Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. M., gim. (duomenys neskelbtini), atliekančio bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjime, prašymą dėl bausmės sušvelninimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2023-07-11 gautas nuteistojo T. M. prašymas dėl bausmės sušvelninimo.

Nustatyta, kad nuteistasis atlieka bausmę pagal keturis tarpusavyje subendrintus nuosprendžius:

1) Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendį, baudžiamojoje byloje Nr. N1-1767-1127/2022, kuriuo nuspęsta:

T. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 241 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti T. M. 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. birželio 23 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies -1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių 19 (devyniolikos) dienų, pridėti dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių 19 (devyniolikos) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

2) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. birželio 23 d. nuosprendį, baudžiamojoje byloje Nr. N1-70-890/2022, kuriuo nuspęsta:

T. M. pripažinti kaltu padarius BK 187 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas ir jam paskirti:

- pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (už svetimo turto sugadinimą) laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (už turto pagrobimą įsibraunant į saugyklą) laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir T. M. paskirti subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie T. M. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu paskirtos su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. kovo 4 d. nuosprendžiu 2020 m. rugpjūčio 6 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi subendrintos bei neatliktos bausmės pridėti dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirti galutinę subendrintą laisvės atėmimo 1 (vieneriems) metams 7 (septyniems) mėnesiams bausmę.

Bausmės pradžią T. M. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Į paskirtos bausmės laiką įskaityti nuo 2022 m. birželio 23 d. iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atliktą bausmę pagal 2020 m. rugpjūčio 6 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartį, kuria subendrintos Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. kovo 4 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės.

3) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. balandžio 4 d. nuosprendį, baudžiamojoje byloje Nr. N1-287-903/2020, kuriuo nuspęsta:

T. M. pripažinti kaltu padarius 2019 m. gegužės 15 d. nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

T. M. pripažinti kaltu padarius 2019 m. gegužės 28 d. nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

T. M. pripažinti kaltu padarius 2019 m. rugsėjo 3 d. nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

T. M. pripažinti kaltu padarius 2019 m. rugsėjo 17 d. nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam vienerių metų trijų mėnesių atėmimo bausmę.

T. M. pripažinti kaltu padarius 2019 m. rugsėjo 24 d. nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir T. M. paskirti galutinę subendrintą dvejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. M. paskirti galutinę vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, T. M. bausmės vykdymą atidėti trejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktu, 83 ir 87 straipsniais, T. M. paskirti auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą dvylikai mėnesių, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 21.00 val. iki 06.00 val., mokytis arba dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje bei dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.

Į T. M. bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. gegužės 29 d. 13.35 val. iki 2019 m. gegužės 31 d. 09.35 val. (2 dienas) bei suėmime išbūtą laiką nuo 2019 m. spalio 2 d. iki 2020 m. balandžio 9 d.

4) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. kovo 4 d. nuosprendį, baudžiamojoje byloje Nr. N1-66-903/2020, kuriuo nuspęsta:

T. M. pripažinti kaltu padarius 2019 m. kovo 9 d. nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam vienerių metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

T. M. pripažinti kaltu padarius 2019 m. kovo 12 d. nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

T. M. pripažinti kaltu padarius 2019 m. balandžio 26 d. nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir T. M. paskirti galutinę subendrintą dvejų metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, T. M. bausmės vykdymą atidėti trejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktu, 83 ir 87 straipsniais, T. M. paskirti auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą dvylikai mėnesių, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 21.00 val. iki 06.00 val., mokytis arba dirbti bei dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė Rita Ušinskienė pateikė atsiliepimą į nuteistojo prašymą. Atsiliepime nurodyta, jog prašymas turėtų būti atmestas, kadangi veikos kvalifikavimas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje 2023 m. balandžio 27 d. priimtu įstatymu nesikeitė, todėl bausmė paskirta už šias vaikas negali būti keičiama. Dėl veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje kvalifikuojantis požymis apiplėšimas panaudojus peilį 2023 m. balandžio 27 d. priimtu įstatymu pakeistas į daiktą, kuriuo galima žmogų žaloti, tačiau sankcijoje numatyta bausmė nesikeitė, todėl T. M. paskirta bausmė už šią veiką nekeistina. Taip pat, T. M. nuteistas už veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, t. y. įsibrovęs į patalpą arba atvirai pagrobęs svetimą turtą. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalies redakcijas, matyti, kad pagal naująją įstatymo redakciją yra sumažinta maksimali laisvės atėmimo bausmės riba ir yra numatyta viena nauja alternatyvi švelnesnė bausmės rūšis – viešieji darbai. Atkreiptinas dėmesys, jog, T. M. nuteistas už vagystes, esant kvalifikuojančiam požymiui – turto pagrobimui atvirai, arba įsibraunant į patalpą, todėl taikyti naują BK 190 straipsnio 1 dalies redakciją nėra teisinio pagrindo, nes esant kvalifikuojančiam požymiui pagrobto turto vertės įtakos veikų kvalifikavimui neturi. Tai pat, T. M. 2022 m. birželio 23 d. nuosprendžiu nuteistas ir pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, t. y. tyčia sugadinęs 673,53 Eur turtą. Vadovaujantis nuo 2023 m. birželio 1 d. naujai įsigaliojusia BK 190 straipsnio 1 dalimi, nedidelės vertės turtas yra turtas, kurio vertė viršija 3 MGL (150 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos. Esant šioms aplinkybėms, net ir pasikeitus įstatymui T. M. veika, numatyta BK 187 straipsnio 1 dalyje nekeistina, nes sugadinto turto vertė didesnė nei 10 MGL (500 Eur), todėl paskirta bausmė už šią veiklą taip pat nekeistina.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo prašymas netenkintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 1 dalimi, veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. To paties straipsnio 2 dalis numato, jog veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

BPK 362¹ straipsnis numato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus, teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, taiko įstatymą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį.

2023 m. balandžio 27 d. priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 1891, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 1991, 1992, 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 2241, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 2671, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 2532, 2562, 2601, 2661, 2672, 2673, 2764, 2821 straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XIV-1925. Šis įstatymas įsigaliojo 2023 m. birželio 1 d.

Vadovaujantis nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusia BK 190 straipsnio 1 dalimi (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), BK XXVIII skyriuje nurodyta nedidelė turtinė žala, kai jos dydis viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos, didelė turtinė žala, kai jos dydis nuo 400 MGL iki 900 MGL. Labai didelės vertės turtas, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą. Šio prašymo kontekste vertina teismas ar įstatymo pakeitimai įtakoja nusikalstamų veikų kvalifikavimo pakeitimus bei bausmių dydžius.

Teismas nagrinėjant nuteistojo prašymą pasisako tik dėl nusikalstamų veikų, kurios patenka į Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso pakeitimą (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

1) Dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžio

Šiuo nuosprendžiu T. M. pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 241 straipsnio 1 dalį. Šis Įstatymas nuteistojo T. M. atžvilgiu netaikytinas, nes BK 241 straipsnis liko nepakeistas.

2)Dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. birželio 23 d. nuosprendžio

Šiuo nuosprendžiu T. M. pripažintas kaltu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (už turto pagrobimą įsibraunant į saugyklą).

Pagal ankstesnės redakcijos BK 178 straipsnio 2 dalį buvo numatytas turto grobimas įsibrovus į patalpą, saugyklą ar saugojamą teritoriją. Už šią veiką buvo baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. T. M. padaryta nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, neperkvalifikuotina į šiuo metu galiojančią BK 178 straipsnio 3 dalį, kadangi 2023-04-27 įstatymu Nr. XIV-1925, galiojančiu nuo 2023-06-01, padaryti BK 178 straipsnio ir 190 straipsnio pakeitimai švelninančio poveikio šiai T. M. padarytai nusikalstamai veikai neturi. T. M. nuteistas už vagystę, esant kvalifikuojančiam požymiui – įsibrovus į saugyklą, todėl taikyti naują BK 190 straipsnio 1 dalies redakciją nėra teisinio pagrindo, nes esant kvalifikuojančiam požymiui pavogto turto vertė įtakos veikos kvalifikavimui neturi. Už minėtą apysunkį nusikaltimą tiek šios nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek šiuo metu numatytos tokios pat bausmės rūšys (bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų), taip pat nepasikeitė ir šių bausmės rūšių nei minimalūs, nei maksimalūs dydžiai. Atsižvelgiant į tai, T. M. padaryta nusikalstama veika neperkvalifikuotina į šiuo metu galiojančią BK 178 straipsnio 3 dalį, kadangi nuo 2023-06-01 įsigaliojęs teisinio reguliavimo pasikeitimas, vertinant šios nusikalstamos veikos kontekste, jokiais aspektais asmens teisinės padėties nelengvina, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymas Nr. X-1233), tas kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos Nr. N1-70-890/2022, T. M. tyčia sugadino 673,53 Eur vertės svetimą turtą. Sugadinto turto vertė viršija 10 MGL, todėl BK pataisos nuteistojo teisinės padėties nešvelnina, šioje dalyje nuosprendis nekeistinas.

3)Dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. balandžio 9 d. nuosprendžio

-BK 178 straipsnio 2 dalį (2019 m. gegužės 15 d. atviroji vagystė);

-BK 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 2 dalį (2019 m. gegužės 28 d. pasikėsinimas įvykdyti atvirą vagystę);

-BK 178 straipsnio 2 dalį (2019 m. rugsėjo 3 d. turto pagrobimas įsibrovus į saugyklą);

-BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos 2019 m. rugsėjo 17 d. ir 2019 m. rugsėjo 24 d.).

Iki 2023-06-01 galiojusioje BK 178 straipsnio 2 dalies redakcijoje buvo nustatyta, kad tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-500 redakcija).

Aktualios redakcijos BK 178 straipsnio 2 dalis, galiojanti nuo 2023-06-01, numato, jog tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė), arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į transporto priemonę, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

BK 178 straipsnio 3 dalies redakcijoje, galiojančioje nuo 2023-06-01, nustatyta, jog tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją arba pagrobė didelės vertės svetimą turtą, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, baudžiamas bauda, laisvės apribojimu, areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

T. M. nuteistas už vagystes, esant kvalifikuojančiam požymiui - atviram turto pagrobimui. Baudžiamuoju įstatymu, kuris sušvelnina bausmę, pripažintinas toks įstatymas, kuris sumažina BK straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės minimalią, maksimalią arba abi šias ribas arba sumažina BK bendrosios dalies straipsnyje numatytą bausmės rūšies minimalią, maksimalią arba šias abi ribas, arba numato BK straipsnio sankcijoje naują vieną arba kelias alternatyvias švelnesnes bausmių rūšis. Palyginus BK 178 straipsnio 2 dalies redakcijas, matyti, kad pagal naująją įstatymo redakciją yra sumažinta maksimali laisvės atėmimo bausmės riba ir yra numatyta viena nauja alternatyvi švelnesnė bausmės rūšis – viešieji darbai.

Kaip numato BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Taigi, bausmės individualizavimo metu yra įvertinama baudžiamajame įstatyme numatytų aplinkybių visuma, kas reiškia, kad naujai priimtas bausmę švelninantis įstatymas savaime konkretaus asmens teisinės padėties švelninti negali.

Iš Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. balandžio 9 d. nuosprendžio motyvuojamosios dalies matyti, kad skiriant bausmę T. M. įvertintos aplinkybes, kad yra nepilnametis, gyvena su šeima, tačiau tvirtų socialinių ryšių su šeimos nariais nėra, mokykloje charakterizuojamas neigimai, iš esmės jos nelanko, padarė penkis apysunkius nusikaltimus nuosavybei nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, panaudojo fizini smurtą. Aptartų aplinkybių pagrindu, vadovaujantis bausmių skyrimo taisyklėmis, skirti naujos redakcijos baudžiamojo įstatymo 178 straipsnio 2 dalyje numatytą švelniausią bausmę – viešuosius darbus, nėra jokio teisinio pagrindo. Įvertinus tai, kad skirdamas bausmę T. M. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teismas jo veikoje nustatė vieną atsakomybę lengvinančią ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, darytina išvada, kad T. M. paskirtos bausmės švelninti pagrindo nėra.

T. M. padaryta nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl turto pagrobimo įsibraunat į patalpą, saugyklą), neperkvalifikuotina į šiuo metu galiojančią BK 178 straipsnio 3 dalį, kadangi 2023-04-27 įstatymu Nr. XIV-1925, galiojančiu nuo 2023-06-01, padaryti BK 178 straipsnio ir 190 straipsnio pakeitimai švelninančio poveikio šiai T. M. padarytai nusikalstamai veikai neturi. Už minėtą apysunkį nusikaltimą tiek šios nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek šiuo metu numatytos tokios pat bausmės rūšys (bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų), taip pat nepasikeitė ir šių bausmės rūšių nei minimalūs, nei maksimalūs dydžiai.

Be to, T. M. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį ( dvi nusikalstamos veikos). Šioje dalyje BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos kvalifikacija nesikeitė.

4) Dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. kovo 4 d. nuosprendžio

Šiuo nuosprendžiu T. M. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 2 dalį bei 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį.

Kaip jau aukščiau minėta BK 180 straipsnio 1 dalis naujuoju įstatymu nesikeitė, nuosprendis šioje dalyje paliekamas galioti nepakeistas.

BK 180 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, ir toks asmuo baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų. Nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojančioje BK 180 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą ar kitą daiktą, kuriuo galima žmogų žaloti, arba apiplėšė pagrobdamas didelės vertės svetimą turtą, ir toks asmuo taip pat baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų. Nagrinėjamu atveju T. M. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį už plėšimą panaudojus peilį, aktualus nustatytas plėšimą kvalifikuojantis požymis „panaudojo nešaunamąjį ginklą“, todėl laikytina, kad aktualūs BK pakeitimai veikos kvalifikacijos, bausmės dydžio ar T. M. teisinės padėties.

Be to, T. M. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (atviras turto pagrobimas trys nusikalstamos veikos 2019 m. balandžio 26 d., 2019 m. gegužės 1 d., 2019 m. gegužės 15 d.), esant kvalifikuojančiam požymiui - atviram turto pagrobimui. Aktualios redakcijos BK veikos kvalifikacija nesikeičia. Palyginus BK 178 straipsnio 2 dalies redakcijas, matyti, kad pagal naująją įstatymo redakciją yra sumažinta maksimali laisvės atėmimo bausmės riba ir yra numatyta viena nauja alternatyvi švelnesnė bausmės rūšis – viešieji darbai.

Iš Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. kovo 4 d. nuosprendžio motyvuojamosios dalies matyti, kad skiriant bausmę T. M. įvertintos aplinkybes, kad teisiamas pirmą kartą, yra nepilnametis, gyvena su šeima, tačiau tvirtų socialinių ryšių su šeimos nariais nėra, mokykloje charakterizuojamas neigimai, iš esmės jos nelanko, nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, panaudojo fizini smurtą. Aptartų aplinkybių pagrindu, vadovaujantis bausmių skyrimo taisyklėmis, skirti naujos redakcijos baudžiamojo įstatymo 178 straipsnio 2 dalyje numatytą švelniausią bausmę – viešuosius darbus, nėra teisinio pagrindo. Įvertinus tai, kad skirdamas bausmę T. M. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teismas jo veikoje nustatė vieną atsakomybę lengvinančią ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, darytina išvada, kad T. M. paskirtos bausmės švelninti pagrindo nėra.

Atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes bei išdėstytą teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, jog šiuo atveju nėra teisinio pagrindo švelninti įsiteisėjusiais nuosprendžiais T. M. paskirtą bausmę, todėl nuteistojo prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ ir 364 straipsniais,

nutaria:

netenkinti nuteistojo T. M. prašymo dėl bausmės sušvelninimo.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.