Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Atsiliepimas

Atsakovas E. V. (toliau – atsakovas) pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu nesutiko visiškai, bei nurodė, kad civilinės teisės prasme vekselis – tai savarankiškas civilinių teisių objektas, piniginis vertybinis popierius (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnio 6 dalis). Vekselis, kaip vertybinis popierius, įstatyme apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 2 straipsnio 1 dalis). Taigi pagal įstatyme įtvirtintą reglamentavimą vekselis patvirtina besąlygišką mokėjimo pareigą ir iš šios pareigos atsiradusią reikalavimo teisę. Be to, vekselis, kaip vertybinis popierius, gali laisvai dalyvauti civilinėje apyvartoje, t. y. būti perleistas nesilaikant prievolių teisės reikalavimo perleidimo taisyklių (CK 1.101 straipsnio 3 dalis). ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą vekselyje įtvirtinta reikalavimo teisė yra įgyvendinama ne ginčo tvarka – vekselio turėtojui kreipusis į notarą, notarui išduodant vykdomąjį įrašą (ĮPVĮ 81 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 988 patvirtinta Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarka). Notaro vykdomieji įrašai pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius yra vykdomieji dokumentai (CPK 587 straipsnio 1 dalies 8 punktas). ĮPVĮ reglamentuoti vekselio apmokėjimo terminai (ĮPVĮ V skyrius) ir vekselio pateikimo apmokėti terminai (ĮPVĮ VI skyrius). ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselio turėtojas netenka teisės pareikšti reikalavimų jo davėjui, indosantams ir kitiems įsipareigojusiems asmenims, išskyrus akceptavusįjį, kai pasibaigia nustatyti terminai: 1) pateikti vekselį, mokėtiną jį pateikus arba per tam tikrą laiką po pateikimo; 2) įforminti protestą dėl neakceptavimo arba neapmokėjimo; 3) pateikti apmokėti, kai įrašyta sąlyga „grąžinti be išlaidų“ ar „neprotestuotinas“. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal ĮPVĮ 55 straipsnio, kuris taikytinas ir paprastajam vekseliui (ĮPVĮ 79 straipsnio 1 dalies 4 punktas), 1 dalies 3 punktą, kai pasibaigia nustatyti terminai pateikti apmokėti vekselį, kuriame įrašyta sąlyga „neprotestuotinas“, vekselio turėtojas netenka teisės pareikšti reikalavimų jo davėjui, išskyrus akceptavusįjį. Pastaroji įstatymo nuostata suponuoja išvadą, kad kai pasibaigia įstatyme nustatyti terminai pateikti apmokėti neakceptuotą neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos ĮPVĮ nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių. Aplinkybė, jog yra praleistas terminas pateikti vekselį apmokėti, savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (CPK 178 straipsnis). Praleidus įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą ir netekus galimybės pasinaudoti teise reikalauti vekselį apmokėti ĮPVĮ nustatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą ne ginčo tvarka, vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi, ir tokia išvada atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-716/2013). Šioje nutartyje pateiktų išaiškinimų laikytasi ir 2017 m. vasario 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-43-916/2017. Kasacinis teismas, siekdamas suvienodinti praktiką dėl vekselio, neturinčio vertybinio popieriaus statuso, įrodomosios reikšmės, suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią tuo atveju, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo, iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos ĮPVĮ nuostatos, be kita ko, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių; tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios CK ar kitų materialiųjų įstatymų normos. Sprendžiant dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-496/2019 32 punktas). Įstatyme įtvirtinti reikalavimų pagal vekselį pateikimo senaties terminai: ĮPVĮ 72 straipsnyje nustatyta, kad visi reikalavimai pagal vekselį akceptantui gali būti pareikšti per trejus metus nuo mokėjimo termino dienos (1 dalis); vekselio turėtojas turi teisę pareikšti reikalavimus indosantams ir davėjui per vienerius metus nuo nustatytu laiku įforminto protesto dienos, o kai vekselyje buvo sąlyga „grąžinti be išlaidų“ ar „neprotestuotinas“, – nuo mokėjimo termino dienos (2 dalis). Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad ĮPVĮ nenustatyta reikalavimų pagal vekselį pateikimo senaties terminų atnaujinimo, taigi vekselio turėtojas, praleidęs šiuos terminus, netenka galimybės realizuoti vekselį, kaip vertybinį popierių, ĮPVĮ ir lydimuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka (2019 m. gegužės 30 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019). Išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartus vekselio, kaip vertybinio popieriaus, santykių teisinio reglamentavimo ypatumus, konstatuoja, kad, vekselio turėtojui praleidus ĮPVĮ 72 straipsnyje nustatytus reikalavimų pagal vekselį pateikimo senaties terminus, atsiranda teisiniai padariniai, analogiški vekselio pateikimo apmokėti terminų (ĮPVĮ 55 straipsnis) praleidimui: vekselis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos ĮPVĮ nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių, tačiau aplinkybė, jog yra praleistas terminas pateikti vekselį apmokėti, savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą. LAT suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: tuo atveju, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo, iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos ĮPVĮ nuostatos, be kita ko, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių; tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios CK ar kitų materialiųjų įstatymų normos. Sprendžiant dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas (2019 m. gegužės 30 d. LAT nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019). 2014 m. rugpjūčio mėn. 4 d. paprastajame vekselyje fiksuota, kad E. V. įsipareigoja pagal šį vekselį R. L. iki 2014 m. spalio mėn. 4 d. sumokėti 12000 litų (3 475,44 Eur), grafoje „laiduoju ir atsakau solidariai“ yra parašas, tačiau nenurodytas nei vardas, nei pavardė. 2014 m. birželio mėn. 27 d. paprastajame vekselyje fiksuota, kad E. V. įsipareigoja pagal šį vekselį R. L. iki 2015 m. birželio mėn. 27 d. sumokėti 4000 Eur. Grafoje „laiduoju ir atsakau solidariai“ yra nurodytas laiduotojas – R. V. ir pasirašyta. Taigi 2014 m. rugpjūčio mėn. 4 d. paprastojo vekselio pateikimo terminas suėjo 2014 m. rugpjūčio mėn. 6 d., o 2014 m. birželio mėn. 27 d. paprastojo vekselio pateikimo terminas suėjo 2014 m. birželio mėn. 29 d. (ĮPVĮ 40 straipsnio 1 d.). Ieškovas įstatyme nustatytais terminais apmokėti 2014 m. rugpjūčio mėn. 4 d. ir 2014 m. birželio mėn. 27 d. paprastojo vekselio nepateikė, taigi pasibaigė ĮPVĮ nustatyti terminai pateikti vekselius. Kadangi 2014 m. rugpjūčio mėn. 4 d. ir 2014 m. birželio mėn. 27 d. pasibaigė ĮPVĮ nustatyti terminai pateikti vekselius, remiantis LR ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalies 1 p., vekselio turėtojas – ieškovas po 2014 m. rugpjūčio mėn. 4 d. ir 2014 m. birželio mėn. 27 datų neteko teisės ĮPVĮ nustatyta tvarka pareikšti reikalavimų vekselių davėjui – atsakovui. Be to, ĮPVĮ 72 straipsnyje nustatyta, kad vekselio turėtojas turi teisę pareikšti reikalavimus indosantams ir davėjui per vienerius metus nuo nustatytu laiku įforminto protesto dienos, o kai vekselyje buvo sąlyga „grąžinti be išlaidų“ ar „neprotestuotinas“, – nuo mokėjimo termino dienos (2 dalis). Nagrinėjamu atveju visi ĮPVĮ nustatyti terminai pateikti bet kokius reikalavimus Atsakovui yra pasibaigę. Todėl pagal LAT praktiką 2014 m. rugpjūčio mėn. 4 d. ir 2014 m. birželio mėn. 27 d. paprastieji vekseliai prarado vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jų nebetaikytinos ĮPVĮ nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių. Kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (2019 m. gegužės 30 d. LAT nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019). Ieškovas nurodo, kad 2014 m. rugpjūčio mėn. 4 d. ir 2014 m. birželio mėn. 27 d. paskolino Atsakovui 12 000 litų (3 475,44 Eur) ir 4 000 Eur. Su tokiais argumentais nesutinkantis. CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs reikalavimai – jų turinys turi patvirtinti paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pvz., ,,pinigus gavau“, ,,ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“ ir pan.), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje. Taip pat kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bylose dėl paskolos grąžinimo teismas negali susiaurinti įrodinėjimo dalyko vien tik iki aplinkybės, ar sutartyje įrašytas paskolos dalyko perdavimo faktas, nustatymo. Šalių tikroji valia dėl sutarties dalyko perdavimo turi būti aiškinama ne vien tik pagal tai, ar yra konkretus įrašas apie pinigų ar daikto perdavimą. Sprendžiant apie paskolos sutarties sudarymą, jos dalyko perdavimą reikšmingas sutarties lingvistinis aiškinimas, pavartota terminija, gramatinės išraiškos formos, taip pat reikšmingos sutarties sąlygos dėl skolos grąžinimo užtikrinimo priemonių taikymo, įsipareigojimo grąžinti pinigus ar daiktą, reikšmingos ir aplinkybės dėl sutarties originalo buvimo pas kreditorių ar skolininką, įrašai ar kiti įrodymai apie sutarties vykdymą (grąžinimas dalimis, palūkanų mokėjimas, derybos dėl grąžinimo terminų pakeitimo ar kitokio atsiskaitymo būdų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-378/2016, 31 punktas). Ieškovas ir atsakovas buvo ilgamečiai draugai – jų draugystė truko apie 20 (dvidešimt) metų. Tai, kad ieškovas ir atsakovas buvo ilgamečiai draugai, savo atsiliepimu į ieškinį patvirtino ir buvusi atsakovo sutuoktinė R. V.. Bendraujant ieškovui su atsakovu, atsakovas žinojo, kad ieškovas užsiima paskolų teikimu asmenims, gauna už suteiktas paskolas palūkanas. Atsakovas tiek iki ginčo vekselių pasirašymo, tiek po jų pasirašymo taip pat skolindavosi pinigines lėšas iš ieškovo. Visas ieškovo atsakovui suteiktas paskolas atsakovas ieškovui visada sugrąžindavo. Pagal ieškovo į bylą pateiktus 2014 m. rugpjūčio mėn. 4 d. ir 2014 m. birželio mėn. 27 d. paprastuosius vekselius atsakovas jokių pinigų negavo, ką patvirtina aplinkybė, kad ginčo vekseliuose nėra jokio įrašo apie pinigų gavimą. Atsakovas paaiškina, kad verčiasi medienos verslu, perka miškus. 2014 m. atsakovas ketino pirkti mišką. Piniginių lėšų miško pirkimui atsakovas neturėjo, todėl jis kreipėsi į ieškovą, ar šis galėsiąs paskolinti jam pinigų miškui pirkti. Ieškovas, užsiėmęs paskolų teikimu, pateikė atsakovui užpildyti ginčo vekselius, tačiau jokie pinigai atsakovui perduoti nebuvo. Jokio miško atsakovas nenupirko ir jokių piniginių lėšų miškui pirkti atsakovas iš ieškovo negavo. Po vekselių pasirašymo atsakovas skolinosi 1500 Eur iš ieškovo pagal paskolos raštelį, tačiau šiuos pinigus atsakovas ieškovui taip pat grąžino – 500 Eur pavedimu ir 1000 Eur grynaisiais pinigais, kadangi pinigai pagal paskolos raštelį grąžinti, atsakovas jo neišsaugojo. Taigi ieškovas nesuteikė atsakovui paskolos pagal 2014 m. rugpjūčio mėn. 4 d. ir 2014 m. birželio mėn. 27 d. paprastuosius vekselius – atsakovas jokių pinigų pagal 2014 m. rugpjūčio mėn. 4 d. ir 2014 m. birželio mėn. 27 d. paprastuosius vekselius negavo, ką, kaip jau minėta, patvirtina aplinkybė, kad ginčo vekseliuose nėra jokio įrašo apie pinigų gavimą. Ieškovas ir jį atstovaujanti advokatė yra susiję giminystės ryšiais, taigi jei ieškovas būtų perdavęs pinigus pagal 2014 m. rugpjūčio mėn. 4 d. ir 2014 m. birželio mėn. 27 d. paprastuosius vekselius, ieškovas būtų atlikęs veiksmus kaip tai numatyta vekselių įstatyme, tačiau ieškovas to nepadarė, o nepadarė dėl to, kad jokių pinigų ieškovas atsakovui pagal ginčo vekselius neperdavė. Todėl ieškinį prašo atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą (CPK 12, 178 str.) ( e. b. 2 t., b. l. 22 - 27).

Tretysis asmuo atsakovo pusėje, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. V., pateikė atsiliepimą į ieškinį (kaip atsakovė), kuriame su ieškiniu nesutiko, bei nurodė, kad su E. V. santuoką registravo 1995 m. rugpjūčio 19 d., ji šalių bendru sutikimu buvo nutraukta 2019 m. sausio 7 d.. Apie tai, kad E. V. iš R. L. yra galimai gavęs ieškinyje paminėtuose vekseliuose nurodytas pinigų sumas, E. V. jai nėra sakęs. Ji su ieškovu R. L. niekada nebendravusi, jokių pinigų iš jo negavusi ir ant jokių vekselių nepasirašiusi. Jos manymu, teismui pateiktus vekselius surašė ir už ją grafoje „laiduotojo parašas“ pasirašė buvęs sutuoktinis E. V., kuris taip pat 2014 m. birželio 27 d. nepaprastajame vekselyje grafoje „laiduotojo vardas ir pavardė“, įrašė jos vardą ir pavardę, tokiu būdu suklastodamas jos minėtus ir ieškovo teismui pateiktus paprastuosius vekselius. Jeigu E. V. gavo iš ieškovo vekseliuose nurodytas pinigų sumas, tai kur jis juos panaudojo, jai nėra žinoma, šie pinigai tikrai nebuvo panaudoti šeimos poreikių tenkinimui. Dėl suklastotų vekselių ji kreipusis į Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio rajono PK dėl ikiteisminio tyrimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį pradėjimo E. V. atžvilgiu, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-16142-23 ( e. b. 1 t., b. l. 42-44).

Atsiliepimas

Atsakovas priešieškinyje nurodo, kad ieškovas nurodo, kad 2014 m. rugpjūčio mėn. 4 d. ir 2014 m. birželio mėn. 27 d. paskolino atsakovui 12000 litų (3 475,44 Eur) ir 4000 Eur pagal paprastuosius neprotestuotinus vekselius. CK 6.875 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje, šias aplinkybes privalo įrodyti paskolos gavėjas. CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs reikalavimai – jų turinys turi patvirtinti paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pvz., ,,pinigus gavau“, ,,ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“ ir pan.), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje. Taip pat kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bylose dėl paskolos grąžinimo teismas negali susiaurinti įrodinėjimo dalyko vien tik iki aplinkybės, ar sutartyje įrašytas paskolos dalyko perdavimo faktas, nustatymo. Šalių tikroji valia dėl sutarties dalyko perdavimo turi būti aiškinama ne vien tik pagal tai, ar yra konkretus įrašas apie pinigų ar daikto perdavimą. Sprendžiant apie paskolos sutarties sudarymą, jos dalyko perdavimą reikšmingas sutarties lingvistinis aiškinimas, pavartota terminija, gramatinės išraiškos formos, taip pat reikšmingos sutarties sąlygos dėl skolos grąžinimo užtikrinimo priemonių taikymo, įsipareigojimo grąžinti pinigus ar daiktą, reikšmingos ir aplinkybės dėl sutarties originalo buvimo pas kreditorių ar skolininką, įrašai ar kiti įrodymai apie sutarties vykdymą (grąžinimas dalimis, palūkanų mokėjimas, derybos dėl grąžinimo terminų pakeitimo ar kitokio atsiskaitymo būdų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-378/2016, 31 punktas). Ieškovas ir atsakovas buvo ilgamečiai draugai – jų draugystė truko apie 20 (dvidešimt) metų. Tai, kad jie buvo ilgamečiai draugai, savo atsiliepimu į ieškinį patvirtino ir buvusi atsakovo sutuoktinė R. V.. Bendraudamas su ieškovu, atsakovas žinojo, kad ieškovas užsiima paskolų teikimu asmenims, gauna už suteiktas paskolas palūkanas. Atsakovas tiek iki ginčo vekselių pasirašymo, tiek po jų pasirašymo taip pat skolindavosi pinigines lėšas iš ieškovo. Visas ieškovo atsakovui suteiktas paskolas atsakovas ieškovui visada sugrąžindavo. Pagal ieškovo į bylą pateiktus 2014 m. rugpjūčio mėn. 4 d. ir 2014 m. birželio mėn. 27 d. paprastuosius vekselius atsakovas jokių pinigų negavo, ką patvirtina aplinkybė, kad ginčo vekseliuose nėra jokio įrašo apie pinigų gavimą. Atsakovas paaiškino, kad verčiasi medienos verslu, perka miškus. 2014 m. atsakovas ketino pirkti mišką. Piniginių lėšų miško pirkimui atsakovas neturėjo, todėl jis kreipėsi į ieškovą, ar šis galėsiąs paskolinti jam pinigų miškui pirkti. Ieškovas, užsiėmęs paskolų teikimu, pateikė atsakovui užpildyti ginčo vekselius, tačiau jokie pinigai atsakovui perduoti nebuvo. Jokio miško atsakovas nenupirko ir jokių piniginių lėšų miškui pirkti atsakovas iš ieškovo negavo. Po vekselių pasirašymo atsakovas skolinosi 1500 Eur iš ieškovo pagal paskolos raštelį, tačiau šiuos pinigus atsakovas ieškovui taip pat grąžino – 500 Eur pavedimu ir 1 000 Eur grynaisiais pinigais. Kadangi pinigai pagal paskolos raštelį grąžinti, atsakovas jo neišsaugojo. Taigi ieškovas nesuteikė atsakovui paskolos pagal 2014 m. rugpjūčio mėn. 4 d. ir 2014 m. birželio mėn. 27 d. paprastuosius vekselius – aqtsakovas jokių pinigų pagal 2014 m. rugpjūčio mėn. 4 d. ir 2014 m. birželio mėn. 27 d. paprastuosius vekselius negavo, ką, kaip jau minėta, patvirtina aplinkybė, kad ginčo vekseliuose nėra jokio įrašo apie pinigų gavimą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas neperdavė jokių pinigų atsakovui pagal ginčo paskolos sutartis, juolab neturėjo pinigų paskolinti lėšas pagal ginčo paskolos sutartis atsakovui. Kadangi ieškovas neturėjo pinigų paskolinti lėšas pagal ginčo paskolos sutartis atsakovui, ieškovas negalėjo perduoti piniginių lėšų atsakovui pagal ginčo paskolos sutartis. Jokie byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad ieškovas turėjo pinigų paskolinti lėšas pagal ginčo paskolos sutartis atsakovui. Priešingai – byloje yra 2011 m. birželio mėn. 10 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimas dėl ieškovo ir jo sutuoktinės santuokos nutraukimo, iš kurio matyti, kad jokios piniginės lėšos nebuvo dalinamos ir kurio 8.2 punktu ieškovas turėjo sumokėti savo sutuoktinei 90 000 litų kompensaciją iki 2012 m. spalio 31 d.. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas ir jo sutuoktinė santuokos nutraukimo metu nedalino jokių piniginių lėšų, nes jei jie būtų turėję pinigines lėšas, tai būtų nurodę įtraukiant į dalintino turto masę, kas vėl patvirtina, kad ieškovas jokių piniginių lėšų neturėjo. Juolab remiantis byloje esančiais įrodymais (DOK-7117), ieškovas dar buvo paskolinęs lėšas – 2012 m. lapkričio 15 d. paskolino G. G. 16 000 Lt (4 633,90 Eur), taip pat buvo paskolinęs 2 896,20 Eur V. M. ir A. P., kas vėl patvirtina, kad ieškovas neturėjo pinigų paskolinti lėšas pagal ginčo paskolos sutartis atsakovui, taigi ieškovas negalėjo perduoti piniginių lėšų atsakovui pagal ginčo paskolos sutartis. Taip pat byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tik 2016 m. rugsėjo 28 d. ieškovas pardavė po santuokos nutraukimo jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą ir tik 2016 m. gruodžio mėn. ieškovas savo sutuoktinei sumokėjo aukščiau aptartą piniginę kompensaciją, kurią sutarta sumokėti 2011 m.. Vadinasi, iki 2016 m. rugsėjo 28 d., kai ieškovas pardavė po santuokos nutraukimo jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą ir atsiskaitė su buvusia sutuoktine, ieškovas jokių piniginių lėšų neturėjo, taigi negalėjo perduoti pinigų pagal 2012 m. ginčo paskolos sutartis atsakovui. Todėl prašo pripažinti 2014 m. rugpjūčio mėn. 4 d. ir 2014 m. birželio mėn. 27 d. paskolos sutartis nesudarytomis. Pažymėtina, kad ieškovas ir jį atstovaujanti advokatė yra susiję giminystės ryšiais, taigi jei ieškovas būtų perdavęs pinigus pagal 2014 m. rugpjūčio mėn. 4 d. ir 2014 m. birželio mėn. 27 d. paprastuosius vekselius, ieškovas būtų atlikęs veiksmus kaip tai numatyta vekselių įstatyme, tačiau ieškovas to nepadarė, o nepadarė dėl to, kad jokių pinigų ieškovas atsakovui pagal ginčo vekselius neperdavė. Todėl ieškinį prašo atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą (CPK 12, 178 str.) ( e. b. 3 t., b. l. 26-37).

Ieškovas pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame su priešieškiniu nesutiko, bei prašė jį atmesti ( e. b. 3 t., b. l. 67-69).

Atsiliepime ieškovas nurodė, kad vadovaujantis suformuota vieninga teismų praktika ( CPK 4 str.), aplinkybė jog yra praleistas terminas pateikti vekselį apmokėti, savaime nereiškia, kad vekselis yra negaliojantis, ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Tokį dokumentą kreditorius gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (CPK 178 str.). Praleidus įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą ir netekus galimybės pasinaudoti teise reikalauti vekselį apmokėti LR įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nustatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą ne ginčo tvarka, vekselis tampa paprastuoju skolos rašteliu, kuriuo kaip rašytinių įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-05-30 Nutartis Nr. e3K-7-100-469/2019; 28 punktas; 32 punktas). Vadovaujantis LR Vyriausybės 1999-09-13 Nutarimu Nr. 987 „Dėl vekselių naudojimo taisyklių patvirtinimo”, ginčijami vekseliai pilnai atitinka formai keliamus reikalavimus, jie surašyti ant Vyriausybės rekomenduojamos vekselių blankų formos (konkrečiu atveju 2-os formos; Taisyklių 3-9 punktai). Vadovaujantis LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 77 straipsnio 1 dalies 1-7 punktais, paprastojo vekselio įrašai ir rekvizitai yra konkretūs: besąlyginis įsipareigojimas sumokėti nurodytą sumą; mokėjimo terminas; mokėjimo vieta; vardas, pavardė asmens, kuriam turi būti sumokėta; išrašymo vieta ir data; išrašančiojo asmens, paprastojo vekselio davėjo parašas. Dėl atsiliepimo 3-4 punktuose nurodyto, nepagrįstas priešieškinio argumentas kad dokumente turėjo būti žodžiai „pinigus gavau”„ši sutartis yra pinigų perdavimo - priėmimo aktas”. Vadovaujantis LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 18 straipsniu, 41 straipsniu vekselio mokėtojas/davėjas turi teisę reikalauti kad jam būtų atiduotas vekselis, jeigu jis apmokėtas arba sudarytas nesąžiningai arba dėl didelio neatsargumo. Ieškovas pagal priešieškinį E. V. nepareikalavo pas R. L. vekselį grąžinti per ilgą 8 (aštuonerių) metų terminą, kas reiškia, kad laikė save skolingu ir skolininku. Kad save laikė skolingu pagal ginčijamus vekselius, įrodo ir kiti civilinėje byloje esantys jau tirti rašytiniai įrodymai. Dėl to nurodyto priešieškinys taip pat yra neteistas ir nepagrįstas. Civilinėje byloje nėra jokių įrodymų apie kitas skolas („paskolos raštelį”), todėl E. V. argumentas jas buvus niekuo nepagrįstas ir nevertintinas. Nepagrįstas ir argumentas, kad R. L. 2014 m. birželio 27 d. ir 2014 m. rugpjūčio 4 d. neturėjo piniginių lėšų E. V. paskolinti. Pasak E. V., po lėšų paskolinimo 2012 m. lapkričio 15 d. G. G. (16000 Lt) ir 2014 m. balandžio 14 d. V. M. (2896.20 EUR), R. L. jau nebeturėjo piniginių lėšų. Nurodytas aplinkybes paneigia rašytiniai įrodymai, iš kurių matyti, kad tuoj pat po vekselių sudarymo buvo sudaryta notarinė paskolos sutartis, pagal kurią 2014 m. rugsėjo 23 d. R. L. paskolino O. D. ir J. D. 10000 Lt grynaisiais pinigais (sutarties 1-2 punktai). Dėl nurodyto akivaizdu, kad E. V. argumentai dėl R. L. finansinės padėties visiškai nepagrįsti ir yra tik prielaidos. Kaip nepagrįstas ir argumentas, kad R. L. neturėjo piniginių lėšų, nes jų nesidalijo su sutuoktine, kad dėl sunkios finansinės padėties su sutuoktine atsiskaitė tik 2016 metais. Pirmiausia, teismas nagrinėjęs civilinę bylą nenustatė, kad R. L. ir O. L. pateikė santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kuri pažeidžia vieno iš sutuoktinių turtinius interesus. Antra, kad sutuoktiniai piniginių lėšų neįtraukė į dalintino turto balansą skiriantis bendru šalių susitarimu, buvo jų sprendimas ir greičiausia pinigines lėšas laikė asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe, nes pridedamoje 2014 m. rugsėjo 23 d. paskolos sutartyje Nr. 6672, I punkte taip ir nurodoma, kad skolinamos piniginės lėšos priklausančios asmeninės nuosavybės teise. Trečia, po santuokos nutraukimo O. L. nesikreipė į antstolį dėl kompensacijos (90000 Lt) išieškojimo, todėl nėra pagrindo teigti kad su ja nebuvo atsiskaityta dėl sunkios finansinės padėties. Atvirkščiai, greičiausia 2011-2016 metais piniginių lėšų nereikalavo nes buvo užsienyje, o pinigus norėjo gauti grynaisiais (elektroniniame laiške taip ir nurodoma, kad gavo grynaisiais. Kad nepareikalavo grynųjų pinigų iš karto rodo, kaip pasitikėjo buvusio sutuoktinio finansine padėtimi, nes O. L. (dabar O. R.), žinojo ir buvo įsitikinusi kad pinigines lėšas gaus. Ketvirta, kad R. L. finansinė padėtis vienodai gera buvo 2010-2018 m. laikotarpiu, matyti iš rašytinių įrodymų. Kaip žinia iš rašytinių įrodymų, pirmą paskolą R. L. suteikė 2010 m. rygsėjo 3 d. (Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų civilinė byla Nr. e2-75-1021/2024). Iki atsiskaitymo su sutuoktine (2016 m. gruodžio mėnesio), paskolą suteikė piliečiui 2016 m. rugpjūčio 31 (1000 EUR), vėliau suteikė paskolas 2018 m. birželio 11 d. (7000 EUR), 2018 m. rugpjūčio 31 d. (1300 EUR). Duomenys apie tai pateikiami teismui, kaip atsikirtimai į priešieškinį ( e. b. 3 t., b. l. 67-69).

Tretysis asmuo atsakovo pusėje, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. V., pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame prašė pagal jį priimti sprendimą teismo nuožiūra ( e. b. 3 t., b. l. 82-84).

Tretysis asmuo atsiliepime nurodė, kad negali nei paneigti, nei patvirtinti, ar R. L. 2014 m. rugpjūčio 4 d. E. V. perdavė 12000,00 litų, o 2014 m. birželio 27 d. perdavė - 4000,00 Eur E. V.. Kaip minėjusi atsiliepime į ieškovo R. L. ieškinį, apie tai, kad jos buvęs sutuoktinis E. V. 2014 m. birželio 27 d. 4000,- eur sumai pasirašė nepaprastąjį vekselį bei 2014 m. birželio 4 d. 12000,- litų sumai, pasirašė nepaprastąjį vekselį (toliau vadinama - „vekselis“) sužinojo tik tada, kai gavo iš Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų R. L. ieškinį. Apie tai, ar E. V. iš R. L. yra gavęs, aukščiau minėtuose vekseliuose nurodytas pinigų sumas, nei E. V., nei R. L., jai nėra sakę. R. V. su R. L. niekada nėra bendravusi, jokių pinigų iš jo nėra gavusi ir ant jokių vekselių niekada nepasirašė. Kaip vėliau paaiškėjo, teismui pateiktus vekselius surašė ir už ją grafoje „laiduotojo parašas“ pasirašė jos buvęs sutuoktinis E. V., kuris taip pat 2014-06-27 nepaprastajame vekselyje, grafoje „laiduotojo vardas ir pavardė“, įrašė R. V. vardą ir pavardę, tokiu būdu suklastodamas jos minėtus ir ieškovo teismui pateiktus paprastuosius vekselius. Ji, E. V. ir R. L., pasirašant aukščiau minėtus vekselius, nedalyvavo ir pasakyti, ar buvo R. L. perduotos vekseliuose nurodytos pinigų sumos E. V., ji nežino. Taip pat negali nurodyti, ar R. L. ir R. V. pasirašant aukščiau minėtus vekselius, R. L. turėjo vekseliuose nurodytas pinigų sumas. Ji nėra mačiusi, kad šias pinigų sumas vekselių pasirašymo dieną būtų turėjęs E. V. ( e. b. 3 t., b. l. 82-84).

Atsiliepimas

Atsakovas E. V. teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko bei parodė, kad ieškovą pažįstantis apie 22 metus, susipažinęs, kai dirbęs vienoj įmonėje. Su juo buvęs draugais, susitikdavę tai ieškovo servise, tai jis pas jį atvažiuodavo pašnekėti. Jis pats turėjęs įmonę, užsiėmęs miškais apie 23 metus laiko, ja užsiėmęs ir 2014 metais, ją nutraukęs prieš kokius tris metus. Pinigų jam trūkdavo labai retai. Jis su ieškovo broliu buvęs bendraklasiai, 2014 m. jis buvo JAV, tuo metu su juo nebendraudavęs, kai jis grįždavo, gal pora kartų buvo susitikęs, iš jo pinigų neskolinęs. Tokių reikalų turėjęs tik su R.. Jis vekselį pasirašęs vietoje, nevežęs žmonai R. V., ieškovas sako netiesą dėl to. Tuo metu jis buvo vedęs, gyvenęs su žmona. Ieškovas tuo metu gyveno Vilkaviškyje Naujamiestyje. Jis lankydavęsis pas R., jam atveždavęs kas du mėnesiai procentus. Jis skolinęs iš jo pinigus, bet ne tuos kur ieškinyje, o po to kai jis jam grynais davė. Jam reikėjo tų 4000 pavedimu, bet kadangi pas ieškovą ėjo viskas nelegaliai, tai jis pavedimo negavęs. 2016 m. jis ėmęs 6000, pasirašęs, kad gavęs pinigus, jis galėjo atsinešti šį vekselį, šiuos pinigus jis atidavęs, procentus mokėjęs, kas mėnesį jam mokėjęs 250 Eur. Tuo metu jokios V. nereikėjo. Ieškovas meluoja, kad skolindavo be procentų, jis iš to gyveno. Jam nors buvo draugas skolino su procentais, kur pinigai, ten baigiasi draugystė. Procentai buvo 50 Eur nuo 1000 Eur ( 5 proc.), o kai didesnė suma, tai padarė nuolaidą -250 Eur, tiek mokėjo kas mėnesį. Atidavęs gal po 1,5 metų. Ieškovo nurodytuose vekseliuose yra jo parašai, kartu sėdėję, ieškovas prašė pasirašyti už laiduotoją, nesupratęs kam, nes niekada nebuvo rašęs, pirmi jam vekseliai buvo. Jam reikėjo 4000 litų pavedimu, kadangi ieškovas nelegaliai tuo užsiėmė, jis nedarė jokių pavedimų, todėl jis pinigų negavęs. Dėl 12000, tai jie paskui persirašę į eurus. Jis neatsimenantis tų datų, ką prašė ieškovas, tą parašęs. Jis antrą persirašęs eurais, nors pagal pirmą vekselį jis pinigų negavęs. Jis galvojęs, kad vekseliai yra panaikinti, po to 2016 m. jis pasiskolinęs dar 6000 Eur, susirašęs vekselį, kada pagal jį gavęs pinigus, o ieškovo vekseliuose nėra parašęs, kad gavęs pinigus. Tada kas yra vekseliai jis nežinojęs, tik po to sužinojęs. Vekselius jis matęs, juose tikrai jo parašai, už buvusią žmoną pasirašęs, ji su šituo neturi jokio ryšio. Jis jokių pinigų negavęs ir nesiruošiantis mokėti. Ieškovas neteisingai sako, kad R. buvo prisijungęs per ,,facebooką“, to jis niekada nematęs. Kai rašęs vekselius, buvęs tik su ieškovu, rašęs jo namuose. Palikęs vekselius, nors negavęs pinigų, nes manęs, kad jis padarys pavedimą į jo asmeninę sąskaitą. Jam buvo reikalingi pinigai, nes ruošęsis dar pirkti medienos. Negavęs ir nieko nedaręs, tik po to dar po 2 metų iš jo skolinęs pinigų. Persirašęs į Eur, nes taip sakė patogiau ieškovas. Ieškovas tuo metu užsiiminėjo paskolų davimu, gyveno iš procentų, visas Vilkaviškis tai žinojo. Ieškovas taip pat turėjo ir autoservisą. Iš kur turėjo ieškovas pinigų, neklausęs. Ieškovas pinigų turėjo, nes juos skolino visiems. Jis negalintis patvirtinti, kad vekselių surašymo metu, jis turėjo tokias pinigų sumas, bet matomai turėjo, jis to neginčijantis, jis manantis, kad sutinka, kad jis tokias pinigų sumas turėjo, jų nematęs, bet to neginčijantis (atsakovo atstovas teigia, kad atsakovas nežino teisinių dalykų). Teismui tenkinus ieškinį, jis jokių ieškinių R. V. nereikš, jos ten niekada nebuvo. Ieškovas tuo metu buvo išsiskyręs, gyveno vienas. Kai ieškovas namo grįžo po traumos, tai jo prašinėjo degtinės atvežti, pinigų atvežti. Ieškovui po traumos galėjo sutrikti atmintis, jis nežinantis ką jis atsimena, ko ne, jis pats žino kaip buvo, jis ne daktaras. Ieškovas grįžo po traumos pasikeitęs, su juo bendravimas kitoks, po kiek laiko jis jį atpažino. Bendravę labai mažai. Kada patyrė traumą, nežinantis. Po to iš jo ieškovas pinigų neprašė. Jis su žmona nutraukęs santuoką gal 2019- 2020 m.. Ieškovas iš R. V. pinigų neprašė, nes jos kaip laiduotojos nebuvo, ieškovas sakė pasirašyti dėl visa pikto formalumui. Pagal minėtus vekselius ieškovas jo gražinti pinigus neprašė, jokios pretenzijos nebuvo gavęs. Ieškovas turėjo tokią knygą, jis ten užsirašydavo, ar jis prisiminė, nežinantis, kas jam šovė į galvą, rodydavo jam, nesupratęs ko nori. Tai buvo gal prieš tris metus, prašė gražinti skolą -2000 Eur., ir viskas tuo pasibaigė. Po šių dviejų vekselių jis iš ieškovo pasiskolinęs, šių vekselių tuo metu neturėjo būti, gal jie buvo užmiršti, po to, kai atsitiko nelaimė, jo šeima visą jo turtą perėmė, ir kažkur kažką atrado. Pavedimas jam buvo reikalingas, nes norėjęs pirkti medieną iš privataus asmens, kuriam jo prašymu norėjęs iš karto padaryti pavedimą. Jis tuo metu neturėjęs pinigų, iš įmonės galėjęs nupirkti, bet norėjęs pirkti asmeniškai. Pavedimo ieškovas nepadarė, kadangi galbūt neturėjo banke, jis didžiumą duodavo grynais. Ikiteisminio tyrimo metu jis tikrai nepripažinęs, kad gavęs pinigus pagal šį vekselį. Dėl jo banko sąskaitos neužrašymo ant vekselių -ieškovas neprašė jokios sąskaitos, prašė palaukti ir viskas. Jam sąskaitos nedavęs, kol neprašė. Šių pinigų negavęs, o kuriuos kitus gavęs, panaudojęs savo reikmėms. 2016 m. vekselio neturintis, nes rašydavo vieną egzempliorių, ieškovas jam jo neatidavė, sakė, kad panaikino. Dėl jo įtariamojo apklausos, kur parašyta, kad jam ieškovas vieną kartą paskolino 4000 Eur, kitą kartą 12000 litų, - jis niekam niekada nesakęs, kad ieškovas jam tiek paskolino, jis sakęs, kad tik 6000 paskolino, jis tik vėliau supratęs, kad kalba apie tuos kitus vekselius. Įtariamojo apklausoje jis nesupratęs apie kalbantis, manęs, kad dėl tų šešių tūkstančių, ten turėjo būti parašyti tie 6000. Jis vieną kartą kalbėjo telefonu su ieškovo advokate dėl skolų. Jis po to pervedė 500 Eur likutį iš tų 6000 Eur. Jis įtariamojo apklausos protokolo neperskaitęs, pasirašęs ir viskas, pripažįstantis, kad pasirašęs, parašęs ,,perskaičiau, surašyta teisingai“. Jis 2014-2016, ir vėliau jokio būsto neremontavęs, šiuo laikotarpiu pas jį ieškovas nebuvo. (2023 m. gruodžio 5 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 1 val. 9 min. 38 sek.--- 1 val. 38 min. 54 sek.). Dėl priešieškinio – palaikantis, jokių pinigų negavęs, ką reikėjo jis atidavęs (2024 m. balandžio 12 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 3 min. 38 sek.--- 3 min. 46 sek.). Jis vekselį surašęs dėl to, kad ieškovas tuo metu neturėjo pinigų, sakė palaukti, kol bus. Tarp jų kitų piniginių reikalų nebuvo. Jam reikėjo, kad pervestų pavedimu, nes mišką reikėjo pirkti. 2024 m. balandžio 12 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 20 min. 20 sek.--- 21 min. 10 sek.). Jis patvirtinęs, kad ieškovas turėjo grynų pinigų, o pavedimu jis nieko neturėjo. Ar jis tada turėjo tų pinigų, jis nemanantis, kad jis jų tada turėjo. (2024 m. balandžio 12 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 44 min. 45 sek.---45 min. 05 sek.).

Atsakovo atstovas teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti bei paaiškino, kad ieškovas nutraukė santuoką su savo sutuoktine, turėjo 120000 Lt deklaruotų pinigų, tai jei jis gražino sutuoktinei 90000, jam liko 30000, pinigai neatsiranda iš niekur. Pagal ieškovės paaiškinimus jis turėjo 147000 litų. 90000 litų jis turėjo sumokėti 2012 m. ieškovei, kaip paaiškino ieškovo atstovė, jis tada ir sumokėjo, liko 57000. Atstovė nurodė, kad paskolomis buvo išdalinta paskolomis 12000 Litų, todėl trūksta 66000. Jei pridėti dar 27000, tai dar daugiau trūksta. Norint juos paskolinti, juos reikia turėti. Jie nežinoję ieškovo pozicijos, todėl tokių duomenų ruošiant atsiliepimą negalėję gauti, net nebandę, ne VMI apie tai duomenų neturi, juolab žinoję, kad ieškovas nedirba, pajamų negauna. Jų pozicija, kad ieškovas pinigų neturėjo ir jų nepaskolino. Atsakovas žino, kad skolino pinigus ieškovas, jo ir atsakovo nuomonė visiškai sutampa, nes kaip ieškovo atstovė teigia jis per kitas bylas paskolino 120000. Jeigu turėjo 147000, iš jų buvo atidavęs 90000, tai atitinkamai kažkam nebuvo paskolinęs. Atsakovas teigia, kad jam šitų pinigų nepaskolino, tai patvirtina jo aritmetika, tai patvirtina ir šis teismo posėdis, kad jis tokių pinigų neturėjo. Vekselyje nurodyti gražinimo terminai. Juose yra visi rekvizitai, ir vekselis yra galiojantis iki pinigų sumokėjimo termino. Pagal Vekselių įstatymą jis yra vertybinis popierius, ir visiškai nereikia sumokėti pinigų, kai yra išduodamas vekselis, tai nėra paskolos sutartis. Suėjus terminui vekselio turėtojas pats turi išsiųsti pranešimą sumokėti, arba kreiptis pas notarą, kad būtų išduotas vykdomasis raštas. Praleidus terminą, skolininkas gali jį atstatyti, bet apie tai duomenų nėra, ieškovas jokių terminų neatstatinėjo ir nepratęsinėjo, todėl šiuo atveju baigėsi vekselio galiojimas. Tokiu atveju ieškovas gali įrodinėti sandorio buvimą. Jis ir nurodo, kad tai buvo paskolos sutartis, įforminta vekseliu, tai buvo paskolos sandorio turinys. Gali būti ir taip. Pats ieškovas praleido terminą gauti tuos pinigus iš atsakovo. Paskolos viena iš būtinų sąlygų, yra paskolos sumos perdavimas. Pats ieškovas suprato, kad tai paskolos sutartis, jis tai darė ne vieną kartą, nes bylų teisme buvo už 120000 litų. Ieškovo daugkartinis vekselio surašymas rodo jo versliškumą, kad kreipėsi į bendrovę iš kurios gavo vekselio formą, kas rodo, jog jis siekė ne vieną kartą skolinti, ką ir darė. Pagal paskolos įstatymą turi būti perduoti pinigai, šiuo atveju tokio atvejo nėra. Jeigu atsakovas pripažįsta tai, tai viskas tinka, šiuo atveju atsakovas nepripažįsta gavęs pinigus. Šiuo atveju turi būti ant vekselio, kad pinigus gavo iš atsakovo, tokio parašo nėra, todėl pinigai nebuvo perduoti. Todėl tokia paskolos sutartis nėra galiojanti, kadangi šiuo vekseliu ieškovas įrodinėja, kad tai yra paskolos sutartis, ir tokio dydžio, ką jis privalo įrodyti, kad pinigus perdavė. CK nustatyta, kad paties pinigų perdavimo fakto negalima įrodinėti liudytojais. Turi būti aiškiai išreikštas pinigų perdavimo faktas, jei tokia aplinkybė dokumente nenurodyta, teismais suformavę praktiką, kad tokių aplinkybių liudytojais negali įrodinėti, pinigų turėtojas turi parašyti, kad pinigus gavo, neužtenka paskolos sutarties surašymo. Tai yra rašytinis sandoris, turi būti ne tik sutartis, bet ir pinigų perdavimo faktas, sutartis yra realinė. Ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kuriuose būtų nurodyta, kad pinigai perduoti. Kad vekselyje parašyta, kad pagal jį atsakovas turi sumokėti tam tikrą dieną pinigus, tai nėra įrodymas, kad jis šiuos pinigus gavo. Jeigu ieškovas pagal vekselį būtų pasikreipęs į notarą, atsakovas būtų turėjęs sumokėti ieškovui jame nurodytą sumą, ir negalėtų šių aplinkybių ginčyti teisme. CK 1.93 str. 2 d. nurodyta, kad nesilaikant rašytinės paskolos sutarties formos, atimama galimybė remtis liudytojų parodymais, įstatymų nurodytais atvejais, daro sandorį negaliojančiu. Sutartis savo turiniu atitinka paskolos sutartį, su tuo sutinkantys, tačiau nesutinkantys, kad buvo perduoti pinigai. Suskaičiavus posėdyje ieškovo nurodytas sumas, jis tų pinigų ir neturėjo. JAV šiuo metu yra rytas, tad remiantis ieškovo teiginiu, kad jo liudytojas matė kaip jis perdavė pinigus, išeitų, kad tas liudytojas pusę nakties laukė, ten buvo naktis, o Lietuvoje diena, nesutampa laikas. Nėra duomenų, kad ieškovas turėjo internetą, Skype, šios aplinkybės yra siurprizinės, apie tai ieškovas nekalbėjo anksčiau, neminėjo procesiniuose dokumentuose tos aplinkybės. Ieškovės atstovė atsinešė ieškovo turtinę padėtį įrodančius dokumentus tik dabar, nors prašymų stadijoje tokių dokumentų nepateikė, neprašė prijungti, kad šalys galėtų susipažinti ir apie tai kalbėti. Neprašė prijungti teismo sprendimo. Prijungtas ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl dokumento suklastojimo, t. y. pasirašymo už atsakovo sutuoktinę, o ne dėl ieškinio vekselių sumų, tad tikėtina, kad galėjo suklaidinti atsakovą, nes atsakovas teigė, kad nesupratęs apie kokius vekselius buvo kalbama, kas neleidžia teigti, kad pinigai buvo perduoti, bei teigia, kad suklydo, manęs, kad dėl 2016 metų kalbama. Jeigu vekselis yra, jo ginčyti negalima teisme, nebent buvo padarytas nusikaltimas, ar yra vekselio trūkumai, vykdymo procese, paprastai notarai žino reikalavimus ir neišduoda vykdomųjų raštų. Ginčų teismuose dėl ieškinio vekselių nėra. (2023 m. gruodžio 5 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 1 val. 40 min. 22 sek.--- 2 val. 5 min. 51 sek.). Dėl priešieškinio, - ieškovo nurodytų paskolų forma yra paprastieji vekseliai, kurie galiojo iki juose nurodytos pinigų sumokėjimo datos. Suėjus nurodytam laikui per dvi dienas ieškovas turėjo kreiptis į notarą, pranešimai būtų išsiųsti atsakovui kad reikia gražinti, o negražinus būtų išduotas vykdomasis dokumentas, pagal kurį per antstolį bųtų vykdytas išieškojimas iš atsakovo. Tada ieškovas pagal juos kaip vertybinius popierius turėjo teisę gauti juose nurodytas sumas iš atsakovo. Pinigai būtų buvę išeškoti, nors atsakovas teigia, kad jie nebuvo paskolinti. Vekselyje net nereikia nurodyti pinigų gavimo, jis surašytas ir jo negalima ginčyti. Situacija pasikeičia, kai asmuo nesikreipia nustatyta tvarka pas notarą, tada vekselis praranda vertybinio popieriaus statusą. Ieškovas kreipdamasis į teismą prašo laikyti šiuos vekselius paskolomis bei prašo priteisti iš atsakovo. Nesutinkantys, kadangi ieškovas turi įrodyti, kad tokius pinigus perdavęs atsakovui, kad juos turėjo. Paskolos sutartis sudaryta yra tada, kai pinigai perduoti. Šiuo atveju ant vekselio niekur nėra parašyta, kad pinigai perduoti, todėl laikyti, kad sutartis įvykdyta, nėra pagrindo. Ieškovas tokių pinigų neturėjo, nes pagal 2011 m. birželio 10 d. teismo sprendimas pagal kurį ieškovas savo buvusiai sutuoktinei skolingas 90000 litų. Dalinanti sutuoktinių turtą nustatyta, kad šalys piniginių lėšų neturi. Panašu, kad jis šiuos sumokėjo tik pardavęs nekilnojamą turtą 2016 m. rugsėjo 28 d.. pagal šį sprendimą ieškovas kas mėnesį turėjo mokėti savo nepilnamečio vaiko išlaikymui 300 litų, kurias turėjo iš kažkur gauti. Nuo sprendimo priėmimo nėra jokių duomenų, kad ieškovas diebo, gavo pajamas. Pagal sprendimą pinigų suma sutuoktinei turėjo būti sumokėta iki 2012 m., tačiau iki tada nebuvo sumokėta kaip teigia ir ieškovas. Neturėdamas pinigų ieškovas negalėjo suteikti ir paskolos. 2014 m. rugsėjo 23 d. yra suteikta paskola pagal paskolos sutartį, patvirtintą notaro, 10000 litų, nėra duomenų, akd ji buvo gražinta, bet jie neginčija. Ta paskolos sutartis patvirtina aplinkybę, kad ieškovas žinojo kaip yra skolinami pinigai, paskolos sutartimis. Vekselis neįrodo, kad buvo paskolos santykiai. Tik po pastato pardavimo 2016 m. ieškovas turėjo 23170 Eur. Ieškovas kalba, kad pirmiausiai buvo surašytas vekselis, po to atsakovas kažkur nuėjo kad jį pasirašytų jo sutuoktinė, ir tik tada gavo pinigus. Liudytojas R. L. apie tas aplinkybes iš viso nekalbėjo, dėl ko manantis, kad liudytojas negalėjo matyti, kad pinigai buvo perduoti, juolab, akd vekselyje nėra įrašyta, akd pinigai buvo gauti. Dėl ikiteisminio tyrimo, kur apklaustas atsakovas kalba apie tai, akd jis pasirašė už sutuoktinę, teigiant, akd jis pripažino gavęs ieškinyje nurodytas paskolas, nesutinkantis, akd taip būtų suprasta. Atsakovas 1500 Eur pasiskolinęs, 1000 Eur gražinęs, o 500 Eur pavedimu, byloje yra duomenys. Kitų pinigų jis nėra gavęs. Ieškinyje nurodyta paskolos sutartis neatitinka turinio, nes pinigai nebuvo perduoti. Jie ir negalėjo būti perduoti, nes su atsiliepimu į priešieškinį pateikti dokumentai patvirtina, kad ieškovas pinigų ir neturėjo. Ieškovui reikėjo ne tik išlaikyti butą (duomenys neskelbtini), bet ir gautą turtą pagal santuokos nutraukimo sutartį, ir automobilį, motociklą, priekabą, kuriems reikalingas draudimas, išlaikyti nepilnametį sūnų,bei pačiam pragyventi. Teismas tai turi spręsti iš bylos duomenų, o ne iš oro. Šiuo atveju nėra duomenų pateikta, o atvirkčiai pateikta, kad jis tokių lėšų neturėjo. (2024 m. balandžio 12 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 4 min. 00 sek.--- 20 min. 17 sek.).

Atsiliepimas

Trečio asmens atstovas dėl priešieškinio paaiškino, kad yra pateikti atsiliepimai į priešieškinį, kaip nurodė tretysis asmuo jis nežinojęs ar gavo pagal vekselius pinigus atsakovas, nes apie šias aplinkybes jis sužinojo tik tada, kai iš teismo gavo ieškinį. Santuoką su atsakovu nutraukė 2019 m.. Sprendime nebuvo nurodyti kokie nors įsipareigojimai. Todėl tretysis asmuo nežino ar buvo perduoti kokie nors pinigai, tuo labiau ar jų turėjo ir galėjo paskolinti ieškovas. Su ja nebendravo šiuo klausimu nei ieškovas, nieko nesakė ir sutuoktinis atsakovas. (2024 m. balandžio 12 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 45 min. 10 sek.---46 min. 25 sek.).