- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-17
- Bylos Nr.
- 2A-502-368/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-00304-2011-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Bartašienė, Egidijus Mockevičius (pran.), Vytautas Kursevičius
- Ieškovas
- G. L., A. J.
Teisėja J. Kramanauskaitė-Butkuvienė Teisminio proceso Nr. 2-35-3-00304-2011-4
NUTARTIS
2011 m. spalio 17 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Egidijaus Mockevičiaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal žemės ūkio bendrovės (toliau ŽŪB) „Miežaičiai“ apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių G. L. ir A. J. ieškinį ŽŪB „Miežaičiai“ dėl skolos priteisimo ir žemės nuomos sutarties nutraukimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovės G. L. ir A. J. kreipėsi į Radviliškio rajono apylinkės teismą, prašydamos priteisti iš atsakovo ŽŪB „Miežaičiai“ 567,50 Lt nesumokėto 2009 metų žemės nuomos mokesčio dalį, 2700,00 Lt 2010 metų žemės nuomos mokestį, 167,90 Lt 2009 metų žemės mokestį ir 2010 metų 165,00 žemės mokestį, iš viso 3600,40 Lt. Taip pat prašė priteisti 5 proc. metines procesines palūkanas, 241,00 Lt žyminį mokestį ir išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti bei nutraukti 2006 m. vasario 28 d. tarp ieškovių ir atsakovo sudarytą žemės sklypo nuomos sutartį. Nurodė, kad 2006 m. vasario 28 d. tarp ieškovės A. J. ir ieškovės G. L. motinos I. D. B. bei atsakovo ŽŪB „Miežaičiai“ buvo sudaryta 26,6200 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo laiku mokėti nuomos ir kitus mokesčius bei laikytis visų kitų sutartyje numatytų reikalavimų. Pažymėjo, kad 2009 m. rugpjūčio 20 d. žemės sklypo dovanojimo sutartimi I. D. B. dovanojo savo 1345/2690 ha sklypo dalį dukrai G. L.. Teigė, kad atsakovas nėra sumokėjęs 2008 metų žemės nuomos mokesčio ir žemės mokesčio, 2009 metų dalies žemės nuomos mokesčio ir žemės mokesčio, 2010 metų žemės nuomos mokesčio. Be to, tvirtino, kad 2010 metais atsakovas nevykdė sutartyje nustatytos pareigos naudotis žemės sklypu pagal jo tikslinę paskirtį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Radviliškio rajono apylinkės teismas 2011 m. gegužės 20 d. sprendimu ieškinį tenkino. Nutraukė 2006 m. vasario 28 d. žemės nuomos sutartį, sudarytą tarp ieškovių A. J. ir I. D. B. (teisių ir pareigų perėmėja G. L.) bei atsakovo ŽŪB „Miežaičiai“. Priteisė iš atsakovo 3600,40 Lt skolą, 5 proc. metines palūkanas procesines palūkanas, 241,00 Lt žyminį mokestį, 841,00 Lt bylinėjimosi išlaidas ieškovėms ir 27,98 Lt pašto išlaidas valstybei. Teismas sprendė, kad atsakovo teiginiai, jog abi šalys netinkamai vykdė sutartį, nes jis nebuvo tinkamai informuotas, kad pasikeitė nuomotoja, yra nereikšmingi, ir vertino tai tik kaip formalų sutarties pažeidimą. Nurodė, kad atsakovas per pakankamai ilgą laiko tarpą, nuo 2009 m. rugpjūčio 20 d. iki kreipimosi į teismą 2011-01-18 dienos, turėjo galimybę naudotis viešai prieinama informacija. Pažymėjo, kad vienos iš nuomotojų, kurioms nuosavybės teise priklauso lygios išnuomoto žemės sklypo dalys, pasikeitimas atsakovui netrukdė naudotis pagal 2006 m. vasario 28 d. sudarytos sutarties sąlygas išnuomotu žemės sklypu ir tinkamai mokėti žemės nuomos ir žemės mokestį. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas neginčijo fakto, kad nemokėjimo žemės nuomos ir VMI apskaičiuoto žemės mokesčio pagal sutarties sąlygas. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas nepateikė įrodymų apie savo galimus nuostolius nutraukus žemės nuomos sutartį. Teismas konstatavo, kad žemės nuomos ir žemės mokesčio nemokėjimas ir / ar nereguliarus ne vienerių metų laikotarpiu vėluojantis mokėjimas yra esminis sutarties pažeidimas, nes viena šalis negavo to, ką pagrįstai tikėjosi gauti, todėl sprendė, jog ieškovių reikalavimas dėl sutarties nutraukimo yra pagrįstas. Teismas netenkino atsakovo prašymo atidėti teismo sprendimo vykdymą iki 2011-10-30, kadangi atsakovas gera valia nevykdė ir Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Skųsdamas Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 20 d. sprendimą apeliantas prašo palikti sprendimo dalį dėl 3194,50 Lt skolos priteisimo, o likusią sprendimo dalį panaikinti. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas. Be to, teismas nepagrįstai sutarties 6.1 p. pažeidimą vertino kaip formalų pažeidimą, kadangi atsakovas pinigines lėšas mokėjo buvusiai nuomotojai I. D. B.. Nurodoma, kad esminis sutarties pažeidimas byloje neįrodytas, kadangi atsakovas, nors ir pavėluotai, tačiau mokėjo nuomos mokestį. Pažymima, kad ieškovės raštu neragino atsakovo įvykdyti sutarties ir nenustatė protingo termino tai padaryti. Tvirtinama, kad atsakovas turės nuostolių.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apelianto apeliacinį skundą ieškovių atstovas prašo skundą atmesti ir Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime pažymima, kad apeliantas nepateikė teismui įrodymų, kodėl pripažįsta ir prašo priteisti mažesnę skolą. Tvirtinama, kad apeliantas nenurodo, kokias teisės normas pažeidė teismas. Teigiama, kad apelianto teisės ir pareigos dėl vieno iš nuomotojų pasikeitimo nebuvo suvaržytos. Atkreipiamas dėmesys, kad apeliantas paskutinį mokėjimą atliko 2010 vasario mėnesį.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos dalies teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apelianto ŽŪB „Miežaičiai“ apeliacinis skundas netenkintinas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad, priešingai, nei skunde teigia apeliantas, jog jis du kartus mokėjo pinigines lėšas, iš pradžių I. D. B., vėliau G. L., byloje nėra tai patvirtinančių įrodymų. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas 2010-02-12 ir 2010-02-18 atliko mokėjimus į I. D. B. sąskaitą (16–17 b. l.), jokių kitų įrodymų dėl atliktų mokėjimų apeliantas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė, todėl skundo teiginiai, jog teismas nepagrįstai sutarties 6.1 p. pažeidimą vertino kaip formalų pažeidimą, atmestini. Be to, pats apeliantas skunde sutinka, kad ieškinio priedai patvirtina tik I. D. B. padarytus pavedimus (73 b. l.).
Teisėjų kolegija atmeta apelianto skundo teiginius dėl įrodymų vertinimo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.). Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-171/2008; kt.). Iš skundo turinio matyti, kad apeliantas nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o, nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad apeliantas turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog teismas pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas.
Pats apeliantas skunde nurodo, kad nuomos mokestį mokėjo pavėluotai (73 b. l.) ir iki šiol skolingas, be kita ko, ir už 2009 m. (76 b. l.),o pagal nuomos sutarties 4.3 punktą ŽŪB „Miežaičiai“ įsipareigojo laiku mokėti nuomos ir kitus mokesčius (5–7 b. l.)
Teisėjų kolegija atmeta skundo teiginius, kad ieškovės raštu neragino atsakovo įvykdyti sutarties ir nenustatė protingo termino tai padaryti, kadangi bylos medžiaga patvirtina, jog Radviliškio rajono apylinkės teismas 2011 m. gegužės 20 d. sprendimu priteisė ieškovėms iš atsakovo 2866 Lt skolą, 5 proc. metines procesines palūkanas, 43 Lt žyminį mokestį, 500 Lt išlaidas advokato pagalbai (15 b. l.), o paties atsakovo raštai dėl nuomos sutarties nutraukimo (11–14 b. l.) paneigia prieš tai minėtus skundo teiginius.
Teisėjų kolegija plačiau neanalizuoja skundo teiginių dėl atsakovo nuostolių, kadangi nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui apeliantas nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių šiuos skundo teiginius.
Kiti skundo teiginiai šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.
Netenkinus apeliacinį skundą, vadovaujantis CPK 93, 98 straipsniais, tenkintinas ieškovių atstovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nuostatų iš atsakovo priteistina ieškovei G. L. 700 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (4 tomas, 28 b. l.).
Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei G. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo ŽŪB „Miežaičiai“ (į. k. 171286537) 700 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti.