Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovui V. J. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2022 m. kovo 21 d. atsakovas nusiuntė pareiškėjai užklausimą, kuriame pateikė prašymą paaiškinti kokiu pagrindu jam yra siunčiamos sąskaitos, nes jis neturėjo jokių formalių sąsajų su ginčo nekilnojamuoju turtu. Tą pačią dieną darbuotojai susisiekus su atsakovu, ši paaiškino, jog susidariusi situacija yra paini, pasakė, kad patikslins informacinę sistemą tuo, kad galimi turto savininkai yra mirę. Pagal pateiktą darbuotojos prašymo formą, 2023 vasario 21 d. pateikė prašymą taikyti lengvatą dėl vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d. Tai, kad nuo 2023 m. rugpjūčio 22 d. atsakovas tapo turto savininku, nepakeitė jau seniai egzistuojančių aplinkybių tokių, kad turtas yra avarinės būsenos, juose niekas negyvena, o atitinkamai nėra atliekų susidarymo šaltinio. Be to, būtent teismo sprendimas atvėrė kelią atlikti turto rekonstrukciją ir ateityje nebeliks jokių rinkliavos lengvatų taikymo sąlygų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo (toliau – Rinkliavų įstatymas) 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Rinkliavų įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 punktai nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – Atliekų tvarkymo įstatymas) 25 straipsnis nustato, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą. Minėto įstatymo 30 straipsnio 1 dalis numato, kad visos į komunalinių atliekų tvarkymo regioną įeinančios savivaldybės, didindamos atliekų tvarkymo sistemos efektyvumą, gali bendradarbiauti ir kartu įsteigti juridinį asmenį – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorių.

Varėnos rajono savivaldybės taryba 2008 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. T-VI-290 patvirtino Varėnos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (nauja redakcija, patvirtinta Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. T-VIII-634, galioja nuo 2017 m. liepos 1 d.). Rinkliava – savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 7.5 punktas). Pagal Nuostatų 7.6 punktą, rinkliavos mokėtojas – fizinis ir juridinis asmuo – atliekų turėtojas, nuosavybės teise valdantis Rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam Savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta privaloma įmoka mokėti Rinkliavą. Taigi, pagal Nuostatus Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje esantys fiziniai ir juridiniai asmenys valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu yra komunalinių atliekų turėtojai ir privalo mokėti rinkliavą. Nuostatų 5 punkte reglamentuojama, kad nekilnojamojo turto objektai skirstomi į kategorijas (Nuostatų 2 priedas), kurioms nustatomos konkrečios komunalinių atliekų susikaupimo normos ir rinkliavos dydžiai (Nuostatų 1 priedas). Nuostatų 21–23 punktai ir 64 punktas įpareigoja pareiškėją nustatyta tvarka išsiųsti mokėjimo pranešimus atliekų turėtojams (rinkliavos mokėtojams) bei vykdyti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą išieškojimą.

Aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia (be kita ko) apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2023 m. balandžio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3439-922/2023 buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad atsakovo tėvas V. J., miręs (duomenys neskelbtini), po savo tėvo ir atsakovo senelio A. J. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, t. y. nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą. Taigi, matyti, jog ginčo nekilnojamasis turtas iš pradžių priklausė atsakovo seneliui iki jo mirties – iki (duomenys neskelbtini), vėliau teismo sprendimo pagrindu – atsakovo tėvui iki jo mirties, t. y. iki (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis matyti, jog atsakovo tėvo palikimą atsakovas priėmė 2023 m. rugpjūčio 18 d., o paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) jam buvo išduotas 2023 m. rugpjūčio 22 d.

Nei Rinkliavų įstatymas, nei Nuostatai nereglamentuoja teisinių santykių, susijusių su mirusio fizinio asmens vietinės rinkliavos prievolių vykdymu (išieškojimu). Todėl šiuo klausimu pirmiausia yra taikytinas panašius santykius reglamentuojantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 7 dalis). Pagal šio įstatymo 92 straipsnį, mirusio fizinio asmens mokestinę nepriemoką privalo padengti šio asmens turto paveldėtojai CK nustatyta tvarka.

Pats paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Teisių perėjimo universalumas, be kita ko, reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013). Tai, be kita ko, reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas įpėdiniui, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Kreditoriaus reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką reglamentuojančio CK 5.63 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad palikėjo kreditoriai (nagrinėjamu atveju – pareiškėja) turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali atnaujinti šioje nuostatoje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis).

Pareiga įrodyti (pateikti tai patvirtinančius dokumentus ar (ir) kitus įrodymus), jog ginčo atveju yra įvykdytas CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimas pirmiausia tenka kreditoriui. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorius, siekiantis, jog palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, turi apie tai pareikšti CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). CK 5.63 straipsnio 1 dalyje išvardyti palikėjo kreditorių pretenzijų pareiškimo būdai: pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Pažymėtina, kad CK 5.63 straipsnio normos nedetalizuoja, kokia konkrečia forma (žodžiu ar raštu, asmeniškai ar per įgaliotą asmenį ir pan.) kreditorius turi pranešti įpėdiniui apie turimą (įgyvendinamą) reikalavimo teisę. Toks reglamentavimas suponuoja išvadą, kad kreditorius turi teisę pats pasirinkti informavimo būdą, atsižvelgdamas į tai, jog, teismui sprendžiant procesinio teisių perėmimo klausimą, jis galės įrodyti informacijos apie turimą reikalavimą pateikimo įpėdiniui faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2012). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, jog pagal CK 5.63 straipsnį reikalaujama pareikšti reikalavimus įpėdiniui, todėl, nesant duomenų, kad įpėdinis gavo nurodytas sąskaitas (pvz., įpėdinis gali gyventi kitu adresu, būti išvykęs į užsienį), vien tik sąskaitų siuntimo palikėjui priklausiusio buto adresu faktas nepatvirtina, kad kreditorius tinkamai pranešė įpėdiniui apie palikėjos skolas. Šiuo atveju kreditoriui tenka pareiga įrodyti, kad įpėdinis nurodytas sąskaitas gavo per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo.

Aiškindamas dėl senaties termino reikalavimui priteisti vietinę rinkliavą iš įpėdinio Lietuvos vyriausiojo administracinio teismas pažymėjo, kad, kai kreditorius pareiškia reikalavimą palikimą priėmusiems įpėdiniams praleidęs įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą, teismui svarbu nustatyti, dėl kokių priežasčių šis terminas praleistas ir ar jos gali būti pripažįstamos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti terminą. Įstatymų leidėjas, termino atnaujinimo pagrindu nurodydamas svarbią priežastį, nedetalizuoja šios sąvokos ir palieka teismų diskrecijai kiekvienu konkrečiu atveju vertinti termino praleidimo priežasčių svarbumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-701/2015). Svarbu akcentuoti, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino tikslai suponuoja ir svarbios priežasties, kaip teisinės kategorijos, aiškinimą šio straipsnio 4 dalies prasme. Svarbia priežastimi negali būti pripažintos aplinkybės, kurios priklausė nuo kreditoriaus valios, priešingu atveju kreditorius įgytų nepateisinamą galimybę kontroliuoti savo reikalavimo tenkinimo apimtis, kurias lemia įpėdinio jau pasirinkto palikimo priėmimo būdas. Tokia situacija neatitiktų vieno iš pamatinių civilinės teisės principų – subjektų lygiateisiškumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-296/2009).

Nuostatuose pažymėta, kad prievolė mokėti rinkliavą atsiranda rinkliavos mokėtojui pradėjus naudotis nekilnojamojo turto objektu. Registrui būtini duomenys periodiškai atnaujinami naudojant duomenų bazes, bet kuriuo metu, paaiškėjus naujoms faktinėms aplinkybėms arba rinkliavos mokėtojui pateikus informaciją administratoriui. Nagrinėjamu atveju, pareiškėja neneigia, jog ginčo atveju CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsakovui pareikšti reikalavimą dėl susidariusios vietinės rinkliavos skolos nebuvo įvykdytas.

Kaip jau minėta, atsakovas palikimą priėmė 2023 m. rugpjūčio 18 d., paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) jam buvo išduotas 2023 m. rugpjūčio 22 d. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad informacija apie mokėtiną vietinę rinkliavą buvo siunčiama buvusio turto savininko gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), kai tuo tarpu VĮ Registrų centro Gyventojų registro išrašas patvirtina aplinkybę, jog atsakovas nuo 2015 m. kovo 6 d. gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini), ir, kaip pats nurodė atsiliepime – šiuo adresu visą laiką gyvena. Taigi, kyla išvada, jog atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresas nesutampa su ginčo nekilnojamojo turto objekto adresu. Pažymėtina ir tai, jog su prašymu dėl vietinės rinkliavos įsiskolinimo priteisimo pareiškėja į teismą kreipėsi tik 2023 m. spalio 2 d. Kadangi nėra jokių duomenų, kad pareiškėja ėmėsi aktyvių veiksmų nustatyti A. J. palikimą priėmusį asmenį, teisinių prielaidų praleisto termino atnaujinimui nėra, todėl prašymas iš atsakovo pareiškėjai priteisti 131,34 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimą, susidariusį už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d. netenkintinas. Atmetus prašymo reikalavimą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo, taip pat netenkintinas ir pareiškėjos reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.