Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2023-04-24 · Civilinė byla Nr. e2YT-3439-922/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-04-24
Bylos Nr.
e2YT-3439-922/2023
Teisminio proceso Nr.
2-51-3-00445-2023-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Janiulytė
Pareiškėjas
V. J.
Suinteresuotas asmuo
Valstybės įmonei Turto bankui
Advokatai
Nijolė Raulušaitienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-3439-922/2023Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00445-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 3.4.5.2. (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 24 d.Varėna
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėja Loreta Janiulytė,sekretoriaujant Rasai Osinskienei,

dalyvaujant pareiškėjui V. J., jo atstovei advokatei Nijolei Raulušaitienei, nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui Valstybės įmonei Turto bankui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. J. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo faktiniu valdymu, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo tėvas V. J., miręs (duomenys neskelbtini), po savo tėvo A. J., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiniu valdymu priėmė palikimą.

Nurodo, kad pareiškėjas V. J. gimė V. J. šeimoje. Jo tėvas V. J. yra A. J. ir A. J., mirusios (duomenys neskelbtini), sūnus. V. J. mirė (duomenys neskelbtini), o jo turtą paveldėjo pareiškėjas – jo sūnus V. J., jam išduoti paveldėjimo teisės liudijimai į likusį tėvo V. J. turtą. Senelis iš tėvo pusės ir V. J. tėvas A. J. mirė (duomenys neskelbtini). A. J. šeimoje buvo šeši vaikai, iš kurių gyva tik dukra M. S.. Po A. J. mirties liko jam priklausęs turtas, jo vardu yra registruotas gyvenamasis namas ir ūkio pastatai, esantys (duomenys neskelbtini). Gyvenamasis namas ir ūkio pastatai yra 0,34 ha žemės sklype, sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise, jį paveldėjo po savo tėvų mirties. Po A. J. mirties jo palikimą priėmė V. J., kuris po tėvo mirties rūpinosi likusia sodyba, ją tvarkė ir prižiūrėjo kaip savo turtą. Mirus A. J. liko ir kitas asmeninis jo turtas: baldai, namų apyvokos reikmenys, žemės ūkio padargai, rūbai ir kiti asmeniniai daiktai. A. J. turtą faktiniais savo veiksmais pradėjo valdyti ir palikimą priėmė pareiškėjo tėvas V. J. įstatymo pagrindu (LR CK 573 str. l d. l p. - 1964 m redakcija). Gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) kaime tėvas V. J. tvarkė, prižiūrėjo pagal galimybes, atliko einamąjį remontą. Po A. J. mirties jis mokėjo (po tėvo V. J. mirties moka pareiškėjas) visus sodybos išlaikymo mokesčius, už elektros energiją, komunalinių atliekų išvežimą ir kitas rinkliavas. Kaip matyti iš pateikiamų dokumentų, gyvenamasis namas NTR įregistruotas 2002 metais. Turto registravimo metu 2002 metais buvo ir pagalbiniai statiniai, tačiau šiai dienai liko tik gyvenamasis namas ir šulinys (tvartas supuvo, daržinė sudegė). Būtent V. J. rūpinosi gyvenamojo namo įregistravimu NTR ( pridedama Varėnos savivaldybės ir inspekcijos pažyma ir namo kadastrinė byla). V. J. po savo tėvo mirties sudarė elektros tiekimo sutartį, jis sodyboje augino bites, atsodino sodą, nuolat apšienaudavo kiemą, sutvarkė kapus, nuolat rūpinosi turtu kaip savo. Jo sesuo M. S. nurodė, kad atsisako nurodyto turto (notarinis atsisakymas pridedamas, ir į turtą pretenzijų nereiškia). Turto naudojimo, valdymo ir disponavimo aplinkybes gali paliudyti ir liudytojai, jas patvirtina ir pridedami rašytiniai dokumentai apie mokesčių sumokėjimą, sudarytos sutartys sąskaitos (nurodyti dokumentai pridedami). Kaip matyti turto paveldėjimo po A. J. mirties dokumentai nėra sutvarkyti iki šiol. Iš pridedamų įrodymų matyti, kad A. J. palikimą V. J. priėmė faktiniais savo veiksmais. Ne tik mokėjo mokesčius, šienavo namų valdą, rūpinosi namu ar atlikdavo kitus ūkio darbus, bet ir toliau naudojosi kaip savo - jo tėvui A. J. priklausiusiais baldais, namų apyvokos reikmenimis ir kitais jos asmeniniais daiktais. Visą turtą valdė kaip savo. 2022-12­-09 gautas Varėnos r. 2-ojo notarų biuro raštas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad po A. J., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, paveldėjimo byla notarų biure nevesta. Kaip nurodyta po A. J. mirties jam priklausiusį turtą: gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) k., ir ūkio pastatus, baldus, apyvokos reikmenis, kt. turtą V. J. iškart pradėjo valdyti kaip savo. Minėta kad nurodytame name jis pagyvendavo, mokėjo už turto išlaikymą būtinus mokesčius, prižiūrėjo ir tvarkė gyvenamąjį namą. Pilnai naudojosi ir valdė jam paliktą turtą.

Teismo posėdyje pareiškėjas bei jo atstovė palaikė pareiškimo reikalavimus, prašė tenkinti jį, patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, sprendimą priimti teismo nuožiūra, pareiškimo tenkinimui prieštaravimų nėra.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas P. R., gim. (duomenys neskelbtini), paaiškino, jog pareiškėjo šeimą pažįsta seniai, nuo vaikystės, kadangi (duomenys neskelbtini) kaime jis gimė ir augo, šiuo metu taip pat ten gyvena. Žino, jog pareiškėjo seneliai yra A. J. ir A. J., jo tėvas yra V. J.. Ir seneliai, ir pareiškėjo tėvai (duomenys neskelbtini) yra palaidoti, o pareiškėjas tvarko jų kapus. Šiuo metu yra likęs tik gyvenamasis namas, nes tvartas sugriuvo, o kluonas sudegė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad V. J. yra mirusio V. J. ir J. J. sūnus, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). 2023-04-14 archyvinė pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad V. J. yra A. J. ir A. J. sūnus. A. J. mirusi (duomenys neskelbtini), o A. J. mirė (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). V. J. mirė (duomenys neskelbtini), medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad A. J. vardu yra registruotas gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 79,67 kv. m bendro ploto; pagalbinis ūkio pastatas - tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pagalbinis ūkio pastatas – daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo statiniai - šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Gyvenamasis namas ir ūkio pastatai yra 0,34 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise, jį paveldėjo po savo tėvų mirties. Iš Varėnos r. 2 -ojo notaro biuro notaro 2022-12-09 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad po A. J. mirties dėl palikimo priėmimo į notarų biurą niekas nesikreipė.

Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas, todėl šioje byloje taikomos materialinės teisės normos įtvirtintos 1964 m. civiliniame kodekse (toliau – CK). Palikėjui nesurašius testamento, paveldėjimo santykiai atsiranda pagal įstatymą (1964 m. CK 567 straipsnio 2 dalis). Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį buvo laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. Šią aplinkybę leistinomis įrodinėjimo priemonėmis privalo įrodyti pareiškėjas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis). Pareiškėjas kitokia tvarka negali gauti dokumentų, patvirtinančių jog po senelio mirties tėvas priėmė jo palikimą. Todėl šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 445 straipsnis). Pareiškėjas nurodė, jog jo tėvas V. J. po tėvo A. J. mirties priėmė palikimą, t. y., jo turėtus asmeninius daiktus, ūkio padargus ir kitus likusius daiktus, ir iki mirties visu likusiu turtu naudojosi kaip savo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Analogiškai šiuos santykius reglamentavo ir 1964 CK - 587 straipsnis. Atsižvelgiant į įstatymo reikalavimus, matyti, kad V. J. po A. J. mirties palikimą priėmė, kadangi pradėjo jį valdyti, naudotis ir disponuoti, tačiau dėl paveldėjimo reikalų sutvarkymo į notarų biurą nesikreipė, todėl pareiškėjas, kaip V. J. įpėdinis, negali pilnai įgyvendinti nuosavybės teisių į paveldimą turtą, gauti paveldėjimo teisės liudijimo.

Palikimo priėmimo faktas gali būti nustatytas teismo sprendimu pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktą, jei nuo to priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Tokio fakto nustatymas gali sukurti pareiškėjui teisinius padarinius – paveldėjimo teisės fakto įregistravimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra pažymima, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe. Todėl asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.

Bylos duomenys patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jo miręs tėvas atliko aktyvius palikimo priėmimo veiksmus. Jis priėmė palikimą per įstatymų numatytą terminą pradėjęs jį faktiškai valdyti. Teiginį, kad jis priėmė palikimą, atsiradusį po tėvo mirties, pradėjęs jį faktiškai valdyti patvirtina bylos duomenys. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra.

Vertinant visumą įrodymų konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pakankamai tikėtiną išvadą, jog pareiškėjo nurodomas faktas egzistavo – todėl laikytina įrodyta bei nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog palikimas buvo priimtas faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu pareiškėjai gauti paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11, 5.50, 5.51 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270, 442-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po savo tėvo A. J., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Turintis juridinę reikšmę faktas nustatomas tikslu pareiškėjai gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.

Teisėja Loreta Janiulytė