Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-06-02 · Civilinė byla Nr. e2S-1347-852/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-06-02
Bylos Nr.
e2S-1347-852/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-09316-2022-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andrius Verikas
Pareiškėjas
J. K.
Atsakovas
IKI-Baltupiai
Kategorijos
  • 3.1.14.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-1347-852/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09316-2022-4Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.14.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 2 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Verikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą dėl valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos rašto ir dėl 2022 m. kovo 30 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties atsakovui IKI-Baltupiai parduotuvė, uždaroji akcinė bendrovė „Palink“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas teismo prašė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsniu, 84-87 straipsniais, 91 straipsnius, panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2022 m. kovo 2 d. dokumento Nr. 4e-3076 “DĖL JŪSŲ PAREIŠKIMO” sprendimą / vertinimą, jog pareiškėjo teisės ir teisėti interesai nebuvo pažeisti ir prašo pripažinti jį nukentėjusiuoju (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 578 straipsnio 1 dalis).

2. Nurodo, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos raštą skundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau skundą buvo atsisakyta priimti. Mano, kad buvo pažeista jo teisės apsipirkti parduotuve?je. Pardave?jas privalo ir gali vadovautis tik tais prekiu? pardavimo draudimais ir apribojimais, kurie yra nustatyti ne z?emesne?s galios teise?s akte, nei i?statymas, o ne tais draudimais ir (ar) ribojimais, kurie yra nustatyti kurio nors i?statymo kuriame nors poi?statyminiame teise?s akte. Vyriausybe?s atstovai pateike? paais?kinima?, kad 4.4. Vyriausybe?s 2020 m. vasario 26 d. nutarime nustatyta? teisini? reguliavima? galimybe? naudotis kontaktine?mis paslaugomis arba bu?ti aptarnaujamiems vykdant u?kine? veikla? ar organizuojant renginius yra is? esme?s prieinama visiems to norintiems asmenims, o pasirinkimas atitikti s?iame Vyriausybe?s nutarime nustatytus kriterijus yra savanoris?kas ir neprivalomas... (2022 m. vasario 9 d. Nr. KT17­S17/2022 Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo sprendimas, Byla Nr. 21/2021).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 22 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

4. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 1 dalies 1 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.

5. Pagal CPK 1 straipsnio 1 dalį, Civilinio proceso kodeksas nustato civilinių, darbo, šeimos, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų (įskaitant pirkimus, atliekamus vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų), koncesijų suteikimo bylų ir kitų bylų dėl privatinių teisinių santykių bei ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo bei vykdymo, prašymų dėl užsienio teismų sprendimų ir arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje tvarką, taip pat skundų dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančio arbitražo sprendimų nagrinėjimo tvarką. Darbo, šeimos, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų bylos, bylos dėl turto paėmimo visuomenės poreikiams, bylos dėl civilinio turto konfiskavimo ir ypatingosios teisenos bylos nagrinėjamos pagal šio Kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.

6. Pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Pagal ABTĮ 20 straipsnio 1 dalį, Apygardos administracinis teismas yra pirmoji instancija administracinėms byloms, nurodytoms šio įstatymo 17 straipsnyje, išskyrus bylas, nurodytas šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11, 13 ir 14 punktuose.

7. Pagal Lietuvos Respublikos viešo administravimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalį, viešojo administravimo subjektas – valstybės institucija ar įstaiga, savivaldybės institucija ar įstaiga, pareigūnas, valstybės tarnautojas, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacija, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą.

Šalies argumentai

8. Pareiškimą nagrinėti kompetentingas apygardos administracinis teismas (ABTĮ 20 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau kaip pareiškėjas nurodė, jog yra praleistas procesinis terminas pateikti skundą, dėl to apygardos administracinis teismas buvo atsisakęs pareiškimą nagrinėti, tačiau tokia teismo nutartis gali būti skundžiama bei prašoma atnaujinti praleistą procesinį terminą (ABTĮ 30 straipsnis). Bendrosios kompetencijos Vilniaus mieto apylinkės teismas neturi kompetencijos nagrinėti pareiškėjo skundo.

III. Atskirojo skundo argumentai

9. Pareiškėjas J. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 20 d. nutartį ir nagrinėti jo pareiškimą. Atskirajame skunde nurodo tokius esminius argumentus:

9.1. 2022 m. kovo 20 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pareiškėjas pateikė skundą, nes Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nurodė, kad jos atsakymą galima skųsti Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI2-3786-811/2022 atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir nurodė, kad jis su skundu turi kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

9.2. Nuo 2022 m. kovo 22 d. iki balandžio 7 d. pareiškėjas buvo gydomas poilsio ir reabilitacijos centre „Pušynas“ ir dėl to negalėjo laiku apskųsti 2022 m. kovo 30 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties. 2022 m. balandžio 10 d. pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą. 2022 m. balandžio 11 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas rekomendavo kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

9.3. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama nutartimi atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą, nurodydamas, kad ginčą nagrinėti kompetentingas Vilniaus administracinis teismas. Susidarė situacija, kai nei vienas teismas nepriima pareiškėjo skundo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą.

12. Teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. patikrina, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-15-943/2021).

13. CPK 137 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas vienas iš atsisakymo priimti ieškinį pagrindų: teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.

14. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškimą nagrinėti kompetentingas apygardos administracinis teismas (ABTĮ 20 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bendrosios kompetencijos Vilniaus mieto apylinkės teismas neturi kompetencijos nagrinėti pareiškėjo skundo.

15. Pareiškėjas ginčija Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Rinkos priežiūros planavimo ir rizikos vertinimo skyriaus 2022 m. kovo mėnesio raštą / sprendimą, kuriuo ginčas tarp pareiškėjo ir uždarajai akcinei bendrovei (toliau ir UAB) „Palink“ dėl nesuteiktų paslaugų buvo išspręstas ir pareiškėjo skundas atmestas.

16. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Rinkos priežiūros planavimo ir rizikos vertinimo skyriaus raštas / sprendimas buvo priimtas išnagrinėjus ginčą tarp vartotojo ir paslaugos teikėjo vartotojų teisių gynimo ne teisme tvarka (Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – ir VTAĮ) šeštasis skirsnis „Vartotojų teisių gynimas ne teisme“).

17. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 7 straipsnyje nustatyta, kad vartotojų teisių apsauga įgyvendinama:1) taikant prevencines priemones (ugdant, informuojant, konsultuojant vartotojus, atliekant tyrimus, atliekant rinkos priežiūrą ir kitas priemones); 2) per administracinę, civilinę, baudžiamąją atsakomybę; 3) ginant vartotojų teises ne teisme šio įstatymo šeštojo skirsnio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir teisme.

18. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba yra valstybinis vartotojų teisių apsaugos institucinės sistemos subjektas (VTAĮ 9 straipsnio 1 punktas, 11 straipsnis), kuriam, be kita ko, priskirta funkcija – ne teismo tvarka spręsti vartotojų ir pardavėjų, paslaugų teikėjų ginčus (VTAĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

19. VTAĮ 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vartotojas, manantis, jog pardavėjas ar paslaugų teikėjas pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, susijusius su vartojimo sutartimi, turi teisę kreiptis į pardavėją ar paslaugų teikėją, vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą arba į teismą, kad būtų apgintos pažeistos ar ginčijamos jo teisės arba teisėti interesai. Vartotojo kreipimasis į vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą neatima iš vartotojo teisės kreiptis į teismą.

20. Nagrinėjamu atveju matyti, kad pareiškėjas siekė, kad jo, kaip vartotojo, siekiančio sudaryti vartojimo sutartį, teisės būtų apgintos ne teisme tvarka. Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybos kompetencijai priskirta nagrinėti vartotojų ir pardavėjų, paslaugų teikėjų ginčus vartotojų ginčus sprendimo ne teisme tvarka Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nenumatytose vartotojų teisių apsaugos srityse, t.y. tose vartotojų teisių apsaugos srityse, kurios nepriskirtos Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai (1 punktas), Lietuvos bankui (2 punktas), Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (3 punktas), Lietuvos advokatūros advokatų tarybai ar jos sudarytam organui (5 punktas).

21. Pagal VTAĮ 27 straipsnį vartotojų ginčų sprendimo ne teisme tvarka institucija gali priimti vieną iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sprendimų:1) patenkinti vartotojo reikalavimus; 2) iš dalies patenkinti vartotojo reikalavimus; 3) atmesti vartotojo prašymą.

22. Pagal VTAĮ 29 straipsnio 1 dalį vartotojo kreipimasis į vartojimo ginčus nagrinėjančią instituciją neatima iš vartotojo teisės kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka su prašymu nagrinėti ginčą iš esmės. Kreipimasis į teismą po vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nelaikomas šios institucijos sprendimo apskundimu (VTAĮ 29 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjant vartojimo ginčą priimti vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos procedūriniai sprendimai, tarp jų ir sprendimai atsisakyti nagrinėti vartojimo ginčą, sustabdyti ar nutraukti vartojimo ginčo nagrinėjimą, užkertantys kelią toliau nagrinėti vartojimo ginčą, per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos gali būti skundžiami bendrosios kompetencijos teismui. Teismo nutartys dėl šioje dalyje nurodytų sprendimų neskundžiamos. (VTAĮ 29 straipsnio 3 dalis).

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, VTAĮ 29 straipsnyje nustatyta vartotojų teisių gynimo ne teisme tvarka, kad VVTAT sprendimai, priimti nagrinėjant ginčą vartotojų teisių gynimo ne teisme tvarka, teismui neskundžiami, tačiau ginčo šalys gali kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, prašydamos nagrinėti ginčą iš esmės. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. balandžio 4 d. nutartyje Nr. A-310-146/2017).

24. Iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Rinkos priežiūros planavimo ir rizikos vertinimo skyriaus rašto / sprendimo matyti, kad pareiškėjo skundas buvo išnagrinėtas ir vartotojo (pareiškėjo) reikalavimas atmestas (VTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Todėl, nesutikdamas su vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimu, pareiškėjas galėjo kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, prašydamas nagrinėti ginčą iš esmės.

25. Pažymėtina, kad vadovaujantis VTAĮ 49 straipsnio 1 dalimi, Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka teismui gali būti skundžiami šio įstatymo devintojo skirsnio 46 straipsnio 2 dalyje numatytų rūšių sprendimai, priimti atlikus vartotojų teisių pažeidimo nagrinėjimo procedūrą pagal VTAĮ devintajame skirsnyje „Pardavėjų ir paslaugų tiekėjų atsakomybė“ įtvirtintas taisykles, t.y. sprendimai: 1) įpareigoti pardavėją, paslaugų teikėją, pažeidusius vartotojų teises, nutraukti neteisėtus veiksmus; 2) taikyti šio įstatymo 40 straipsnyje nustatytas sankcijas; 3) netaikyti šio įstatymo 40 straipsnyje nustatytų sankcijų, kai nenustatomas vartotojų teisių pažeidimas.

26. Nagrinėjamu atveju Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Rinkos priežiūros planavimo ir rizikos vertinimo skyrius išnagrinėjo ginčą tarp vartotojo ir paslaugos teikėjo vartotojų teisių gynimo ne teisme tvarka (VTAĮ šeštasis skirsnis) ir priėmė VTAĮ šeštojo skirsnio 27 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą sprendimą. Todėl pareiškėjas galėjo VTAĮ 29 straipsnio nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, prašydamas nagrinėti ginčą iš esmės.

27. Kaip matyti iš pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui, pareiškėjas atsakove nurodė UAB „Palink“ ir iš esmės siekė ginčo išsprendimo teisme, tačiau netinkamai suformulavo reiškiamus reikalavimus – panaikinti Valstybine?s vartotoju? teisiu? apsaugos tarnybos 2022 m. kovo 2 d. dokumento Nr. 4e­3076 “DE?L JU?SU? PAREIS?KIMO” sprendima? / vertinima? ir pripaz?inti pareiškėją nukente?jusiuoju, t. y. jokių reikalavimų atsakovei dėl ginčo esmės, kurie sukeltų pareiškėjui materialinius teisinius padarinius, nesuformulavo. Taigi pareiškėjas, siekdamas apginti savo galimai pažeistas teises, netinkamai įgyvendino teisę kreiptis į teismą.

28. Nors asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – tai fundamentali ir pamatinė teisė, tai nereiškia, kad įstatymų leidėjas procesiniuose įstatymuose negali nustatyti kreipimosi į teismą tvarkos ir tam tikrų reikalavimų, kuriuos turi įgyvendinti asmuo, siekiantis teisminės savo pažeistų teisių gynybos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.138 straipsnis reglamentuoja civilinių teisių gynimą ir civilinių teisių gynimo būdus, o CPK normos – teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo procesinę tvarką.

29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, reiškia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Ieškinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Pareiškiantis ieškinį asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką. Proceso įstatyme nustatytas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014).

30. Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Tokią procesinę funkciją gali įgyvendinti tik pirmosios instancijos teismas (CPK 137 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

31. Apibendrinant nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reguliuojančias ieškinio priėmimą, todėl nepagrįstai atsisakė priimti skundą (ieškinį) dėl to, kad ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pirmiausiai turėjo konstatuoti ieškinio trūkumus ir pasiūlyti ieškovui juos per teismo nustatytą terminą pašalinti. Apeliacinės instancijos teismo kompetencijai nėra priskirtas ieškinio priėmimo klausimo išsprendimas, kai panaikinama pirmosios instancijos teismo nutartis dėl atsisakymo priimti ieškinį. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, o pareiškėjo skundo (ieškinio) priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą patenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 22 d. nutartį panaikinti ir perduoti skundo (ieškinio) priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis neskundžiama.

Teisėjas Andrius Verikas