- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-16
- Bylos Nr.
- e2-2559-514/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Volskytė
- Ieškovas
- J. B.
- Atsakovas
- R. M.
- Advokatai
- Vladimiras Tiurinas, Saulena Gasiūnienė
Įžanginė dalis
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. B. ieškinį atsakovui R. M. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 8 139,00 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2015 m. sausio 5 d. atsakovas surašė paprastąjį vekselį, pagal kurį įsipareigojo ieškovui sumokėti 8 139 Eur iki 2019 m. sausio 1 d. Atsakovas vekselyje nurodytos pinigų sumos nesumokėjo, todėl ieškovas kreipėsi į teismą dėl 8 139 Eur priteisimo. Ieškovas gyvena ir dirba Norvegijoje, kur jis 2010 m. rugpjūčio 30 d. už 25 000 Norvegijos kronų (toliau – NOK) nupirko istorinį automobilį Buick Riviera (1972 metų). 2010 m. spalio mėnesį šį automobilį transportavo iš Norvegijos į Lietuvą ir perdavė atsakovui, kad šis atliktų šio automobilio remontą. Už transportavimą sumokėjo 5 000 O. Š. susitarė, kad ieškovas automobiliui supirks reikiamas detales, o atsakovas jį suremontuos ir grąžins. Atsakovui perduotas automobilis laukė savo eilės remontui, o prasidėjus jo remontui, ieškovas siuntė pinigus keičiamoms automobilio detalėms – pagal atsakovo nurodymus 2012 m. gegužės 3 d. A. L. už detales persiuntė 16 723,43 O. D. buvo perduotos atsakovui, kad būtų įmontuotos į tvarkomą automobilį, tai patvirtina 2012 m. balandžio 16 d. susirašinėjimo programėlėje „Messenger“ išlikusios žinutės, kad atsakovas ieškovui nurodė už automobilio detales pinigus pervesti A. L.. 2013 m. rugpjūčio 17 d. atsakovo prašymu ieškovas atsakovui 2013 m. rugpjūčio 20 d. išsiuntė dar 7 150 NOK detalių pirkimui. 2014 m. rugsėjo mėnesį ieškovas paprašius parodyti, kaip atrodo jo remontuojamas automobilis, pamatė, kad automobilis visiškai išardytas, be to, ieškovo manymu, jis tapo neremontuojamas ir daug prastesnės būklės nei buvo pristatytas. Ieškovas ir atsakovas susitarė, kad atsakovas iš jo atpirks automobilį už tą kainą, kuri yra į jį investuota, t. y. automobilio pirkimo kainą, jo atgabenimo į Lietuvą bei detalių pirkimo išlaidas ir palūkanas. Tuo tikslu buvo surašytas vekselis 8 139 Eur sumai. Atsakovas vekselyje nurodytu terminu skolos negrąžino, todėl ją prašė išieškoti teismine tvarka.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, jog ieškovas, nupirkęs istorinį automobilį, su atsakovu susitarė, jog ieškovas investuos į šio automobilio pirkimą, savo jėgomis pargabens jį į Lietuvą, pateiks atsakovui remontui, investuos į detalių įsigijimą, atsakovas investuos į automobilį savo darbą, o gautą pelną abu pasidalins proporcingai investuotoms lėšoms. 2010 m. ieškovas su tuometine drauge L. B. iš norvego J. O. J. (kuris šio automobilio nebuvo įregistravęs, o prieš tai buvo nupirkęs iš kito norvego E. V. I.), nupirko automobilį Buick Riviera, automobilį pargabeno į Lietuvą ir perdavė automobilį atsakovui, kuris tuo metu dar neturėjo įmonės ir veikė kaip fizinis asmuo, remontuojantis automobilius. Ieškovas ir atsakovas susitarė dėl šio automobilio remonto. 2013 metais ieškovas atsakovo nurodytam asmeniui A. L. pervedė 2 192,13 Eur (7 569 Lt, konvertuojant iš 2 900 USD arba iš 16 723 NOK) detalių pirkimui, kurios buvo perduotos atsakovui, vėliau pervedė atsakovui 851,48 Eur (2 490 Lt, konvertuojant iš 7 000 NOK). Laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2014 m. atvykęs į Lietuvą pažiūrėti automobilio, perdavė atsakovui dar 2 000 Lt grynaisiais, tik tai patvirtinančių dokumentų neturi dėl pasitikėjimo, iš viso išleido automobiliui apie 7 250 Eur (25 000 Lt), įskaitant automobilio pirkimo 3 041 Eur (10 500 Lt, konvertuojant iš 25 000 NOK) ir pargabenimo išlaidas (608,20 Eur (2 100 Lt). Ieškovo prašymu 2014 m. rugsėjį atsakovas parodė remontuojamą automobilį, paaiškėjo, jog iš automobilio liko tik detalės, kurių atsakovas nebegalėjo surinkti. Atsakovas pasiūlė ieškovui sumokėti automobilio vertę pinigais, tokį susitarimą įformindamas vekseliu. Atsakovas vekselį išrašė laisva valia, pats pasirinkdamas mokėtinų palūkanų dydį ir pinigų sumokėjimo terminą, vekselis išrašytas už remontui paliktą ir faktiškai sugadintą automobilį, atsakovas savo įsipareigojimų nevykdė, todėl laikytina, kad jis pažeidė prievolę ir iš atsakovo ieškovui turi būti priteisiama 8 139 Eur skola pagal pateiktą vekselį.
Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad vekselis nebuvo pateiktas vykdyti, todėl jo galiojimas yra pasibaigęs, vekselis tapo paprastu skolos rašteliu, kuriuo kaip rašytiniu įrodymu įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi, todėl būtina nustatyti tarp šalių esantį teisinį santykį (sandorį), kurio pagrindu atsirado skolininko įsipareigojimas pagal skolinį dokumentą. Automobilio ieškovas atsakovui niekada nepardavė – neperdavė jam jokių dokumentų, atsakovas pirkimo–pardavimo sutarčių nepasirašinėjo, nes ieškovas to daryti negalėjo, nebūdamas teisėtu savininku. Atsakovas, pasirašęs vekselį tariamam automobilio įgijimui, jo taip ir negavo. Atsakovui nustojus vykdyti remonto veiklą, teko palikti garažų patalpas, todėl ieškovo palikto automobilio nebuvo kur sandėliuoti. Ieškovui buvo žinoma, kad automobilio formalaus perleidimo dokumentai nėra sutvarkyti, tačiau jokio susidomėjimo pas atsakovą likusiu turtu jis nerodė, elgėsi taip, lyg po vekselio pasirašymo automobilis jam nebepriklausytų, tolimesniu automobilio likimu nebesirūpino ir atsakomybės nebeprisiėmė, nors ieškovo naudai buvo perkamos detalės, atliekami remonto darbai. Atsakovo manymu, šalys susitarė dėl automobilio pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, tačiau tokia sutartis tarp šalių niekada nebuvo sudaryta, nuosavybės dokumentai atsakovai perduoti nebuvo, formaliai automobilio savininku atsakovas niekada netapo, todėl pareiga sumokėti sutarties kainą atsakovo nesaisto. Nuosavybės teisės į automobilį atsakovas nebuvo įgijęs, o ieškovas neįrodė, kad atsakovui buvo perduota galimybė automobilį valdyti, naudotis ir disponuoti. Ieškinyje nutylima apie tai, jog ieškovas su atsakovu niekada neatsiskaitinėjo už atliktus darbus, nors automobilio remonto sutartis nebuvo neatlygintinė. Ieškovui nustojus rūpintis savo turtu, atsakovas, privalėdamas atlaisvinti garažų patalpas, automobilį tolimesniam remontui perdavė A. L. Be to, neaišku, iš kokio faktinio bei teisinio santykio atsakovui kyla pareiga sumokėti ieškovui reikalaujamus 8 139 Eur. Jei ieškovas byloje įrodinėja patirtą žalą dėl netekto turto, tuomet jis turėtų pagrįsti tokią žalą atitinkamais įrodymais – vertinimais, paskaičiavimais, mokėjimo dokumentais, o vekselis nėra tinkama priemonė žalos apimčiai pagrįsti. Pažymėjo, jog ieškovas byloje nepateikė jokių dokumentų, įrodančių turto vertę nurodomu momentu. Taip pat nesutiko su ieškovo reikalavimu mokėti vekselyje nustatytas palūkanas, nes tarp ieškovo ir atsakovo jokie pinigų skolinimo santykiai neatsirado, be to, pareiga atsiskaityti už automobilį nekilo, nes sutartis, kurios užtikrinimui vekselis buvo išduotas, niekada nebuvo sudaryta.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė ieškinį atmesti atsiliepime į ieškinį nurodytais argumentais.
Ieškinys tenkinamas.
Dėl skolos priteisimo
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovo J. B. (buvusi pavardė – Miltenis) ir atsakovo R. M. buvo sudaryta žodinė sutartis, pagal kurią šalys susitarė, jog ieškovas investuos lėšas į istorinio automobilio pirkimą, automobilio transportavimą į Lietuvą, detales, atsakovas investuos į automobilį savo darbą, o gautą pelną abu pasidalins dalimis, proporcingai pagal kiekvieno iš šalių įdėtų investicijų dalį. Tuo tikslu ieškovas Norvegijoje už 3 041 Eur nupirko 1972 metų automobilį Buick Riviera, kurį savo lėšomis pargabeno į Lietuvą ir perdavė atsakovui. 2014 m. rugsėjo mėnesį, išaiškėjus, jog automobilis išardytas detalėmis ir atsakovas nebegali automobilio suremontuoti, šalys susitarė, kad atsakovas atlygins ieškovui automobilio vertę ir į automobilį investuotas lėšas (iš viso 8 139 Eur) iki 2019 m. sausio 1 d. pagal surašytą rašytinį įsipareigojimą (2015 m. sausio 5 d. paprastąjį vekselį).
Ieškovas reikalavimą atsakovui dėl 8 139 Eur skolos grindė atsakovo pasirašytu skolos rašteliu (vekseliu), pagal kurį atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui 8 139 Eur iki 2019 m. sausio 1 d. Tačiau vekselis kaip skolos dokumentas nepatvirtina, kad jo davėjas visais atvejais privalo sumokėti vekselio turėtojui vekselyje įrašytą sumą. Sutiktina su atsakovo atsiliepime išdėstytais argumentais, jog vekselis nebuvo pateiktas vykdyti, todėl vekselis tapo paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi, todėl būtina nustatyti tarp šalių esantį teisinį santykį (sandorį), kurio pagrindu atsirado skolininko įsipareigojimas pagal skolinį dokumentą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai dokumentas, įvardytas kaip vekselis, pagal įstatymą neturi vekselio galios, tai aplinkybes, kokio sandorio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas ir kad skolininkas yra skolingas kreditoriui, turi įrodyti taip teigiantis kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43-916/2017; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015). Toks dokumentas turi būti vertinamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, t. y. teismas turi įvertinti byloje esančių įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015 ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika). Atitinkamai atsakovas, remdamasi teisinio santykio (tam tikro sandorio) ir vekselyje įtvirtintos prievolės teisiniu ryšiu, gali pateikti įrodymais pagrįstus materialinio pobūdžio prieštaravimus, savo nesutikimo su ieškiniu motyvus grįsdamas prievolės pasibaigimu ar kitomis jos nebuvimą patvirtinančiomis aplinkybėmis.
Šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytais paaiškinimais, atstovų paaiškinimais teismo posėdžių metu nustatytos aplinkybes sudaro pagrindą išvadai, kad 2015 m. sausio 5 d. vekselį, pagal kurį atsakovas įsipareigojo iki 2019 m. sausio 1 d. sumokėti 8 139 Eur ieškovui, atsakovas pasirašė kaip reikalavimo įvykdymo užtikrinimo priemonę, bet ne siekiant užtikrinti automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą kaip nurodo atsakovas.
Ieškovo nurodytas aplinkybes dėl automobilio remonto patvirtina nuolatiniai susirašinėjimai, vykę ne tik tarp ieškovo ir atsakovo, bet ir tarp kitų asmenų, automobilio Buick Riviera fotografijos, darytos automobiliui esant pas atsakovą. Šalių rašytiniais ir atstovų paaiškinimais nustatyta, kad tarp šalių buvo sudarytas žodinis susitarimas, pagal kurį ieškovas investavo lėšas į istorinio automobilio pirkimą, transportavimą į Lietuvą, detalių automobiliui pirkimą, o atsakovas turėjo automobilį suremontuoti, kad vėliau jį būtų galima parduoti, o gautą pelną abu pasidalinti dalimis, proporcingai pagal kiekvieno iš šalių įdėtų investicijų dalį. Realizuodamas šį susitarimą, ieškovas nupirko automobilį Buick Riviera, savo lėšomis jį pargabeno į Lietuvą ir perdavė atsakovui, kuris automobilį remontavo ieškovo lėšomis nupirktomis detalėmis. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovui ieškovas pagal atsakovo nurodymus 2012 m. gegužės 3 d. A. L. už detales persiuntė 16 723,43 NOK, detalės buvo perduotos atsakovui, kad būtų įmontuotos į tvarkomą automobilį, tai patvirtina 2012 m. balandžio 16 d. susirašinėjimo programėlėje „Messenger“ išlikusios žinutės, kad atsakovas ieškovui nurodė už automobilio detales pinigus pervesti A. L.. 2013 m. rugpjūčio 17 d. atsakovo prašymu ieškovas atsakovui 2013 m. rugpjūčio 20 d. išsiuntė dar 7 150 NOK detalių pirkimui. Buvus tokį susitarimą, iš dalies įrodo atsakovo valdomos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ socialinio tinklo paskyroje patalpintos atsakovo žinioje buvusio ieškovui priklausančio automobilio nuotraukos.
Tarp ieškovo ir atsakovo susiklosčiusių faktinių sutartinių santykių turinys patvirtina, kad šiems santykiams identifikuoti ir jų teisiniam reguliavimui, teisinei apsaugai užtikrinti negalima vadovautis Civilinio kodekso nuostatomis, susijusiomis su transporto priemonės pirkimo-pardavimo, rangos, jungtinės veiklos (partnerystės) sutarčių sudarymu ir vykdymu, nes tarp šalių susiklostę sutartiniai santykiai neatitinka įstatymo nustatytų šioms sutartims keliamų imperatyvių turinio ir formos reikalavimų. Todėl nagrinėjamu atveju teismas vadovaujasi CK 6.156 straipsnio 1 dalies nuostata, jog šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams, taip užtikrinant dispozityvumo principo įgyvendinimą. Jeigu kai kurių sutarties sąlygų nereglamentuoja nei įstatymai, nei šalių susitarimai, tai jas ginčo atveju nustato teismas remdamasis papročiais, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, įstatymų ar teisės analogija (CK 6.156 straipsnio 6 dalis).
Tarp šalių kilęs ginčas dėl susitarimo turinio bei jo sąlygų, turi būti aiškinamas, nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, siekiamus tikslus, vertinant atliktus veiksmus. Iš į bylą pateikto šalių susirašinėjimų elektroniniu paštu, „Messenger“ programėle matyti, kad ieškovas ir atsakovas pakankamai aktyviai bendravo aptardami automobilio Buick Riviera įsigijimo, remonto, detalių įsigijimo, lėšų detalėms pirkti ir pervedimų klausimus, vėliau – transporto priemonės perregistravimo, jos perleidimo klausimus. Aptartos aplinkybės formuoja teismo įsitikinimą, kad tarp šalių buvo susitarimas, ketinimas kurti bendrą verslą – suremontuoti istorinį automobilį ir iš šios veiklos gauti pajamas ir tik atsakovui nevykdant susitarimo dėl automobilio remonto buvo tariamasi dėl automobilio liekanų perdavimo atsakovui.
Ieškovo pateiktas šalių susirašinėjimo turinys apie keičiamas detales, remonto eigą, vekselio turinį patvirtina ieškovo nurodytas aplinkybes, jog atsakovas, įsipareigojęs automobilį suremontuoti, to nepadarė, atsakovas pripažino, jog automobilio nebegali surinkti 2014 m. rugpjūčio 20 d. per programėlę „Messenger“ nurodęs, jog automobilį jam „surinkti sunkiausias variantas“, pats pasiūlė įvertinti automobilį pinigais ir surašyti vekselį ar notarinę sutartį už tą sumą (šalių susirašinėjimo 28 skaidrė), t. y. atsakovas pats pasiūlė atlyginti ieškovui automobilio vertę pinigais. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovo įsipareigojimas sumokėti 8 139 Eur kilo šalių sudarytos automobilio remonto sutarties pagrindu, šis atsakovo pasirašytas dokumentas vertintinas kaip šalių susitarimas dėl nuostolių už automobilį atlyginimo, būtent ieškovo investuotų lėšų sumokėjimui užtikrinti. Toks šalių susitarimas dėl nuostolių atlyginimo įformintas vekseliu neprieštarauja įstatymui.
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, jog šalys susitarė dėl automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, tačiau teismo posėdžio metu atsakovo atstovas sutiko su ieškovo atstovės argumentais, jog šalis siejo verslo, o ne pirkimo-pardavimo santykiai. Atsakovo teiginius dėl automobilio pirkimo-pardavimo paneigia paties atsakovo laiškai ieškovui, siūlymas perregistruoti automobilį atsakovo siūlomiems asmenims, vekselio surašymas, atsakovo 2015 m. gegužės 3 d. laiškas ieškovui, jog perleido automobilį kitam asmeniui A. L., po ko, ieškovui užklausus šio asmens, ką jie padarė su automobiliu BuickRiviera, A. L. atsakė, jog iškeitė į kitą automobilį (Camaro). Taigi automobilis buvo atsakovo žinioje, todėl atsakovas privalėjo jį saugoti iki jo perdavimo ieškovui arba kitokio šalių susitarimo (CK 6.43 straipsnis).
Nustačius, kad ieškovo atsakovui perduotas automobilis Buick Riviera išardytas dalimis, t. y. faktiškai kaip turtas sugadintas, atsakovui kyla pareiga atlyginti ieškovo nuostolius, susijusius su automobilio pirkimu, transportavimu ir išlaidomis remontui (CK 6.41 straipsnio 2 dalis, 6.245 straipsnio 1 dalis).
Atsakovas nesutinka su ieškovo reikalavimu priteisti 8 139 Eur sumą, nurodydamas, kad neturi pareigos atsiskaityti už automobilį, nes jokio sandorio dėl automobilio remonto nesudarė, o galiojančio dokumento dėl skolos nėra, kad pateiktas vekselis yra niekinis ir negaliojantis, neegzistuojantis kaip skolos dokumentas, tačiau aplinkybių, jog remontui perduoto automobilio ieškovui negrąžino ir jo neišsaugojo, neginčijo. Atsakovo argumentus, jog sandorio dėl automobilio remonto nesudarė, paneigia šalių susirašinėjimo per „Messenger“ programėlę turinys dėl remonto eigos, detalių ir lėšų remontui, todėl teismas tokius atsakovo argumentus atmeta.
Ieškovo reikalaujamą sumą sudaro jo patirtos 7 250 Eur išlaidos (automobilio pirkimo kaina, atgabenimo į Lietuvą išlaidos bei išlaidos detalių pirkimui) bei 2 procentų dydžio metinės palūkanos, apskaičiuotos už ketverius metus.
Analizuojant susirašinėjimą el. laiškais ir „Messenger“ programėle, matyti, kad šalių santykiai buvo pakankamai draugiški, neformalūs, grįsti abipusiu pasitikėjimu. Pinigų pervedimai ir pinigų sumos perdavimas atsakovui grynais pinigais, žodiniai susitarimai dėl ieškovo įsigyto automobilio transportavimo į Lietuvą, perdavimo atsakovui, aktyvus bendravimas, tarimasis automobilio remonto, detalių pirkimo klausimais, patvirtina, kad ieškovas pasitikėjo atsakovu. Nustatyta, jog iniciatyva dėl vekselio surašymo buvo iš atsakovo pusės atsakovas, negalėdamas suremontuoti automobilio, pats pasiūlė ieškovui suskaičiuoti, kokią ieškovo investuotą pinigų sumą., atsakovas niekada neginčijo, kad pavertė istorinį automobilį metalo laužu, ir, nesugebėdamas pateikto automobilio suremontuoti ir perduoti jį atgal ieškovui bent jau tokios pat būklės, koks buvo perduotas, pats ir įsipareigojo atlyginti nuostolius ieškovui. Į bylą nepateikta šalių susirašinėjimo, kitų rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas nesutiko su ieškovo nurodyta grąžintina 8 139 Eur suma ar būtų prieštaravęs šios sumos dydžiui ar jos pagrįstumą būtų ginčijęs. Be to, iš susirašinėjimų „Messenger“ programėle turinio matyti, kad šalys diskutavo dėl vekselio termino, pats atsakovas klausė ieškovo dėl vekselio ketverių metų termino tinkamumo, siūlė išskaidyti mokėjimą dalimis už metalo laužu virtusį automobilį, du kartus surašė vekselį ir siuntė el. laiškais ieškovui patikrinti, ar „viskas gerai“, užtikrindamas, jog vekselio neprireiks, galiausiai, ieškovui, trumpam sugrįžus į Lietuvą, pats atnešė surašytą vekselį ieškovui į namus, o 2018 m. žadėjo grąžinti skolą „su kaupu“. Iš pokalbių „Messenger“ programėle matyti, jog ieškovas siekė atgauti į automobilį investuotas lėšas, o atsakovas išsakytiems teiginiams prieštaravimų nereiškė. Ieškovas su atsakovo nurodytu pinigų grąžinimo terminu sutiko. Šalių susirašinėjimai buvo konkretūs, šalys suvokė pokalbių turinį, aiškiai išreiškė savo valią dėl grąžintinos sumos dydžio ir terminų, įstatymas nedraudžia šalims susitarti dėl palūkanų skaičiuotinų už vekselio sumą. Be to, ieškovo turėtas išlaidas patvirtina pateikti duomenys apie panašaus automobilio vertę, mokėjimo dokumentai, įrodymai apie transportavimo išlaidas, todėl ieškovo reikalavimas priteisti 8 139 Eur pagrįstas ir tenkinamas.
Atsakovo nurodoma aplinkybė, kad vekselio gavėjas neįgyvendino vekselio ĮPVĮ nustatyta tvarka pagal įstatymus nėra pagrindas pasibaigti jame nurodytai vekselio davėjo pareigai sumokėti pinigus. Ir nors nagrinėjamoje byloje vekselis neturi paprastojo vekselio galios, tačiau tai nereiškia, kaip kad tvirtina atsakovas, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas –2014 m. rugpjūčio 20 d. šalių susitarimas dėl tarpusavio atsiskaitymo. Šalims nutraukus susitarimą dėl bendros veiklos, ieškovas tokį dokumentą (vekselį) gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą.
Atkreipiamas dėmesys į tai, kad ieškovas prašė priteisti 8 139 Eur skolą pagal vekselį, išduotą sutartinių santykių pagrindu, todėl atsakovas turi įrodyti vekselio ydingumą. Atsakovas parašė vekselį kuriame besąlygiškai įsipareigojo ieškovui sumokėti vekselyje įrašytą pinigų sumą, ir atsižvelgiant į tai, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymu nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais, taip pat gera verslo praktika, sąžiningumo, teisingumo principų įgyvendinimu, teismas daro išvadą, kad atsakovas pažeidė šalių susitarimą grąžinti iki 2019 m. sausio 1 d. sutartą 8 139 Eur sumą (7 250 Eur skolos sumą su 2 procentų dydžio metinėmis palūkanomis), ši suma išieškotina teismine tvarka.
Atsakovas delsia įvykdyti savo piniginę prievolę ieškovui, todėl ieškovui iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 1 423 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro:183,00 Eur žyminis mokestis,1 150 Eur advokato pagalbos išlaidos ir 90 Eur vertimo paslaugų išlaidos. Kaip matyti iš ieškovo pateiktų dokumentų (2019 m. balandžio 25 d. mokėjimo nurodymo Nr.5208148, 2019 m. birželio 13 d. sąskaitos už teisines paslaugas ir 2019 m. birželio 17 d. mokėjimo nurodymo kopijų), ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 1 150 Eur išlaidas už advokatės pagalbą:150 Eur už teismo įsakymo parengimą,700 Eur už ieškinio parengimą bei 300 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose. Viešosios įstaigos „Saulės rytas“ 2019 m. rugsėjo 9 d. kasos pajamų orderio kvito SRP Nr. 1845 kopijos duomenys patvirtina, jog ieškovas turėjo 90 Eur išlaidų už vertimo paslaugas. Teismas pripažįsta šias išlaidos būtinomis, protingomis ir pagrįstomis, jų dydis neviršija išlaidų, numatytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85(Lietuvos Respublikos teisingumo ministro2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), be to, procesinių dokumentų parengimo išlaidos yra žymiai mažesnės, nei numatyta Rekomendacijose, jų mažinti nėra pagrindo, todėl jos visa apimtimi priteisiamos ieškovui iš atsakovo(CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškovo J. B. ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui J. B. iš atsakovo R. M.139,00 Eur(aštuonių tūkstančių vieno šimto trisdešimt devynių eurų 00 ct) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. gegužės 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir1 423,00Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų dvidešimt trijų eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.