Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NIMETUS“ atstovei advokato padėjėjai Donatai Berezinaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „NIMETUS“ ieškinį atsakovams K. N., E. A. ir uždarosios akcinės bendrovės 10 POINTS dėl žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, EURODEBT LT, BUAB atstovaujamas nemokumo administratoriaus UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 24 d. nutartyje nustatyta, kad įmonė Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentus yra pateikusi už 2014 metus; pagal 2014 m. balansą matyti, kad įmonės turtą sudarė 79 510,54 Eur (274 534 Lt), iš kurio ilgalaikis turtas – 36 115,04 Eur (124 698 Lt), trumpalaikis turtas – 43 395,51 Eur (149 836 Lt); įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 50 099,05 Eur (172 982 Lt); balanse nurodyti duomenys liudija, kad bendrovės mokėtinos sumos ir pradelsti įsipareigojimai viršija visą įmonės turimą turtą; viešųjų registrų duomenimis įmonė neturi registruotino kilnojamojo/nekilnojamojo turto; pagal VĮ „Regitra“ duomenis įmonė turėjo vieną įregistruotą transporto priemonę, kurios dalyvavimas viešajame eisme yra draudžiamas ir kuriai yra taikytas apribojimas; pagal SODRA viešuosius duomenis įmonė turi 1 apdraustąjį asmenį, skola valstybės biudžetui yra 133,18 Eur; pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos viešus duomenis įmonė turi 1 485,21 Eur mokestinės nepriemokos. Pažymėjo, kad nėra galimybės nustatyti realaus įmonės turto ir finansinių įsipareigojimų santykio, nes EURODEBT LT, UAB finansinės atskaitomybės dokumentus yra pateikusi už 2014 metus. Teismo nutartimi EURODEBT LT, UAB valdymo organai buvo įpareigoti perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą duomenimis, ir visus dokumentus, tačiau įmonės valdymo organai nevykdė įsipareigojimų ir nepateikė visų dokumentų bei turto administratoriui.

Pagal pateiktą bankroto administratoriaus ataskaitą matyti, kad bendrovės akcininkas nuo 2012 m. gruodžio 13 d. iki 2013 m. sausio 21 d. buvo 10 POINTS UAB (100 proc. akcijų); nuo 2013 m. sausio 21 d. iki dabar akcininkė yra E. A. (100 proc. akcijų). Juridinių asmenų registro duomenimis, laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 10 d. iki bankroto bylos iškėlimo bendrovės valdymo organo pareigas ėjo K. N. Bankroto administratorius, patikrinęs duomenis, nustatė, kad K. N. be jokio teisinio pagrindo pagal 2016 m. lapkričio 1 d. - 2016 m. lapkričio 4 d. avansinę apyskaitą Nr. 2016/11 buvo išmokėta 72 522,06 Eur suma.

Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartimi bankroto byloje Nr. B2-448-781/2018 BUAB EURODEBT LT bankrotą pripažino tyčiniu.

Ieškovė pažymėjo, kad EURODEBT LT, UAB buvo faktiškai nemoki ir atsakovams tai buvo žinoma. Nors ieškovei nereikia įrodinėti atsakovų kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.248 straipsnio 1 dalis), tačiau aplinkybės ir įrodymai patvirtina, kad atsakovai yra kalti dėl ieškovei atsiradusios žalos. K. N., būdamas įmonės vadovu, netinkamai vykdė įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, neperdavė bankroto administratorei visų dokumentų bei turto, neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų registrui. Įmonės vadovas įmonės lėšas naudojo ne pagal paskirtį, švaistė dideles įmonės lėšas, vengė atsiskaityti su įmonės kreditoriais. K. N. elgėsi nesąžiningai ir neteisėtai, nesilaikė įstatyme nustatytų pareigų organizuoti bendrovės turto apskaitą, stebėti finansinę padėtį, neteikė finansinių dokumentų Juridinių asmenų registrui. Būdamas bendrovės vadovu neveikė bendrovės ir jos akcininkų naudai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 28 straipsniu, įmonės vadovas, nevykdantis pareigų, susijusių su įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimu ir pateikimu juridinių asmenų registrui, arba netinkamai jas vykdantis, privalo atlyginti visą padarytą žalą įmonei ir (arba) kitiems asmenims.

Pasisakydama dėl atsakovių E. A. ir 10 POINTS, UAB civilinės atsakomybės, ieškovė pažymėjo, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintys teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo atlyginti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, jog įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalis). UAB „10 POINTS“ teikė buhalterines paslaugas EURODEBT LT, UAB. Būtent UAB „10 POINTS“ netinkamai tvarkė EURODEBT LT, UAB buhalterinę apskaitą ir turi prisiimti atsakomybę už buhalterinių įrašų (ne)teisingumą. Nurodyta aplinkybė patvirtina, kad atsakovai ne tik turėjo žinoti, tačiau ir žinojo apie faktinį UAB „EURODEBT LT“ nemokumą. Pagal avansinę apyskaitą Nr. 2016/11 KN, kurią pasirašė buhalterines paslaugas teikusios 10 POINTS UAB direktorė ir EURODEBT LT, UAB direktorius K. N., atsakovui K. N. buvo išmokėta 72 522,06 Eur suma. Kadangi atsakovas K. N. šių pinigų nepanaudojo įmonės reikmėms, jų negrąžino į įmonės sąskaitą, tai parodo netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą bei atsakovų susitarimą tyčia privesti įmonę prie bankroto. Žala kreditoriui UAB „NIMETUS“ atsirado tuomet, kai EURODEBT LT, UAB buvo valdoma ir vadovaujama solidariųjų atsakovų. Atsakovės žinojo, kad, nevykdant joms įstatymais nustatytų pareigų, kils neigiamos teisinės pasekmės kreditoriams. Atsakovės atliko neteisėtus veiksmus UAB „EURODEBT LT“ ir jos kreditorių atžvilgiu ir buvo nesąžiningos CK 2.50 straipsnio 3 dalies prasme.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-13864-592/2020 ieškovės UAB „NIMETUS“ ieškinį atmetė, konstatavęs, kad ieškovės reikalavimas priteisti žalą atmestinas praleidus ieškinio senaties terminą, dėl civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.245-6.249 straipsniai) ir jų pagrįstumo nepasisakė.

Teismas taip pat nurodė, kad atsakovų argumentai, kad byla teisminga Vilniaus apygardos teismui, kuriame yra iškelta bankroto byla trečiajam asmeniui, yra nepagrįsti, nes BUAB EURODEBT LT nagrinėjamoje byloje nėra atsakovė, t. y. jo atžvilgiu nėra reiškiami reikalavimai, todėl byla nagrinėtina Vilniaus miesto apylinkės teisme pagal CPK 29 straipsnio nuostatas (pagal atsakovų gyvenamąją vietą, juridinio asmens buveinę). Be to, ir Juridinių asmenų nemokumo įstatymo nuostatos nenumato tokio ginčo nagrinėjimo apygardos teisme kaip pirmosios instancijos teisme.

Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1833-854/2020 panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. sprendimą ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškinio senaties terminas gali būti pradedamas skaičiuoti ne anksčiau, nei įsiteisėjo nutartis pripažinti EURODEBT, BUAB bankrotą tyčiniu, t. y. ne anksčiau nei 2018 m. rugsėjo 26 d. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys pirmosios instancijos teismui pateiktas 2020 m. kovo 25 d., teismas konstatavo, kad ieškovė nepraleido trejų metų ieškinio senaties termino reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti (CK 1.125 straipsnio 8 dalis) (nutarties 40 punktas).

Teismo posėdžio metu atsakovų atstovė advokatė nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas ir jį reikia atmesti.

Teismo posėdžio metu atsakovo 10 POINTS UAB direktorė D. B. nurodė, kad nesutinka dėl solidarios atsakovų atsakomybės.

Atsakovai K. N. ir E. A. teismo posėdyje nedalyvavo.

Trečiojo asmens EURODEBT LT, BUAB atstovas nemokumo administratorius UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“ teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 24 d. civilinėje byloje Nr. B2-5921-781/2016 buvo iškelta bankroto byla įmonei EURODEBT LT, UAB. Nutartis įsiteisėjo 2016 m. lapkričio 4 d. (CPK 179 straipsnio 4 dalis).

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2282-781/2017 patvirtino EURODEBT LT, BUAB kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, tarp jų ir trečios eilės kreditoriaus UAB „NIMETUS“ 4 926,20 EUR dydžio reikalavimą.

Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-448-781/2018 pripažinimo EURODEBT LT, UAB bankrotą tyčiniu. Teismas sprendė, kad suinteresuotas asmuo K. N., būdamas EURODEBT LT, UAB vadovu ir atitinkamai atskaitingu asmeniu, gavęs 72 522,06 EUR bendrovės veiklai vykdyti, neįrodė, jog visa ši suma buvo panaudota būtent bendrovės reikmėms, jos veiklai vykdyti, šių lėšų įmonei negrąžino, todėl teismas padarė išvadą, jog tokiu būdu K. N. netinkamai vykdė savo reikalavimus, iš esmės bloginant įmonės finansinę padėtį, todėl šios aplinkybės, teismo vertinimu, sudarė pakankamą pagrindą konstatuoti, jog Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktuose nustatyti tyčinio bankroto požymiai yra įrodyti (nutarties 21 punktas). Teismas taip pat išaiškino, jog įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu savaime nereiškia, jog pareiškėjos nurodyti įmonės valdymo organų veiksmai ar sprendimai yra neteisėti ar kad visais jai sąmoningai buvo siekiama įmonę privesti prie bankroto (nutarties 23 punktas).

Iš Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija nustatyta, kad EURODEBT LT, UAB vadove laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 13 d. iki 2013 m. sausio 21 d. buvo D. B. (atsakovo 10 POINTS UAB vadovė), laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 21 d. iki 2016 m. gruodžio 15 d. vadovu buvo K. N. Taip pat iš šio išrašo nustatyta, kad EURODEBT LT, UAB 100 procentų akcijų laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 13 d. iki 2013 m. sausio 21 d. priklausė 10 POINTS UAB, o nuo 2013 m. sausio 21 d. 100 procentų EURODEBT LT, UAB akcijų priklauso E. A.

Iš į bylą pateiktos 2013 m. sausio 10 d. Buhalterinės apskaitos paslaugų sutarties Nr. 2013/01/10-01 kopijos nustatyta, jog 10 POINTS UAB šia sutartimi įsipareigojo pagal EURODEBT LT, UAB pateiktus pirminius dokumentus vesti EURODEBT LT, UAB buhalterinę apskaitą laikantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų galiojančių normatyvinių aktų reikalavimų, teikti konsultacijas apskaitos ir mokesčių klausimais. Pagal šios sutarties 7.2 punktą šalys susitarė, kad 10 POINTS UAB neatsako už ūkines operacijas, neįrašytas EURODEBT LT, UAB pateiktuose dokumentuose, taip pat už minėtas operacijas, kurių dokumentai nebuvo pateikti.

Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „NIMETUS“ prašo teismo solidariai priteisti iš atsakovų K. N., E. A. ir 10 POINTS UAB 4 626,20 EUR žalos atlyginimą, kurį sudaro ieškovės kreditorinis reikalavimas bankrutavusiai EURODEBT LT, UAB.

Kasacinis teismas 2018 m. gruodžio 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-540-469/2018 nurodė, kad tiek juridinio asmens vadovo, tiek dalyvio civilinė atsakomybė, t. y. pareiga atlyginti žalą, atsiranda tik nustačius visas būtinas šiai atsakomybei kilti sąlygas – neteisėtus veiksmus ir kaltę, žalą, jų priežastinį ryšį (CK 6.246–6.249 straipsniai). CK 6.246 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Ieškovė ieškinį grindžia CK 2.87 straipsnio ir CK 2.50 straipsnių nuostatomis. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai bendrovės vadovas ar dalyvis padaro žalą bendrovei, pvz., vadovas pažeidžia CK 2.74 straipsnyje įtvirtintas fiduciarines pareigas ir dėl to bendrovė patiria nuostolių, akcininkas pažeidžia sąžiningo elgesio pareigą ir dėl to bendrovė negali įvykdyti prievolės (CK 2.50 straipsnio 3 dalis), kreditoriams padaryta žala laikoma išvestine iš įmonės patirtos žalos, nes ji pasireiškia tuo, kad dėl išaugusių įmonės skolų ar sumažėjusio turto atitinkamai sumažėja kreditorių galimybė gauti didesnę savo reikalavimo patenkinimo dalį. Tokiais atvejais visų kreditorių teisės ginamos ĮBĮ nustatyta tvarka, taip pat ir kreditoriui reiškiant netiesioginį ieškinį akcininkui (-ams) bankrutuojančios įmonės vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-115-915/2017, 38 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką pavienio kreditoriaus kreipimasis į teismą su reikalavimu atlyginti žalą, padarytą įmonės administracijos vadovo veiksmais, neužtikrintų kreditorių lygiateisiškumo principo, pažeistų kreditorių reikalavimų tenkinimo taisykles ir prieštarautų bankroto teisės paskirčiai – sustabdyti kreditorių lenktynes dėl nemokios įmonės turto. Tas pats ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) taikytinas sprendžiant dėl akcininko subsidiariosios atsakomybės už bankrutuojančios bendrovės prievoles – pavienio kreditoriaus kreipimasis į teismą su reikalavimu atlyginti žalą, padarytą bendrovės mokumui neteisėtais akcininko veiksmais, pažeistų imperatyvųjį Įmonių bankroto įstatymo reguliavimą dėl kreditorių eiliškumo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

Priešingas aiškinimas, kad kreditorius galėtų, esant iškeltai bankroto bylai, prisiteisti žalos atlyginimą iš juridinio asmens dalyvių, nors ši žala padaryta bendrai visiems kreditoriams, sumažinant juridinio asmens mokumą, prieštarautų pamatiniams nemokumo teisės principams – kreditorių lygiateisiškumo, jų reikalavimų tenkinimo eiliškumo ir proporcingumo (ĮBĮ 35 straipsnis). Be to, toks aiškinimas sukurtų potencialią kelių ieškinių konkurencijos problemą, jei ieškinį dėl žalos atlyginimo bankrutuojančiai įmonei pareikštų bankroto administratorius arba žalą analogišku būdu bandytų prisiteisti daugiau nei vienas kreditorius.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija 2018 m. gruodžio 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-540-469/2018 pažymėjo, kad praktikoje bendrovės kreditoriaus teisė reikšti tiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams yra pripažįstama, tačiau ji taikoma itin siaurai. Jeigu kreditorius pareiškia tiesioginį ieškinį, tačiau neįrodo specifinio jo pagrindo, tai yra pagrindas ieškinį atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017, 24 punktas). Kreditorius gali pareikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir dalyviams, bet tik tokiu atveju, jeigu šie subjektai padarė tiesioginę žalą konkrečiam kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), o ne išvestinę žalą kreditoriams kaip interesų grupei dėl netinkamo valdymo ar dėl to, kad laiku neiškėlė bankroto bylos. Kai atsakovui bendrovės vadovui pareiškia tiesioginį ieškinį kreditorius, jis turi pareigą įrodyti, kad atsakovas jam padarė individualią žalą, kuri negali būti sutapatinama su bendrovei ar (ir) visiems kreditoriams padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-378/2017, 11, 12 punktai).

Kasacinis teismas suformulavo bendrą taisyklę dėl tiesioginio kreditoriaus ieškinio akcininkui ir valdymo organo nariui CK 6.263 straipsnio pagrindu: toks ieškinys galimas išimtiniais atvejais, kai atsakovo neteisėti veiksmai nėra bendras pareigų bendrovei CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu pažeidimas, o nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą – veiksmų neteisėtumas turi pasireikšti specifiškai, tik vieno kreditoriaus atžvilgiu, ir atitikti bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų. Kreditoriaus ieškiniui tenkinti turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą (kreditoriaus klaidinimą, apgaulingos informacijos teikimą bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais) ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek kitus juridinio asmens kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-378/2017, 12 punktas; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-115-915/2017, 39 punktas).

Tokį reikalavimą pareiškęs kreditorius turi įrodyti ne tik bendrąsias deliktinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai)), tačiau visų pirma privalo įrodyti konkrečiai į jį nukreiptų nesąžiningų veiksmų, lėmusių žalos atsiradimą, atlikimą, t. y. kad to asmens neteisėtais veiksmais buvo siekiama padaryti žalos konkrečiai tam subjektui (kreditoriui), o ne visiems bendrovės kreditoriams, sumažinant bendrovės turto masę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-378/2017).

Nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodinėjo ir neįrodė, kad atsakovai padarė tiesioginę žalą konkrečiai ieškovei (CK 6.263 straipsnio pagrindu).

Teismo posėdžio metu, teismas ne kartą atkreipė ieškovės atstovės dėmesį, kad ieškovė turėtų įrodinėti, kad atsakovų nesąžiningi veiksmai buvo konkrečiai nukreipti į ieškovę. Tačiau ieškovės atstovė ir teismo posėdžio metu rėmėsi CK 2.87 straipsnio 7 dalimi, numatančia, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis ir netinkamai vykdantis pareigas, numatytas CK 2.87 straipsnyje ir steigimo dokumentuose, privalo juridiniam asmeniui padarytą žalą atlyginti visiškai. Ieškovė teigė, kad K. N. elgėsi nesąžiningai ir neteisėtai, nesilaikė įstatyme nustatytų pareigų organizuoti bendrovės turto apskaitą, stebėti finansinę padėtį, neteikė finansinių dokumentų juridinių asmenų registrui, būdamas bendrovės vadovu neveikė bendrovės ir jos akcininkų naudai, sąmoningai blogai valdydamas įmonę, tyčia privedė ją prie bankroto.

Ieškovės ieškinyje nurodomi atsakovo K. N. neteisėti veiksmai, susiję su netinkamu įmonės valdymu, nėra nukreipti į konkretaus kreditoriaus (ieškovės) teisių pažeidimą, t. y. atsakovo veiksmų galimas neteisėtumas nepasireiškia specifiškai ieškovės atžvilgiu, bet vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek ir kitus EURODEBT LT, UAB kreditorius. Atsakovo K. N. neteisėti veiksmai yra bendras pareigos bendrovei CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu pažeidimas. Šios pareigos nevykdymas yra konstatuotas įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos teismo sprendime civilinėje byloje Nr. e2-902-450/2018. Šiame sprendime teismas padarė išvadą, kad atsakovas K. N., kaip EURODEBT LT, UAB valdymo organas neperduodamas bankroto administratoriui duomenų apie tai, kad į jo asmeninę sąskaitą pervestus pinigus 72 522,06 Eur būtų panaudojęs įmonės prekėms ir/ar paslaugoms apmokėti, pinigų į sąskaitą negrąžino, netinkamai atliko jam pavestas pareigas, kas lėmė žalos atsiradimą – įmonė prarado turtą – 72 522,06 Eur (CK 2.87 str. 7 d.).

Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1797-258/2020 nagrinėjęs kitų EURODEBT LT, UAB kreditorių ieškinį atsakovui K. N., kaip buvusiam vadovui dėl žalos atlyginimo taip pat konstatavo, kad K. N. netinkamas jam pavestų pareigų atlikimas – 72 522,06 Eur mokėjimo pavedimas į atsakovo sąskaitą ir šios skolos įmonei negrąžinimas negali būti vertinamas kaip konkrečiai į kreditorius nukreiptas nesąžiningas veiksmas. Atitinkamai, nėra pagrindo konstatuoti ir jos buvusio vadovo tiesioginės atsakomybės sąlygų.

Dėl kitų atsakovių atsakomybės ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovė 10 POINTS UAB tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, E. A. buvo įmonės akcininkė ir galėjo daryti įtaką bendrovės veiklai priimdama sprendimus akcininkų susirinkime pagal priskirtą kompetenciją (Akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies nuostatomis, visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę kompetenciją esminiais bendrovės egzistencijos klausimai: tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį, priimti sprendimą dėl pelno (nuostolių) paskirstymo, priimti sprendimą dėl rezervų sudarymo, naudojimo, sumažinimo ir naikinimo, dėl valdymo organų sudarymo, steigimo dokumentų keitimo, juridinio asmens pasibaigimo ir kitais klausimais, kurie susiję su viso ar esminės juridinio asmens dalies turto pasikeitimu (pavyzdžiui įmonės įstatinio kapitalo sumažinimu ar padidinimu).

Dėl 10 POINTS UAB atsakomybės ieškovė teigė, kad atsakovė pasirašė avansinę apyskaitą Nr. 2016/11 KN, atsakovui buvo išmokėta 72 522,06 Eur suma, kuri nebuvo panaudota nei įmonės reikmėms, nei grąžinta įmonei, kas patvirtina jog atsakovė netinkami tvarkė buhalterinę apskaitą. Ieškovė teigia, kad šie atsakovų veiksmai patvirtina, kad jiems geriausiai buvo žinoma įmonės finansinė padėtis ir jie galėjo įtakoti įmonės valdymą bei visus kitus su įmone susijusius veiksmus, ko pasekoje atsakovai privedė įmonę prie bankroto. Tačiau nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad EURODEBT LT, UAB bankrotas pripažintas tyčiniu konstatavus atsakovo K. N. netinkamą pavestų pareigų atlikimą.

Atkreiptinas dėmesys, kad jokių konkrečių nei atsakovės 10 POINTS UAB, nei E. A. neteisėtų veiksmų ieškovė neįrodinėjo. Ieškovė apsiribojo bendrų įstatyme numatytų akcininkų pareigų išvardijimu. Ieškovė neįrodinėjo nei šių atsakovių neteisėtų veiksmų nei priežastinio ryšio tarp atsakovių veiksmų ir ieškovei padarytos žalos.

Teismas atkreipia dėmesį, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kada priežastinio ryšio kreditoriui įrodinėti nereikia: esant aplinkybėms, kai nustatyti dėl tyčinio bankroto atsakingo asmens neteisėti veiksmai (kuriais įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia) ir tos įmonės kreditoriaus žala (likviduotos įmonės bankroto byloje patvirtinto kreditoriaus reikalavimo suma, neišieškota bankroto procese), priežastinis ryšys tarp šio asmens neteisėtų veiksmų, sukeliant tyčinį bankrotą, ir tos įmonės kreditoriaus žalos (sumos, neišieškotos įmonės bankroto byloje) yra preziumuojamas. Tokia išvada išplaukia iš ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalies, kuri numato, kad likvidavus įmonę dėl bankroto, kuris buvo pripažintas tyčiniu, žalą dėl įmonės neįvykdytos kreditoriui (kreditoriams) prievolės, kurios dydis negali viršyti dėl asmens tyčinės veikos susidariusių ir bankroto proceso metu nepatenkintų reikalavimų sumos, turi atlyginti asmuo (asmenys), dėl kurio (kurių) veikimo ar neveikimo kilo tyčinis bankrotas, jeigu prievolė neįvykdyta dėl šio (šių) asmens (asmenų) veikimo ar neveikimo ir šis kreditorius (kreditoriai) Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka pareiškė ieškinį teismui dėl žalos atlyginimo. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad jau pasibaigus juridiniam asmeniui, kuris buvo skolingas savo kreditoriui bankroto byloje neišieškotą finansinio reikalavimo sumą, pasibaigia ir bankroto byla, kurioje teikiamas prioritetas visų to juridinio asmens kreditorių lygiateisiškumui. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad bendrovės dalyvio (vadovo) veiksmai, kuriais bendrovė privedama prie bankroto ir kurie yra pagrindas konstatuoti bendrovės bankrotą kaip tyčinį, yra visiškai tapatūs tiems, kokie galėtų būti pripažįstami lėmusiais juridinio asmens nemokumą ir nesąžiningais bendrovės kreditorių atžvilgiu CK 2.50 straipsnio 3 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2012). Taigi jei įmonės dalyvis atlieka veiksmus, dėl kurių įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu, jis tuo pačiu atlieka nesąžiningus veiksmus, kurie CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu gali lemti jo civilinę atsakomybę, jei yra visos kitos šios normos taikymo sąlygos.

Nagrinėjamu atveju 2020 m. kovo 6 d. Vilniaus apygardos teisme gautas nemokumo administratoriaus prašymas pripažinti BUAB EURODEBT LT veiklą pasibaigusia dėl bankroto. Tačiau teismas 2020 m. balandžio 7 d. nutartimi atidėjo prašymo dėl BUAB EURODEBT LT pabaigos nagrinėjimą iki bus priimtas ir įsiteisės sprendimas Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-2993-232/2020. Minėtoje byloje ginčijama 2019 m. gruodžio 20 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis, kuria BUAB EURODEBT LT reikalavimo teisė į jai iš atsakovo K. N. priteistą 72 622,06 Eur nuostolių sumą už 3 000 Eur sumą perleista V. M. Nors šiuo metu ši sutartis nėra nuginčyta, tačiau teismo vertinimu, jei sutartis būtų nuginčyta, taikius restituciją įmonė turėtų teisę į iš atsakovo priteistus 72622,06 EUR nuostolių, iš kurių iš naujo galėtų spręsti dėl galimybės patenkinti kreditorių reikalavimus. Taigi neliktų pagrindo tiesioginiam ieškiniui.

Atsižvelgus į išdėstytą, teismas atmeta ieškovės ieškinį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Atsakovė E. A. teikė įrodymus apie 500 EUR išlaidas už teisines paslaugas, t. y. 2020 m. balandžio 20 d. mokėjimo nurodymo ir 2020 m. balandžio 20 d. sąskaitos (duomenys neskelbtini) kopijas. Atsakovė E. A. taip pat patyrė 130 EUR išlaidas už advokato padėjėjos teisines paslaugas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurias pagrindžia 2020 m. rugsėjo 7 d. mokėjimo nurodymo ir 2020 m. rugpjūčio 28 d. sąskaitos (duomenys neskelbtini) kopijos. Iš viso atsakovė E. A. pateikė įrodymus apie 630 EUR bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį atmetus, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės.

Byloje patirta 22,17 EUR procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 EUR), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai priteistinos iš ieškovės (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 265-267, 269-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NIMETUS“, į. k. 301657564, 630 Eur (šešis šimtus trisdešimt eurų) dydžio bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NIMETUS“, į. k. 301657564, 22,17 EUR (dvidešimt du eurus ir 17 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.

Suma, priteista valstybei, turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Įmokos kodas 5660. Sumokėjus išlaidas valstybės naudai, nedelsiant pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.