- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-13
- Bylos Nr.
- e2A-2454-896/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04797-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Ieškovas
- V. P.
- Atsakovas
- D. P.
- Advokatai
- Diana Višinskienė, Edmundas Mikučiauskas
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovei D. P. dėl nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas ir atsakovė yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, bendraturčiai. Gyvenamasis namas yra blogos būklės, todėl faktiškai yra netinkamas naudoti. Ieškovas siūlė atsakovei spręsti dėl pastato nugriovimo, remonto ar kitų veiksmų, tačiau atsakovė savo kaip bendraturtės pareigos nevykdė ir nevykdo. Ieškovas kreipėsi profesionalios teisinės pagalbos į advokatą, kuris suteikė ieškovui konsultacijas, pateikė atsakovei raginimą bendru sutarimu priimti sprendimą dėl pastato valdymo, naudojimo ir disponavimo. Iš viso ieškovas už teiktas jam teisines paslaugas patyrė 585,00 Eur, kuriuos kaip nuostolius ir prašė teismo priteisti iš atsakovės.
Šalies argumentai
Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Atsakovės nuomone, advokato atstovavimo išlaidos yra procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos proceso įstatymų nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmens veiksmų. Be to, ieškovo reikalaujamos išlaidos už teisinę pagalbą neatitinka maksimalių išlaidų dydžių, nustatytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau - Rekomendacijos), juos viršija, todėl yra aiškiai prieštaraujančios protingumo, sąžiningumo, teisingumo bei proporcingumo principams.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. liepos 25 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo V. P. atsakovės D. P. naudai 400,00 Eur advokato išlaidų už procesinių dokumentų ruošimą.
Teismas sprendė, kad atsakovės veiksmuose nėra civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų. Atsakovė savo veiksmais jokios žalos ieškovui nepadarė, nebuvo jokių neteisėtų veiksmų ir nėra jokio priežastinio ryšio. Ieškovo reikalavimas priteisti išlaidas, patirtas konsultuojantis iki bylos užvedimo teisme, kuri taip ir nebuvo iškelta, nagrinėjamoje byloje kaip nuostolių atlyginimą yra nepagrįstas. Įstatymas neįtvirtina nuostatos, kad žala galėtų būti pripažįstamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos iki civilinės bylos iškėlimo teisme. Advokato (konsultavimo), atstovavimo išlaidos yra procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos proceso įstatymų nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmens veiksmų.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas V. P., atstovaujamas advokato Edmundo Mikučiausko, apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti ieškovui V. P. iš atsakovės D. P. 585,00 Eur patirtų nuostolių, priteisti 515,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo tarp šalių kilusį ginčą. Reikalaujami priteisti nuostoliai atsirado ne dėl tos priežasties, jog ieškovas kreipėsi į advokatą teisinių paslaugų. Nuostolius ieškovas patyrė dėl to, kad atsakovė nevykdė savo, kaip bendraturtės pareigų, nustatytų CK 4 knygos bei Statybos įstatymo normose. Aplinkybė, jog atsakovė nevykdė bendraturtės pareigų, buvo grindžiama byloje esančiais įrodymais, tačiau pirmosios instancijos teismas jų visiškai netyrė ir nevertino, nepagrįstai nusprendė, jog šios aplinkybės nėra susijusios su byla. Tarp šalių kilo ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, valdymo, naudojimo ir disponavimo. Gyvenamasis namas yra avarinės būklės, tai yra pastatas neatitinka esminių statinių reikalavimų. Ieškovas ne kartą žodžiu siūlė atsakovei priimti bendrą sprendimą dėl šio pastato likimo, tačiau atsakovė niekuomet neišreiškė savo nuomonės dėl to, kokių jos nuomone veiksmų turėtų imtis pastato bendraturčiai. Atsakovei nusprendus niekaip neišreikšti savo nuomonės dėl bendraturčių pareigų įgyvendinimo, ieškovas, nebežinodamas kokių veiksmų imtis, buvo priverstas kreiptis į advokatą teisinių konsultacijų. Advokatas konsultavo ieškovą daiktinės teisės ir statinių savininkų pareigų įgyvendinimo klausimais, taipogi ieškovo vardu parengė netgi du raginimus, kuriais atsakovei buvo pasiūlyta jai tinkamu metu susitikti bei aptarti visus galimus ir atsakovei priimtinus veiksmus, kuriais būtų įgyvendintos pastato bendraturčių pareigos. Tačiau atsakovė nusprendė visiškai niekaip nereaguoti į abu jai pateiktus raginimus, vengė susitikimo su ieškovu. Atsakovės sprendimas vengti pastato savininkams nustatytų pareigų vykdymo yra neteisėtas, tiesiogiai pažeidžia Statybos įstatymo 47 straipsnyje įtvirtintą teisės normą, o taip pat CK 1.137 straipsnio 2 dalyje nurodytas bendraturčių pareigas priimant sprendimus dėl bendrosios dalinės nuosavybės objekto bendradarbiauti, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo ir geros moralės principais.
Atsiliepimas
Atsakovė pažeidė CK 1.137 straipsnio 3 dalyje nurodytą draudimą piktnaudžiauti teise. Atsakovė iš jai pateiktų raginimų suvokė, jog teisės aktai suteikia bendraturčiams labai daug skirtingų būdų, kuriais gali būti įgyvendinamos avarinės būklės pastato bendraturčių pareigos. Atsakovė taipogi suvokė, kad ieškovas, siūlydamas konkretų būdą, būtų priverstas pagrįstais įrodymais pagrįsti, jog visi kiti bendraturčių pareigos įgyvendinimo būdai būtų neprotingi ar neracionalūs. Tai yra, pavyzdžiui, siekdamas teismo keliu pastatą nugriauti, ieškovas privalėtų pateikti įrodymus, kad nėra tikslinga pašalinti pastato avarinę būklę arba jį rekonstruoti ar priimti kitus galimus sprendimus. Kiekviena šių aplinkybių gali būti įrodinėjama tik atitinkamos srities specialistų ar ekspertų išvadomis, taigi ieškovas, pavyzdžiui, siekdamas pastato nugriovimo, privalėtų užsakyti ir apmokėti ne tik pastato nugriovimo sąmatos parengimą, tačiau ir pastato remonto, rekonstrukcijos sąmatas, užsakyti specialisto išvadą dėl kiekvieno galimo sprendimo ekonominės vertės ir potencialios duodamos naudos visiems bendraturčiams. Taigi, atsakovė, priėmusi sprendimą iš esmės prieštarauti bet kokiam statinio savininkų pareigų vykdymo būdui, tyčia ir sąmoningai nusprendė visiškai nevykdyti bendradarbiavimo pareigos ir tokiais veiksmais siekė, kad ieškovas, nusprendęs sąžiningai siekti, kad teisės aktuose nurodytos savininkų pareigos būtų vykdomos, patirtų kiek galima didesnes išlaidas, o tuo pačiu, kad, žinodamas apie potencialiai labai dideles išlaidas, ieškovas atsisakytų siekti teisės aktų įvykdymo. Šiais neteisėtais veiksmais atsakovė siekė ne tik išvengti teisės aktuose numatytų pareigų vykdymo, tačiau ir siekė, kad dėl jos veiksmų ir sprendimų ieškovas patirtų kiek galima didesnius nuostolius. Tokie atsakovės veiksmai laikomi piktnaudžiavimu teise ir yra neteisėti, o ieškovas turi teisę reikalauti dėl tokių veiksmų patirtų nuostolių atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino šių atsakovės neteisėtų veiksmų, kuriais ir buvo grindžiamas pareikštas ieškinys.
Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino CK 6.249 straipsnio 4 dalį. Į nuostolius yra įskaičiuojamos protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti, protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu, o taip pat protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Vadovaujantis CPK 79 straipsniu, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, o CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiria tik tokias išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, kurios yra patirtos nagrinėjant civilinę bylą. Šiuo atveju jokia civilinė byla tarp šalių nebuvo nagrinėjama, todėl ieškovo patirtos išlaidos, jokiomis aplinkybėmis negali būti laikomos jo patirtomis bylinėjimosi išlaidomis. Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 4 dalimi ieškovas turi teisę reikalauti atlyginti patirtus nuostolius visais atvejais, įskaitant ir tuos atvejus, kai išlaidos buvo patirtos advokato pagalbai apmokėti. Pareikštu ieškiniu buvo reikalaujama iš atsakovės priteisti ieškovo patirtus nuostolius, kuriuos sudarė išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu. Šiuos nuostolius sudarė išlaidos advokatui už suteiktas teisines konsultacijas, kurios ieškovui atskleidė, jog atsakovė privalo vykdyti savo, kaip gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, bendraturčio pareigas, tai yra kartu su kitais bendraturčiais spręsti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo daikto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo klausimus. Ieškovas taip pat prašė priteisti nuostolius, kuriuos sudarė išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti. Šios išlaidos buvo patirtos už advokato parengtus raginimus, pateiktus atsakovui bendru sutarimu spręsti gyvenamojo namo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo klausimus. Advokato parengtais raginimais buvo siekiama išvengti žalos atsiradimo ateityje.
Atsiliepimas
Atsakovė D. P., atstovaujama advokatės Dianos Višinskienės, atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovo V. P. apeliacinį skundą, priteisti iš ieškovo 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Atsakovės veiksmuose nėra civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų. Atsakovė savo veiksmais jokios žalos ieškovui nepadarė, neįvykdė jokių neteisėtų veiksmų ir nėra jokio priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir dėl to kilusios žalos. Atsakovė 2015 m. rugsėjo 1 d. ir 2015 m. lapkričio 9 d. raginimų nėra gavusi. CK nenumato pareigos atsakyti į bendraturčių raštus, o kai yra bendraturčių nesutarimas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto, ginčas sprendžiamas teismine tvarka. Teisme nėra nagrinėjamas ginčas tarp ieškovo ir atsakovės dėl konkretaus bendrosios dalinės nuosavybės objekto valdymo, naudojimo ar disponavimo būdo nustatymo. Tai, jog ieškovas nusprendė neinicijuoti bylos dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise šalims priklausančio gyvenamojo namo valdymo, naudojimo ir disponavimo, nėra pagrįstas ir teisėtas pagrindas jo patirtas advokato teikiamų paslaugų išlaidas pripažinti kaip nuostolius pagal CK 6.249 straipsnį ir šioje byloje reikalauti jų atlyginimo.
Net tuo atveju, jei būtų patenkintas ieškovo ieškinys, prašomos priteisti išlaidos yra aiškiai prieštaraujančios protingumo, sąžiningumo, teisingumo bei proporcingumo principams. Advokatui teikiant teisines paslaugas ieškovui nebuvo naudojamos jokios specialios žinios, visi reikalavimai buvo grindžiami CK normomis, nebuvo reikalingi nei specialieji įstatymai, nei kompleksiškai taikomi teisės aktai. Ieškovo pateiktose sąskaitose faktūrose už teisines paslaugas Nr. 311 ir Nr. 431 nėra nurodyta kiekvienai iš šių paslaugų suteikti sugaišto laiko trukmė, kad būtų galima įvertinti, ar paslaugai suteikti sugaištas laikas yra pagrįstas, atitinkantis sprendžiamo klausimo sudėtingumą, advokato kvalifikaciją. Dėl to kyla abejonių dėl sulygtų paslaugų apimties ir kainų aiškumo. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau - Rekomendacijos) 9 punktą, teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. 2015 m. rugsėjo 1 d., 2015 m. lapkričio 9 d. raginimai atsakovei savo turiniu yra nesudėtingi, reikalavimai grindžiami CK normomis, todėl tokio rašto parengimas, užtrunkantis daugiau nei 30 minučių laiko, neatitinka realaus ir protingai būtino tokiems veiksmams atlikti laiko. Išlaidos už tokio dokumento parengimą, vadovaujantis Rekomendacijų 9 punktu, net nebūtų priteisiamos. 2015 m. lapkričio 9 d. raginimo, kaip pakartotinio dokumento, parengimas reikalavo mažiau advokato darbo ir laiko sąnaudų. Net ir skaičiuojant, kad kiekvieno raginimo ir paaiškinimo parengimo laikas truko ilgiau nei 30 minučių, prašomų atlyginti išlaidų suma viršija Rekomendacijų 8.20 punkte nustatytą maksimalų dydį. Taikant Rekomendacijų 8.20 punktą (kitų teisinių paslaugų, nenurodytų šių rekomendacijų 8.1- 8.19 punktuose, teikimo valandą - 0,1), ir atsižvelgiant į raginimų parengimo metu (2015 m. buvusį vidutinį mėnesio bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių) - 699,80 Eur, už raginimo parengimą gali būti priteisiamos tik 69,98 Eur dydžio išlaidos. Tuo tarpu prašomas atlyginti išlaidų dydis už kiekvieno raginimo parengimą sudaro 300,00 Eur (vieno raginimo vertė - 100,00 Eur). Išlaidos už teisines konsultacijas ir 2017 m. vasario 7 d. paaiškinimo atsakovei parengimą taip pat viršija Rekomendacijose numatytus maksimalius dydžius. 2017 m. buvęs vidutinis mėnesio bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) - 817,60 Eur, todėl už paaiškinimo parengimą daugiausia gali būti priteista 81,76 Eur dydžio suma.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Ginčas tarp šalių kilo dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo. Ieškovas deliktinę civilinę atsakovės atsakomybę kildina iš bendrosios dalinės nuosavybės savininkų pareigų nevykdymo.
Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovo išlaidos yra procesinio pobūdžio išlaidos. Atsakovas nuostolių atsiradimą kildina ne iš civilinio proceso teisės normų, o iš LR CK 6.249 str. įtvirtintos žalos ir nuostolių sampratos, todėl turėjo būti nustatinėjamos civilinės atsakomybės sąlygos. Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nebuvo neteisėtų atsakovės veiksmų, nes atsakovė nepadarė ieškovui žalos ir nėra priežastinio ryšio.
Ieškovas nurodo, jog atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ji, būdama statinio bendraturte, nevykdė pareigos kartu su kitu bendraturčiu spręsti valdymo klausimą. Ieškovo teigimu, atsakovės pareigos nevykdymas pasireiškė tuo, kad ji nereagavo į ieškovo siūlymus ir reikalavimus spręsti klausimą dėl bendrosios dalinės nuosavybės valdymo, niekaip neišreiškė savo valios.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 4.75 straipsnio 1 dalį, bendrosios nuosavybės teisės objektu naudojamasi, jis valdomas ar juo disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CPK 4.75 str. 1 d.).
Civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.263 str. 1 d., 6.246 str.). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės nereagavimą į ieškovo pasiūlymus bet kuris vidutiniškai apdairus, protingas žmogus, turėjo suprasti kaip nesutikimą su jo pasiūlymais. Įstatymas nenumato pareigos bendraturčiui nesutikimą su kito bendraturčio pasiūlymais išreikšti aktyviais veiksmais, todėl spręstina, kad tai, jog atsakovė neatsakė į ieškovo pasiūlymus, reiškė jos nesutikimą su pasiūlymais. Civilinėje byloje nėra jokių įrodymų ar ieškovo atsakovei teikti pasiūlymai buvo pagrįsti, ar būtina spręsti bendrosios nuosavybės valdymo klausimą, o jeigu būtina, ar spręsti būtent ieškovo siūlytais būdais, t.y. nugriaunant pastatą ar jį remontuojant. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šie klausimai nėra šios civilinės bylos dalykas. Kol šios aplinkybės nenustatytos teismo, negalima spręsti dėl ieškovo siūlymų pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė atsakovės veiksmų neteisėtumo, t.y. ar atsakovės nesutikimas su ieškovo pasiūlymais dėl bendrosios nuosavybės valdymo yra neteisėtas. Ieškovas turėjo įrodyti, kad jo veiksmai, kurių pasėkoje atsirado jo išlaidos, kurias jis įvardija kaip nuostolius, buvo pagrįsti. Kartu pažymėtina, kad įstatymas aiškiai nurodo, kad esant nesutarimui tarp bendraturčių, valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CPK 4.75 str. 1 d.). Taigi, ieškovas turi galimybę ginti savo teises įstatyme nustatytu būdu, ir tik paaiškėjus, kad jo teisės pažeistos, galima būtų spręsti apie atsakovės veiksmų (neveikimo) neteisėtumą bei jo ryšį su ieškovo patirtomis išlaidomis advokato teisinei konsultacijai apmokėti. Ieškovui neišnaudojus įstatyme nustatytos tvarkos ginčams tarp bendraturčių spręsti, jo išlaidos gali būti vertintinos tik kaip prisiimtos savo rizika.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, kurie yra būtinoji civilinės atsakomybės kilimo sąlyga, todėl nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą, kurio keisti nėra pagrindo.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 03 14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 06 01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 03 16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, yra pagrindas atsakovės naudai priteisti apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 600 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Šios išlaidos priteistinos atsakovei iš ieškovo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš V. P., a.k. (duomenys neskelbtini), 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas D. P., a.k. (duomenys neskelbtini).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.