- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-16
- Bylos Nr.
- e2A-515-538/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00785-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Almantas Padvelskis
- Atsakovas
- V. L.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „L. B.“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės V. L. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. kovo 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „L. B.“ ieškinį atsakovei V. L. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti jai iš atsakovės 11,69 Eur negrąžinto kredito, 5,31 Eur bendros kredito kainos, 2,96 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 17 Eur žyminio mokesčio ir 242 Eur dydžio ieškovės patirtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą.
2. Nurodė, kad tarp pradinio kreditoriaus UAB „Ferratum“ ir atsakovės V. L. (toliau – ir atsakovė) 2015-12-01 buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kuria atsakovei buvo suteiktas 500 Eur vartojimo kreditas, bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą kredito kainą Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Pažymėjo, kad Sutartimi sulygtas galutinis vartojimo kredito ir bendros kredito kainos grąžinimo terminas buvo 2016-11-25, tačiau atsakovė savo įsipareigojimų Sutartyje nustatytais terminais neįvykdė. Taip pat nurodė, kad 2016-07-22 tarp Pradinio kreditoriaus1 ir UAB „F. F.“, buvo sudaryta Sutartis dėl paskolos sutarčių perkėlimo, kuria Pradinis kreditorius2 perėmė visą Pradinio kreditoriaus1 paskolų sutarčių portfelį, tarp jų ir atsakovės Sutartį. 2019-05-09 tarp Pradinio kreditoriaus2 ir UAB „Credit day“ (toliau – Pradinis kreditorius3 buvo sudaryta Subrogacijos sutartis, kurios pagrindu Pradinis kreditorius2 perleido reikalavimo teises Pradiniam kreditoriui3 į Pradiniam kreditoriui2 skolingus asmenis, įskaitant reikalavimo teisę į Sutarties pagrindu susidariusią atsakovės skolą. 2019-05-10 Pradinis kreditorius3 ir ieškovė sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria Pradinis kreditorius3 perleido reikalavimo teises ieškovei į pradiniam kreditoriui3 skolingus asmenis, įskaitant reikalavimo teisę į Sutarties pagrindu susidariusią atsakovės skolą. Perėmusi reikalavimo teises į atsakovės skolą, ieškovė, atsižvelgdama į Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 1 dalį, 2019-06-25 atsakovei elektroniniu paštu išsiuntė pranešimą dėl reikalavimo įvykdyti prievolę, kartu su reikalavimo perleidimo sutarties kopija, laikytina, jog ieškovė tinkamai perėmė Pradinio kreditoriaus3 teisę reikalauti iš atsakovės Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo. Tiek pradiniai kreditoriai, tiek ieškovė ne vieną kartą kreipėsi į atsakovę bandydami taikiai susitarti dėl skolos padengimo, mėgino kilusį ginčą spręsti derybų būdu, tačiau atsakovė piktybiškai neatsiskaitė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Plungės apylinkės teismas 2022 m. kovo 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės V. L.,69 Eur negrąžinto kredito, 5,31 Eur bendros kredito kainos, 1,05 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (18,05 Eur), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2021 m. lapkričio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 233,10 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „L. B.“ naudai. Kitą ieškinio dalį atmetė. Pagrindiniai teismo sprendimo motyvai:
3.1. Byloje pateiktoje sutartyje aiškiai ir suprantamai nurodyta informacija dėl bendros vartojimo kredito kainos, bendros vartojimo kredito kainos metinės normos, vartojimo kredito metinė palūkanų norma procentine išraiška ir vartojimo kredito suma. Be to, atsakovės sudarytoje sutartyje nurodytas kredito grąžinimo grafikas, iš kurio aiškiai ir suprantamai nurodyta, kurią mėnesio dieną ir kokio dydžio įmoką turi mokėti atsakovė. Sutartyje pateiktas kredito grąžinimo grafikas prisidėjo prie didesnio sutarties sąlygų skaidrumo užtikrinimo ir neabejotinai atsakovei, kaip vidutiniam vartotojui, turėjo būti pakankama, aiški ir suprantama informacija, kad įvertintų kredito sutarties kainą bei kitas susijusias kredito sutarties sąlygas.
3.2. Ieškovė iki teismo posėdžio dienos nepateikė duomenų apie kredito gavėjos kreditingumo vertinimą. Kaip nustatyta iš byloje pateiktų duomenų, atsakovės pajamas sutarties sudarymo metu sudarė invalidumo/netekto darbingumo ir našlės pensijos (130,00 + 21,00 Eur). Iš šių duomenų, akivaizdu, kad atsakovė mokėti ieškovei nustatyto 68 Eur dydžio kasmėnesinių įmokų, t. y. prisiimti tokio dydžio finansinius įsipareigojimų, kurie faktiškai lygūs pusei jos gaunamų pajamų, neturėjo jokių galimybių, todėl vartojimo kredito davėjo, t. y. šiuo atveju pradinio kreditoriaus UAB „Ferratum“ pareigos įvertinti kredito gavėjo kreditingumą netinkamas vykdymas sukelia atitinkamas teisines pasekmes.
3.3. Nagrinėjamu atveju pagal pradinės kreditorės UAB „Ferratum“ su atsakove sudarytos kredito sutarties sąlygas bendra vartojimo kredito kaina neviršija VKĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyto dydžio. Tačiau atsižvelgiant į tai, jog pradinė kreditorė neįvykdė VKĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos dėl vartojimo kredito gavėjo kreditingumo įvertinimo, ieškovei taikytinos VKĮ 8 straipsnio 6 dalyje nustatytos pasekmės (vartojimo kredito gavėjui netaikomos netesybos ir mokesčiai pavėluoto įmokų mokėjimo) bei mažintina vartojimo kredito kaina pagal Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 3 dalį.
3.4. Remiantis teismų praktika, esant vartojimo kredito teisiniams santykiams kredito davėjas negali reikalauti iš kredito gavėjo (vartotojo) didesnių kompensuojamųjų palūkanų nei yra nustatyta VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje. Šiuo atveju ieškovės prašomų priteisti kompensuojamųjų palūkanų laikotarpis (1851 dienos) neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje imperatyviai nustatyto kompensacinių priemonių skaičiavimo laikotarpio – 180 dienų. Kadangi ieškovė prašo priteisti įstatymu nustatytas kompensacines palūkanas, teismas prašomą palūkanų dydį sumažina iki VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje imperatyviai nustatytų kompensacinių palūkanų ribų, t. y. 1,05 Eur (11,69 Eur × 5 proc. / 365 dienų × 180 dienų).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
4. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Plungės apylinkės teismo 2022 m. kovo 2 d. panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti arba panaikinti teismo sprendimą ir bylą grąžinti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atlikti Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Specialiųjų ir Bendrųjų sąlygų kontrolę pagal CK kodekso 6.228-4 straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus: vadovaujantis Civilinio kodekso 6.228-4 straipsnio 2 dalies 5 punktu: pripažinti nesąžininga ir negaliojančia Specialiųjų sąlygų 5.2 punkto sąlygą, kad ,,Palūkanos iki faktinio Kredito grąžinimo (Palūkanos pagal šį punktą skaičiuojamos už faktinį naudojimąsi Kreditu nuo Vartojimo kredito sutartyje nustatytos ir pradelstos Kredito grąžinimo dienos iki faktinio Kredito sumos grąžinimo)“; pripažinti nesąžininga ir negaliojančia Specialiųjų sąlygų 5.3 punkto sąlygą, kad ,,Netesybas (t.y.0,05% delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną) nuo pradelstos sumokėti sumos (Kredito 5.1 punkte nurodytų ir nesumokėtų Palūkanų“); pripažinti nesąžininga ir negaliojančia nuo sudarymo momento Bendrųjų sąlygų 9.11 punkto sąlygą, kad nutraukus Sutartį nepanaikinama Kredito gavėjo prievolė grąžinti Kredito davėjui Kreditą, mokėti Palūkanas, kitus B. K. kainą, sudarančius mokesčius ir kitas Kredito davėjui pagal Sutartį mokėtinas sumas. V. C. kodekso 6.228-4 straipsnio 2 dalies 9 punktu pripažinti sutarties sąlygas nesąžiningomis, kadangi vartotoja neturėjo realios galimybės susipažinti su sąlygomis iki sutarties sudarymo. Skundą grindžia šiais argumentais:
4.1. Atsakovė teismo neprašė pripažinti 7.1 ir 4.1 punktų sąlygas nesąžiningomis ir negaliojančiomis. Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Specialiose sąlygose 7.1 ir 4.1 punktų sąlygų nėra. Minėtos sutarties Bendrosiose sąlygose 7.1 ir 4.1 punktuose nurodyta informacija. Bendrosiose sąlygose 7 punkte nurodyta Kredito grąžinimas 7.1 punkto sąlygose nurodyta (Kredito gavėjas įsipareigoja grąžinti Bendrą kredito gavėjo mokamą sumą, t. y. Kreditą ir B. K. kainą (į kurią įskaičiuojamos ir Palūkanos) Kredito grąžinimo dieną pervedant Kredito gavėjo mokamą sumą į Specialiosiose sąlygose nurodytą Kredito davėjo banko sąskaitą arba grąžinant Bendrą kredito gavėjo mokamą sumą pinigų perlaidos būdu, per AB ,,Lietuvos paštas“, parduotuvės ,,Maxima“ kasose ar loterijos ,,Perlas“ terminaluose. Bendrosiose sąlygose 4 punkte nurodyta Kredito paraiškos pateikimas (antrą ir daugiau kartų). 4.1 punkto sąlygose nurodyta ,,Po Kredito gavėjo Registracijos ir kredito paraiškos pateikimo pirmą kartą, vėlesnės Kredito paraiškos Kredito davėjui yra teikiamos trumpąja SMS žinute arba per Tinklapį, vadovaujantis Tinklapyje nurodytomis sąlygomis ir tvarka“.
4.2. Bendra vartojimo kredito kainos norma 99 procentai neatitinka Vartojimo kredito sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) Bendros vartojimo kredito kainos normos nurodytos Specialiosiose sąlygose. Vartojimo kredito sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) Bendros vartojimo kredito kainos norma Specialiųjų sąlygų 6 punkto lentelėje yra 169,21 procentų, o ne 99 procentai. Dėl šių faktinių aplinkybių teismo sprendimas neatitinka nei atsakovės atsiliepime išdėstyto turinio, nei Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nesąžiningų sąlygų punktų, nei nustatytos Bendros kredito kainos metinės normos.
4.3. Teismas nesivadovavo Civilinio kodekso 6.228-4 straipsnio 2 dalimi, kasacinio teismo išaiškinimais, taikymo praktika ir atsakovei prašant nevykdė Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nesąžiningų sąlygų kontrolės. Bendros kredito kainos 5,31 Eur (nuostolių) iš atsakovės priteisimas ieškovės naudai prieštarauja Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 7 dalies nuostatoms, kasacinio teismo praktikai.
4.4. Teismas kompensacines palūkanas sumažino iki 1,05 Eur (11,69 Eur x 5 proc./365 x 180 dienų), tačiau Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (5.3 punkto sąlygą) nepripažino niekine ir negaliojančia.
4.5. Teismo nurodyta kompensacinių palūkanų skaičiavimo formulė neatitinka kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų skaičiavimo formulės. Atsakovė į bylą pateikė vietinių mokėjimų nurodymo išrašus, kurie patvirtina, kad atsakovė Swedbank mokėjimo nurodymo pavedimais kreditoriams yra pervedusi 799 Eur (773,00 UAB ,,Ferratum“ + 26,00 F. F. UAB), todėl atsakovė mano, kad gautą kredito sumą yra grąžinusi. Teismas, apskaičiuodamas kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, nesirėmė visa bylos medžiaga, todėl nepagrįstai nustatė, kad atsakovė negrąžino 11,69 Eur gauto kredito sumos.
4.6. Ieškovė į bylą pateikė UAB ,,LEGAL BALANCE“ 2016m. spalio 29 d. atstovavimo sutartį sudarytą su Advokatų profesine bendrija ,,Euroteisės biuras“. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė yra sudariusi atstovavimo sutartį su Advokatų profesine bendrija ,,ETB Legal“ ir nėra duomenų, kad ieškinį parengė Advokatų profesinė bendrija ,,ETB Legal“. Byloje taip pat nėra įrodymų patvirtinančių, kad advokatų profesinės bendrijos ,,ETB Legal“ išlaidos faktiškai buvo patirtos. Ieškinio pareiškimas pasirašytas UAB L. B. darbuotojos teisininkės D. A.. Teismas nesivadovavo Rekomendacijų (2 p., 6 p.), kasacinio teismo praktikos išaiškinimais, todėl nepagrįstai iš atsakovės ieškovo naudai priteisė 233,10 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:
5.1. Teismas pakeitė ieškovės reikalavimą dėl kompensuojamųjų palūkanų, ir priteisė 1,05 Eur dydžio kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, apskaičiuotų pagal VKĮ 11 straipsnio 8 dalį (11,69 Eur negrąžinta kredito dalis x 0,05 % x 180 dienų). Ieškovės vertinimu, teismas atliko informavimo pareigos bei Sutarties sąlygų sąžiningumo aspektu vertinimą, atsižvelgdamas ir į apeliantės pateiktus argumentus pirmosios instancijos teisme.
5.2. Teismas sprendime analizavo apeliantės keliamus klausimus dėl mokumo vertinimo, remdamasis apeliantės pateiktais duomenimis bei nurodydamas, jog ieškovė papildomų duomenų apie mokumo vertinimą teismui nepateikė. Ieškovė šios aplinkybės neginčija, kadangi, nebūdama pradiniu kreditoriumi, tokių duomenų neturi ir pirminis kreditorius jų ieškovei iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nepateikė.
5.3. Iš apeliantės pateiktos informacijos taip pat matyti, kad Sutartis ilgą laiką buvo vykdoma, tačiau įsipareigojimas visiškai apmokėtas nebuvo. Dėl šios priežasties ir kilo ginčas byloje, siekiant ieškovei pareikšti reikalavimą apeliantei dėl įsiskolinimo likučio.
5.4. Apeliantės argumentai, kad bylinėjimosi išlaidos apmokėtos du kartus, yra nepagrįsti, kadangi apmokėjimas buvo atliktas klaidingai, ir ši techninė klaida neturi įtakos ieškovės reikalavimui apeliantei dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Tai, kad procesinius dokumentus į teismų sistemą pateikė ieškovės darbuotojas, nesudaro pagrindo teigti, jog byloje ieškovei nebuvo atstovaujama, kadangi procesiniai dokumentai rengiami ir ieškovės atstovu byloje yra advokatų profesinė bendrija „ETB Legal“, už kurios suteiktas paslaugas ir prašomos priteisti 242 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė ((duomenys neskelbtini) straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
7. (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
Faktinės aplinkybės
8. Nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 1 d. pradinė kreditorė UAB „Ferratum“ ir atsakovė sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kurios pagrindu pradinė kreditorė atsakovei suteikė 500 Eur dydžio kreditą, o atsakovė įsipareigojo Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais iki 2016 m. lapkričio 25 d. kreditą grąžinti bei sumokėti 316 Eur bendrą kredito kainą. Atsakovė laiku nemokėjo mėnesinių įmokų, todėl pradinei kreditorei liko skolinga 11,69 Eur negrąžinto kredito ir 5,31 Eur bendros kredito kainos. 2016 m. liepos 22 d. pradinė kreditorė UAB „Ferratum“ Sutarties dėl paskolos sutarčių perkėlimo pagrindu perleido UAB „Ferratum finance“ paskolos sutarčių portfelį, iš kurių ir atsakovės skolinius įsipareigojimus. 2019 m. gegužės 9 d. kreditorė UAB „F. F.“ Subrogacijos sutarties pagrindu perleido reikalavimą į atsakovės įsipareigojimus UAB „Credit day“, kuri 2019 m. gegužės 10 d. minėtą reikalavimą perleido ieškovei UAB „L. B.“. Tiek pradiniai kreditoriai, tiek ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl skolos padengimo, tačiau atsakovė su kreditoriumi neatsiskaitė. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies.
9. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Teismas pritaria esminiams teismo sprendime išdėstytiems motyvams.
Dėl teismo sprendimo (ne)teisėtumo
10. Apeliantė su teismo sprendimu nesutinka, argumentuoja, kad vartojimo kredito suteikimo metu jos mokumas nebuvo įvertintas, todėl turi būti taikomos Vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKĮ) numatytos teisinės pasekmės. Šis apeliantės argumentas pagrįstas.
11. VKĮ 5 straipsnyje įtvirtinta kreditoriaus pareiga pateikti visą reikalingą informaciją siekiant apsispręsti dėl sutarties sudarymo. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad per protingą terminą, pakankamą susipažinti su pateikiama informacija, iki vartojimo kredito sutarties sudarymo vartojimo kredito davėjas ir, jei taikoma, vartojimo kredito tarpininkas, remdamiesi vartojimo kredito davėjo siūlomomis vartojimo kredito sąlygomis ir atsižvelgdami į vartojimo kredito gavėjo nurodytus prioritetus ir pateiktą informaciją, pateikia vartojimo kredito gavėjui informaciją tam, kad šis galėtų palyginti skirtingus pasiūlymus, siekdamas priimti informacija pagrįstą sprendimą dėl vartojimo kredito sutarties sudarymo.
12. VKĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą, remdamasis pakankama informacija, gauta iš vartojimo kredito gavėjo, ir atlikęs patikrinimą kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose arba pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo pateiktą informaciją kitais įrodymais. 2 dalyje nustatyta, kad jeigu vartojimo kredito sutarties šalys po vartojimo kredito sutarties sudarymo susitaria pakeisti bendrą vartojimo kredito sumą, prieš kiekvieną svarbesnį bendros vartojimo kredito sumos padidinimą vartojimo kredito davėjas atnaujina turimą finansinę informaciją apie vartojimo kredito gavėją ir iš naujo įvertina jo kreditingumą. VKĮ 8 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad palūkanos, netesybos ir mokesčiai pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui netaikomi, jeigu vartojimo kredito davėjas ne dėl vartojimo kredito gavėjo kaltės netinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjo kreditingumą.
13. Byloje nustatyta, kad atsakovės pajamas sutarties sudarymo metu sudarė invalidumo/netekto darbingumo ir našlės pensijos (130 + 21 Eur). Iš šių duomenų, akivaizdu, kad atsakovė mokėti ieškovei nustatyto 68 Eur dydžio kasmėnesinių įmokų, t. y. prisiimti tokio dydžio finansinius įsipareigojimus, kurie faktiškai lygūs pusei jos gaunamų pajamų, neturėjo jokių galimybių. Taigi akivaizdu, kad atsakovės kreditingumas nebuvo įvertintas, to neginčijo ir ieškovė, todėl nagrinėjamu atveju palūkanos, netesybos ir mokesčiai pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi, taigi yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovei iš atsakovės priteisė 1,05 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų.
14. Atmestini apeliantės argumentai, kad bendros kredito kainos 5,31 Eur iš atsakovės priteisimas ieškovo naudai prieštarauja VKĮ 8 straipsnio 7 dalies nuostatoms, kasacinio teismo praktikai.
15. Pažymėtina, kad nurodytos VKĮ 8 straipsnio 7 dalies nuostatos netaikomos sprendžiant, ar priteisti kredito kainą, šios nuostatos taikomos tik palūkanų, netesybų ir mokesčių pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais, kredito kaina gali būti mažinama tik VKĮ 21 straipsnyje numatytais atvejais, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos priteisiant 5,31 Eur nuostolius neturėjo pareigos taikyti VKĮ 8 straipsnio 7 dalies nuostatų ir pagrįstai priteisė iš atsakovės 5,31 Eur bendros kredito kainos.
16. Apeliantė teigia, kad Bendros vartojimo kredito kainos norma Specialiųjų sąlygų 6 punkto lentelėje yra 169,21 procentų, o ne 99 procentai. Dėl šių faktinių aplinkybių teismo sprendimas neatitinka nei atsakovės atsiliepime išdėstyto turinio, nei Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nesąžiningų sąlygų punktų, nei nustatytos Bendros kredito kainos metinės normos. Apeliantės argumentai atmestini.
17. VKĮ 21 straipsnis (2011 m. lapkričio 17 d. įstatymo redakcija) nustatė reikalavimus bendrai vartojimo kredito kainai. Įstatymo 21 straipsnio 1 dalis įtvirtino, kad bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka to paties straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 procentų.
18. Šiuo atveju nenustatyta, kad kredito kaina viršytų 200 proc. Kaip byloje nustatyta, mokėtina suma yra 500 Eur, o kredito kaina yra 316 Eur, tai yra neviršija 200 proc., todėl darytina išvada, kad kredito kainos mažinti nėra pagrindo.
19. Apeliantė teigia, kad atsakovė į bylą pateikė vietinių mokėjimų nurodymo išrašus, kurie patvirtina, kad atsakovė Swedbank mokėjimo nurodymo pavedimais kreditoriams yra pervedusi 799 Eur (773,00 UAB ,,Ferratum“ + 26,00 F. F. UAB), mano, kad gautą kredito sumą yra grąžinusi. Teigia, kad teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovė negrąžino 11,69 Eur gauto kredito sumos.
20. Pagal ieškovės pateiktus duomenis atsakovė nesumokėjo 11,69 Eur negrąžinto kredito, 5,31 Eur bendros kredito kainos, suma sudaro 17 Eur. Pagal atsakovės pateiktus duomenis, atsakovė sumokėjo 799 Eur kredito ir kredito kainos sumą, visa kredito ir kredito kainos suma sudaro 816 Eur. Taigi pagal atsakovės pateiktus duomenis nesumokėta kredito ir bendros kredito kainos suma sudaro 17 Eur. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad tiek ieškovės nurodyta, tiek atsakovės paskaičiuotos sumos sutampa, todėl nėra pagrindo teigti, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog atsakovė liko skolinga 17 Eur gauto kredito ir bendros kredito kainos sumos.
21. Apeliantė teigia, kad teismas nesivadovavo Civilinio kodekso 6.228-4 straipsnio 2 dalimi, kasacinio teismo išaiškinimais ir taikymo praktika bei, atsakovei prašant, nevykdė Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nesąžiningų sąlygų kontrolės.
22. Iš teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas iš esmės atliko vartojimo kredito nesąžiningų sąlygų kontrolę. Taip pat pažymėtina, kad iš atsakovės nepriteistinos nei palūkanos, nei netesybos, nei kiti mokesčiai dėl pavėluotų įmokų mokėjimo, todėl vertinti ir atlikti specialiųjų ir bendrųjų sąlygų kontrolę nėra pagrindo, nes tai šiam ginčui neturi teisinės reikšmės.
23. Apeliantė teigia, kad ieškovė į bylą pateikė UAB ,,LEGAL BALANCE“ 2016 m. spalio 29 d. atstovavimo sutartį sudarytą su Advokatų profesine bendrija ,,Euroteisės biuras“. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė yra sudariusi atstovavimo sutartį su Advokatų profesine bendrija ,,ETB Legal“ ir nėra duomenų, kad ieškinį parengė Advokatų profesinė bendrija ,,ETB Legal“. Byloje taip pat nėra įrodymų patvirtinančių, kad advokatų profesinės bendrijos ,,ETB Legal“ išlaidos faktiškai buvo patirtos. Ieškinio pareiškimas pasirašytas UAB L. B. darbuotojos - teisininkės D. A.. Teigia, kad teismas nesivadovavo Rekomendacijų (2 punktas, 6 punktas), kasacinio teismo praktikos išaiškinimais, todėl nepagrįstai iš atsakovės ieškovei priteisė 233,10 Eur bylinėjimosi išlaidų.
24. Nustatyta, kad dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovė į bylą pateikė 2021-12-17 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2021-12-20 mokėjimo nurodymą pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini). 2021-12-23 ieškovė pateikė lydraštį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame paaiškino, jog pastebėjo, kad kartu su ieškinio priedais pateikė klaidingą PVM sąskaitos-faktūros, patvirtinančios ieškovės patirtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą apmokėjimą patvirtinantį bankinio mokėjimo nurodymą, ir pateikė 2021-12-22 mokėjimo nurodymą pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini). Nors ieškovė pateikė 2 sąskaitas, ji neprašė apmokėti šių sąskaitų 2 kartus, taigi tai, kad ieškovė pateikė 2 sąskaitas priteistų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumui neturi teisinės reikšmės.
25. Nors apeliantė teigia, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovė būtų sudariusi atstovavimo sutartį su advokatų profesine bendrija „ETB Legal“, kadangi į bylą pateikta ieškovės sudaryta atstovavimo sutartis su advokatų profesine bendrija „Euroteisės biuras“. Tačiau „ETB Legal“ ir „Euroteisės biuras“ yra ta pati advokatų profesinė bendrija, pakeitusi pavadinimą iš „Euroteisės biuras“ į „ETB Legal“, tai patvirtina tas pats juridinio asmens kodas, byloje galintys atstovauti asmenys. Be to, tai, kad procesinius dokumentus į teismų sistemą pateikė ieškovės darbuotojas, nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovei ieškinį parengė ir reikiamus dokumentus ieškiniui pagrįsti surinko ne advokatų profesine bendrija „ETB Legal“. Teismui yra pateikti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys dokumentai bei atstovavimo sutartis, bylinėjimosi išlaidos ne tik neviršija 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nurodytų maksimalių rekomenduojamų dydžių, bet yra žymiai mažesnės, todėl sumažinti ar nepriteisti ieškovės bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo. Taip pat pažymėtina, kad nors ir atsakovės apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, tai yra priteistina suma sumažinta 1,05 Eur, priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio mažinti nėra pagrindo (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, CPK 93 straipsnio 4 dalis, CK 1.5 straipsnis).
26. Šiuo atveju tiek skundžiamo sprendimo turinys, tiek bylos medžiaga patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl vien tai, kad byloje esantys įrodymai, nustatytos faktinės aplinkybės įvertinti ne taip, kaip juos vertina apeliantė, nereiškia nei netinkamo įrodymų vertinimo, nei sprendimo nepagrįstumo.
27. Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina išvada, kad kiti apeliacinio skundo argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
28. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundžiamas teismo sprendimas keistinas, panaikintina teismo sprendimo dalis, kuria ieškovei UAB „L. B.“ iš atsakovės V. L. priteista 1,05 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, taip pat sumažintina nuo 18,05 Eur iki 17 Eur sumos, nuo kurios priteistos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2021 m. lapkričio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kita teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teismas
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2022 m. kovo 2 d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „L. B.“ iš atsakovės V. L. priteista 1,05 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų.
Sumažinti nuo 18,05 Eur iki 17 Eur sumos, nuo kurios ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „L. B.“ iš atsakovės V. L. priteistos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2021 m. lapkričio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.