Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. Z. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. lapkričio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-5238-339/2021 pagal pareiškėjo E. Z. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė G. M., R. Z., bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Grizenta“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

13. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

14. Šiuo atveju spręstina dėl ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias antstolio veiksmus, vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

15. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė apeliacinės instancijos teismui 2021 m. gruodžio 3 d. patvarkymą dėl turto aprašo pakeitimo, kuriuo antstolė G. M. nustatė turto aprašu (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)) taikytą apribojimą piniginių lėšų sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini) – 850,16 Eur laisvai disponuojamą sumą, kurią asmuo gali disponuoti per vieną mėnesį (gaunamo darbo užmokesčio dydžiui).

16. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, numato ribojimo išlygas. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).

17. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė antstolės priimtą dokumentą, kuris dar nebuvo priimtas pirmosios instancijos teismui priėmus skundžiamą nutartį. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta 2021 m. lapkričio 30 d., o apelianto pateiktas patvarkymas dėl turto aprašo pakeitimo – 2021 m. gruodžio 3 d., todėl šis įrodymas pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui negali turėti jokios įtakos, atsižvelgiant ir į tai, kad vertinamos faktinės aplinkybės bei įrodymai teismo nutarties priėmimo metu. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus spręstina, kad nėra pagrindo taikyti bendrosios taisyklės (CPK 314 straipsnis) išimtį ir apelianto pateiktą 2021 m. gruodžio 3 d. patvarkymą dėl turto aprašo pakeitimo atsisakytina priimti.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

18. Nustatyta, kad antstolė G. M. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0185/20/01275 pagal Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. spalio 8 d. priimtą nutartį civilinėje byloje Nr. e2-4938-344/2021, kuria teismas tenkino ieškovės BUAB „Grizenta“ nemokumo administratorės UAB „Bankroto eiga“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovės BUAB „Grizenta“ nemokumo administratorės ieškinį atsakovui E. Z. dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir žalos atlyginimo. Nutartimi teismas nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo E. Z. turtui ir areštuoti pareikšto 33500 Eur reikalavimo ribose atsakovui E. Z. nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą, o jo nesant, areštuoti atsakovui priklausančias pinigines lėšas, esančias bankų ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, taip pat esančias pas trečiuosius asmenis, nutartį nurodė vykdyti skubiai.

19. 2021 m. spalio 12 d. antstolė sudarė turto aprašą (toliau – Aprašas), papildytą 2021 m. spalio 13 d. priimtu patvarkymu dėl turto aprašo pakeitimo, ir areštavo: pareiškėjo vardu registruotą transporto priemonę – automobilį VOLVO XC60, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (9000 Eur vertės); banko sąskaitas (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nustatė laisvai disponuojamą sumą 628,34 Eur (nedarbo draudimo išmoka paskirta nuo 2021 m. gegužės 4 d. iki 2022 m. vasario 3 d.); Orlaivį (duomenys neskelbtini); bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise pareiškėjui ir jo sutuoktinei priklausantį, pareiškėjo sutuoktinės R. Z. vardu registruotą, įgytą pagal 2001 m. spalio 5 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 Eur vertės), ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. yra (duomenys neskelbtini) (1 Eur vertės), esančius (duomenys neskelbtini); pareiškėjo sutuoktinei R. Z. priklausančią transporto priemonę – automobilį BMW 118D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (500 Eur vertės), banko sąskaitas (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso aprašyto turto vertė 9502 Eur. Antstolė 2021 m. spalio 12 d. Aprašą pateikė Turto arešto aktų registrui ir išsiuntė registruotu laišku skolininkui (pareiškėjui), jo sutuoktinei R. Z., jų gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), bei išieškotojai (CPK 605 straipsnis), kuris skolininkui ir jo sutuoktinei 2021 m. spalio 15 d. įteiktas pasirašytinai. Taip pat 2021 m. spalio 13 d. antstolė išsiuntė skolininkui ir išieškotojai patvarkymą dėl turto aprašo pakeitimo, kuris skolininkui 2021 m. spalio 16 d. įteiktas pasirašytinai.

20. Gyventojų registro duomenimis, skolininko E. Z. ir suinteresuoto asmens R. Z. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Vedybų sutarčių registro duomenimis, sutuoktiniai – E. Z. ir R. Z., nėra sudarę vedybų (povedybinės) sutarties, turto pasidalijimo faktų, taip pat nerasta.

Dėl turto aprašo pagrįstumo

21. Vykdymo procesą, jo eigą, galimus atlikti vykdymo proceso dalyvių veiksmus reglamentuoja CPK, Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 583 straipsnio 1 dalis). Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais. Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia, be kitų, vykdomųjų dokumentų vykdymo funkciją (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais; vykdydami vykdomuosius dokumentus, teisėtomis priemonėmis užtikrinti išieškotojo interesų gynybą, nepažeisdami kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų; vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais (žr. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1, 2 dalis); neviršyti suteiktų įgaliojimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis).

22. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas sprendė, kad antstolės priimtas Aprašas yra teisėtas. Apeliantas teigia, kad antstolė nepagrįstai savo iniciatyva priimtu Aprašu areštavo jam ir jo sutuoktinei priklausančias lėšas, kadangi nutartyje taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodyta, kad kitas turtas areštuotinas tik nesant skolininkui priklausančio kilnojamojo ar/ir nekilnojamojo turto, be to antstolė areštavo daugiau turto nei reikalinga vykdymui užtikrinti, kadangi žemės sklypo vidutinė rinkos vertė – 5 443 Eur, o gyvenamojo namo – 58 560 Eur, nors antstolė šį turtą įvertino bendra 2 Eur suma.

23. Pagrindinis antstolio uždavinys vykdant bylas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra realus teismo nutarties reikalavimų užtikrinimas tam, kad ateityje prasidėjus išieškojimo procesui kreditorius galėtų gauti teismo priteistą sumą/skolą, o skolininko turto vykdant nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebūtų areštuota iš esmės daugiau (CPK 677 straipsnio 2 dalis). CPK nuostatos vykdymo procese tiek išieškotojui, tiek skolininkui numato pareigas būti aktyviems, domėtis vykdymo eiga ir atlikti kitas CPK numatytas pareigas. Laikinosios apsaugos priemonės yra atsakovui ar jo turtui teismo taikomos procesinės priemonės, kuriomis nesprendžiamas tarp šalių kilęs materialusis teisinis ginčas, o tik imamasi įstatymuose nustatytų priemonių, kad ateityje, šalių ginčą išsprendus, nebūtų apsunkintas ar apskritai neįmanomas priimto sprendimo įvykdymas. Taigi, pagrindinė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis ir tikslas yra užtikrinti laikiną ginčo objekto apsaugos mechanizmą ir būsimo teismo sprendimo įvykdymą, o antstolis, vykdydamas jam pateiktą vykdomąjį dokumentą, privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas (CPK 634 straipsnio 2 dalis).

24. Vadovaujantis CPK 675 straipsnio 2 dalimi, antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą. Antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Vykdydamas teismo nutartį areštuoti turtą, antstolis CPK 677 straipsnyje nustatyta tvarka sudaro areštuojamo turto aprašą. Šiuo atveju antstolis turto arešto akto nesurašo (CPK 675 straipsnio 3 dalis). Antstolio įgalinimų ribas vykdymo procese pirmiausia apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas, nagrinėjamu atveju – teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 587 straipsnis 4 punktas), kuriose teismo nustatytas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastas, vykdymo tvarka ir būdai (CPK 147 straipsnio 5 dalies 8 punktas).

25. Nustatyta, kad 2021 m. spalio 12 d. antstolė vykdydama Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. spalio 8 d. nutartį sudarė turto aprašą, į kurį įtraukė skolininko vardu registruotą transporto priemonę – automobilį VOLVO XC60, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); banko sąskaitas (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nustatė laisvai disponuojamą sumą 628,34 Eur (nedarbo draudimo išmoka paskirta nuo 2021 m. gegužės 4 d. iki 2022 m. vasario 3 d.); Orlaivį (duomenys neskelbtini); skolininko sutuoktinės R. Z. vardu registruotą, įgytą pagal 2001 m. spalio 5 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); skolininko sutuoktinei R. Z. priklausančią transporto priemonę – automobilį BMW 118D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), banko sąskaitas (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

26. Vykdydama nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, antstolė nustatė, kad skolininkui priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertė nėra pakankama išieškotojos reikalavimui užtikrinti, todėl taikė areštą skolininko ir jo sutuoktinės banko sąskaitoms. Apeliantas nesutinka su Apraše nurodyta nekilnojamojo turto verte, kadangi Nekilnojamojo turto registro duomenimis žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 5443 Eur, o Gyvenamojo namo – 58560 Eur. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2021 m. spalio 20 d. išrašu žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 5 443 Eur, o gyvenamojo namo – 58 560 Eur, tačiau kaip matyti iš minėto išrašo, šiam nekilnojamajam turtui 2007 m. balandžio 4 d. yra įregistruota hipoteka Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolė nustatė ir 2021 m. spalio 20 d. patvarkyme dėl skolininko skundo nurodė, kad pagal sutartinę hipoteką Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkais nurodyti E. Z. ir R. Z., kurie 2007 m. kovo 28 d. Kreditavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) kreditoriui Luminor Bank AS užtikrino reikalavimo įvykdymą, prievolės įvykdymo terminas yra 2028 m. vasario mėn. 29 d, prievolės dydis 45470,34 Eur.

27. CK 4.170 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog hipoteka suteikia šios daiktinės teisės turėtojui teisę patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą iš hipotekos objekto vertės pirmiau už kitus skolininko kreditorius. Atsižvelgiant į įstatyme įtvirtintą nuostatą, matyti, jog antstolė, net ir aprašiusi skolininkui priklausantį hipoteka suvaržytą turtą, negali užtikrinti išieškotojos reikalavimo, nes hipotekos kreditorius turi pirmumo teisę nukreipti reikalavimą į hipoteka įkeistą turtą, o išieškojimas iš hipoteka apsunkinto turto yra negalimas, jeigu hipotekos kreditorius neduoda sutikimo antstoliui išieškoti iš tokio turto, todėl minėto turto areštas tinkamai neužtikrina išieškotojos interesų (CPK 746 straipsnis, 754 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, antstolė nustačiusi, kad apeliantui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui yra nustatyta hipoteka, todėl toks turtas negali užtikrinti išieškotojo reikalavimo, pagrįstai nustatė šio turto vertę lygią bendrai 2 Eur sumai ir taikė areštą kitam apelianto turtui.

28. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, kad antstolė neteisėtai areštavo skolininko sutuoktinės sąskaitą banke bei skolininko sutuoktinei priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą.

29. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.87 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo; jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).

30. CPK 145 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad kai turto dalis bendrojoje nuosavybėje nenustatyta, laikinai, kol bus nustatyta šio asmens turto dalis bendrojoje nuosavybėje, gali būti areštuotas visas turtas.

31. Duomenų apie skolininko galiojančias vedybų, sugyventinių ir turto padalijimo sutartis su sutuoktine Vedybų sutarčių registre nėra nurodyta. Kitų duomenų, jog skolininko turtas, esantis jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine, būtų pasidalytas, būtų nustatytos skolininkui ir jo sutuoktinei priklausančios turto dalys, byloje taip pat nėra. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolė nustačiusi, kad skolininkas E. Z. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su R. Z. ir nėra duomenų, kad sutuoktiniai būtų sudarę vedybų ir turto padalijimo sutartis bei nesant nustatytos skolininkui priklausančios turto, kuris buvo įgytas santuokoje, dalies, turėjo teisę areštuoti skolininko santuokoje įgytą turtą.

32. Pažymėtina, kad teismų praktikoje nurodyta, kad CPK 667 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas yra skirtas kitokiam nuosavybės teisių ribojimo atvejui, t. y. kada galutinio teismo sprendimo, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės ir juo nustatytos šalių teisės ir pareigos, pagrindu aprašomas ir areštuojamas bendras su kitais asmenimis skolininko, t. y. asmens, turinčio tam tikrą teismo sprendimu nustatytą pareigą, turtas. Dėl to tikrinant antstolio veiksmus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir sprendžiant dėl jų masto, CPK 667 straipsnio nuostatos netaikytinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2012).

33. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju antstolė vykdymo veiksmus atliko vykdydama teismo nutartį, kuria areštas taikytas kaip laikinoji apsaugos priemonė, o ne vykdydama galutinį teismo sprendimą, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės ir nustatytos bylos šalių teisės ir pareigos, taigi yra apribotos tik nuosavybės teisės. CPK 667 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas yra taikomas išieškojimo procese, o ne vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, todėl areštavus kelių asmenų bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančias lėšas banko sąskaitoje, kitą turtą, turto dalis bendrojoje nuosavybėje (piniginėse lėšose) nenustatinėjama. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad CPK 667 straipsnyje įtvirtintos procedūros antstolei vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių nėra taikomos. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, antstolė, siekdama įgyvendinti laikinųjų apsaugos priemonių tikslus – tinkamai užtikrinti galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą, visiškai pagrįstai areštavo ir kitą apeliantui priklausantį turtą.

34. Atsakant į apelianto ir suinteresuoto asmens argumentus, dėl jų pažeistų teisių antstolei taikius areštą jų sąskaitoms, esančioms kredito įstaigose, pažymėtina, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą pinigai – civilinių teisių objektas (CK 1.97 straipsnis 1 dalis) – nepriskiriami daiktų teisinei kategorijai (CK 4.1–4.8 straipsniai). Dėl to tokiu atveju, kada laikinosios apsaugos priemonės taikymo pagrindu areštuojamos kelių asmenų bendros lėšos bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose (bylos atveju galioja sutuoktinių turto bendrumo prezumpcija – CK 3.88 straipsnis), turto dalis bendrojoje nuosavybėje nenustatinėjama. Asmenų teisių apsauga lėšų arešto atveju užtikrinama CPK 145 straipsnio 6 dalies pagrindu, t. y. nustatant galimas atlikti pinigines operacijas, kad būtų patenkinti būtinieji asmenų, kurių lėšoms taikytas areštas, poreikiai ir kartu išliktų pakankama galimo teismo sprendimo įvykdymo garantija kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2012).

35. Nagrinėjamu atveju antstolė nustačiusi, kad skolininkui nuo 2021 m. gegužės 4 d. iki 2022 m. vasario 3 d. buvo paskirta nedarbo draudimo išmoka 617,02 Eur ir išmokėta į skolininko sąskaitą (duomenys neskelbtini), šiai sąskaitai ir gaunamų lėšų sumai, nustatė laisvai disponuojamą sumą. Surašant Aprašą, antstolė nustatė, kad skolininko sutuoktinė gauna darbo užmokestį, tačiau duomenų į kurią sąskaitą mokamas darbo užmokestis vykdomojoje byloje nebuvo, todėl nenustatė skolininko sutuoktinės areštuotai sąskaitai laisvai disponuojamą sumą.

36. Įvertinus nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pakankamo pagrindo išvadai, kad antstolė surašydama Aprašą ir areštuodama skolininkui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą, pažeidė proporcingumo ir ekonomiškumo principus. Skunde išdėstyti argumentai dėl antstolės veiksmų, sukeltų nepatogumų ir kita, nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nėra pagrindo antstolės surašytą Aprašą pripažinti neteisėtu. Dėl naujai nurodytų aplinkybių, kad po skundžiamos nutarties, antstolės 2021 m. gruodžio 3 d. priimtas patvarkymas suinteresuoto asmens padėties nepagerino, nes ir toliau suinteresuotas asmuo neturi galimybės disponuoti savo darbo užmokesčiu šiuo atveju nevertintina ir nepasisakytina.

Dėl bylos procesinės baigties

37. Atsižvelgiant į šios apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas, šiuo atveju atskirojo skundo argumentais naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.