- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-05
- Bylos Nr.
- e2S-1029-826/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05500-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Dobrovolskis
- Ieškovas
- G. G.
- Atsakovas
- G. A.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis, veikdamas Šiaulių apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. G. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. liepos 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-743-841/2024 pagal ieškovo G. G. ieškinį atsakovei G. A., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir pagal atsakovės priešieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, vaiko daiktų perdavimo ir kompensacijos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pirmosios instancijos teisme gautas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriuo jis prašo teismo: pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-16178-841/2023 nustatytą laikiną ieškovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką nustatant, jog: tėvas su vaiku susitinka pirmą ir trečią mėnesio šeštadienį ir sekmadienį pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitos šalių bendrai sutartos vietos 11 val. ir grąžina vaiką sekmadienį 18 val. į vaiko gyvenamąją ar kitą šalių bendrai sutartą vietą; arba: tėvas su vaiku susitinka pirmą ir trečią mėnesio sekmadienį 11 val. pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios ar kitos šalių bendrai sutartos vaiko buvimo vietos ir grąžina vaiką iki 16 val. į vaiko gyvenamąją ar kitą šalių sutartą vietą.
2. Prašymo pagrindu nurodytos aplinkybės, jog nustatyta laikina bendravimo tvarka yra nepakankama ir ydinga, todėl keistina, be to, atsakovė nustatytos bendravimo tvarkos nesilaiko, riboja vaiko galimybę matytis su tėvu.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Šiaulių apylinkės teismas 2024 m. liepos 17 d. nutartimi ieškovo prašymo dėl laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo netenkino.
4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog susitikimai su vaiku vyksta atsakovei dalyvaujant. Teismo patvirtintoje bendravimo su vaiku laikinojoje tvarkoje yra numatytos ir kitos galimybės – ieškovas gali bendrauti su vaiku dalyvaujant trečiajam asmeniui, kuriuo atsakovė pasitiki, arba psichologui, arba Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui. Kaip matyti iš ieškovo pateikto teismui prašymo, ieškovas nesikreipė į atsakovę, kad galėtų bendrauti su vaiku dalyvaujant trečiajam asmeniui, nėra duomenų, kad ieškovas kreipėsi į psichologą ar vaiko teisių apsaugos instituciją. Vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje buvo konstatuota, kad vaikas nuo tėvo yra atpratęs, todėl reikalingas laikas ryšiui atnaujinti, tačiau duomenų, kad ieškovas tokias pastangas dėjo, su prašymu teismui nepateikta. Taigi, ieškovas neišnaudojo visų nustatytos bendravimo tvarkos galimybių. Pažymėtina, kad iš į bylą pateikto šalių susirašinėjimo matyti, kad susitikimai su vaiku nevyksta ne vien dėl nuo atsakovės priklausančių priežasčių, bet ir dėl paties ieškovo negalėjimo atvykti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskirajame skunde ieškovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pakeisti pirmosios instancijos teismo 2023 m. gruodžio 4 d. nutartimi nustatytą laikiną ieškovo ir vaiko bendravimo tvarką nustatant ją taip: tėvas su vaiku susitinka pirmą ir trečią mėnesio šeštadienį ir sekmadienį pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitos šalių bendrai sutartos vietos 11 val. ir grąžina vaiką sekmadienį 18 val. į vaiko gyvenamąją ar kitą šalių bendrai sutartą vietą; arba: tėvas su vaiku susitinka pirmą ir trečią mėnesio sekmadienį 11 val. pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios ar kitos šalių bendrai sutartos vaiko buvimo vietos ir grąžina vaiką iki 16 val. į vaiko gyvenamąją ar kitą šalių sutartą vietą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Pirmosios instancijos teismo nustatyta laikinoji bendravimo tvarka yra visiškai neefektyvi, t. y. ieškovas ne tik negali realizuoti savo kaip tėvo teisės matytis bei bendrauti su vaiku, ieškovas negali ir tinkamai stiprinti ryšio su vaiku, kadangi atsakovė sąmoningai ir sistemingai sudaro tam kliūtis (atsakovė vyksta į darbo komandiruotes su vaiku, nesuteikia informacijos apie komandiruočių laiką, pasimatymų metu atsakovė užgaulioja ieškovą, siekdama sukelti konfliktą).
5.2. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog jis neišnaudojo visų galimybių bendrauti su nepilnamečiu vaiku dalyvaujant vaiko teisėms atstovaujančios institucijos atstovams ar psichologui. Ieškovas domėjosi dėl galimybės matytis su vaiku dalyvaujant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovui, psichologui. Tiek vienu, tiek kitu atveju tai yra sudėtinga, kadangi rasti laisvų Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistų ir (ar) psichologų savaitgaliais yra beveik neįmanoma.
5.3. Pirmosios instancijos teismas iš esmės nepasisakė dėl antrosios bendravimo tvarkos alternatyvos, t. y. kad ieškovas galėtų matytis su vaiku vieną savaitgalio dieną – sekmadienį vietoje dviejų dienų, tačiau ilgesnį laiką. Pirmosios instancijos teismas tik pasisakė dėl ieškovo galimybės matytis su vaiku nedalyvaujant ieškovei, o tai iš esmės negali būti laikoma tinkamu ieškovo prašymo išnagrinėjimu.
5.4. Šiuo metu nustatyta laikinoji bendravimo tvarka savo esme pažeidžia vaiko, tėvo bei vaiko senelių teisę matytis, bendrauti ir kartu leisti laiką.
Atsiliepimas
6. Atsakovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, jame prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, pridėti prie bylos papildomus įrodymus. Atsiliepime nurodyti šie motyvai:
6.1. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo turi būti grindžiamas naujomis aplinkybėmis. Ieškovas nenurodo jokių naujų, pasikeitusių aplinkybių, kurios patvirtintų būtinybę pakeisti jau pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nutartis niekaip neapriboja ir netgi suteikia galimybę ieškovui bendrauti su vaiku, tačiau pats ieškovas nevykdo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir nebendrauja su vaiku.
6.2. Atsakovė pažymi, kad ne ji, o būtent ieškovas nevykdo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovas iki skundžiamos nutarties priėmimo bendrauti su vaiku turėjo 22 dienas (neskaičiuojant atsakovės komandiruočių, savaitgalių), tačiau bendravo tik 3 dienas.
Žemesnės instancijos teismas
6.3. Pirmosios instancijos teismas nustatė laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, sudarydamas sąlygas atkurti ryšį su dukra. Tačiau tėvas nesidomėjo bendravimu su vaiku ir neatkūrė bendravimo su juo, todėl tėvo ir vaiko bendravimas negali būti plečiamas pagal ieškovo norus, o ne vaiko interesus.
Šalies argumentai
6.4. Ieškovas savo prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo neatsižvelgia į vaiko būseną ir sveikatą, vaiko dienos režimą, kas visiškai neatitinka vaiko gerovės ir interesų. Ieškovas tik nori atplėšti vaiką, neatsižvelgdamas į tai, kad tai turi būti daroma palaipsniui. Todėl tokio ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkinimas būtų tik vaiko žalojimas ir gąsdinimas, tai vaikui sukeltų dar didesnių sveikatos bėdų, nei jau yra sukėlusi ieškovo motina ir pats ieškovas.
6.5. Ieškovas nepagrįstai siekia išvengti trečiojo asmens dalyvavimo jo bendravime su vaiku. Pirmosios instancijos teismas, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, jau įvertino, kad trečiojo asmens dalyvavimas bendraujant tėvui ir vaikui šiuo atveju yra reikalingas. Ieškovas nenurodo jokių pasikeitusių aplinkybių.
6.6. Ieškovas nurodo apie tariamai netinkamą atsakovės ir jos draugo elgesį tėvui bendraujant su vaiku, tačiau dėl to nepateikia jokių įrodymų.
6.7. Ieškovas, manantis, kad atsakovės ar jos draugo elgesys tariamai netinkamas, turi teisę bendrauti su vaiku dalyvaujant psichologui arba vaiko interesus ginančios institucijos atstovui. Nors ieškovas nurodo, kad tariamai tokios galimybės yra apsunkintos, tačiau net nepateikia jokių įrodymų, kad jis kreipėsi dėl šių asmenų dalyvavimo ir kad tiek psichologai, tiek vaiko teises ginančios institucijos atstovai atsisakė dalyvauti tokiuose susitikimuose.
6.8. Ieškovas nepagrįstai nurodo apie tai, kad jo siūloma tvarka būtų užtikrinta vaiko teisė matytis su seneliais. Laikinosios apsaugos priemonės buvo nustatytos ieškovo, o ne senelių atžvilgiu. Šioje civilinėje byloje apskritai nėra keliamas klausimas dėl senelių teisės matytis su vaiku, ieškovas nepateikia jokių įrodymų, kad seneliams buvo neleidžiama matytis su vaiku.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos
8. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013)
9. Atsakovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė papildomus įrodymus: atsakovės susirašinėjimą su ieškovu, pažymas apie atsakovės pajamas, vaiko darželyje nuotraukas, medicininius dokumentus, vertinimo anketą. Kadangi šiais įrodymais atsakovė grindžia atsiliepimo į atskirąjį skundą pagrindu nurodytas aplinkybes, įrodymai pridėtini prie bylos.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
10. Iš byloje esančių įrodymų bei pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių matyti, jog pirmosios instancijos teismas 2023 m. gruodžio 4 d. nutartimi nustatė tokią laikinąją ieškovo bendravimo su vaiku tvarką: tėvas su vaiku susitinka pirmą ir trečią mėnesio šeštadienį ir sekmadienį nuo 16 val. iki 18 val. vaiko gyvenamojoje vietoje arba viešoje vietoje, būtinai dalyvaujant vaiko motinai ir būtinai dalyvaujant arba trečiajam asmeniui, kuriuo atsakovė pasitiki, arba psichologui, arba Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui.
11. Ieškovas pateikė prašymą pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti, jog tėvas su vaiku susitinka pirmą ir trečią mėnesio šeštadienį ir sekmadienį pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitos šalių bendrai sutartos vietos 11 val. ir grąžina vaiką sekmadienį 18 val. į vaiko gyvenamąją ar kitą šalių bendrai sutartą vietą; arba: tėvas su vaiku susitinka pirmą ir trečią mėnesio sekmadienį 11 val. pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios ar kitos šalių bendrai sutartos vaiko buvimo vietos ir grąžina vaiką iki 16 val. į vaiko gyvenamąją ar kitą šalių sutartą vietą.
Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
12. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta pakeisti taikytą laikinąją apsaugos priemonę – laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką.
13. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). CPK 384 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teismas, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgdamas į sutuoktinių, vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas CK 3.65 straipsnyje. Kasacinio teismo išaiškinta, kad šios teisės normos tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020, 28 punktas). CPK 148 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita.
14. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi, tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą ir tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).
15. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismo 2023 m. gruodžio 4 d. nutartimi nustatyta, jog ieškovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį po kelias valandas dalyvaujant atsakovei arba kitiems minėtoje teismo nutartyje nurodytiems asmenims.
16. Ieškovas savo prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės motyvavo tuo, jog atsakovė nesilaiko nustatytos laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos (atsakovė išvyksta į darbo komandiruotes su nepilnamečiu vaiku, neinformuoja ieškovo apie grįžimą, ieškovo neinformuoja apie dirbamą darbą bei apie tai, kas atsakovės darbo metu prižiūri nepilnametį vaiką, pasimatymų su nepilnamečiu vaiku metu atsakovė su savo draugu užgaulioja ieškovą, siekdama sukelti konfliktą), ir tuo, jog nustatyta laikina bendravimo tvarka apriboja artimųjų giminaičių bendravimą su nepilnamečiu vaiku.
17. Atsakant į ieškovo argumentus dėl atsakovės darbo komandiruočių, pažymėtina, jog atsakovė per visą laikotarpį nuo 2023 m. gruodžio mėnesio tik kelis kartus vyko į komandiruotes, dėl ko ieškovas neturėjo galimybės pasimatyti su nepilnamečiu vaiku. Taip pat atsakovė turi pareigą dirbti ir išlaikyti savo vaiką, todėl jos darbo grafiko specifika nėra pagrindas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovė taip pat neturi pareigos informuoti ieškovo, kokį darbą ji dirba, tačiau su atsiliepimu atsakovė pateikė pažymas apie savo darbovietę bei gaunamas pajamas. Taip pat atsakovė pateikė fotonuotraukas, patvirtinančias, jog komandiruočių metu nepilnametis vaikas lanko ugdymo įstaigą ir yra prižiūrimas.
18. Pasisakant dėl ieškovo nurodytų aplinkybių, jog atsakovė piktybiškai nesilaiko nustatytos laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, pažymėtina, jog atsakovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame išsamiai išdėstė aplinkybes, susijusias su ieškovo ir nepilnamečio vaiko bendravimu, ir pateikė įrodymus (susirašinėjimo SMS ištraukas). Iš pateiktų įrodymų matyti, jog tiek ieškovas, tiek atsakovė negeba geranoriškai susitarti dėl ieškovo pasimatymų su nepilnamečiu vaiku. Reguliarūs ieškovo pasimatymai su nepilnamečiu vaiku nevyksta dėl abiejų tėvų gyvenimo aplinkybių, todėl nesutiktina nei su ieškovu, nei su atsakove, jog išimtinai tik vienas iš tėvų yra atsakingas dėl netinkamai vykdomos laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos.
19. Tačiau apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tai, jog tiek ieškovas, tiek atsakovė neginčija aplinkybės, jog šalių santykiai yra itin konfliktiški (tai patvirtina ir pateikti įrodymai), ir įvertinęs tai, jog pasimatymų su nepilnamečiu vaiku metu visada dalyvauja atsakovė, daro išvadą, jog yra būtina ir reikalinga pakeisti nustatytą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, siekiant išimtinai apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus bendrauti su tėvu ramioje aplinkoje, jaustis saugiai, negirdint tėvų konfliktų ir juose nedalyvaujant, kartu užtikrinant ieškovui galimybę sustiprinti ryšį su nepilnamečiu vaiku, nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 34 punktas).
20. Pasisakant dėl pirmosios instancijos teismo argumentų, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog būtų kreipęsis į psichologą ar vaiko teises ginančią instituciją, kad pasimatymuose su nepilnamečiu vaiku dalyvautų kitas atstovas, pažymėtina, jog byloje nėra įrodymų, jog ieškovas negeba pasirūpinti nepilnamečiu vaiku ar daro jam neigiamą įtaką ar žalą. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, sprendimas, kad pasimatymuose su nepilnamečiu vaiku dalyvautų atsakovė ar kitas asmuo, priimtas tik dėl susilpnėjusio nepilnamečio vaiko ir tėvo ryšio. Šiuo metu nustatyta, jog ieškovas su nepilnamečiu vaiku jau yra bendravęs ne vieną kartą, vaikas yra vyresnio amžiaus nei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu, todėl nesant jokių kitų įrodymų, jog mamos ar kitų asmenų dalyvavimas pasimatymų metu yra būtinas, darytina išvada, kad nėra kliūčių nustatyti, jog ieškovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja be pašalinių asmenų.
21. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su ieškovu, jog nustatyta laikina bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka nėra pakankama, kadangi tėvas su nepilnamečiu vaiku bendrauja tik dvi valandas, kas sudaro 8 valandas per mėnesį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia itin apribota bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka ne skatina tėvo ir nepilnamečio vaiko santykio sustiprėjimą, o atvirkščiai, silpnina tarpusavio ryšį. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo prašoma nustatyti laikina bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka kas antrą savaitgalį su nakvyne laikytina per daug intensyvia, įvertinus mažą vaiko amžių bei byloje nustatytas aplinkybes, jog ieškovo ir nepilnamečio vaiko ryšys dar nėra pakankamai atkurtas ir sustiprėjęs.
22. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytina ieškovo siūloma alternatyvi laikina bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka – tėvas su vaiku susitinka pirmą ir trečią mėnesio sekmadienį 11 val. pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios ar kitos šalių bendrai sutartos vaiko buvimo vietos ir grąžina vaiką iki 16 val. į vaiko gyvenamąją ar kitą šalių sutartą vietą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pasimatymai su tėčiu kas antrą sekmadienį be nakvynės pereinamuoju laikotarpiu ir nedalyvaujant pašaliniams asmenims, siekiant sustiprinti nepilnamečio vaiko ir tėvo ryšį, labiausiai atitinka tiek nepilnamečio vaiko interesus atkurti ir išlaikyti artimą ryšį su tėvu, tiek tėvo interesus dalyvauti vaiko gyvenime ir juo rūpintis.
23. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylos procesinės baigties
24. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimą (CPK 144 straipsnis, 148 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – prašymas tenkintinas iš dalies (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. liepos 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės –ieškovo G. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkinti iš dalies.
Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-16178-841/2023 nustatytą laikinąją ieškovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką nustatant, jog:
1. Ieškovas G. G. su nepilnamečiu vaiku A. G. bendrauja pirmą ir trečią mėnesio sekmadienį 11 val. pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios ar kitos šalių bendrai sutartos vaiko buvimo vietos ir grąžindamas vaiką iki 16 val. į vaiko gyvenamąją ar kitą šalių sutartą vietą.
Kitos prašymo dalies netenkinti.