- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-19
- Bylos Nr.
- 1A-170-768/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-6-00036-2017-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Nutartis: Apeliacinis skundas atmestas.
- Teisėjai
- Donatas Jatužis, Daina Vaidachavičienė, Danutė Švitinienė
- Nuteistasis
- R. Ž., E. N.
- Advokatai
- Kristina Rutkauskienė
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Švitinienės ir Dainos Vaidachavičienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Ž. gynėjos advokatės K. R. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo:
R. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo XI-1472 redakcija) ir nubaustas:
- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 50 MGL dydžio bauda;
- pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo XI-1472 redakcija) – 40 MGL dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 60 MGL (2259,60 Eur ) dydžio bauda. Procesas dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos civilinio ieškinio nutrauktas.
Tuo pačiu nuosprendžiu pripažinta kalta ir nuteista E. N. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo XI-1472 redakcija) ir BK 222 straipsnio 1 dalį, tačiau apeliacinis skundas dėl jos nuteisimo negautas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. R. Ž. nuteistas už tai, kad, dirbdamas UAB „K.“ (į. k. (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini)) transporto direktoriumi bei eidamas direktoriaus pareigas, pagal jo žmonos bendrovės direktorės ir vienintelės akcininkės O. Ž. suteiktą 2013 m. spalio 24 d. įgaliojimą, nežinančios apie jo daromas nusikalstamas veikas, būdamas faktiniu UAB „K.“ vadovu ir vykdydamas veiklą už formalią direktorę O. Ž., priimdamas sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuodamas juridinio asmens veiklą, veikdamas įmonės vardu, pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 14 straipsnio 2 dalį ir 21 straipsnio 1 dalį, būdamas atsakingu už UAB “K.“ apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą bei buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų tinkamą pateikimą apskaitą tvarkančiai bendrovei UAB „T.“ ( į. k. (duomenys neskelbtini)) pagal 2013 m. spalio 22 d. pasirašytą buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį Nr. P-13-30 tarp UAB „T.“ atstovaujamos direktorės K. D. ir UAB „K.“, atstovaujamos direktorės O. Ž., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su UAB „T.“ buhaltere E. N., kuri pagal žodinį nurodymą tvarkė bendrovės UAB „K.“ buhalterinę apskaitą, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 dienos iki 2016 m. gruodžio 31 dienos, bendrovės veiklos teritorijoje Panevėžyje, siekdamas sumažinti bendrovės pelno mokestį, klastodamas apskaitos dokumentus ir surašydamas juose žinomai neteisingus duomenis apie neįvykusias ūkines operacijas, pateikdamas juos UAB „T.“ buhalterei E. N., kuri šiuos dokumentus įtraukė į UAB „K.“ apskaitą, taip tyčia bendrais veiksmais apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą bendrovės „K. “ buhalterinę apskaitą, o būtent: pažeidė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 reikalavimus:
- 6 straipsnio 2 dalį - ,,Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”, nes UAB ,,K.“ 2015m. į buhalterinę apskaitą buvo įtraukti UAB ,,K.“ ir UAB ,,S.“ dokumentai , kurie nesusiję su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu;
- 4 straipsnį - „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“; nes Bendrovė tyrimui nepateikė visų tiriamojo laikotarpio tvarkytų kompiuterine programa Stekas buhalterinės apskaitos registrų, kurie buvo paimti kratų metu; nes UAB „K.“ buhalterinės apskaitos registruose buhalterinių sąskaitų finansiniai duomenys buvo patikslinti, pataisyti, kurių pakeitimams nebuvo surašytos buhalterinės pažymos ar pagrindžiantys dokumentai; nes Bendrovė netvarkė grynų pinigų apskaitos atskaitingų asmenų avanso apyskaitų su pagrindžiančiais dokumentais, kurie susiję su bedrovės ūkine finansine veikla-transporto paslaugomis.
- 12 straipsnio 1 dalį - ,,Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais”, nes UAB ,,K.“ nepagrindė apskaitos dokumentais-sąskaitomis faktūromis, kasos išlaidų orderiais, kuriuose būtų užfiksuotas ekspedijavimo paslaugų pirkimas už 9 966,43 Eur iš UAB „S.“ ir 9 477,56 Eur iš UAB „K.“, nors duomenis, kurie nebuvo pagrįsti pirminiais apskaitos dokumentais, įtraukti į apskaitos registrus;
- 13 straipsnio 1 dalies 4 punktą ,,Apskaitos dokumentų rekvizitai“, kuriame nurodyta, kad buhalterinės apskaitos dokumentuose užfiksuotas ūkinių operacijų turinys turi atitikti tikrovę, nes pagal tyrimui pateiktus UAB „K.“ apskaitos dokumentus, kuriuose užfiksuoti sandoriai su UAB „S.“ ir UAB „K.“ nebuvo galima iš dalies nustatyti juose įrašytų ūkinių operacijų tapatumo;
taip pat jis pažeidė Lietuvos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų ,,Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 4 ir 16 dalių nurodymus: „Pinigai iš kasos išimami pagal kaso išlaidų orderį“ bei „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“, nes UAB „K.“ kasos knygoje neapskaitė išmokamų pinigų UAB „S.“ bei UAB „K.“ už įgytas paslaugas, t. y. neišrašė kasos išlaidų orderių už bendrą 19 444 Eur sumą ir UAB „K.“ nebuvo apskaitytos išlaidos 19 444 Eur sumai kasos knygoje, dėl to tyrimo metu iš dalies nebuvo galima nustatyti bendrovės 2015-2016 m. grynųjų pinigų likučio kasoje. Dėl šių nustatytų pažeidimų iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB ,,K.” 2015-2016 m. veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
1.1. Be to, jis nuteistas ir už tai, kad dirbdamas UAB „K.“ transporto direktoriumi bei eidamas direktoriaus pareigas, pagal žmonos bendrovės direktorės ir vienintelės akcininkės O. Ž. suteiktą 2013 m. spalio 24 d. įgaliojimą, nežinančios apie jo daromas nusikalstamas veikas, būdamas faktiniu UAB „K. “ vadovu ir vykdydamas veiklą už formalią direktorę O. Ž., priimdamas sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuodamas juridinio asmens veiklą, veikdamas įmonės vardu, būdamas atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų tinkamą surašymą ir jų pateikimą apskaitą tvarkiusiai bendrovei „T.“ pagal pasirašytą buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį Nr. P-13-30 tarp UAB „T.“ ir UAB „ K.“, E. N. tvarkant bendrovės „K.“ buhalterinę apskaitą ir žodžiu būnant įgaliota bendrovės „K.“ vardu teikti finansines ataskaitas elektroniniu būdu valstybės įgaliotoms institucijoms, pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 28 straipsnį, būdamas atsakingu už UAB „K.“ teisingą finansinių atskaitomybių ir deklaracijų sudarymą už apskaitos organizavimą ir deklaracijų pateikimą, pažeisdamas 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 64 straipsnio „Reikalavimai dėl PVM sumų įtraukimo į PVM atskaitą“ 1 dalyje nustatytą tvarką, 2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 11 straipsnio 4 dalyje, nustatytą pelno mokesčio apskaičiavimo tvarką – „Išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus“ 5 straipsnio „Mokesčio tarifai“ 2 dalyje nurodytus nurodymus; laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 17 d. iki 2016 m. rugpjūčio 25 d., Panevėžio mieste, apskaitą tvarkiusios bendrovės veiklos teritorijoje, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su apskaitą tvarkiusia UAB „T.“ buhaltere E. N. tyčia, bendrais veiksmais, siekdamas bendrovės naudai išvengti mokėtinų mokesčių valstybei - 13 405 Eur pridėtinės vertės mokesčio bei 972 Eur pelno mokesčio sumokėjimo, mokėtino PVM registre (sąskaita 4 481) nurodydamas teisingus duomenis pagal pardavimo PVM, siekdamas padidinti pirkimo PVM, į deklaracijas įrašė neteisingus duomenis ir deklaravo padidintą PVM atskaitą, kuri buvo nepagrįstą pirminiais dokumentais t. y. 2015 m. sumažino mokėtiną PVM 8 164 Eur, o 2016 m.- 5 241 Eur PVM į valstybės biudžetą bei neteisingus duomenis apie apmokestinamąsias pajamas perkėlė į Metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2015 m. ir šiuos neteisingus duomenis apie pajamas, per elektroninę deklaravimo sistemą, E. N. pateikė valstybės įgaliotai institucijai VMI, t. y:
- 2015 m. sausio mėn. PVM deklaracijoje, pateiktoje 2015 m. vasario 19 d., 25 eilutėje neteisingai deklaravo 1 919 Eur atskaitomą PVM iš biudžeto, kai dokumentais pagrįsta atskaita sudarė 1 714 Eur, skirtumas sudarė 205 Eur per didelę PVM atskaitą. Bendrovė deklaracijos 36 eilutėje neteisingai deklaravo 629 Eur, mokėtiną PVM į biudžetą, kai turėjo deklaruoti 834 Eur, todėl bendrovė per mažai deklaravo 205 Eur mokėtino PVM;
- 2015 m. vasario mėn. PVM deklaracijoje, pateiktoje 2015 m. kovo 25 d., 25 eilutėje neteisingai deklaravo 2119 Eur atskaitomą PVM iš biudžeto, kai dokumentais pagrįsta atskaita sudarė 1 407 Eur, skirtumas sudarė 712 Eur per didelę PVM atskaitą. Bendrovė deklaracijos 36 eilutėje neteisingai deklaravo 688 Eur, mokėtiną PVM į biudžetą, kai turėjo deklaruoti 1 400 Eur, todėl bendrovė per mažai deklaravo 712 Eur mokėtino PVM;
- 2015 m. kovo mėn. PVM deklaracijoje, pateiktoje 2015 m. balandžio 23 d., 25 eilutėje neteisingai deklaravo 2 401 Eur atskaitomą PVM iš biudžeto, kai dokumentais pagrįsta atskaita sudarė 1 490 Eur, skirtumas sudarė 911 Eur per didelę PVM atskaitą. Bendrovė deklaracijos 36 eilutėje neteisingai deklaravo 774 Eur, mokėtiną PVM į biudžetą, kai turėjo deklaruoti 1 685 Eur, todėl bendrovė per mažai deklaravo 911 Eur mokėtino PVM;
- 2015 m. balandžio mėn. PVM deklaracijoje, pateiktoje 2015 m. gegužės 25 d., 25 eilutėje neteisingai deklaravo 3 337 Eur atskaitomą PVM iš biudžeto, kai dokumentais pagrįsta atskaita sudarė 1 529 Eur, skirtumas sudarė 1 808 Eur per didelę PVM atskaitą. Bendrovė deklaracijos 36 eilutėje neteisingai deklaravo 1 260 Eur, mokėtiną PVM į biudžetą, kai turėjo deklaruoti 3 068 Eur, todėl bendrovė per mažai deklaravo 1 808 Eur mokėtino PVM;
- 2015 m. gegužės mėn. PVM deklaracijoje, pateiktoje 2015 m. birželio 23 d., 25 eilutėje neteisingai deklaravo 2 122 Eur atskaitomą PVM iš biudžeto, kai dokumentais pagrįsta atskaita sudarė 1 610 Eur, skirtumas sudarė 512 Eur per didelę PVM atskaitą. Bendrovė deklaracijos 36 eilutėje neteisingai deklaravo 1 008 Eur, mokėtiną PVM į biudžetą, kai turėjo deklaruoti 1 520 Eur, todėl bendrovė per mažai deklaravo 512 Eur mokėtino PVM;
- 2015 m. birželio mėn. PVM deklaracijoje, pateiktoje 2015 m. liepos 24 d., 25 eilutėje neteisingai deklaravo 2 134 Eur atskaitomą PVM iš biudžeto, kai dokumentais pagrįsta atskaita sudarė 1 577 Eur, skirtumas sudarė 557 Eur per didelę PVM atskaitą. Bendrovė deklaracijos 36 eilutėje neteisingai deklaravo 805 Eur, mokėtiną PVM į biudžetą, kai turėjo deklaruoti 1 362 Eur, todėl bendrovė per mažai deklaravo 557 Eur mokėtino PVM;
- 2015 m. liepos mėn. PVM deklaracijoje, pateiktoje 2015 m. rugpjūčio 24 d. , 25 eilutėje neteisingai deklaravo 3 052 Eur atskaitomą PVM iš biudžeto, kai dokumentais pagrįsta atskaita sudarė 2 128 Eur, skirtumas sudarė 924 Eur per didelę PVM atskaitą. Bendrovė deklaracijos 36 eilutėje neteisingai deklaravo 977 Eur, mokėtiną PVM į biudžetą, kai turėjo deklaruoti 1 901 Eur, todėl bendrovė per mažai deklaravo 924 Eur mokėtino PVM;
- 2015 m. rugpjūčio mėn. PVM deklaracijoje, pateiktoje 2015 m. rugsėjo 23 d., 25 eilutėje neteisingai deklaravo 4 921 Eur atskaitomą PVM iš biudžeto, kai dokumentais pagrįsta atskaita sudarė 4 281 Eur, skirtumas sudarė 640 Eur per didelę PVM atskaitą. Bendrovė deklaracijos 36 eilutėje neteisingai deklaravo -1 480 Eur, mokėtiną PVM į biudžetą, kai turėjo deklaruoti -840 Eur, todėl bendrovė per mažai deklaravo 640 Eur mokėtino PVM;
- 2015 m. spalio mėn. PVM deklaracijoje, pateiktoje 2015 m. lapkričio 24 d., 25 eilutėje neteisingai deklaravo 3 014 Eur atskaitomą PVM iš biudžeto, kai dokumentais pagrįsta atskaita sudarė 1 536 Eur, skirtumas sudarė 1 478 Eur per didelę PVM atskaitą. Bendrovė deklaracijos 36 eilutėje neteisingai deklaravo 966 Eur, mokėtiną PVM į biudžetą, kai turėjo deklaruoti 2 444 Eur, todėl bendrovė per mažai deklaravo 1478 Eur mokėtino PVM;
- 2015 m. gruodžio mėn. PVM deklaracijoje, pateiktoje 2016 m. sausio 21 d., 25 eilutėje neteisingai deklaravo 2 239 Eur atskaitomą PVM iš biudžeto, kai dokumentais pagrįsta atskaita sudarė 1 822 Eur, skirtumas sudarė 417 Eur per didelę PVM atskaitą. Bendrovė deklaracijos 36 eilutėje neteisingai deklaravo 1 498 Eur, mokėtiną PVM į biudžetą, kai turėjo deklaruoti 1 915 Eur, todėl bendrovė per mažai deklaravo 417 Eur mokėtino PVM;
- 2016 m. sausio mėn. PVM deklaracijoje, pateiktoje 2016 m. vasario 25 d., 25 eilutėje neteisingai deklaravo 3 180 Eur atskaitomą PVM iš biudžeto, kai dokumentais pagrįsta atskaita sudarė 2 380 Eur, skirtumas sudarė 800 Eur per didelę PVM atskaitą. Bendrovė deklaracijos 36 eilutėje neteisingai deklaravo 930 Eur, mokėtiną PVM į biudžetą, kai turėjo deklaruoti 1 730 Eur, todėl bendrovė per mažai deklaravo 800 Eur mokėtino PVM;
- 2016 m. vasario mėn. PVM deklaracijoje, pateiktoje 2016 m. kovo 23 d., 25 eilutėje neteisingai deklaravo 3 567 Eur atskaitomą PVM iš biudžeto, kai dokumentais pagrįsta atskaita sudarė 1 767 Eur, skirtumas sudarė 1 800 Eur per didelę PVM atskaitą. Bendrovė deklaracijos 36 eilutėje neteisingai deklaravo 874 Eur, mokėtiną PVM į biudžetą, kai turėjo deklaruoti 2 674 Eur, todėl bendrovė per mažai deklaravo 1 800 Eur mokėtino PVM;
- 2016 m. kovo mėn. PVM deklaracijoje, pateiktoje 2016 m. balandžio 25 d., 25 eilutėje neteisingai deklaravo 2 680 Eur atskaitomą PVM iš biudžeto, kai dokumentais pagrįsta atskaita sudarė 1 553 Eur, skirtumas sudarė 1 127 Eur per didelę PVM atskaitą. Bendrovė deklaracijos 36 eilutėje neteisingai deklaravo 1 678 Eur, mokėtiną PVM į biudžetą, kai turėjo deklaruoti 2 805 Eur, todėl bendrovė per mažai deklaravo 1 127 Eur mokėtino PVM;
- 2016 m. balandžio mėn. PVM deklaracijoje, pateiktoje 2016 m. gegužės 25 d., 25 eilutėje neteisingai deklaravo 2 158 Eur atskaitomą PVM iš biudžeto, kai dokumentais pagrįsta atskaita sudarė 1 721 Eur, skirtumas sudarė 437 Eur per didelę PVM atskaitą. Bendrovė deklaracijos 36 eilutėje neteisingai deklaravo 2 670 Eur, mokėtiną PVM į biudžetą, kai turėjo deklaruoti 3 107 Eur, todėl bendrovė per mažai deklaravo 437 Eur mokėtino PVM;
- 2016 m. birželio mėn. PVM deklaracijoje, pateiktoje 2016 m. birželio 22 d., 25 eilutėje neteisingai deklaravo 2 933 Eur atskaitomą PVM iš biudžeto, kai dokumentais pagrįsta atskaita sudarė 2 533 Eur, skirtumas sudarė 400 Eur per didelę PVM atskaitą. Bendrovė deklaracijos 36 eilutėje neteisingai deklaravo 1 614 Eur, mokėtiną PVM į biudžetą, kai turėjo deklaruoti 2 014 Eur, todėl bendrovė per mažai deklaravo 400 Eur mokėtino PVM;
- 2016 m. liepos mėn. PVM deklaracijoje, pateiktoje 2016 m. rugpjūčio 25 d., 25 eilutėje neteisingai deklaravo 2 287 Eur atskaitomą PVM iš biudžeto, kai dokumentais pagrįsta atskaita sudarė 1 610 Eur, skirtumas sudarė 677 Eur per didelę PVM atskaitą. Bendrovė deklaracijos 36 eilutėje neteisingai deklaravo 2 831 Eur, mokėtiną PVM į biudžetą, kai turėjo deklaruoti 3 508 Eur, todėl bendrovė per mažai deklaravo 677 Eur mokėtino PVM;
Į pelno mokesčio deklaraciją už 2015 metus, kurią 2016 m. birželio 1 d. elektroniniu paštu pateikė Panevėžio AVMI , įrašė žinomai neteisingus duomenis:
- 19 eilutėje ,,Pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaičiuotas mokestinių metų pelnas prieš apmokestinimą“ neteisingai deklaravo 16 462 Eur, kai turėjo deklaruoti 35 906 Eur,
- 52 eilutėje „Apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma“ neteisingai deklaravo 16 462, turėjo deklaruoti 35 906 Eur,
- 55 ir 62 eilutėje „Pelno mokesčio suma“ ir ,,Pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ neteisingai deklaravo 823 Eur, kai turėjo deklaruoti 1 795 Eur, skirtumas sudaro 972 Eur.
Taip tokiu būdu bendrovės ,,K.“ naudai išvengė PVM 13 367 Eur ir pelno mokesčio 972 Eur sumokėjimo į valstybės biudžetą - viso už 14 339 Eur sumą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistojo R. Ž. gynėja advokatė K. R. prašo panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl R. Ž. nuteisimo ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, kadangi apkaltinamasis nuosprendis šioje dalyje priimtas netinkamai pritaikius baudžiamąjį ir baudžiamojo proceso įstatymus bei teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.
Šalies argumentai
2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas nesivadovavo teismų praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-498/2011), kuomet išvada dėl negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įpareigojimų dydžio ar struktūros, negali būti grindžiama vien viena į apskaitą neįtraukta buhalterine operacija, kai tiksliai žinoma jos piniginė išraiška, arba smulkiais, nereikšmingais buhalterinės apskaitos pažeidimais, kurie negali turėti įtakos BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių kilimui.
2.2. Teigiama, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas neanalizavo 2018 m. balandžio 25 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl UAB „K.“ ūkinės finansinės veiklos“, nelygino jos su kitais byloje esančiais įrodymais, tokiu būdu minėtai specialisto išvadai suteikdamas pranašumą prieš kitus bylos įrodymus, lemiantį atitinkamo sprendimo priėmimą. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad į buhalterinės apskaitos registrus buvo įtrauktos 2 įmonių išlaidos (UAB „S.“ 2 sąskaitos faktūros - 9 966,43 Eur logistikos tarpininkavimo išlaidos ir UAB „K.“ 5 sąskaitos faktūros - 9 477,56 Eur ekspedijavimo paslaugų išlaidos), ir nors išlaidos nebuvo pagrįstos apskaitos dokumentais, tačiau šių išlaidų sumas buvo galima nustatyti iš įmonės pateiktų buhalterinių dokumentų, registrų, dėl ko buvo galima nustatyti 2015-2016 m. bendrovės veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį bei struktūrą. Manoma, kad šiuo atveju nuteistojo veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje sudėties požymio – padarinių.
2.3. Tvirtinama, kad iš skundžiamame nuosprendyje nurodytų buhalterinės apskaitos pažeidimų matyti, kad didžioji dalis nurodytų pažeidimų yra padaryti ne nuteistojo, bet įmonės buhalterinę apskaitą tvarkiusio asmens, todėl nuteistasis, kaip įmonės vadovas, atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, už tų pažeidimų padarymą nėra atsakingas. Kartu nurodoma, kad nėra priežastinio ryšio tarp nurodytų pažeidimų ir BK 220 straipsnio 1 dalyje nurodytų būtinų pasekmių kylimo. Byloje surinkti duomenys, nepatvirtina, jog nuteistasis bendrininkavo apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą, t. y. kad būtent jam pateikus ar jo iniciatyva į buhalterinę apskaita buvo nepagrįstai įtraukti su UAB „S.“ ir UAB „K.“ sandoriais susiję dokumentai.
2.4. Manoma, kad teismas padarė formalias išvadas dėl nuteistojo kaltės, nes apsiribojo tik įrodymų išvardinimu, nesigilinant ir neanalizuojant jų turinio. Cituojami Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 straipsniai, tvirtinant, kad už buhalterinės apskaitos organizavimą, bet ne tvarkymą atsako įmonės vadovas. Vadovaujantis teismų praktika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-363/2014, 2K-277-696/2017), nurodoma, kad įmonės vadovas už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą savarankiškai gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tik tuo atveju, jei jis sąmoningai pateikia buhalteriui suklastotus dokumentus tam, kad jis juos įtrauktų į apskaitą, kuomet buhalteris apie tai neinformuojamas, arba iš viso nepateikiami buhalteriui dokumentai apie įmonėje įvykusias operacijas. Teigiama, kad skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai konstatuota, kad UAB „T.“ buhalterė pagal žodinį susitarimą tvarkė UAB „K.“ buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., nes šios aplinkybės, be buhalterės E. N. ir R. G. parodymų, nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys, taip pat kaip nėra įrodymų, jog nuteistasis bendrininkavo su nuteistąja E. N. dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo.
2.5. Akcentuojama, kad E. N. motina R. G., kuri ne kartą teista už apgaulingos apskaitos vedimą ir neteisingų duomenų į deklaraciją įrašymą, taip pat tvarkė UAB „K.“ buhalterinę apskaitą (specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jos dukra E. N. pripažino savo kaltę dėl veikų, dėl kurių nuteista skundžiamu nuosprendžiu todėl, kad jos motina išvengtų griežtesnės baudžiamosios atsakomybės. Atkreipiamas dėmesys, kad teismas, darydamas išvadą dėl nuteistojo kaltės, neįvertino aplinkybės, kad buhalterė E. N. nepagrįstai į įmonės buhalterinę apskaitą įtraukė dokumentus, tik tų įmonių, su kuriomis buvo susijusi jos motina R. G. (UAB „S.“ ir UAB „K.“), t. y. R. G., atstovaujama UAB „B.“, įsteigė UAB „S.“, kurio akcijas pardavė užsienio piliečiui, tačiau toliau tvarkė šios įmonės buhalterinę apskaitą; R. G. laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 4 d. iki 2015 m. birželio 11 d. buvo UAB „K.“ direktorė, kuri nuo 2015 m. birželio 9 d., atstovaujama UAB „B.“ tvarkė UAB „K.“ buhalterinę apskaitą.
2.6. Nesutinkama su teismo išvada, kad buhalterės E. N. parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, kadangi jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (tai, kad ji vienintelė tvarkydavo UAB „K. buhalterinę apskaitą; tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad nežino kaip minėti sandoriai buvo įtraukti, teisme paaiškino, kad sąskaitas faktūras atvežė nuteistasis, bet negalėjo paaiškinti, kodėl duomenys buvo suvesti į registrus, o pirminių duomenų - sąskaitų faktūrų nebuvo įsegta prie UAB „K.“ pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų; minėtos sąskaitos faktūros rastos kratos metu pas R. G.; E. N. nepažino UAB „K.“ direktorės O. Ž.). Toliau cituojami nuteistosios E. N. parodymai, tvirtinant, kad buhalterė su nuteistuoju nesitardavo dėl buhalterijos tvarkymo, nuteistasis tik atnešdavo dokumentus, kuriuos, tame tarpe ir atnešus UAB „S.“, UAB „K.“ buhalterinius dokumentus, įtraukė į buhalteriją. Cituojami R. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, tai, kad ji pirminių dokumentų neišrašinėjo, niekam jų neteikdavo pasirašyti, kadangi jos vadovaujamu laikotarpiu į registrus UAB „K.“ apskaitos dokumentus įtraukdavo buvusios darbuotojos R. M., A. M., kurios ir suvesdavo pirminius dokumentus, nors kratos metu būtent pas ją buvo rastos minėtos UAB „S.“ 2 sąskaitos faktūros - 9 966,43 Eur ir UAB „K.“ 5 sąskaitos faktūros - 9 477,56 Eur. Taip pat cituojami R. M. ir A. M. parodymai nurodant, kad duomenis į deklaracijas keldavo arba R. G., arba jos dukra E. N., nuteistasis tik atveždavo pirminius dokumentus.
2.7. Cituojant O. Ž. parodymus – pasirašydavo buhalterinius dokumentus pasitikėdama buhalterinę apskaitą tvarkančiais asmenimis, nuteistojo parodymus, tvirtinama, kad buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „T.“ buhalterė R. G., su E. N. dėl UAB „K.“ apskaitos tvarkymo nuteistasis nebendravo, nors įmonės apskaitos dokumentus, neradęs R. G., gal būt, ir buvo jai palikęs, apie UAB „S.“ ir UAB „K.“, nieko nežino, sandorių neturėjo, R. G. apie per klaidą įtrauktus dokumentus paaiškino jam raštu, jos atlikti kokius tai neteisėtus veiksmus neprašė.
2.8. Vertinami specialistės D. K. parodymai, teigiant, jog įgaliota pateikti duomenis VMI buvo R. G., kuri pasirašytas elektroniniu parašu deklaracijas ir pateikė, E. N. atliko tik techninį darbą – suvedinėjo pirminius duomenis iš apskaitos dokumentų. Tvirtina, kad E. N. parodymai formalūs, aplinkybės, kad ji viską darė tik dėl to, kad jos taip prašė nuteistasis, nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys.
2.9. Nurodoma, kad apylinkės teismas pripažino nuteistąjį kaltu formaliai konstatavęs, jog apgaulingas apskaitos tvarkymas, dokumentų nepateikimas, neteisingų duomenų pateikimas VMI negalėjo būti atlikti be nuteistojo žinios, nors skundžiamame nuosprendyje kelis kartus akcentavęs, jog neįvykusių sandorių su UAB „K.“ ir UAB „S.“ į UAB „K.“ apskaitą įtraukimas, neteisingų duomenų į deklaracijas įrašymas buvo naudingas UAB „K.“, tačiau tokių išvadų darymas leidžia daryti tik prielaidą, jog nuteistasis kokiais nors veiksmais prisidėjo prie apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo ar duomenų į deklaracijas įrašymo. Tai, kad nuteistasis žinojo ir pritarė neįvykusių sandorių su UAB „K.“ ir UAB „S.“ į UAB „K.“ apskaitą įtraukimą, paneigia aplinkybė, jog šios paslaugos nebuvo apmokėtos, t. y. iš UAB „K.“ kasos pinigai nebuvo išimti, kasos išlaidų orderiai nebuvo išrašyti, nors nuteistasis buvo ne tik įmonės vadovas, bet ir kasininkas.
3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėja advokatė K. R. apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliacinis skundas atmetamas.
4.1. Nuteistasis R. Ž. ir jo gynėja advokatė K. R. apeliaciniame skunde pirmiausia teigia, kad UAB „K.“ buhalterinė apskaita nebuvo tvarkoma apgaulingai akcentuojant, kad dėl į apskaitą įtrauktų UAB „K.“ ir UAB „S.“ sąskaitų faktūrų, iš UAB „K.“ pateiktų registrų buvo galima nustatyti nepagrįstai į apskaitą įtrauktų išlaidų sumas, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog dėl to kilo padariniai – nebuvo galima nustatyti 2015 – 2016 m. bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
4.2. Teisėjų kolegija su šiuo skundo argumentu nesutinka. Specialisto išvadoje dėl UAB „K.“ ūkinės finansinės veiklos (t. 3, b.l. 92 – 111) padaryta pagrįsta išvada dėl kilusių padarinių, t.y., padariniai konstatuoti įvertinus tai, kad UAB „K.“ pirminiuose apskaitos dokumentuose nėra įsegtos UAB „K.“ ir UAB „S.“ sąskaitos faktūros, įforminti kasos išlaidų orderiai, pateiktos sutartys, registruose „272 Kasa“ ir „27 Pinigai ir pinigų ekvivalentai“ neapskaityti iš kasos išmokėti pinigai, skyrėsi (ištaisyti) įrašai Didžiosios knygos skiltyje „Skolos tiekėjams“, taigi iš esmės byloje tik atlikus ikiteisminį tyrimą ir priešpriešinius patikrinimus nustatyta, kad įmonėje buvo užfiksuotos realiai neįvykusios gautos paslaugos.
4.3. Šiuo aspektu teismų praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-7-234-942/2015) apgaulingo ar aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo bylose (BK 222, 223 straipsnių taikymas) yra išaiškinta, kad realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, tai reiškia – BK 222 straipsnio prasme – nusikalstamų padarinių buvimą. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai, kaip yra šiuo nagrinėjamu atveju, nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-7-29-942/2016).
4.4. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme įtvirtinta ūkinių operacijų fiksavimo tvarka ir momentas – pabrėžiama, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Šios įstatymo nuostatos ir jų reikšmė aiškinant BK 222 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius parodo, kad šis nusikaltimas padaromas ne vykdant tam tikrą veiklą ar atliekant pavienius veiksmus, kurie yra tokios veiklos epizodai, o tik vėliau, kai kyla pareiga šiuos įvykius ar esamą padėtį užfiksuoti privalomoje tvarkyti buhalterinėje apskaitoje – neįtraukiant į ją tam tikrų faktų, kaip tikrus nurodant faktus, kurių iš tiesų nebuvo, kaip yra šiuo nagrinėjamu atveju. Be to, padariniai, su kuriais siejamas šių nusikaltimų baigtumas, yra negalimumas nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
4.5. Taigi galima teigti ir tai, kad dažniausiai momentą, nuo kurio asmens veikla laikytina neteisėta, nulemia ne tiek apskaitos tvarkymo trūkumai (kurie savo ruožtu sudaro BK 222 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį), kiek tas mechanizmas, per kurį pasisavinamas turtas ar kitaip neteisėtai gaunamos lėšos ir kuris dangstomas apgaulingai tvarkant apskaitą, šioje konkrečioje baudžiamojoje byloje – būtent pateikiant neteisingus duomenis apie pelną.
4.6. Šioje baudžiamojoje byloje BK 222 straipsnio 1 dalies inkriminavimas R. Ž. grindžiamas tuo, kad UAB „K.“ neteisingai sumažino grynąjį pelną, nes 2015 m. 19444 Eur padidino savikainą ir veiklos sąnaudas. Šiuos duomenis perkėlė į Metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2015 m., kurią 2016-06-01 pateikė M. T. būdu neteisingai deklaravo mokėtiną į biudžetą pelno mokesčio sumą, vietoje turėtų deklaruoti 1795 Eur, deklaravo 823 Eur, taip nesumokant 972 Eur, t.y., R. Ž., kaip atsakingo asmens, iniciatyva, į registrus buvo įtraukti akivaizdžiai neteisinga informacija.
4.7. Teisėjų kolegija neturi pagrindo atmesti nuteistosios E. N. teismui pateiktų paaiškinimų, kad visi duomenys į UAB „K.“ registrus buvo suvedami, o vėliau pateikiami institucijoms, su R. Ž. žinia. R. Ž. pateikta viena iš versijų, kad į UAB „K.“ buhalterinės apskaitos registrus sandoriai su UAB „K.“ ir UAB „S.“ pateko per klaidą, yra nepagrįsta, nes byloje surinkti duomenys patvirtina apie UAB „K.“ nusistovėjusią buhalterinės apskaitos vedimo tvarką, iš kurios matyti, kad sąskaitas buhalterijai visada pateikdavo tik nuteistasis R. Ž., o kasos dokumentai buvo pildomi pagal jo pateiktus kvitus, kvituose nurodytas sumas perkeliant į orderius. Šias aplinkybes nurodė ir teisme patvirtino liudytojos A. M. ir R. M., jų parodymai iš esmės neprieštarauja nuteistosios E. N. paaiškinimams. Be to, klaidos tikimybę paneigia ir ta aplinkybė, kad pinigų priėmimo kvituose pasirašė UAB „K.“ direktorė O. Ž., kuri negalėjo nepastebėti apie iš kasos išmokamas stambias sumas įmonėms, su kuriomis UAB „K.“ niekada nevykdė jokios veiklos. Specialisto išvada ir O. Ž. apklausos duomenys patvirtina, kad UAB „K.“ daugiausia teikia tarptautinių pervežimų transporto paslaugas firmai UAB „I. L.“ (t. 1, b.l. 99, t. 3, b.l. 93). Tai, kad direktorė O. Ž. įgaliojo R. Ž. (t. 3, b.l. 123) savo nuožiūra vykdyti bendrovės veiklą bendrovės interesais, gauti ir atlikti mokėjimus, pasirašyti visus bendrovės dokumentus, sudaryti visas sutartis bendrovės vardu, taip pat leidžia spręsti, kad UAB „K.“ ir UAB „S.“ dokumentai į UAB „K.“ registrus pateko ne be R. Ž. žinios, t.y., būtent R. Ž. yra atsakingas už nusikalstamos buhalterinės apskaitos organizavimą. Pažymėtina, kad nei UAB „S.“, nei UAB „K.“ nebuvo naudinga į savo apskaitą įtraukti realiai neįvykusių paslaugų, šie aptariami sandoriai buvo naudingi tik UAB „K.“ ir kaip paaiškino nuteistoji E. N., asmeniškai ji jokios naudos iš neteisėtos veikos, vykdytos R. Ž. nurodymu, neturėjo. Kita vertus, tikint R. Ž. pateikta versija reikštų, kad R. G. arba E. N., sukūrė UAB „S.“ ir UAB „K.“ sąskaitas, pinigų priėmimo kvitus bei kažkokiu būdu (nurodoma, kad per klaidą) pateikė UAB „K.“ direktorei pasirašyti, o pastaroji, nekreipdama į dokumentų turinį, juos pasirašė. Pastebėtina, kad tiek R. G., tiek E. N. nebuvo pažįstamos su O. Ž., kaip jos nurodo, galbūt matė ją vos kelis kartus. Ir kaip jau paminėta, tokios operacijos buvo naudingos tik UAB „K.“, todėl neaišku ir byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad šios operacijos buvo naudingos taip pat ir UAB „K.“ ir UAB „S.“. Bylos duomenys patvirtina, kad neegzistuoja UAB „K.“ ir UAB „S.“ registrai, kuriuose būtų apskaityti ūkiniai finansiniai sandoriai su UAB „K.“. Paminėtina, kad tyrimui taip pat nebuvo pateikti ekspedijavimo paslaugas patvirtinantys dokumentai: sutartys su ekspedijavimo paslaugų vykdytojais, krovinio važtaraščiai, draudimo sutartys ir kt.
4.8. Taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmos instancijos teismas padarė bylos duomenimis pagrįstas išvadas dėl R. Ž. kaltės. Byloje esančių duomenų vertinti kitaip, nei įvertino pirmos instancijos teismas, skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija neturi pagrindo.
4.9. Aplinkybė, kad ne R. Ž. tvarkė buhalterinę UAB „K.“ apskaitą, o tam tikslui pasamdytos apskaitos paslaugas teikiančios įmonės buhalteris, nešalina R. Ž. atsakomybės, nes būtent jis, veikdamas sąmoningai, pateikė tiesos neatspindinčias (suklastotas) sąskaitas, kurių duomenys buvo įtraukti į įmonės apskaitos registrus. Kas konkrečiai sukūrė byloje aptariamus tikrovės neatspindinčius dokumentus (sąskaitas faktūras, kvitus), kaip tiksliai, kada jie buvo pateikti pasirašyti, byloje apklausti asmenys nenurodė, nes neprisiminė arba buvo nurodyta, kad įvyko klaida, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, tai neturi esminės reikšmės vertinant R. Ž. veiką. Tai, kad aptariami neįvykę paslaugų pirkimai nebuvo apmokėti, nepatvirtina apeliaciniame skunde nurodyto argumento, kad nuteistasis R. Ž. apie pirkimus nieko negalėjo žinoti, nes tokie pirkimai ir negalėjo būti apmokėti, nes jie realiai neįvykę.
4.10. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnį už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka iš tiesų atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą. Tuo tarpu pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą įmonės vadovas, kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, o ne tvarkymą.
4.11. Apskaitą įmonės vadovas gali vesti pats arba samdyti finansininkus. Jei ūkio subjekto vadovas pats tvarko buhalterinę apskaitą, tai už apgaulingą ar aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą atsako tik ūkio subjekto vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimas „Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai“). Kitu atveju jis gali būti tik šio nusikaltimo bendrininkas (organizatorius, kurstytojas). Įmonės vadovas vadovaujantis tarpinio vykdymo institutu taptų nusikaltimo vykdytoju tik tuo atveju, jei apgaulingai apskaitai vesti jis panaudotų nekaltą asmenį, t. y. asmenį, atsakingą už buhalterinės apskaitos tvarkymą, bet nežinantį apie tai, kad apskaitos dokumentai, kuriais remiantis tvarkoma buhalterinė apskaita, yra apgaulingi. Šioje byloje nustatyta, kad įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė apskaitos paslaugos teikiančios įmonės buhalterė. Kartu, kaip nustatyta byloje, ji žinojo apie apgaulingą jai pateikiamų sąskaitų pobūdį, todėl ji taip pat buvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn. Tokiu būdu R. Ž. veika turėjo būti papildomai kvalifikuojama pagal BK 22 str. 4 d., kaip organizatoriaus, tačiau toks kaltinimas jam pareikštas nebuvo, jis buvo pripažintas kaltu ne kaip nusikaltimo organizatoriaus, bet kaip šio nusikaltimo vykdytojas. Taigi, nors nuosprendyje R. Ž. vaidmuo padarant nusikaltimą nustatytas neteisingai, jo padaryta veika kvalifikuota teisingai, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo naikinti nuosprendį dėl R. Ž. nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.
5. Pagal BK 220 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas siekdamas išvengti mokesčių įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai.
5.1. R. Ž. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad UAB „K.“ Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2015 metus neteisingai apskaičiavo ir deklaravo apmokestinamąjį pelną ir pelno mokestį dėl buhalterinėje apskaitoje užfiksuoto paslaugų pirkimo iš UAB „S.“ ir UAB „K.“ pagal išrašytas sąskaitas faktūras. Šiuos duomenis perkėlė į Metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2015 m., kurią 2016-06-01 pateikė M. T. būdu neteisingai deklaravo mokėtiną į biudžetą pelno mokesčio sumą, vietoje turėtų deklaruoti 1795 Eur, deklaravo 823 Eur, taip nesumokant 972 Eur. Be to, nuteistas už tai, kad 2015 – 2016 m. PVM deklaracijose neteisingai deklaravo mokėtiną (grąžintiną) PVM į biudžetą, t.y., 2015 m. sumažino mokėtiną į valstybės biudžetą PVM 8126 Eur, 2016 m. 5241 Eur, t.y., 2015 m. neteisingai deklaravo 28717 Eur atskaitomą PVM iš biudžeto, kai dokumentais pagrįsta atskaita sudarė 20591 Eur, tokiu būdu neteisingai deklaravo 9379 Eur mokėtiną PVM į biudžetą, kai turėjo deklaruoti 17505 Eur. Taip pat ir 2016 m. deklaravo 10597 Eur mokėtino PVM į biudžetą, kai turėjo deklaruoti 15838 Eur. Tuo UAB „K.“ išvengė 14339 Eur mokesčių į valstybės biudžetą.
5.2. Pelno mokesčio įstatymo 57 straipsnio reglamentavimas reiškia, kad pelno mokesčio deklaracijoje turi būti pateikiami tokie duomenys, kokie apskaityti įmonės buhalterinėje apskaitoje. Neteisinga įmonės buhalterinė apskaita savaime suponuoja neteisingų duomenų įrašymą į pelno mokesčio deklaraciją. BK 220 straipsnyje numatyta nusikalstama veika yra tyčinė, o šiuo nagrinėjamu atveju matyti, kad tyčinė nuteistojo R. Ž. kaltė dėl neteisingų duomenų apie pajamas ir pelną pateikimo kildinama ne tik iš jo kaltės dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, bet ir iš siekio sumažinti mokėtiną į valstybės biudžetą PVM, kurį įgyvendino duodamas atitinkamus nurodymus buhalterinę apskaitą tvarkiusiai nuteistajai E. N.. Nors R. Ž. neigia, kad PVM deklaracijas teikė nuteistoji E. N., netikėti E. N. paaiškinimais teisėjų kolegija neturi pagrindo. Nuteistoji pakankamai detaliai paaiškino deklaracijų pildymo ir jų teikimo mechanizmą, t.y., kad deklaracijas pildydavo pagal pirminius duomenis, suvestus į sistemą bei Didžiąją knygą. Užpildytą deklaraciją paduodavo R. Ž., kuris jas koreguodavo taip, kaip jam atrodė tinkama. R. Ž. koreguodavo sumažindamas skaičius deklaracijos 25 eilutėje, koreguodavo pats arba E. N. pasakydavo žodžiu kokius skaičius įrašyti į deklaracijas. Šiuos jos paaiškinimus taip pat iš dalies patvirtino UAB „K.“ apskaitininke dirbusi R. M., nurodydama, kad deklaracijas turėdamos prisijungimą pildydavo E. N. ir R. G. pagal duomenis, kuriuos suvesdavo į programą „S.“, be to, R. G. taip pat patvirtino, kad pagal jos žodinį nurodymą UAB „K.“ deklaracijas teikė ir apskaitą tvarką E. N., kuri ir bendravo su R. Ž. visais klausimais (t. 1, b.l. 111). Pagrindo teigti priešingai įvertinus byloje esančių duomenų visumą, nėra. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl R. G. abejotinos veiklos įsteigiant UAB „S.“ ir UAB „K.“ bei jai tvarkant šių įmonių buhalterinę apskaitą, tačiau tai, kad R. G. buvo įvairių įmonių steigėja, direktorė ir buhalterė nepaneigia E. N. duotų paaiškinimų ir nesuteikia pagrindo jais abejoti nenustačius pagrindo teikti melagingus paaiškinimus prieš R. Ž.. Be to, šios aplinkybės nesuteikia pagrindo abejoti tuo, kad ne R. G. tvarkė UAB „K.“ apskaitą, ir tai, kad R. G. žodžiu įgaliojo savo dukrą E. N. tvarkyti UAB „K.“ apskaitą. Vertinant apeliacinio skundo argumentų visumą matyti, kad skunde akcentuojama ir norima pabrėžti, kad ne E. N., kurios paaiškinimus apeliantas vertina kaip formalius, o R. G. tvarkė UAB „K.“ apskaitą, ruošė ir pateikė deklaracijas, ir tik ji šiuo nagrinėjamu atveju yra atsakinga už kilusius padarinius. Šioje dalyje taip pat atkreiptinas dėmesys, kad buhalterinės apskaitos paslaugų sutartis (t.3, b.l. 124) UAB „K.“ pasirašė su UAB „T.“. Tai reiškia, kad UAB „K.“ buhalterinę apskaitą galėjo vesti ne tik R. G., bet ir bet kuris UAB „T.“ vadovo įgaliotas darbuotojas, tame tarpe ir E. N., kas ir buvo pagrįstai nustatyta šioje byloje.
6. Atsižvelgus į tai, kas aptarta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo R. Ž. ir gynėjos advokatės K. R. apeliacinį skundą atmesti.