Telšių apylinkės teismo nutartis

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Vitalija Liauzginienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. Z. skundą dėl antstolio veiksmų, antstolė, kurios veiksmai skundžiami, Gintarė Mankevičienė, suinteresuoti asmenys R. Z., bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolė Gintarė Mankevičienė 2021 m. spalio 20 d. patvarkymu Nr. S-20-185 netenkino pareiškėjo skundo. Nurodė, kad 2021 m. spalio 11 d. antstolės kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. spalio 8 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-4938-344/2021. Nutartimi teismas patenkino ieškovės BUAB (duomenys neskelbtini) nemokumo administratoriaus UAB „Bankroto eiga“ prašymą ir nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo E. Z. turtui, areštuojant pareikšto 33500 Eur reikalavimo ribose atsakovui nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą, o jo nesant, atsakovui priklausančias pinigines lėšas, esančias bankų ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, taip pat esančias pas trečiuosius asmenis, teismo nutartį vykdyti skubiai. Vykdydama teismo nutartį, antstolė sudarė turto aprašą ir areštavo skolininko vardu registruotą transporto priemonę – automobilį VOLVO XC60, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Orlaivį FALKE SF 25 C, skolininko banko sąskaitas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nustatant laisvai disponuojamą sumą – 628,34 Eur. Taip pat antstolė areštavo skolininko sutuoktinės R. Z. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Telšiuose, Plinkšių g. 6, transporto priemonę – automobilį BMW, 118D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei banko sąskaitas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Turto aprašą perduotas Turto arešto aktų registrui (turto arešto akto identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)), o skolininkui bei išieškotojui su kitais antstolio procesiniais dokumentais išsiųstas registruota pašto siunta. Pažymėjo, jog pareiškėjo sutuoktinės vardu registruotas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), 2007 m. kovo 28 d. kreditavimo sutartimi Nr. K-2800- 2007-19, siekiant užtikrinti kredito grąžinimą kreditoriui Luminor Bank AS, įkeistas sutartine hipoteka Nr. 09120070000453, pagal kurią skolininkais nurodyti pareiškėjas E. Z. ir jo sutuoktinė. 45470,34 Eur prievolės įvykdymo terminas – 2028 m. vasario 29 d, todėl turto vertinimas pagal skolininko pateiktus duomenis neatitinka realios padėties. Vykdydama teismo nutartį, nustatė, kad skolininkas E. Z. ir R. Z. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), o atlikusi užklausą Vedybų sutarčių registre, gauti duomenys, kad Vedybų, sugyventinių ar turto padalijimo sutartį sudariusio arba vieno iš sutuoktinių, kurių turtas padalintas, faktų įregistruotų registre nėra. Nesant nustatytos skolininkui priklausančios turto, kuris buvo įgytas santuokoje, dalies, antstolė turėjo teisę areštuoti skolininko santuokoje įgytą turtą. Areštavus pareiškėjo turtą, kuris pareiškėjui ir jo sutuoktinei priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, t. y. dalys šiame turte neišskirtos ir skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nėra nustatyta, todėl nėra galimybės įvertinti, kokia yra pareiškėjo turto dalies vertė bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto areštas savaime nereiškia, kad iš šio turto galės būti įvykdytas išieškojimas sumos, kuri atitiktų viso areštuoto turto vertę. Dėl to spręsti, kad antstolės areštuotas turtas viršijo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, ir pripažinti skundžiamą antstolės turto aprašą neteisėtu nėra jokio pagrindo.

Suinteresuotas asmuo BUAB (duomenys neskelbtini) nepateikė atsiliepimo į skundą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 677 straipsnio 1 dalis numato, kad tais atvejais, kai apribojamos visos nuosavybės teisės į skolininko turtą ar turtas perduodamas saugoti arba administruoti kitiems asmenims arba yra paimami dokumentai, patvirtinantys skolininko turtines teises, taip pat atvejais, kai apribojamos teisės į turto registre neregistruojamą kilnojamąjį turtą, turi būti sudarytas šio turto aprašas, o šio straipsnio antroje dalyje įtvirtinta, jog antstolis negali aprašyti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti.

Civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė Gintarė Mankevičienė vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo atžvilgiu. Vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pradėta vykdyti pagal Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. spalio 8 d. priimtą nutartį civilinėje byloje Nr. e2-4938-344/2021, kuria teismas tenkino ieškovės BUAB (duomenys neskelbtini) nemokumo administratoriaus UAB „Bankroto eiga“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovės BUAB (duomenys neskelbtini) nemokumo administratoriaus ieškinį atsakovui E. Z. dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir žalos atlyginimo. Nutartimi teismas nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo E. Z. turtui ir areštuoti pareikšto 33500 Eur reikalavimo ribose atsakovui E. Z. nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą, o jo nesant, areštuoti atsakovui priklausančias pinigines lėšas, esančias bankų ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, taip pat esančias pas trečiuosius asmenis, nutartį vykdyti skubiai. Antstolė, vykdydama vykdomąją bylą, 2021 m. spalio 12 d. sudarė turto apyrašą ir areštavo: pareiškėjo vardu registruotą transporto priemonę – automobilį VOLVO XC60, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) banko sąskaitas (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nustatė laisvai disponuojamą sumą 628,34 Eur (nedarbo draudimo išmoka paskirta nuo 2021 m. gegužės 4 d. iki 2022 m. vasario 3 d.); Orlaivį FALKE SF 25 C. Taip pat pareiškėjo sutuoktinei R. Z. asmeninės nuosavybės teisės pagrindu (2001 m. spalio 5 d. pirkimo – pardavimo sutartis Nr. T3GP-7919) priklausantį: nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) banko sąskaitas (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso aprašyto turto vertė 9502 Eur. Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)duomenų matyti, kad 2021 m. spalio 12 d. turto aprašas buvo pateiktas Turto arešto aktų registrui, o skolininkui (pareiškėjui) bei išieškotojui su kitais antstolio procesiniais dokumentais išsiųstas registruota pašto siunta (CPK 605 straipsnis), 2021 m. spalio 15 d. registruotos pašto siuntos priimtos.

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Laikinosios apsaugos priemonės – atsakovui ar jo turtui teismo taikomos procesinės priemonės, kuriomis nesprendžiamas tarp šalių kilęs materialusis teisinis ginčas, o tik imamasi įstatymuose nustatytų priemonių, kad ateityje, šalių ginčą išsprendus, nebūtų apsunkintas ar apskritai neįmanomas priimto sprendimo įvykdymas. Taigi, pagrindinė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis ir tikslas yra užtikrinti laikiną ginčo objekto apsaugos mechanizmą ir būsimo teismo sprendimo įvykdymą. CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos antstolio pareigos savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus.

Vykdomosios bylos Nr. 0185/20/01275 duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo sutuoktinės R. Z. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), yra įkeistas sutartine hipoteka Nr. 09120070000453, pagal kurią nurodyti skolininkai – E. Z. ir R. Z., kurie 2007 m. kovo 28 d. kreditavimo sutartimi Nr. K-2800- 2007-19 kreditoriui Luminor Bank AS užtikrino prievolės įvykdymą (prievolės suma – 45470,34 Eur, įvykdymo terminas – 2028 m. vasario 29 d.).

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), įregistruotas nuosavybės teise pareiškėjo sutuoktinei R. Z. 2001 m. spalio 5 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. T3GP-7919 pagrindu, įrašas galioja nuo 2001 m. spalio 22 d. Jokių kitokių duomenų dėl šio turto statuso Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nėra. Vedybų sutarčių registro duomenimis sutuoktiniai – E. Z. ir R. Z., nėra sudarę vedybų (povedybinės) sutarties, turto pasidalijimo faktų, taip pat nerasta, o Gyventojų registro duomenys patvirtina, jog skolininko ir trečiojo asmens santuoka sudaryta 1987 m. rugsėjo 12 d..

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo (kai jam taikomas pagal įstatymus nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas), yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.88 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendroji sutuoktinių nuosavybė yra turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Pagal CK 3.87 straipsnio 2 dalį sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Aiškinant ir taikant teisės normas, reglamentuojančias asmeninę sutuoktinių nuosavybę, kaip anksčiau nurodyta, būtina atsižvelgti į CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis).

Nors CPK 667 straipsnis numato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą, tačiau nagrinėjamos bylos kontekste, teismas atkreipia dėmesį, jog antstolė vykdymo veiksmus atliko vykdydama teismo nutartį, kuria areštas taikytas kaip laikinoji apsaugos priemonė, o ne vykdydama galutinį teismo sprendimą, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės ir nustatytos bylos šalių teisės ir pareigos, taigi yra apribotos tik nuosavybės teisės. Pažymėtina, kad CPK 667 straipsnis yra taikomas išieškojimo procese, o ne vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, todėl areštavus kelių asmenų bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančias lėšas banko sąskaitoje, kitą turtą, turto dalis bendrojoje nuosavybėje (piniginėse lėšose) nenustatinėjama.

Taigi antstolė areštavo nekilnojamąjį turtą, kuris pareiškėjui ir jo sutuoktinei priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, t. y. dalys šiame turte neišskirtos. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CPK 145 straipsnio 5 dalis numato, kad jei turto dalis bendrojoje nuosavybėje nenustatyta, laikinai, kol bus nustatyta šio asmens turto dalis bendrojoje nuosavybėje, gali būti areštuotas visas turtas. Teismų praktikoje konstatuota, kad bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto areštas savaime nereiškia, kad iš šio turto galės būti įvykdytas išieškojimas sumai, kuri atitiktų viso areštuoto turto vertę. Pažymėtina, kad CPK 667 straipsnyje įtvirtina procedūrą, kaip yra išieškoma iš bendrąją jungtine nuosavybe priklausančio turto, kuomet tiek skolininkas tiek išieškotojas gali teikti nesutikimus, prieštaravimus. Ginčo atveju antstolė, siekdama įgyvendinti laikinųjų apsaugos priemonių tikslus – tinkamai užtikrinti galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą, visiškai pagrįstai areštavo ir kitą turtą, o CPK 667 straipsnio procedūros kol kas tokioje stadijoje nėra vykdomos.

Įvertinus nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo pripažinti skundžiamą antstolės turto aprašą neteisėtu, kadangi jis leidžia užtikrinti, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslai bus realiai pasiekti, todėl o pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Suinteresuotas asmens R. Z. atsiliepime į skundą prašė priteisti jos naudai iš antstolės Gintarės Mankevičienės neteisėtais veiksmais jai padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, kurios dydį pagrindžiančius įrodymus pateiks papildomai, ir proceso išlaidas. CPK 443 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Suinteresuotas asmuo R. Z. šioje civilinėje byloje dalyvavo pareiškėjo pusėje, palaikė jo skundą, kuris atmestas, todėl antstolė G. Mankevičienė neturi pareigos atlyginti suinteresuotam asmeniui R. Z. su šios bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas, todėl jos iš antstolės G. Mankevičienės nepriteistinos. Be to, suinteresuotas asmuo R. Z. į bylą nepateikė jokių įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas ar antstolės G. Mankevičienės veiksmais jai padarytą žalą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo E. Z. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.