- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-09-26
- Bylos Nr.
- A11.-197-363/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-33-3-00095-2018-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Irena Šeškauskienė
- Pažeidėjas
- L. G.
- Advokatai
- Mindaugas Martinaitis
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam L. G., jo atstovui advokatui Mindaugui Martinaičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje L. G., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 290 straipsnio 8 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. G. surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad jis, 2017 m. gruodžio 16 d., apie 14.30 – 15.00 val., būdamas medžioklės būrelio „(duomenys neskelbtini)“ medžiotoju, medžioklės plotuose, medžioklėje varant, neteisėtai, medžiokliniu šautuvu IZH-18, 16X70, Nr. S17856, sumedžiojo tauriojo elnio patiną, kurio sumedžioti neturėjo teisės. Be to, medžiojimo vietoje, prie Šlepštikų miško, Rietavo sen., Rietavo r. sav., kartu su dar dviem asmenimis, dorojo, neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį – taurųjį elnio patiną. Tokiais veiksmais pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro įsakymu Nr. 258, 15.1, 22, 23, 58.2.2, 58.2.3, 58.24, 74.1 punktus, t.y. neteisėtai sumedžiojo (neturint tam licencijos) kanopinį žvėrį, jį dorojo ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 8 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas L. G. kaltės dėl nusižengimų padarymo nepripažino, parodė, kad 2017 m. gruodžio 16 d. vykusios medžioklės metu buvo sumedžiotos dvi elnio patelės ir stirnos jauniklis. Antro varymo metu viena sumedžiota elnio patelė rasta pamiškėje, kita kanale, priekine dalimi išlindusi iš kanalo, o galine kanale. Kanale rastas gyvūnas buvo be ragų, todėl, grįžęs nuo kanalo, medžioklės vadovui pasakė, kad sumedžiota elnio patelė. P. B. liepė kitiems medžiotojams vykti išdoroti gyvūną, o jis pasiliko laukti kol bus išrašyta licencija. Medžioklės vadovui išrašius licenciją, nuėjo į gyvūno dorojimo vietą. Gyvūnas jau buvo išdorotas, tai tik palaikė elnės galvą kol ji buvo nupjauta. Matė, kad tai elnio patelė, nes nebuvo jokių ragų ar gumbų. Mėsa buvo pargabenta prie medžiotojų namelio, liekanos palaidotos M. K. iškastoje duobėje.
Institucija neįrodė, jog buvo sumedžiotas tauriojo elnio patinas, bei fakto, kad jo sumedžiotas buvo būtent tas žvėris, o ne kitas. Apie tai, kad gyvūnas buvo nušautas, ar kokiu kitu būdu sumedžiotas, kailį apžiūrėjęs ekspertas savo išvadoje nepateikė. Nuo medžioklės praėjus daugiau negu pusei paros, duobėje pagal nenustatyto asmens parodymus rastas kažkoks kailis, dar neįrodo fakto, kad jis yra to žvėries, kurį jis sumedžiojo.
Laiko save nekaltu, todėl prašo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.
Liudytoju apklaustas M. K. parodė, kad po varymo, dorojimo vietoje kasė duobę žvėries liekanoms užkasti, nes tuo metu nebuvo galimybės jų išvežti. Eidamas kasti duobės, ant kanalo krašto gulintį nušautą elnią, matė tik periferiniu žvilgsniu. Gyvūno galvos nematė arba ji buvo nupjauta. Kasant duobę gyvūnas ant žemės gulėjo užpakaliu į jį. Jis pats įmetė į duobę kailį, kanopas ir žarnas, tačiau nematė jokių vyriškos lytės organų, karčių taip pat nepastebėjo. Kailį matė pusiau išorine, pusiau vidine puse, nes buvo susisukęs. Kiek kailyje buvo šautinių žymių, nematė. Galvos atskirai neįmetė. Užkasęs duobe dar apie pusę metro ją apdėjo žolėmis. Žvėrį išdarinėjo L. G., J. B., S. N.. Tą dieną buvo sumedžioti 3 gyvūnai – stirnos jauniklis ir dvi elnio patelės. Jis kasė duobę elnio patelei kurios nušovimu ir išdorojimu yra kaltinamas L. G..
Liudytoju apklaustas P. B. parodė, kad medžioklės lape užpildytos licencijos dviem elnio patelėms ir stirnos jaunikliui, o elnio patino licencija neužpildyta, nes elnio patinas nebuvo nušautas. Į medžioklės lapą žvėrį įrašė, iškart, po to kai L. G. pasakė, kad kanale yra elnio patelė. Išrašęs licenciją įdavė L. G.. Pačios elnės, kada jai buvo įverta licencija, nematė, lupime ir dorojime nedalyvavo. Užkastas žvėrių liekanas, sutarė išvežti kitą dieną, nes tuo metu neturėjo galimybės. Galvos buvo be ragų. Jas parsivežė ir kažkas pasidalijo. Pažymėjo, kad tiek J. B., tiek L. G., tiek S. N. yra selekcininkai, todėl neįmanoma, kad dorojant galėjo nematyti ar nesuprasti, kad ten elnio patinas.
Ant kanalo krašto gulėjusios nušautos elnės, sumedžiojimo autorystę priskyrė L. G., nes jis buvo už jo paskutinis, tačiau minėta elnė galėjo atbėgti nuo linijos jau sužeista ir nuskęsti kanale, ar kas kitas galėjo nušauti. Per optiką matė atbėgančias 6 pateles, paskutinė jam atrodė įtartina, keistai bėgo, tačiau ilgiau tyrinėti negalėjo. Gali patvirtinti tik, kad J. B. nešovė, nes jį matė, o kiti toli buvo, todėl nėjo suprasti ar varovų petardos šaudo ar šūviai. Po varymo atėjęs L. G., pasakė, kad į kanalą įbėgo 5 patelės, o iš kanalo išbėgo 4, todėl jį nusiuntė ten, pažiūrėti. Šiam parėjus ir pasakius, kad kanale elnio patelė, medžioklės lape ją užrašė jam, nes jis už jo buvo paskutinis ir apie tai pranešė, nors nėra tikras, kad elnio patelę (įvardijama patinu), nušovė L. G..
Kitą dieną, gamtos apsaugos darbuotojai nusivežę į įvykio vietas rodė jau atkastas duobes ir išimus iš duobių kailius, kojas ir žarnas. Penkiese keturis kartus vartė elnio, kurį įvardija kaip patino, kailį ir nematė jokių vyriškosios lyties organų, todėl nesupranta iš kur vaizdo medžiagoje apžiūrint kailį medžioklės trofėjų ekspertui, atsirado sėklidės ir penis. Vietos apžiūros metu, jokie gyvūno vyriški lytiniai organai nebuvo rasti. Kailis buvo švarus ir sausas bei mažesnis nei jo nušautos patelės, o jų sumedžiotos patelės kailis buvo murzinas.
Liudytoju apklaustas S. N. parodė, kad medžioklės metu buvo sumedžiotos dvi elnio patelės. Jis tuo metu buvo visai kitoje pusėje nei veiksmas vyko, todėl girdėjo tik šūvius. Atėjęs pamatė, kad nušautos dvi elnio patelės – viena prie miškelio kita prie kanalo. Medžioklės vadovui nurodžius, nuėjo padėti išdarinėti prie kanalo nušautą patelę. Dorojimo vietoje buvo keturiese – jis, J. B., M. K. ir L. G., kuris atėjo šiek tiek vėliau nešinas licencija. Gyvūną dorojo ten, nes nebuvo galimybės išsivežti, skubėjo, kad nesutemtų. Nušauto elnio galva buvo be ragų, vyriškos lyties organų nematė. Jis nupjovė kojas apie mentes, į gyvūno vidų nelindo, nes nelabai išmano. Medžioja 11 metų, todėl atskirtų patelę nuo patino. Kas žvėrį sumedžiojo nematė, tik paskui sužinojo, kad medžioklės vadovas, vieną elnią užpildė ant savęs o, kitą ant L. G.. K. P. dorojime nedalyvavo, tuo metu šuns ieškoto, todėl atėjo tik vėliau. Filmuotoje medžiagoje jo doroto gyvūno spalva visai kitokia, nes jų dorojamo elnio kailis pilkas, o nufilmuotas kailis juodas.
Liudytoju apklaustas J. B. parodė, kad matė abi nušautas elnio pateles. Kartu su S. N., M. K. ir L. G. dorojo patelę buvusią kanale. K. P. dorojime nedalyvavo, kažkur aplinkui ieškojo savo šuns, o paskui juos parvežė. L. G. atėjo dorojimui einant į pabaigą, nes pildėsi licenciją. Buvo įsitikinęs, kad doroja elnio patelę, nes darbuodamasis ties priekine gyvūno dalimi, pats nupjovė galvą kuri buvo be ragų. Ties kitomis dalimis darbavosi S. N. ir L. G.. Gyvūno liekanas užkasė prie kanalo.
Liudytoju apklaustas K. P. parodė, kad elnio dorojime nedalyvavo. Sumedžiotų gyvūnų niekada nelupa ir prie skerdenų nesiliečia. Tuo metu ieškojo savo šuns ir į dorojimo vietą atvažiavo po išdorojimo. Į elnių galvas nepretendavo ir jų neėmė.
Liudytoju apklaustas G. B. parodė, kad jis su R. G. ir M. K. dorojo P. B. sumedžiotą elnio patelę buvusią pamiškėje, nes nebuvo galimybės nušautų gyvūnų išvežti iš ten. O apie tai, kad nušauta antra elnio patelė sužinojo iš kitų kalbų, pats nematė.
K. J. ir M. K. duoti parodymai atitiko G. B. duotus parodymus.
Liudytoju apklaustas V. Z. parodė, kad jis yra sertifikuotas CIC matuotojas, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos vyresnysis medžioklės trofėjų ekspertas. Jam į darbą buvo atvežti du kailiai, kuriuos apžiūrėjęs ir įvertinęs, pagal tam tikrus požymius padarė išvadą, kad vienas kailis patelės o kitas kailis neginčijamai patino, nes dorojant buvo likę lyties organai - buvo prilipę prie užpakalinės kailio dalies kirkšnies srityje, kaip vientisas darinys. Kailių būklės, didžio, karčių ilgio, sumedžiojimo laiko ir kitų aplinkybių netikrino, į šautines žaizdas nekreipė dėmesio, nes viso šito jo nebuvo prašoma.
Posėdžio metu liudytoju apklaustas Vitalis Marozas patvirtino, savo tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes ir papildomai parodė, kad visą įvykių eigą jis filmavo, medžiagos nekarpė – filmavo tik tai kas jo nuomone buvo reikalinga. Lyginant kailius jie skyrėsi. Į šautines žaizdas nežiūrėjo. Kad įvykio vietoje nematė elnio lytinių organų, galima traktuoti tiesiog kaip neapsižiūrėjimą. Kailių šiuo metu jau nėra, nes neturi sąlygų ir vietų saugoti greitai gendančius įrodymus. Jo manymu šūvio ekspertizės atlikimas didelės reikšmės neturėtų, nes pakanka medžioklės lapo ir kitų asmenų liudijimų, kad sumedžioto žvėries autorius yra L. G.. Atkreipė dėmesį į tai, jog nė vienas medžioklėje dalyvavęs asmuo nežino kur yra sumedžiotų elnių galvos, o tai panašu į slėpimą ir bandymą išvengti atsakomybės.
Liudytoju apklaustas V. K., be to ką jau buvo nurodęs savo tarnybiniame protokole, parodė, kad apie šūvio trajektoriją kalbama nebuvo, apie gyvūno amžių nediskutavo. Apžiūrint kailius iš visų požymių matėsi, kad vienas kailis tauriojo elnio patino. Elnio vyriškų lyties organų tarp gyvūnų liekanų nematė ir nerado. Jis nematė, kad kailiai ir maišai būtų buvę kaip nors antspauduoti ar įforminti. Saugojimo kameros neturi todėl jie per naktį buvo palikti inspekcijos garaže, kuriame įrengta signalizacija, o ryte nuvežti V. Z. apžiūrai.
A. Ž. duoti parodymai iš esmės atitinka V. K. duotus parodymus.
Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Vitalis Marozas savo 2017-12-21 tarnybiniu pranešimu dėl pažeidimo, pranešė, kad 2017-12-17 gavo pranešimą nuo jam nepažystamo asmens, jog medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotuose, 2017-12-16 medžioklės varant metu gali būti neteisėtai sumedžiotas, sudorotas ir užkastas sumedžiojimo vietoje tauriojo elnio patinas. Su skambinusiu asmeniu susitikęs prie būrelio „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų namelio, vyko ieškoti užkasto žvėries liekanų. Pamiškėje ir šalia kanalo, buvo rastos ištryptos, kruvinos vietos, su minkšta, lengvai kasama žeme, kurią negiliai pakapsčius, rasti tauriųjų elnių kailiai. Dėl šių aplinkybių į įvykio vietą buvo iškviesti du Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai, o P. B., kaip vienam iš sumedžiotų elnio patelės autorių pasiūlyta medžioklės aplinkybes paaiškinti medžiojimo ir elnių dorojimo vietoje. Įvykio vietoje atkasinėjant kailius, P. B. tvirtino, kad elnių galvas užkasė kartu su kitomis liekanomis, tačiau jos rastos nebuvo. Pirmoje vietoje atkastas elnio liekanas (kailį ir kojas) nusivežė prie kitos vietos kurioje buvo užkastas antras gyvūnas. Ten atkasę kito tauriojo elnio kailį ir kojas, palyginę su pirmojo elnio liekanomis, vizualiai matė, kad skiriasi spalva, kailio šerių ilgis, kojų dydis. Faktą, kad antroje duobėje rastas tauriojo elnio patinas nenoromis pripažino ir P. B.. Tą pačią dieną, po liekanų atkasimo, buvo siekiama apklausti medžioklėje dalyvavusius asmenis, tačiau nė vienas iš dalyvių, su pareigūnais, negalėjo susitikti. 2018-12-18 elnių kailiai nuvežti į Medžiotojų ir žvejų draugijos Klaipėdos skyrių medžioklės trofėjų ekspertui dėl lyčių nustatymo (b. l. 5).
Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresniųjų specialistų A. Ž. ir V. K. tarnybiniuose pranešimuose dėl pažeidimo, nurodytos aplinkybės atitinka Vitalijaus Marozo tarnybinį pranešimą (b. l. 6,7).
L. G. savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad, galimai jo nušautą elnio patelę, sumedžiojimo vietoje kartu su juo dorojo K. P., J. B., S. N. ir M. K. (b. l. 11).
Žemesnės instancijos teismas
Kartu su L. G. medžioklėje dalyvavę ir doroję sumedžiotą gyvūną, S. N. ir J. B. savo 2017 m. gruodžio 18 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė analogiškas pozicijas, jog dorojo nušautą elnio patelę, nes dorojamo elnio galva buvo be ragų. K. P. savo paaiškinime nurodė, kad tauriojo elnio dorojime nedalyvavo ir elnių galvų nepaėmė. Kur dingo sudoroto elnio nupjauta galva, nei vienas paaiškinti negalėjo (b. l. 12,-14).
Klaipėdos rajono medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. gruodžio 16 d. medžioklės lape Nr. 00059 užfiksuotas įrašas, kad P. B. sumedžiojo 1 tauriojo elnio patelę o L. G. 1 stirnos jauniklį ir 1 tauriojo elnio patelę (b. l. 18).
Iš 2017 m. gruodžio18 d. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos sertifikuoto CIC matuotojo, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos vyresniojo medžioklės trofėjų eksperto pažymos matyti, kad apžiūros metu buvo nustatyta jog vienas kailis ir liekanos yra tauriojo elnio patelės, o antras kailis ir liekanos priklausė virš dviejų metų amžiaus tauriojo elnio patinui, tai neabejotinai įrodo žvėries dorojimo metu prie kailio palikti lytiniai organai (varpa ir sėklidės), juodi papilvės plaukai, stori ir tamsūs plaukai ant kaklo ir sprando (karčiai) ir kiti požymiai būdingi tauriojo elnio patinui (b. l. 16).
2018-01-15 tyrimo veiksmo protokole aprašyta 2017-12-07 įvykio vietos apžiūra ir tos dienos medžioklės vadovo P. B. apklausa. Čia atkreiptinas dėmesys į tai, kad apžiūrint ir lyginant abiejų atkastų elnių liekanas, nurodoma, kad kojų dydis, kailio spalva, plaukų ilgis rodo, jog prie kanalo atkastos tauriojo elnio patino liekanos, tai, nenoromis, pagal priekį patvirtina ir P. B., tačiau, prie šio galimai elnio patino kailio, nematoma (nerasta), dorojimo metu, nuo kailio neatskirtų lytinių organų kuriuos aptiko ekspertas apžiūros metu (b. l. 19-21).
Iš registro duomenų apie medžiotoją matyti, kad L. G. suteikta teisė medžioti 2002-01-01; kvalifikacija – medžiotojas selekcininkas (b. l. 17).
Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovė Laura Vitosienė pasisakė, kad visi byloje surinkti įrodymai yra galiojantys teisingi, teisėti ir leidžiantys teigti, kad L. G. padarytas pažeidimas atitinka ANK 290 straipsnio 8 dalies kvalifikaciją. Prašė skirti sankcijoje numatytą baudą ir administracinio nusižengimo padarymo priemonių konfiskavimą.
Padarytas teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, reikalavimų pažeidimas yra įrodinėjamas: administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 3); Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko ir vyresniųjų specialistų tarnybiniais pranešimais (b. l. 5, 6, 7); faktinių duomenų patikrinimo vietos planu (b. l. 8-10); L. G., K. P., J. B., S. N. rašytiniais paaiškinimais (b. l. 11, 12, 13, 14); Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos eksperto V. Z. pažyma (b. l. 16); duomenimis apie medžiotoją L. G. (b. l. 17); Medžioklės lapu (b. l. 18), Medžioklės dalyvių - liudytojų apklausos protokolais (b. l. 19-21, 22-24, 25-27, 28-30, 31-34, 35-40, 41-43, 44-47, 48-50, 51-55, 56-58, 59-62, 63, 64, 65, 66, 67); vaizdo medžiaga ir kita bylos medžiaga.
L. G. kaltinamas ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymu, kuriame numatyta administracinė atsakomybė už gyvūno, kurį sumedžioti turintis teisę medžioti asmuo (medžiotojas) neturi teisės, sumedžiojimas arba neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimas ar dorojimas. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000-06-27 įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 58.2.2. sumedžioti gyvūną, kurio sumedžioti neturi teisės, išskyrus Medžioklės taisyklių 15.3 ir 28 punktuose nurodytus ir nustatyta tvarka įformintus atvejus, 58.2.3 p. draudžia gabenti ar doroti neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį. Taisyklių 15.2.2 punktas numato, kad tauriųjų elnių patinus leidžiama medžioti nuo rugpjūčio 15 d. iki vasario 1 d. (tik medžiotojams selekcininkams).
Išanalizavus bylos medžiagą, matyti, kad neginčijamų ir neabejotinų įrodymų, jog L. G. padarė ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatytą nusižengimą, nėra nustatyta. Teisme apklausti liudytojai J. B., S. N. ir M. K., nurodė analogiškas pozicijas, jog 2017-12-16 buvo išdorota elnio patelė. Pats L. G. patvirtino, kad jam atėjus gyvūnas jau buvo sudorotas, todėl tik palaikė elnio patelės galvą, kol J. B. ją nupjovė, įvėrė licenciją. Kiti medžioklės dalyviai taip pat patvirtino, kad buvo kalbama tik apie dvi sumedžiotas elnio pateles ir stirnos jauniklį. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos vyresnysis medžioklės trofėjų ekspertas su institucijos atstovais, prie vieno iš kailių kirkšnies dalies rado prikibusius tauriojo elnio patino lyties organus, tačiau, iš vietos apžiūros protokolo, vaizdo medžiagos, P. B. ir institucijos atstovų liudijimų matyti, kad įvykio vietos apžiūros metu, apžiūrint iš duobių iškastas elnių liekanas (kailius, kojas ir kt.), nei prie vieno kailio nebuvo rasti elnio patino lytiniai organai, nors ne kartą juos kilnojo, vartė, apžiūrėjo bei tai fiksavo vaizdo įraše. Ekspertas, detaliai neaprašė kailių išvaizdos ir būklės, tik nurodė, kad vienas kailis yra šviesesnis, o kitas tamsesnis, o tai kelia tam tikrus prieštaravimus, nes posėdžio metu buvo nurodyta, kad vienas iš elnių buvo įkritęs į durpių masyvą ir buvo stipriai susipurvinęs. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad minėti kailiai nebuvo atitinkamai sunumeruoti, aprašyti, užfiksuoti ir užantspauduoti, saugomi institucijos garaže nuo kurio raktus turėjo ne vienas asmuo, todėl visiškai neaišku iš kurios duobės išimtą kailį ekspertas, savo pažymoje, apibūdina kaip tauriojo elnio patiną, o kurį kaip patelę. Kadangi elnių liekanos utilizuotos, šių duomenų patikslinti nėra galimybės. Vadovaujantis įstatymu ir teismų praktika, teismas visas abejones vertina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, nes kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, o duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, jog teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti; be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, taip pat principu, kad visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. 2AT-66-697/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 24 d. nutarimas byloje N575-1/2014).
Nors teismui iš apklaustųjų paaiškinimų nėra aišku, dėl kokių priežasčių medžioklės dalyviai negali konkrečiai paaiškinti kur dingo nušautų elnių galvos. Tačiau, net ir sistemiškai vertinant šiuos duomenis bei pripažįstant, kad tokiais veiksmais bandoma nuslėpti, jog buvo nušautas tauriojo elnio patinas bei bandoma išvengti administracinės atsakomybės, iš esmės būtų remiamasi tik prielaidomis.
Nenustačius, kad L. G. būtų neteisėtai sumedžiojęs licencijuojamą gyvūną, negalima ir jo atsakomybė už tokio gyvūno dorojimą.
Motyvuojamoji dalis
ANK 5 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Suformuotoje administracinių bylų praktikoje teismai ne kartą yra pažymėję, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Jeigu bent vieno pažeidimo sudėtį sudarančio elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-976/2015, 2AT-10-895/2015, 2AT-35-648/2015).
Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą ir esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad nėra surinkta tiesioginių ir neginčijamų įrodymų, pagrindžiančių, kad L. G. sumedžiojo tauriojo elnio patiną ir jį išdorojo. Nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, tokias abejones teismas vertina traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai ir konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyti būtinieji ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, todėl administracinio nusižengimo bylos teisena L. G. atžvilgiu nutrauktina ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 straipsniu,
nutaria:
administracinio nusižengimo bylos teiseną, pradėtą pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį L. G. atžvilgiu nutraukti, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą.