- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-05-20
- Bylos Nr.
- 2-611-856/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-00304-2011-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Ieškovas
- G. L., A. J.
- Atsakovas
- ŽŪB „M.“
- Kategorijos
- 50.8pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą bylą pagal ieškovių G. L. ir A. J. ieškinį ŽŪB „M.“ dėl skolos priteisimo ir žemės nuomos sutarties nutraukimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovės G. L. ir A. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu nurodydamos, kad 2006 m. vasario 28 d. tarp ieškovės A. J. ir ieškovės G. L. motinos I. D. B. bei atsakovo ŽŪB „M.“ buvo sudaryta 26,6200 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo laiku mokėti nuomos ir kitus mokesčius bei laikytis visų kitų sutartyje numatytų reikalavimų. 2009 m. rugpjūčio 20 d. žemės sklypo dovanojimo sutartimi I. D. B. dovanojo savo 1345/2690 ha sklypo dalį dukrai G. L.. Teigė, kad atsakovas nėra sumokėjęs žemės nuomos mokesčio ir žemės mokesčio už 2008 metus, dalies žemės nuomos mokesčio ir žemės mokesčio už 2009 metus, žemės nuomos mokesčio už 2010 metus. Be to, pažymėjo, kad 2010 metais atsakovas nevykdė sutartyje nustatytos pareigos naudotis žemės sklypu pagal jo tikslinę paskirtį, todėl prašė priteisti iš atsakovo ŽŪB „M.“ 567,50 Lt nesumokėto žemės nuomos mokesčio už 2009 metus, 2700,00 Lt žemės nuomos mokesčio už 2010 metus, 167,90 Lt žemės mokesčio už 2009 metus bei 165,00 žemės mokesčio už 2010 metus, viso 3600,40 Lt. Taip pat prašė priteisti 5 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 241,00 Lt žyminio mokesčio bei išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, ir nutraukti 2006 m. vasario 28 d. tarp ieškovių ir atsakovo sudarytą žemės sklypo nuomos sutartį.
Atsiliepimas
Atsakovas ŽŪB „M.“ pateikė atsiliepimą, su pateiktu ieškiniu sutiko dalyje dėl 3194,50 Lt skolos priteisimo, dėl likusios dalies nesutiko ir prašė ieškinį atmesti. Taip pat prašė teismo sprendimo vykdymą dalyje dėl skolos priteisimo atidėti iki 2011-10-30, nurodė, kad 2006 m. vasario 28 d. A. J., Irena D. B. ir atsakovas ŽŪB „M.“ pasirašė 26,6200 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, bet apie tai, jog pasikeitė nuomotoja ir vietoje Irenos D. B. šio sklypo bendrasavininke tapo jos dukra ieškovė G. L., tinkamai ir laiku atsakovas informuotas nebuvo.
Šalies argumentai
Ieškovių atstovas advokatas V. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2006-02-28 dvi senyvo amžiaus moterys (I. D. B. jau mirusi), pasirašė žemės sklypo nuomos sutartį iki 2015 m., ir numatė įsipareigojimus. Iš pradžių buvo mokami pinigai, po to 2008 m. kreiptasi į teismą dėl jų priteisimo ir buvo išduotas vykdomasis raštas. Nurodė, kad buvo pateikti du mokėjimo pavedimai, iš kurių matyti, kad į I. D. B. sąskaitą sumokėtas žemės nuomos mokestis už 2009 metus: 2010-02-12 - 1066,50 Lt ir 2010-02-18 - 1066,00 Lt, viso 2132,50 Lt. Jokių kitų pavedimų nebuvo padaryta ir atsakovas nepateikė teismui tokių įrodymų, kad buvo sumokėta daugiau. Paaiškino, kad B. sunkiai sirgo ir 2010 m. gruodžio mėnesį mirė, prieš tai 2009 m. rugpjūčio mėn. dovanojimo sutarti perleidusi savo dalį žemės sklypo dukrai L., nes daugiau paveldėtojų ji neturėjo, dėl daromų pavedimų B., o ne naujai savininkei L., neįžvelgė jokių problemų, nes B. ir L. santykiai buvo paremti abipusiu pasitikėjimu, ir tų pinigų ieškovė priteisti neprašė. Ar L. pranešė bendrovei, kad įgijo nuosavybės teisę į žemę, negalėjo pasakyti. Taip pat nurodė, kad greta to žemės sklypo gyvenantys L. giminaičiai teigė, jog žemė praeitais metais nebuvo dirbama. Prašė priteisti iš atsakovo ŽŪB „M.“ ieškovėms A. J. ir G. L. 3600,40 Lt skolos, 5 procentų metines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas ir nutraukti 2006-02-28 žemės nuomos sutartį.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė J. M. teismo posėdžio metu paaiškino, jog ieškovė nepranešė, jog pasikeitė nuomotoja, nors I. D. B. turėjo galimybę pranešti, kad ketina perleisti žemės sklypą, tačiau duoti sutikimo neprašė ir nepateikė jokios informacijos, jog ketina sudaryti tokį sandorį. Sutiko, kad L. raštas rašytas buvo, bet atsakovas nežinojo, kad tarp jų yra giminystės ryšys. Pažymėjo, kad sutartis gali būti nutraukta tuo atveju, jei padarytas esminis sutarties pažeidimas, jei sutartis yra visiškai nevykdoma, bet šiuo atveju, nors pinigai buvo mokami ir netvarkingai, tačiau jie buvo mokami. Teigė, kad nei ieškovės, nei atsakovas nevykdė sutarties, bet atsakovas nereiškė pretenzijų ir neprašė atlyginti žalos dėl netinkamo L. elgesio, kai ji gavo pinigus į B. sąskaitą ir nepranešė, kad pinigus siųstų ne motinai. Gavę ieškinį sužinojo, kad B. mirė, o galėjo ir vėl padaryti į jos sąskaitą pavedimą, nes nebuvo informuoti, kad pasikeitė šalis. Bendravo su Liaugminiene kaip įgaliotu asmeniu, buvo tam tikri raštiški įgaliojimai dėl pinigų ir kažkas dėl plotų, bet tiksliai pasakyti negalėjo. Paaiškino, kad žemė yra naudojama, auginamas ekologinių kultūrų mišinys, ir tikisi išlaikyti sutartinius santykius, nes išnuomodamos žemę ŽŪB ieškovės turėjo suprasti, kad pajamos gaunamos tik iš žemės ūkio veiklos, kurios atsiranda pavasarį ir rudenį, o 2010 metais daryti pavedimai įrodė, kad buvo stengiamasi įgyvendinti sutartį. Atkreipė dėmesį į tai, kad tai yra ekologinio ūkio žemė, nacionalinė mokėjimo agentūra inicijuoja patikrinimus, todėl kaltinti atsakovą, kad nenaudojo žemės pagal paskirtį, yra neteisinga. Teigė, kad ieškovės nepristatė jokių dokumentų, pagal kuriuos atsakovas turėjo sumokėti žemės mokestį, o jų neturint jis ir negalėjo sumokėti. Nesutiko su pateiktais reikalavimai dėl sutarties nutraukimo. Prašė reikalavimą dėl 3600,40 Lt tenkinti iš dalies, sutiko su 3194,50 Lt skola.
Atsakovo atstovas T. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad žemė praeitais metais buvo dirbama, rudenį buvo vykdomi kūlimo darbai, žemė rudenį suarta nebuvo. Nurodė, kad gali pūdymuoti žemę su sąlyga, jog apsės iki lapkričio 1 d., nes tokiu būdu yra valomi laukai. Pernai buvo pasėtas ekologinis mišinys. Negali tiksliai pasakyti, ar per visą plotą buvo apsėta kokia kultūra. Buvo gavęs antstolės raginimą sumokėti skolą, kada gavo negalėjo pasakyti. Pas antstolę yra areštuotos sumos už 40000 Lt, bet ji nedarė jokių išskaitymų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas.
Bylos nagrinėjimo metu nustatytos šios aplinkybės: tarp ieškovių A. J. ir Irenos D. B. bei atsakovo ŽŪB „M.“ 2006 m. vasario 28 d. buvo sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis (b.l. 5-7), pagal kurią ieškovės suteikė atsakovui teisę iki 2015 metų naudotis 26,6200 ha žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo nustatytu laiku mokėti žemės nuomos ir VMI apskaičiuotą žemės mokestį. 2009 m. rugpjūčio 20 d. žemės sklypo dalies dovanojimo sutartimi I. D. B. 1345/2690 sklypo dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dovanojo dukrai G. L. (b.l. 10). 2009 m. rupjūčio 20 d. ieškovė G. L. įregistravo nuosavybės teises į 1345/2690 dalį žemės sklypo, kurio bendras plotas 26,6200 ha, VĮ Registrų centro Nekilnojamo turto registre (b.l. 8-9). 2009 m. gruodžio 10 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo preliminariu sprendimu iš atsakovo ŽŪB „M.“ ieškovių I. D. B. ir A. J. naudai priteista 2700 Lt žemės nuomos mokesčio ir 166 Lt žemės mokesčio, tuo pagrindu išduotas vykdomasis raštas (b.l. 15). 2010 m. vasario 12 d. atsakovas ŽŪB „M.“ Irenai D. B. pervedė 1066,50 Lt, o 2010 m. vasario 18 d. – 1066,00 Lt žemės nuomos mokesčio už 2009 metus (b.l. 16-17).
Dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.545 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal žemės nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja perduoti už mokestį kitai šaliai (nuomininkui) sutartyje nurodytą žemės sklypą laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje numatytą paskirtį ir naudojimo sąlygas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį. Žemės nuomos sutartis baigiasi, be kitų LR CK 6.562 straipsnyje nurodytų pagrindų, ir kai ji nutraukiama LR CK 6.563 str., 6.564 str., 6.565 str. numatytais pagrindais (LR CK 6.562 str. 5 p.). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.564 straipsnyje numatyta, kad žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, jeigu žemės nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka, ir kitais įstatymų nustatytais pagrindais. Be to, apie žemės nuomos sutarties nutraukimą nuomotojas privalo raštu pranešti žemės ūkio paskirties žemės nuomininkams ne vėliau kaip prieš tris mėnesius, o kitos paskirties žemės nuomininkams – prieš du mėnesius iki nuomos sutarties nutraukimo.
Kai kyla ginčas dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo, teismas, spręsdamas šį ginčą, atsižvelgia į tai, ar yra pagrindas nutraukti sutartį, t.y., ar šalys dėl netinkamo sutarties vykdymo padarė esminių pažeidimų (LR CK 6.217 str. 1 d.). Esminio sutarties pažeidimo kriterijus yra priemonė, kuria įvertinama kiekvieno konkretaus sutarties pažeidimo aplinkybės suteikiant teisę civilinių santykių dalyviams, o ginčo atveju – teismui, spręsti, kaip turi būti vertinamas atitinkamas pažeidimas. Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis ar ne, atsižvelgiama: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato, 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės, 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia, ar dėl didelio neatsargumo, 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje, 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta (LR CK 6.217 str. 2 d.). Ginčo atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu įvertinama, ar nukentėjusios šalies asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat, ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusios šalies veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių.
Atsakovas teigia, kad abi šalys netinkamai vykdė sutartį, nes nebuvo tinkamai informuotas, jog pasikeitė nuomotoja: vietoj nuomotojos I. D. B. be atsakovo raštiško sutikimo ja tapo G. L., apie kurią sužinojo tik esant ieškiniui teisme, ir dėl to buvo pažeistas sutarties 6.1 punktas. Teismas šiuos argumentus laiko nereikšmingais ir vertina tai tik kaip formalų sutarties pažeidimą, nes atsakovas nenurodė, kokią realią žalą jis dėl to patyrė. Pažymėtina, kad ieškovė G. L., kaip žemės 1345/2690 dalies sklypo savininkė, viešąjame registre yra nurodyta nuo 2009 m. rugpjūčio 20 d. (b.l. 8-9). Atsakovas per pakankamai ilgą laiko tarpą, nuo 2009 m. rugpjūčio 20 d. iki kreipimosi į teismą 2011-01-18 dienos, turėjo galimybę netrukdomai naudotis viešai prieinama informacija, nes atsakovas nekilnojamo turto registro išraše - pažymėjime Nr. 806809 - yra nurodytas kaip nuomininkas. Juo labiau, vienos iš nuomotojų, kurioms nuosavybės teise priklauso lygios išnuomoto žemės sklypo dalys, pasikeitimas atsakovui netrukdė pagal 2006 m. vasario 28 d. sudarytos sutarties sąlygas naudotis išnuomotu žemės sklypu bei tinkamai ir laiku mokėti žemės nuomos ir žemės mokestį, t.y., jo teisės ir pareigos nebuvo suvaržytos ir tai jokių kitų neigiamų teisinių ar finansinių pasekmių atsakovui nesukėlė. Be to, ieškovė G. L. dovanojimo sutartimi perėmė ne tik pareigą leisti netrukdomai naudotis atsakovui žeme pagal žemės nuomos sutartį, bet ir teisę reikalauti nesumokėto įsiskolinimo.
Ieškovės G. L. ir A. J. savo reikalavimą nutraukti 2006 m. vasario 28 d. sudarytą žemės nuomos sutartį grindžia tuo, kad atsakovas nesilaikė esminių sutarties sąlygų, nes laiku nemokėjo žemės nuomos ir VMI apskaičiuoto žemės mokesčio pagal Sutarties 5, 5.1, 5.3 punktus, o 2010 metais nenaudojo žemės sklypo pagal tikslinę jo paskirtį. Atsakovas neginčija nemokėjimo fakto nurodydamas, kad mokėjo kada galėjo ir kiek galėjo, tačiau teigia, kad tai nėra esminis sutarties pažeidimas. Su šiais atsakovo argumentais teismas nesutinka. Ieškovės A. J. ir Irena D. B. sudarė žemės nuomos sutartį devyneriems metams ir sudarydamos ją pagrįstai tikėjosi iš šio sandorio gauti finansinę naudą atsakovo laiku sumokamu žemės nuomos mokesčiu. Be to, išnuomodamos žemę žemės ūkio bendrovei, o ne pavieniui privačiam fiziniam asmeniui, besiverčiančiam žemės ūkio veikla mažesne apimtimi, negalėjo numatyti, kad nuomininkas nevykdys savo įsipareigojimų. Žemės nuomos ir žemės mokesčio nemokėjimas, nesumokant jo jau už 2008 metus, kuris buvo teismo sprendimu priteistas, ir vėlesni už sekančius 2009, 2010 metus nereguliarūs mokėjimai, duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus vykdoma tinkamai ir laiku ateityje. Nors atsakovas ŽŪB „M.“ ir nurodė, kad nutraukus žemės nuomos sutartį gali patirti nuostolių, tačiau jokių pagrįstų įrodymų apie tai teismui nepateikė. Pažymėtina ir tai, kad šalis, netinkamai vykdžiusi sutartį, negali remtis būsimais nuostoliais, jei jų atsiradimas sietinas su pačios šalies neteisėtais veiksmais. Atsakovas taip pat teigė, kad ieškovės nepristatė jokių dokumentų, pagal kuriuos atsakovas turėjo sumokėti žemės mokestį, o jų neturint, jis ir negalėjo sumokėti. Šie atsakovo nurodyti motyvai vertintini kritiškai, nes tarp šalių sudarytoje sutartyje tik numatyta, kad nuomininkas moka be žemės nuomos mokesčio taip pat ir žemės mokestį, jokių kitų įsipareigojimų nuomotojui dėl žemės mokesčio apmokėjimo tvarkos pateikiant atitinkamus dokumentus nuomininkui – nenumatyta. Be to, atsakovas, kaip rūpestinga žemės nuomos sutarties šalis, turėjo ir galėjo iš ieškovių šiuos dokumentus išsireikalauti, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, jokių aktyvių veiksmų siekiant užtikrinti tinkamą sutarties vykdymą nesiėmė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad žemės nuomos ir žemės mokesčio nemokėjimas ir/ar nereguliarus ne vienerių metų laikotarpyje vėluojantis mokėjimas yra esminis sutarties pažeidimas, nes viena šalis negavo to, ką pagrįstai tikėjosi gauti, ir ieškovių reikalavimas dėl sutarties nutraukimo yra pagrįstas ir tenkintinas (LR CK 6.217 str. 1 d. 2 d.).
Teismas nepasisako dėl ieškovių nurodytos aplinkybės, kad atsakovas 2010 metais nuomojamajame žemės sklype nevykdė jokios veiklos, t.y., nenaudojo jo pagal paskirtį, nes nebuvo pateikta jokių šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų.
Nors atsakovas atsiliepime į ieškinį ir nurodo, kad sutartinių santykių stabilumui užtikrinti yra ribojimas nutraukti terminuotą sutartį vienos šalies reikalavimu net ir pažeidus sutartį, bei remiasi LR CK 6.497 straipsnio 3 dalimi, tačiau, pažymėtina, kad LR CK 6.564 straipsnis yra specialioji norma, skirta žemės terminuotų nuomos sutarčių nutraukimui, vienareikšmiškai ir išsamiai reglamentuojanti žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą galimybę nuomotojui net nesikreipiant į teismą, todėl ši norma taikytina ir nagrinėjamo ginčo byloje atveju, kai šalis dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo kreipėsi į teismą. O LR CK 6.497 straipsnis yra kita specialioji norma, palyginus ją su LR CK 6.218 straipsniu, tačiau skirta reglamentuoti kitų nuomos sutarčių (vartojimo nuomos, transporto priemonių nuomos, teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas, transporto priemonių nuomos, neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, pastatų ir įrenginių nuomos, įmonės nuomos) nutraukimą prieš terminą nuomotojo reikalavimu. LR CK 6.497 straipsnio nuostatos šiuo atveju netaikytinos, priešingu atveju LR CK 6.497 straipsnio taikymas reikštų įstatymo analogiją to paties įstatymo jau nustatytiems santykiams (LR CK 6.564 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartis 3K-P-346).
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog iš byloje esančių 2010 m. liepos 27 d. ir 2010 m. spalio 11 d. pranešimų dėl žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo, rašytų atsakovo ŽŪB „M.“ ieškovėms A. J. ir G. L., matyti, kad atsakovas buvo informuotas apie ieškovių ketinimus nutraukti žemės nuomos sutartį (b.l. 11-12, 13-14).
Dėl skolos priteisimo
Ieškovės nurodo, kad atsakovas yra skolingas 567,50 Lt nesumokėto žemės nuomos mokesčio už 2009 metus, 2700 Lt už 2010 metus, 167,90 Lt žemės mokestį už 2009 metus bei 165 Lt žemės mokestį už 2010 metus, viso 3600,40 Lt. Atsakovas su šiuo reikalavimu sutinka iš dalies nurodydamas, kad yra skolingas 3194, 50 Lt. Iš mokėjimo pavedimų nuorašų matyti, kad atsakovas ieškovėms (į Irenos D. B. sąskaitą) yra sumokėjęs 2132,50 Lt žemės nuomos mokesčio už 2009 metus. Jokių kitų duomenų apie papildomus mokėjimus atsakovas nepateikė, o žemės mokestį už 2009 metus ir 2010 metus sumokėjo ieškovės (b.l. 18-19), todėl reikalavimas iš atsakovo ŽŪB „M.“ priteisti 3600,40 Lt ieškovių naudai yra pagrįstas, todėl tenkinamas.
Taip pat iš atsakovo priteistinos 5 % dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2011-01-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nes piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti iš anksto sutartimi tarp šalių nurodytas metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (LR CK 6.210 str. 1 d.).
Atsakovo prašymas atidėti teismo sprendimo vykdymą iki 2011-10-30 netenkinamas, nes iš bylos duomenų, matyti, kad atsakovas gera valia nevykdė ir 2009 m. gruodžio 10 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimo, todėl dar vienos skolos mokėjimo atidėjimas šiuo atveju netikslingas. Be to, atsakovas teismui nepateikė jokių duomenų, dėl ko turėtų būti atidėtas skolos sumokėjimas.
Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo yra priteistinos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str., 93 str. 1 d.), kurias sudaro: 241,00 Lt žyminis mokestis ir 600 Lt už advokato teisinę pagalbą, viso 841 Lt, ieškovių naudai, ir 27,98 Lt pašto išlaidų valstybės naudai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-267 str., 269 str., 270 str., 392 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nutraukti 2006 m. vasario 28 d. žemės nuomos sutartį, sudarytą tarp A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir I. D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) (teisių ir pareigų perėmėja G. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) bei atsakovo ŽŪB „M.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo ŽŪB „M.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), a.s. (duomenys neskelbtini), AB DnB NORD bankas, 841,00 Lt (aštuoni šimtai keturiasdešimt vienas litas 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovėms A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir G. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo ŽŪB „M.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), a.s. (duomenys neskelbtini), AB DnB NORD bankas, 27,98 Lt (dvidešimt septyni litai 98 ct) pašto išlaidų valstybės naudai.
Nurodytą sumą sumokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini), bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Radviliškio rajono apylinkės teismą.