Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Živilė Janavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovei D. P., dėl nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

LR CK 4.75 str. nurodoma, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. LR CK 4.37 str. 1 d. nurodo, kad savininkas turi teisę savo nuožiūra valdyti, naudoti ir disponuoti jam priklausančiu nuosavybės teisės objektu, tačiau neturi teisės pažeisti kitų asmenų teisių ir interesų. Teisės aktai nustato savininko pareigą užtikrinti, kad jam priklausantis daiktas nepadarys žalos kitiems asmenims. Kaip nurodyta aukščiau, pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), neatitinka esminių statinių reikalavimų, todėl bendraturčiai privalo imtis visų reikiamų veiksmų, kad pastatas nesugriūtų bei nepadarytų žalos kitiems asmenims. Siekdamas, kad būtų įgyvendintos teisės aktų nurodytos bendraturčių pareigos, ieškovas siūlė atsakovei spręsti dėl pastato nugriovimo, remonto pašalinant avarinę būklę ar kitų veiksmų, tačiau atsakovė savo kaip bendraturtės pareigos nevykdė ir nevykdo iki šiol, savo valios dėl bendrosios nuosavybės teise priklausančio pastato naudojimo, valdymo ir disponavimo juo neišreiškia, t. y. vengia priimti bet kokius sprendimus dėl bendro turto. Atsižvelgdamas į tyčinį ir sąmoningą LR CK 4.75 str. numatytų pareigų nevykdymą, ieškovas kreipėsi profesionalios teisinės pagalbos į advokatą E. M., kuris suteikė ieškovui konsultaciją, pateikė atsakovei 2015-09-01 raginimą bendru sutarimu priimti sprendimą dėl pastato valdymo, naudojimo ir disponavimo. Atsakovei nepateikus jokio atsakymo, 2015-11-09 jai buvo pateiktas antrasis raginimas vykdyti bendraturčio prievoles, kuris atsakovei buvo įteiktas 2015-11-11. Nesulaukus jokio atsakovės atsakymo ir į antrąjį raginimą, ieškovas iš pradžių ketino teisme inicijuoti bylą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise šalims priklausančio gyvenamojo namo likimo be atsakovės valios išreiškimo. Tačiau atsakovei neišreiškiant visiškai jokios nuomonės dėl bendro turto valdymo, naudojimo ir disponavimo, tai yra nenurodant, kokiu būdu atsakovė pageidauja įgyvendinti bendraturčio teises ir pareigas (pastato avarinės būklės pašalinimas, griovimas, rekonstrukcija ar kt.), prognozuoti teismo sprendimą tokioje byloje būtų ypatingai sudėtinga o pati byla ir pasirengimas jai susijusi su labai didelėmis išlaidomis (eksperto išvada dėl pastato avarinės būklės konstatavimo; alternatyvių sąmatų dėl pastato avarinės būklės pašalinimo, griovimo ir kitų būdų parengimas). Ieškovas taipogi būtų priverstas dalyvauti komplikuotose administracinėse procedūrose, reikalaujančiose gerokai daugiau laiko ir finansinių išlaidų, nei įprastos, dalyvaujant visiems pastato savininkams. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, įvertinęs galimus papildomus kaštus, ekspertizės atlikimo terminus, kitų bylų galimą trukmę ir kitas svarbias aplinkybes, ieškovas nusprendė iš pradžių pareikalauti atsakovės tik atlyginti jo patirtus nuostolius, atsiradusius dėl tos aplinkybės, kad atsakovė nevykdė ir iki šiol nevykdo savo, kaip gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturtės pareigų, numatytų LR CK 4.75 str. Ieškovas 2017-01-18 pateikė atsakovei reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo. 2017-01-26 gavo atsakymą į pateiktą reikalavimą, kuriuo atsakovė atsisakė atlyginti ieškovo patirtus nuostolius, jį iš esmės motyvuojant aplinkybe, jog reikalaujamos išlaidos yra laikytinos bylinėjimosi išlaidomis. Ieškovo patirtos išlaidos, vadovaujantis LR CK 6.249 str. 4 d. yra laikomos ieškovo patirta žala bei reikalavimas jas priteisti civilinėje byloje, priešingai, nei bylinėjimosi išlaidų atveju, visais atvejais turi būti įskaičiuojamas į ieškinio kainą bei apmokestinamas žyminiu mokesčiu LR CPK 80 str. nustatyta tvarka. Aplinkybė, kad ieškovas nusprendė kol kas neinicijuoti bylos dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise šalims priklausančio gyvenamojo namo valdymo, naudojimo ir disponavimo, neužkerta jam galimybės reikalauti atsakovės atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl atsakovės, kaip gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturtės, pareigų nevykdymo. Ieškovo patirtus nuostolius sudaro išlaidos advokatui už konsultacijas, 2015-09-01 raginimo, 2015-11-09 raginimo, 2017-01-18 reikalavimo bei 2017-02-07 paaiškinimo atsakovei parengimą. Iš viso šios išlaidos sudaro 585,00 Eur. Vadovaujantis LR CK 6.263 str. 1 d., kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. To paties straipsnio 2 d. nurodo, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. 6.249 str. 1 d. nurodo, kad ieškovo patirtos išlaidos yra laikomos žala, jų piniginė išraiška – nuostoliais. Vadovaujantis LR CK 6.251 str. 1 d., atsakovė privalo visiškai atlyginti ieškovo patirtus nuostolius, teisės aktai nenumato ribotos atsakovės atsakomybės. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškia tuo, kad ji ignoravo ieškovo raginimus bei sąmoningai vengė bendru sutarimu spręsti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), valdymo, naudojimo ir disponavimo klausimus. Atsakovės kaltė, vadovaujantis LR CK 6.248 str. 1 d., yra preziumuojama. Priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovo patirtos žalos pasireiškia tuo, jog atsakovei vengiant dalyvauti priimant sprendimus dėl bendro turto valdymo, naudojimo ir disponavimo, ieškovas buvo priverstas atsakovei teikti rašytinius raginimus ir reikalavimus, o neturėdamas specialių teisinių žinių, ieškovas dėl šių paslaugų suteikimo buvo priverstas kreiptis į advokatą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo, kai žala padaryta, asmeniui pasinaudojus teise kreiptis teisinės konsultacijos į advokatą, aiškinantis dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise šalims priklausančio gyvenamojo namo valdymo, naudojimo ir disponavimo.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė yra žemės sklypo su statiniais, esančiais Kauno m. sav. Kauno m. Šimkaičių g. 4, bendraturčiai ( b.l. 7-8).

Ieškovas pateiktą ieškinį kuriuo prašo priteisti iš atsakovės nuostolius grindžia į bylą pateiktomis advokato E. M. sąskaitomis faktūromis : 2016-02-04 sąskaita faktūra Nr. 311, 275,00 Eur sumai, 2017-01-11 sąskaita faktūra Nr. 431, 100,00 Eur sumai, bei 2017-02-07 sąskaita faktūra Nr. 436, 210 Eur sumai ( b.l. 9-10), bei dviem pavedimais, kuriais šios sumos buvo apmokėtos ( b.l. 17). Ieškovas taip pat į bylą pateikia raštus, kuriais kreipėsi į atsakovę, už kurių surašymą, bei teisines konsultacijas buvo išrašytos sąskaitos ( b.l. 11,18-22), o taip pat atsakovės atstovės atsakymą į raginimą ( b.l 12). Ieškinyje nurodo, kad patirtus nuostolius sudaro išlaidos advokatui už konsultacijas, 2015-09-01 raginimo, 2015-11-09 raginimo, 2017-01-18 reikalavimo bei 2017-02-07 paaiškinimo atsakovei parengimą. Iš viso šios išlaidos sudaro 585,00 Eur. Vadovaujantis LR CK 6.263 str. 1 d., kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. To paties straipsnio 2 d. nurodo, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.249 str. 1 d. nurodo, kad ieškovo patirtos išlaidos yra laikomos žala, jų piniginė išraiška – nuostoliais. Vadovaujantis LR CK 6.251 str. 1 d., atsakovė privalo visiškai atlyginti ieškovo patirtus nuostolius. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškia tuo, kad ji ignoravo ieškovo raginimus bei sąmoningai vengė bendru sutarimu spręsti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo pastato, esančio Šimkaičių g. 4, Kaune, valdymo, naudojimo ir disponavimo klausimus. Atsakovės kaltė, vadovaujantis LR CK 6.248 str. 1 d., yra preziumuojama. Priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovo patirtos žalos pasireiškia tuo, jog atsakovei vengiant dalyvauti priimant sprendimus dėl bendro turto valdymo, naudojimo ir disponavimo, ieškovas buvo priverstas atsakovei teikti rašytinius raginimus ir reikalavimus, o neturėdamas specialių teisinių žinių, ieškovas dėl šių paslaugų suteikimo buvo priverstas kreiptis į advokatą.

Teismas išnagrinėjęs kilusį ginčą daro išvadą, jog ieškovo ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Kaip nurodė pats ieškovas jokios civilinės bylos užvestos teismuose nėra. Teismas nesutinka su ieškovo ir jo atstovo procesiniuose dokumentuose teisės normos numatytos LR CK 6.249 str. aiškinimu.

Ieškovas pats niekieno neverčiamas kreipėsi į advokatą teisinės konsultacijos. Advokatas kaip profesionalas privalėjo išaiškinti, kad darbas yra apmokamas ir galimybė prisiteisti už advokato darbą bus tada kai bus kreipiamasi su civiliniu ieškiniu į teismą ir bus priimtas palankus ar iš dalies palankus sprendimas. Asmeniui taip pat turėjo būti išaiškinta, jog ieškinio atmetimo atveju gali būti priteistos kitos šalies patirtos atstovavimo ar dokumentų ruošimo išlaidos. Teismas išnagrinėjęs bylą daro išvadą, kad atsakovės veiksmuose nėra civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų. Atsakovė savo veiksmais jokios žalos ieškovui nepadarė, nebuvo jokių neteisėtų veiksmų ir nėra jokio priežastinio ryšio. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad išlaidos, patirtos konsultuojantis iki bylos užvedimo teisme, kuri taip ir nebuvo iškelta, turėtų būti priteistos nagrinėjamoje byloje kaip nuostolių atlyginimas. Nei CK 6.249 straipsnyje, kuriame įtvirtinta bendroji norma, apibrėžianti žalą ir nuostolius, patirtus dėl teisės pažeidimo, nenurodyta, kad žala galėtų būti pripažįstamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos iki civilinės bylos iškėlimo teisme. Advokato ( konsultavimo), atstovavimo išlaidos yra procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos proceso įstatymų nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmens veiksmų. LR CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Teismas išanalizavęs ieškovo ieškinio argumentus bei pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad jis nepagrįstas, todėl atmestinas.

Ieškinį atmetus, iš ieškovo V. P. atsakovės D. P. naudai priteistinos advokato padėjėjo išlaidos už procesinių dokumentų ruošimą - 400 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Kadangi valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 3,00 €, teismas šios sumos iš ieškovo nepriteisia (CPK 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalimi, 269-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo V. P. atsakovės D. P. naudai 400,00 (keturis šimtus) Eur advokato išlaidų už procesinių dokumentų ruošimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.