipsnis)“.
12. Išvadą dėl ieškinio pagrįstumo pirmosios instancijos teismas pagrindė vaiko interesu turėti tėvą, nebuvimu galimybės nustatyti tikrąjį ieškovės dukters tėvą, vaiko ir atsakovo tarpusavio ryšiu (socialine tėvyste) ir socialinės tėvystės prioritetą tokiais atvejais pripažįstančia teismų praktika. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu nesutinka.
13. Apeliacine tvarka tikrinamoje byloje nustatyta, kad, po vaiko gimimo (duomenys neskelbtini) ieškovės kvietimu ją aplankęs atsakovas tėvystę paneigė ir iki 2014 m. spalio mėnesio šalys nebendravo. Ieškovės iniciatyva susisiekę per socialinį tinklą facebook, nuo 2014 m. spalio ėmė vėl bendrauti ir 2014 m. gruodžio 27 d. ieškovė su dukra, kuriai tuo metu buvo beveik šešeri metai, persikėlė gyventi pas atsakovą. Kaip sugyventiniai gyveno pas jo motiną (duomenys neskelbtini) iki 2019 m. kovo, t. y. keturis metus ir du mėnesius.
14. 2020 m. rugsėjo 3 d. teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad 2019 m. kovo mėn. ji išsikėlė gyventi su nauju draugu į (duomenys neskelbtini), kartu išsinuomojo butą. Ieškovės teigimu, kol gyveno kartu, atsakovas rūpinosi mergaite ne finansiškai, o bendraudamas – per penktąjį vaiko gimtadienį supirko šventei reikalingus daiktus, kartasi nupirkdavo kokį nors rūbelį, yra nupirkęs dviratį, pirkdavo maistą, kartu išvykdavo ir visi, ir atsakovas su vaiku (į kavinę, į kiną), atsakovas su mergaite elgėsi kaip su savo dukra, ją taip ir vadindavo, kaimynai sakė, kad jie panašūs; po to, kai ji su vaiku išsikėlė, atsakovo ir vaiko bendravimas vyko vaiko iniciatyva: mergaitė rašė jam žinutes per messenger programėlę, kartu buvo žaidimų kambaryje, paskutinį kartą matėsi prieš kelis mėnesius, ryšį palaikė tik žinutėmis, 2020 m. liepos mėnesį mergaitė savaitę buvo pas atsakovo motiną, kuri, sužinojusi apie biologinės tėvystės paneigimą, ryšio su vaiku neatsisakė, nes, anot jos, „žmonės užaugina ir svetimus vaikus“; ieškovės teigimu, mergaitė sužinoti biologinį tėvą nepageidauja, nes tėvu laiko atsakovą.
15. Atsakovas tame pačiame teismo posėdyje paaiškino, kad, būdamas 18 metų amžiaus, su ieškove lytinius santykius turėjo apie trejetą kartų (ji pas jį atvažiuodavo). Ieškovė apie vaiką pranešė tik praėjus metams nuo pažinties, vaikui gimus. Jas aplankęs vaiko nepripažino, nes abejojo dėl tėvystės, nors abejonėms priežasties tuomet neturėjo, nebuvo visiškai tikras, kad vaikas ne jo. Po ketverių metų ieškovė pas jį atėjo su mergaite ant rankų ir verkė, kad yra išvaryta iš namų, neturi kur gyventi. Jos pagailo, todėl kartu apsigyveno pas jo motiną kaip sugyventiniai. Mergaitę vadino sugalvotu vardu (duomenys neskelbtini), kokį būtų davęs savo dukrai, mergaitė dėl to buvo suglumusi, tačiau nesipriešino. Įtarimai, kad vaikas visgi ne jo, kilo stebint priešingą jam mergaitės būdą ir dėl to, kad ieškovė primygtinai prašė suteikti vaikui pavardę. Vardo ir pavardės nepakeitė, nes nebuvo DNR tyrimo, apie kurį su ieškove kalbėjo, tačiau dėl finansų ir rimto pagrindo nebuvimo neatliko. Pagrindas atsirado ieškovei pareiškus pretenzijas dėl išlaikymo. Savo ryšį su vaiku, kai gyveno kartu, atsakovas apibūdino kaip natūraliai susiklosčiusį per ketverius metus: buvo vaikui patėviu, tačiau mergaitė dažniausiai vadino jį tėčiu, jis neprieštaravo ir nekreipė į tai dėmesio, nes tai jo nežeidžia ir nieko nekeičia; prisidėjo prie vaiko paauginimo; esąs draugiško ir jautraus būdo (empatiškas), todėl su vaiku, kaip ir su kitais žmonėmis, padoriai elgėsi, nes turi širdį ir vaiko labai gailėjo (atsakovo vertinimu, motina dukrai yra sugadinusi gyvenimą); vaiko mokykloje kaip patėvis nefigūravo, tik sykį vaiką už rankos yra palydėjęs į mokyklos šventę. Savo vaiku mergaitės niekada nelaikė, meilės jai nejautė, tačiau džiaugsmingų akimirkų kartu gyvenant buvo. Kai ieškovė su vaiku išsikėlė, jo asmeninis požiūris į vaiką liko toks pat – gailestis dėl motinos mergaitei sugadinto gyvenimo, mandagūs atsakymai mergaitei kaip draugui į jos žinutes, tačiau į ją žiūri ne kaip tėvas, artimo ryšio nejautė ir nejaučia. Į klausimą dėl meilės vaikui atsakovas atsakė, jog myli ją taip, kaip ir visus kitus žmones. Kai gyveno kartu, bandydavo įsitraukti į tėvo vaidmenį, tačiau dėl jauno amžiaus tas vaidmuo jam nepatiko. Sužinojus, kad nėra šio vaiko tėvas, neliko ir gailesčio, nes ir taip didelę gyvenimo dalį sugaišo augindamas svetimą vaiką, nori pradėti naują, savo gyvenimą, ieškovės vaiko kaip dukros nepripažįsta. Manė, kad daro joms gera, tačiau prisidarė problemų sau. Santykių su vaiku perspektyvą mato tokią – gali su ja bendrauti kaip su draugu, bet to nelabai nori, jam geriausiai būtų ryšius nutraukti, nes nenori darkyti ir taip sudarkyto mergaitės gyvenimo. Išlaikymo mokėti nesutinka, nes išlaikė jas keturis metus (ieškovė dirbo labai nedaug, likusi namie nieko neveikdavo motyvuodama sriubos išvirimu), be to, kodėl turėtų išlaikyti ne savo vaiką. Dėl vaiko pasiėmimo paaiškino, kad tai ieškovė atveždavo mergaitę pas jo motiną ne tik savaitei, bet ir dviem vaiką „nutrenkdavo ir palikdavo“. Vaiku jo motina rūpinosi dėl to, kad dar nebuvo viskas aišku dėl biologinės tėvystės, vėliau – iš žmogiškumo.
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti faktai nesudaro pagrindo išvadai, jog per ketverius bendro šalių ir ieškovės dukters gyvenimo metus bei laikotarpiu nuo 2019 m. kovo iki šių dienų tarp atsakovo ir nepilnametės (duomenys neskelbtini) susiformavo stiprūs emociniai ryšiai, sudarantys pagrindą pripažinti atsakovą šios mergaitės tėvu, nors jis ir nėra biologinis jos tėvas, t. y. konstatuoti egzistuojantį pagrindą socialinei tėvystei (CPK 185 straipsnis).
17. Socialinė tėvystės sąvoka, nors įstatymu ir neapibrėžta, įtvirtinta ir išplėtota Europos Žmogaus Teisių Teismo aiškinant Europos Žmogaus Teisių ir Pagrindinių Laisvių Konvencijos 8 straipsnio nuostatas apie asmens teisę į šeimos gyvenimą ir šeimos ryšius, yra suprantama kaip tvarūs ir pastovūs emociniai bei socialiniai vaiko ir socialinio tėvo ryšiai bei tikimybė, kad ateityje šie santykiai išliks. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje socialinė tėvystė atsirado kaip instrumentas apginti ir išsaugoti susiformavusius šeimos teisinius santykius tarp vaiko ir tėvo (motinos) po to, kai to tėvo ar motinos biologinė tėvystė buvo paneigta, t. y. buvo nustatyta, kad tėvas (motina) nėra biologinis to vaiko tėvas (motina). Nesant vaiko biologinės kilmės iš tėvo ar motinos, tačiau esant susiformavusiems santykiams tarp vaiko ir tėvo (motinos) bei jų norui ir toliau tokius santykius išsaugoti bei pripažįstant juos svarbiais, Europos Žmogaus Teisių Teismas tai laikė socialine tėvyste, šiuo institutu užtikrino teisę į šeimos santykius pagal Konvencijos 8 straipsnį (EŽTT jurisprudencija Ahrens v. Germany // Appl. No. 45071/09 ir Kautzor v. Germany // Appl. No. 23338/09 bylose).
18. Jei ir būtų galima laikyti, kad per bendrą ketverių metų gyvenimą tarp atsakovo ir ieškovės dukters susiformavo santykiai, prilygstantys tėvo ir dukters santykiams (apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pagrindą tokiems santykiais užsimegzti sudarė paties atsakovo elgesys, pagrįstas tikimybe, jog jis galbūt yra šios mergaitės tėvas, t. y. vadinimas savo sugalvotu vardu bei dukra, leidimas save vadinti tėvu, palaikyti šeiminiai ryšiai), teisėjų kolegijos nuomone, toks santykis nėra tapatus tėvo ir dukters ryšiui, juolab emocinis ryšys tarp atsakovo ir vaiko nėra stiprus.
19. Šalys buvo sugyventiniai, todėl tas santykis artimesnis patėvio ir podukros socialiniam ryšiui, kuris faktiškai pasibaigė ieškovei pradėjus gyventi su naujuoju draugu. Nors ieškovės dukra vaiko teisių apsaugos institucijai ir nurodė tėvu laikanti atsakovą ir jai žinomi DNR tyrimo rezultatai šio požiūrio nepakeitė, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ryšys tarp atsakovo ir mergaitės nėra nutrūkęs. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai paneigia pirmiau nurodyta pirmosios instancijos teisme bei apeliaciniame skunde išdėstyta atsakovo pozicija apie požiūrį į vaiką kaip į bet kurį kitą žmogų, draugą, su kuriuo atsakovas nuoširdžiai, mandagiai bei jautriai elgiasi vadovaudamasis geros moralės principais (pažymėtina, jog tokios atsakovo savybės yra minimos VTAS išvadoje; apie tai, kad atsakovas kalba nuoširdžiai, galima teigti ir išklausius teismo posėdžių garso įrašus), protarpinis ryšys elektroninėmis priemonėmis vien tik vaiko iniciatyva, ką pripažįsta ir ieškovė, bei atsakovo pageidavimas nutraukti net ir tokį menką ryšį.
20. Socialinis tėvo ir vaiko ryšys nustatomas atsižvelgiant į šeiminius ryšius iki ginčo kilimo, ateityje jis turi tarnauti darniai ir harmoningai vaiko raidai, būti tvarus, o apeliacine tvarka vertinamu atveju tokios išvados padaryti negalima. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šiuo atveju yra svarbu įvertinti ne tik vaiko santykį su tėvu, bet ir tėvo santykį su vaiku, jo požiūrį į jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad atsakovas turėjo ketinimą būti tėvu kol egzistavo prielaida, jog jis yra biologinis ieškovės dukters tėvas, tačiau atsakovas turi teisę į savo privataus gyvenimo gerbimą, o šiuo atveju būtent biologinės tiesos nustatymas jam tapo svarbiausiu klausimu, nulėmusiu poziciją nebepalaikyti ryšių su vaiku. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-916/2020 dėl tėvystės, pripažintos pareiškimu, nuginčijimo yra pažymėjęs sutikimą su argumentu, kad vertybiniu aspektu asmuo, tikėjęs, jog rūpinasi savo vaiku, neturėtų jo taip lengvai atsisakyti, tačiau šiuo atveju turi būti siekiama išlaikyti tinkamą interesų pusiausvyrą ir tėvystė neturėtų būti bausmė, greičiau dovana asmeniui vadintis tėčiu.
21. Socialinės tėvystės institutas nagrinėjamu atveju maksimaliai galėtų pasireikšti tik prievartiniu išlaikymo mokėjimu, todėl socialinės tėvystės institutas būtų pritaikytas formaliai. Tėvystė savo esme negali būti tapatinama vien su vaiko išlaikymu. Taip pat, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad atsakovas gražiai elgėsi su ieškovės vaiku, kad vaikas ieškovės iniciatyva daugiau nei prieš pusę metų buvo savaitei ar dviem paliktas pas atsakovo motiną, kur su mergaite irgi buvo jautriai elgiamasi, ji nebuvo skaudinama dėl DNR tyrimo rezultatų pasisakant apie močiutės ir anūkės ryšį, nesudaro pagrindo atsakovo tėvystės pripažinimui – teisėjų kolegijos nuomone, esant įrodymams, kad asmuo nėra vaiko biologinis tėvas, tėvystės nustatymo neturi lemti to asmens ar jam artimų žmonių padoraus elgesio su vaiku nuostata, priešingos praktikos formavimo atveju galimos įvairios piktnaudžiavimo tėvystės nustatymo institutu situacijos ar sąmoningai netinkamas elgesys su svetimu vaiku siekiant išvengti tėvystės nustatymo tada, kai, pavyzdžiui, vyras apsigyvena su nepilnametį vaiką turinčia moterimi (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).
22. Kita svarbi aplinkybė, dėl kurios teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl tėvystės nustatymo socialinės tėvystės pagrindu yra tai, kad visa teismų praktika dėl socialinės tėvystės, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas (Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo) ir kurią papildomai analizavo apeliacinės instancijos teismas, yra suformuota tėvystės nuginčijimo bylose (arba tėvystės nustatymo nuginčijus pripažintą tėvystę), kurių faktinės aplinkybės savo esme yra skirtingos nuo apeliacine tvarka vertinamo tėvystės nustatymo atvejo, kuomet vaiko tėvas jo gimimo liudijime neįrašytas (pvz., EŽTT 2016 m. sausio 14 d. sprendimas byloje M. prieš Prancūziją, peticijos Nr. 30955/12, EŽTT 1999 m. spalio 19 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Y. prieš Austriją, peticijos Nr. 34308/96; 2014 m. vasario 18 d. sprendimas byloje A. L. prieš Lenkiją, peticijos Nr. 28609/08; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-321-687/2016, 3K-3-304/2010, 3K-3-9/2007, e3K-3-387-916/2020, e3K-3-236-916-/2020, 3K-3-115-687/2019, 3K-3-558/2013 ir kt.). Teismo precedentas yra teisės šaltinis vertikaliuoju ir horizontaliuoju aspektu tada, kai bylų faktinės aplinkybės iš esmės sutampa (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82-916/2015). Pirmosios instancijos teismo išvardintus kriterijus, kuriais remiantis buvo patenkintas ieškinys (socialinį tėvo ir vaiko ryšį, vaiko amžių, nuomonę ir norą išsaugoti ryšį su teisiniu tėvu, negalimumą nustatyti biologinį tėvą) kasacinis teismas suformavo bylose, kuriose atsisakyta nuginčyti asmens, nesančio vaiko biologiniu tėvu, tačiau ją pagal įstatymą pripažinusio, tėvystę. Būtent tose bylose konstatuota, kad, jei vaiko interesus labiau atitiktų ne biologinės tikrovės nustatymas, o socialinės tikrovės, t. y. susiformavusių ryšių, palaikymas, asmens, nesančio vaiko biologiniu tėvu, bet registruotu vaiko gimimo įraše kaip tėvo, privatus gyvenimas gali būti ribojamas, atsisakant nuginčyti jo tėvystę. Minėta, kad apeliacine tvarka nagrinėjamu atveju pagal įstatymą ir teismų praktiką prioritetas suteikiamas biologinei tiesai, juolab nustačius, kad socialiniai vaiko ir asmens, kurio tėvystę prašoma nustatyti, ryšiai yra menki, formalūs ir neperspektyvūs.
23. Teisėjų kolegija nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad, nenustačius atsakovo tėvystės, vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo, todėl atsižvelgiant į tai, kad ieškovės dukra nesiekia žinoti savo kilmės, o aiškios perspektyvos nustatyti tikrąjį tėvą nėra, konstatuotina, kad vaiko interesai nukentėtų dėl atsakovo teisės (nenoro būti ieškovės dukters tėvu) apgynimo, todėl vaiko interesai yra nusveriantys. Visų pirma, tai prieštarauja tame pačiame sprendime padarytai išvadai apie vaiko teisę žinoti savo kilmę kaip tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomą ir ginamą vaiko interesą. Ieškovės dukrai yra dvylika metų, todėl neatmestina, kad, sulaukusi pilnametystės, šią teisę ji norės realizuoti pati. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, vaiko interesai negali būti suabsoliutinti ir įgyvendinti tokiu būdu, kokio siekia ieškovė. Nėra tokios teismų praktikos, pagal kurią keletą metų trukęs asmens bendras gyvenimas su moterimi ir jos vaiku sudarytų pagrindą tėvystės nustatymui, kai asmuo nėra vaiko biologinis tėvas, o socialiniu tėvu būti atsisako. Byloje ieškovė nesirėmė vaiko gyvybės pradėjimu pasitelkiant pagalbinio apvaisinimo priemones, kuomet tėvo asmenybė neatskleidžiama, todėl logiška manyti, kad vaikas turi biologinį tėvą, ir tik pati ieškovė, jei laikytųsi sąžiningumo principo, yra atsakinga už jo įvardijimą bei tėvystės nustatymo inicijavimą, kad vaikas žinotų savo kilmę ir neliktų be tėvo išlaikymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas už tai nėra atsakingas.
24. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų (liudytojų parodymų apie šalių gyvenimą, bendro gyvenimo fotonuotraukų, kt.) nepasisakytina, nes, padarius sprendime išvardintas išvadas, tų įrodymų vertinimas nebeturi teisinės reikšmės apeliacijos objekto teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimui.
25. Vadovaudamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apie ieškinio dėl tėvystės nustatymo pagrįstumą, netinkamai išaiškino ir pritaikė tėvystės nustatymo pagrindus reglamentuojančią materialinės teisės normą (CK 3.148 straipsnį), spręsdamas apie socialinę tėvystę netinkamai vertino įrodymus ir pritaikė teismų praktiką (CPK 330 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis), todėl sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškinys atmestinas. Nustačius, kad ieškinys dėl tėvystės nustatymo nepagrįstas, nepasisakytina dėl kitų išvestinių ieškovės reikalavimų (bendravimo tvarkos ir išlaikymo).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
26. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad pirmosios instancijos teismo spendimas naikintinas ir ieškinys atmestinas, atitinkamai iš naujo turi būti paskirstytos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
27. CPK 93 straipsnio, reglamentuojančio bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
28. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovei byloje buvo teikiama 100 procentų valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, todėl ji buvo atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Atsakovas pirmosios instancijos teisme nenurodė patirtų išlaidų, jų dydžio ir nepateikė tai pagrindžiančių duomenų (CPK 98 straipsnio 1 dalis), todėl, patenkinus atsakovo apeliacinį skundą, atsakovui jo patirtos išlaidos pirmosios instancijos teisme nepriteistinos.
29. Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Kadangi prašymą dėl advokato pagalbos išlaidų priteisimo ir pinigų priėmimo kvitą atsakovas pateikė 2021 m. kovo 23 d., t. y. po bylos išnagrinėjimo iš esmės, šios išlaidos jam nepriteistinos. Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 156 Eur žyminio mokesčio, todėl jam iš ieškovės priteistina 156 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
30. Kadangi ieškovė nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei yra atleista, ieškinį atmetus iš jos nepriteistinos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 88 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
(duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimą panaikinti. Priimti naują sprendimą. Ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 156 (vieną šimtą penkiasdešimt šešis) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.