- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-09-17
- Bylos Nr.
- 1-21-1143/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35436-2022-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Augustė Juozapavičienė
- Kaltinamasis
- R. A.
- Civilinis ieškovas
- Vilniaus teritorinės ligonių kasos
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 291 str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302 308 str.)
dalyvaujant civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovams Monikai Tamošaitei, Julijai Valienei,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išsituokęs, dirbantis pagal verslo liudijimą, teistas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-06-01 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
R. A. tyčia sunkiai sutrikdė asmens sveikatą, t. y. jis 2022-09-15 apie 20.30 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), terasoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia vieną kartą dūrė peiliu A. L. (A. L.) į pilvą, padarydamas šiam kiauryminę durtinę – pjautinę pilvo žaizdą su skersinės gaubtinės žarnos ir skrandinio gaubtinės žarnos raiščio pažeidimais, taip sunkiai sužalojo A. L. sveikatą. Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis R. A. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kaltę pripažįsta ir gailisi. Parodė, kad 2022-09-15 atėjo pas jį kaimynai V. ir A. L.. Buvo dar jo sugyventinė. Visi keturi namo terasoje vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 20 val. pradėjo svečių prašyti, kad šie jau eitų namo, nes pamatė, kad prasidėjo pergėrimas. Gavosi konfliktinė situacija. Tarp jo ir A. L. kilo ginčas tiesiog dėl to ėjimo namo. Jie susistumdė. Nuėjo į namo virtuvę. Dėl streso pasiėmė virtuvinį peilį. Jį paėmė norėdamas pagąsdinti Aleksandrą, tačiau tuo metu A. L. jam norėjo suduoti ir jis tada dūrė peiliu ir negalvojo, kad taip pataikys, spontaniškai viskas buvo. Atsimena, kad dūrė tik vieną kartą, jam pataikė, atrodo, į kairės pusės šoną. Po to atvažiavo policija, daugiau apie įvykį nieko pasakyti negali, nes iš streso visų tiksliai aplinkybių neatsimena. Dėl kaimyno sužalojimo labai gailisi, tikrai žada atlyginti žalą, padengs ligonių kasoms patirtą žalą dėl kaimyno A. L. gydymo, tačiau mano, kad Ligonių kasai per didelė suma. Buvo susitikę, nukentėjusiojo atsiprašė, pasakė jam, kad pasitaupys pinigų ir Aleksandrui atlygins. Nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo.
Teisiamajame posėdyje civilinio ieškovo – Vilniaus ligonių kasos atstovė Monika Tamošaitė nurodė, kad palaiko patikslintą civilinį ieškinį ir prašo priteisti iš kalto asmens R. A. 16 287,70 Eur dydžio nukentėjusiojo A. L. gydymo išlaidas ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą bendrai atlyginti 16 284,70 Eur žalą. Paaiškino, kad nukentėjusiajam A. L. padaryti sužalojimai patenka po kodu W01A. Yra skaičiavimo sistema, kurioje suvedamos ATC kodus. Viską sugeneruoja sistema. Paslaugos yra koduojamos ir yra nustatomos jų vertė balais ir tada ta balų vertė automatiškai dauginama iš koeficiento. Nukentėjusiajam buvo atlikta: krūtinės ląstos spiralinė geografija, pilvo spiralinė geografija, bendroji anestezija, plaučių ventiliacija, išvardinta daug tų paslaugų, kurios sukodavus patenka po tuo kodu ir tas kodas turi tam tikrą kainą balais. Civilinio ieškinio suma apskaičiuota automatiškai programos statistinėje kortelėje pagal išvardintas visas atliktas procedūras. Pirminis ieškinys buvo pateiktas pagal sistemoje esančią ligonio statistinę kortelę, t. y. kiek tuo metu gydymo įstaiga buvo suvedusi paslaugų. Kadangi ligonių kasa gavo šaukimus, buvo būtina susipažinti su dokumentacija, buvo patikrinta Sveidra ir paaiškėjo, kad ligonio statistinėje kortelėje paslaugų kaina neženkliai padidėjo dėl vėliau įvestų Šeškinės poliklinikoje atliktų perrišimo paslaugų. Paslaugos buvo suteiktos pagal tuo metu galiojusi 2021 metų sveikatos apsaugos ministro įsakymą. Čia nėra vietos variacijoms, yra sistema, suvedi suteiktas paslaugas, sugeneruojamas kodas, yra DRG kodas, kuris turi tam tikrą vertę ir pagal tą vertę ligonių kasos apmoka gydymo įstaigai.
Teisiamajame posėdyje civilinio ieškovo – Vilniaus ligonių kasos atstovė Julija Valienė paaiškino, kad kodas priskirtas dėl plaučių ventiliacijos, kuri taikoma kiekvienos chirurginės procedūros metu, nukentėjusiajam buvo taikoma nenutrūkstama dirbtinė plaučių ventiliacija daugiau negu 24 val. ir mažiau negu 96 val. Kadangi atskirai šios procedūros pažymimos ATC (DRG) kodais, jos neapmokamos, jos priskirtos tam tikrai DRG grupei ir pagal tą grupę apmokami.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka paskelbus byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas nukentėjusysis A. L. liudytojo apklausos metu parodė, kad 2022-09-14, jam paskambino jo draugas Vitalijus, kuris turi sodą netoliese jo. Paprašė padėti padengti prities stogą. Tą dieną padengus stogą išsiskirstė. 2022-09-15, apie 10.00 val. jam paskambino draugas V., jo telefono numerio šiuo metu nurodyti negali, kuris pasiūlė ateiti išgerti alkoholinių gėrimų pas jo kaimyną R., gyvenantį netoliese. Apie 10.15 val. dviračiu atvažiavo pas R., tikslaus adreso pasakyti negali. Jam atvykus, sodyboje jau buvo R., V. ir L. Visi kartu sėdėjo terasoje, vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė maždaug 0.7 l. butelį viskio. Tačiau įtaria, kad iki jo atvykimo ankščiau minėti asmenys jau buvo neblaivūs, kadangi ant stalo buvo tuščia alkoholio tara, o nuo asmenų sklido alkoholio kvapas. Išgertuvių metu pastebėjo, kad R. elgėsi neadekvačiai, o būtent be jokios priežasties jiems sėdint terasoje bėgiojo iš vieno kampo į kitą, griebdavo pagalį, kalbėjo nebūtus dalykus, kurių tiksliai šiuo metu pasakyti negali. R. ankščiau gydėsi psichiatrijos ligoninėje ar vartojo psichiką veikiančius vaistus, nežino. Kadangi pamatė, kad R. neadekvatus, tai neklausė nei V., nei L. apie jo būseną. Jiems sėdint terasoje, R. iš namo atnešė peilį, tačiau kaip atrodė peilis, apibūdinti negali. Jis atsistojo prie stalo esančioje terasoje ir paprašė R. nusiraminti, kadangi jo elgesys buvo visiškai neadekvatus ir pats atrodė neprognozuojamas. Tuomet R. be jokios priežasties, nieko nesakydamas pribėgo prie jo dešinėje rankoje laikydamas peilį, dūrė jam į pilvo sritį, po ko jis pajuto fizinį skausmą, prisėdo ant šalia esančios kėdės, kadangi jam iš pilvo bėgo kraujas. Tuo metu R. atsisėdo ant šalia esančios kėdės, laikė rankoje peilį lyg nieko nebūtų įvykę. Nežino, ar šalia buvę V. ir L. matė, kaip jam sudavė peiliu R. Po dūrio peiliu girdėjo, kaip draugas V. skambino į bendrąjį pagalbos centrą, tačiau jis, siekdamas išvengti tolimesnių R. neadekvačių veiksmų, sėdo ant savo dviračio ir išvyko į savo sodą. Jam išvažiuojant, R. liko sėdėti ant kedės. Ar tuo metu laikė peilį, nežino. Jam atvykus į sodą adresu (duomenys neskelbtini) netrukus atvyko V. su greitosios medicinos pagalba. Greitosios medicinos pagalbos brigada jį apžiūrėjo bei pristatė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Kas jam šiuo metu yra diagnozuota, nežino, tik žino, kad buvo atlikta operacija. R. jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereikš. Ar įvykio vieta stebima vaizdo stebėjimo kameromis, nežino (t. 1, b. l. 95-96).
Iš liudytojos L. V. liudytojo apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolo matyti, kad ji parodė, jog ji gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu, kartu su R. A., gim. (duomenys neskelbtini) m. R. A. yra jos sugyventinis. Apie 16:00 val. pas juos į svečius atėjo kaimynai V. M. bei A. L. ir jie visi keturiese prie namo esančios terasos sėdėjo, bendravo, vartojo alkoholį. Tarp jų jokių ginčų ar konfliktų nebuvo. Apie 18:00 val. ji nuėjo namo ir svetainėje atsigulė ant sofos, o vyrai, t. y. R., V. ir A., liko terasoje. Apie 19:30 val. R. užėjo namo ir nuėjęs į virtuvę, kuri sujungta su svetainę, paėmė peilį, kabantį virš kriauklės ant magnetinio laikiklio. Peilis buvo apie 30 ilgio, su juodos spalvos plastmasine rankena. Paėmęs peilį išėjo į terasą. Ji nieko neįtardama liko namuose. Apie 20:00 val. išeidama iš namų į terasą, pamatė, kaip R., laikydamas dešinėje rankoje tą patį peilį, dūrė A., kuris sėdėjo pakabintame krėsle, į kairės pusės pilvo sritį. Ji iš karto čiupo už peilio ašmenis, norėdama atimti peilį. Bet R. išrovė peilį ir nuėjo namo. A. pradėjo rėkti ir pakėlė megztinį. Jam pakėlus megztinį pamatė, kad pilvo kairėje pusėje, prie šonkaulių yra durtinė apie 2 cm skersmens durtinė žaizda. Ji iš karto nubėgo namo, atnešė vienkartinių tamponų, kuriais bandė stabdyti kraują. Tuo momentu V. skambino bendruoju pagalbos numeriu. A. pamatęs, kad kviečiama policija, paėmė savo dviratį ir išvažiavo namo. Ji irgi nuėjo namo ir užėjusi į virtuvę pamatė ant stalviršio prie kriauklės gulintį peilį, kuri išplovė ir pakabino virš kriauklės ant magnetinio laikiklio. Ar peilis buvo kraujuotas, dėl patirto streso dabar neatsimena. Tuo momentu R. buvo miegamajame. Išplovus peilį išėjo į terasą ir netrukus atvažiavo policijos pareigūnai, kurie sulaikė R. R. yra ankščiau teistas, sėdėjęs kalėjime, bet už ką, pasakyti negali. Ankščiau yra smurtavęs prieš ją, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Prie namų ir namuose vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Daugiau apie įvykį nieko paliudyti negali (t. 1, b. l. 119-120).
Iš liudytojo V. M. (V. M.) liudytojo apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolo matyti, kad jis parodė, jog yra R. ir L. kaimynas iš (duomenys neskelbtini), esančio šalimai namo. 2022-09-15 d. maždaug 18 h. visi prisėdo adresu (duomenys neskelbtini) esančioje terasoje ir vartodami alkoholinius gėrimus bendravo. Jų buvo keturi -jis, L. V., A. L. ir R. A.. Jiems visiems bendraujant kas pusvalandį R. A. vis išeidavo į minėtus savo namus. Visą vakarą R. piktinosi jais, vis juos gąsdino ir grasino, liepė išeiti, sakė rusiškai „zavaliu“. R. kelis kartus taip išeidamas iš namo į terasą jiems grasinti, priėjo prie jo su peiliu ir prirėmęs prie gerklės liepė jam nešdintis. Jie tuo metu R. nebijojo, pagalvojo, kad jis juokauja ir R. nuėjo namo. Tačiau apie 20.30 val. R. A. vėl atėjo iš namų piktas ir nieko nesakydamas priėjęs prie A. sudavė dešine ranka ir A. iš karto surėkė, pradėjo aimanuoti dėl skausmo. Kuo sudavė R., jis nematė, matė tik smūgio faktą. Po smūgio R. iš karto pasišalino į namus. A. pats pakėlė savo marškinėlius ir išvydo, kad A. pilvo srityje, o tiksliau prie šonkaulių apačios, kairėje pusėje ar truputi žemiau jų, yra durtinė žaizda apie 2 cm. skersmens, aplink buvo daug kraujo. Jis iš karto išsigando ir čiupo savo telefoną skambinti 112. Jo telefonas buvo išsikrovęs, todėl greit užėjo į namą ir pajungė pakrovėją. Užėjus į namus, R. nematė, kur jisai tuo momentu buvo, pasakyti negali. Vos telefonui įsijungus paskambino 112 ir informavo apie įvykusią situaciją. Prie jo priėjo A. L., kuriam dūrė peiliu, ir paklausė jo, kam jis skambino pagalbos numeriu. Atsakė, kad pas jį rimta žaizda, tačiau A. nelaukęs medikų nuėjo pas save namo, tikslaus adreso nežino. Po 20 minučių atvyko medikai ir dar po kelių minučių policija ir jis juos visus nuvedė pas A. Medikai apžiūrėjo A., o R. išėjo vedamas pareigūnų (t. 1, b. l. 113-114).
Iš liudytojo Mato Versekio liudytojo apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolo matyti, jog parodė, kad 2022-09-15 apie 20 val. 59 min. iš Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau - OVS) buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) prieš 30 minučių pranešėjo draugą, apie 50 metų, pažįstamas vyras peiliu sužalojo pilvą. Kraujuoja. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko liudytojas V. M., kuris paaiškino, kad jam pažįstamas asmuo, išgertuvių metu, peiliu sužalojo A. L.. Aiškinantis įvykio aplinkybes buvo nustatyta, kad galimai įtariamasis yra R. A.. V. M. nurodė įtariamojo buvimo vietą. Įtariamasis buvo (duomenys neskelbtini), ten asmenį ir sulaikė, nenaudodami jokių spec. priemonių. Aiškinantis įvykio aplinkybes išsiaiškino, kad konfliktas įvyko (duomenys neskelbtini) namo terasoje, šalia namo įėjimo durų. V. M., A. L. ir R. A. kartu vartojo alkoholinius gėrimus ir kilus konfliktui R. A. pradėjo visiems grasinti peiliu. Reikalavo, kad jie išeitų iš jo namų. Kilus konfliktui dūrė peiliu A. L. į pilvą. Bendraujant su liudytoju buvo nustatyta, kad po patirto sužalojimo A. L. išėjo. Kolegos M. G. ir G. P. liudytojo V. M. pagalba, nukentėjusįjį A. L. rado namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kur jį apžiūrėjo GMP 5601 brigada. Įvykio vietoje - (duomenys neskelbtini) buvo L. V., kuri paaiškino, kad įvykio nematė. Dėl ko tiksliai įvyko konfliktas, nežino, tik išgirdusi grumtynių garsus nuėjo į terasą ir pamatė R. A. su peiliu rankoje. Vėliau L. V. paėmė iš R. A. peilį ir virtuvės kriauklėje jį nuplovė. R. A. buvo sulaikytas ir pristatytas į VPK OVS (t. 1, b. l. 124).
Iš liudytojo Gintaro Pakrijausko liudytojo apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolo matyti, jog jis parodė, kad liudytojo teisės jam išaiškintos. 2022-09-15 apie 20 val. 59 min. iš Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) prieš 30 minučių, pranešėjo draugą, apie 50 metų, pažįstamas vyras, peiliu sužalojo pilvą. Kraujuoja. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko liudytojas V. M., kuris paaiškino, kad jam pažįstamas asmuo išgertuvių metu peiliu sužalojo A. L.. Aiškinantis įvykio aplinkybės buvo nustatyta, kad galimai įtariamasis yra R. A.. V. M. nurodė įtariamojo buvimo vietą. Įtariamasis buvo (duomenys neskelbtini), ten asmenį ir sulaikė nenaudodami jokių spec. priemonių. Aiškinantis įvykio aplinkybes išsiaiškino, kad konfliktas įvyko (duomenys neskelbtini) namo terasoje šalia namo įėjimo durų. V. M., A. L. ir R. A. kartu vartojo alkoholinius gėrimus ir kilus konfliktui R. A. pradėjo visiems grasinti peiliu. Reikalavo, kad jie išeitų iš jo namų. Kilus konfliktui dūrė peiliu A. L. į pilvą. Bendraujant su liudytoju buvo nustatyta, kad po patirto sužalojimo A. L. išėjo. Liudytojo V. M. pagalba nukentėjusįjį A. L. rado namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kur jį apžiūrėjo GMP 5601 brigada. Bendraujant su jo dėl įvykio, pastarasis nenorėjo atsakinėjo į klausimus, pareiškė, kad pretenzijų niekam neturi. A. L. nenorėjo vykti į gydymo įstaigą. Skubios pagalbos specialistė A. L. pilve nustatė durtinę gilią žaizdą. Po apžiūros, GMP specialistai A. L. išvežė į RVUL. Įvykio vietoje - (duomenys neskelbtini) buvo L. V., kuri paaiškino, kad įvykio nematė. Dėl ko tiksliai įvyko konfliktas, nežino, tik išgirdusi grumtynių garsus nuėjo į terasą ir pamatė R. A. su peiliu rankoje. Vėliau L. V. paėmė iš R. A. peilį ir virtuvės kriauklėje jį nuplovė. R. A. buvo sulaikytas ir pristatytas į VPK OVS (t. 1, b. l. 126-127).
Iš byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Reagavimo valdybos 6-ojo skyriaus tyrėjo tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2022-09-15 apie 20:30 val. adresu (duomenys neskelbtini), namo terasoje, išgertuvių metu, kilus žodiniam konfliktui tarp A. L., gim., (duomenys neskelbtini) m., ir R. A., gim. (duomenys neskelbtini) m., R. A. peiliu dūrė vieną kartą A. L. į pilvo sritį. A. L. su durtine žaizda pilvo srityje išvežtas į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Diagnozė tikslinama (t. 1, b. l. 13).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas BPC garso įrašas 2022 m. 09 mėn. 15 dienos, įrašo laikas užfiksuotas 20 val. 44 min. 24 sek. Į BPC skambinama iš numerio 37068448860. Girdimas moters balsas moteris kalba rusų kalba, kalba su vyriškiu, girdimas ir vyriškas balsas, BPC operatorei pranešama, kad kitam vyrui yra pjautinis sužalojimas po kairiu šonkauliu, jam skauda, kraujas bėga (t. 1, b. l. 84-85).
Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas – medinis 2 aukštų namas su terasa, (duomenys neskelbtini). Namo teritorija neaptverta, nesaugoma, nefilmuojama, į ją patenkame laisvai. Stovint priekiu į namą, yra penki mediniai laiptai, kuriais užlipama į terasą. Terasa aptverta mediniais turėklais. Terasos kairėje stovi medinis krėslas, dešinėje prie lango stovi medinis staliukas. Ant staliuko stovi vazonas, du puodeliai ir pustuštė dėžutė su sausainiais, kurioje guli 3 vienkartiniai tamponai su raudonos spalvos dėmėmis. Tamponai paimami ir supakuojami į voką Nr. 1. Prie stalo stovi 2 mediniai krėslai ir kėdė. Stalo dešinėje kabo pakabinamas krėslas. Po pakabinamu krėslu, ant medinių grindų, yra netaisyklingos formos, raudonos spalvos dėmės, nuo kurių paimama nuoplova, kuri supakuojama į voką Nr. 2. Nuo terasos laiptų tiesiai apie 2 m. atstumu yra medinės įėjimo durys į namą. Už durų yra koridorius. Koridoriaus kairėje laiptai į 2 aukštą, tiesiai atidarytos durys į svetainę. Svetainė sujungta su virtuve. Svetainės kairėje atidarytos durys į kambarį Nr. 1, kuris su įvykiu nesusijęs. Tiesiai uždarytos durys į sekančią patalpą, kuri su įvykiu nesusijusi. Durų dešinėje krosnelė. Krosnelės dešinėje apie 1,5 m. atstumu stovį sofa. Tarp krosnelės ir sofos praėjimas į virtuvę. Virtuvės kairėje prie galinės sienos tarp virtuvinių baldų sumontuota kriauklė, virš kurios kabo medinė pjaustymo lentelė, kurios dešinėje ant magneto kabo 4 virtuviniai peiliai, kurių dešinėje langas. Peilis, kabantis prie lango, paimamas ir supakuojamas į paketą Nr. 3. Namuose bendra tvarka nepažeista. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingų pėdsakų ar objektų nenustatyta, daugiau nieko nepaimta (t. 1, b. l. 18-19).
Iš byloje esančio daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra virtuvinis peilis, rastas įvykio vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje peilis, kabantis prie lango, buvo paimtas ir supakuotas į paketą Nr. 3. Peilio geležtės ilgis nuo rankenos iki smaigalio yra 20 cm. Rankenos ilgis yra 14,5 cm. Peilio ilgis yra 34,5 cm. Ant peilio geležtės yra užrašai „BergHOFF Kochmesser X30Cr14 20cm-8 Rostfrei“. Peilio rankenos dalis yra juodos spalvos. Peilio geležtės plačiausia vieta (plotis) yra 4,5 cm. Peilio geležtė ir dalis rankenos yra balto metalo spalvos (t. 1, b. l. 37-38).
Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 3408/2022 (01) matyti, kad vadovaujantis A. L., gim. (duomenys neskelbtini) m., medicinos dokumentų duomenimis, pateikta išvadą: A. L. nustatyta durtinė - pjautinė pilvo sienos žaizda su skersinės gaubtinės žarnos ir skrandinio gaubtinės žarnos raiščio pažeidimais. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su duriančių-pjaunančių savybių turinčiu daiktu. Sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ RVUL 2022-09-15. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami sunkiu sveiktos sutrikdymu. Sužalojimai atskirai nekvalifikuojami, kadangi labiausiai tikėta, kad buvo padaryti vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimui ar griuvimui. Neatmetama galimybė. kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (t. 1, b. l. 48-51).
Iš byloje esančio kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad atidarius vaizdo įrašą, pavadinimu „2022_0916_000328_032“, matomas vaizdo įrašo viršuje kairiame kampe užrašas „2022_0916_000328_032“, apačioje kairiajame kampe užrašas „VLN_PR_60F5AC 2022/09/16“ ir einantis laikas, kuris prasideda nuo 00:03:26, vaizdo įrašo trukmė - 05 minutės 00 sekundės. Vaizdo įraše matomas tarnybiniame automobilyje sėdintis policijos pareigūnas. Kitas policijos pareigūnas apklausinėja liudytoją. Šiame vaizdo ir garso įraše ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų nenustatyta.
Atidarius vaizdo įrašą, pavadinimu „2022_0916_000827_033“, matomas vaizdo įrašo viršuje kairiame kampe užrašas „2022_0924_210002_001“, apačioje kairiajame kampe užrašas „VLN_PR_60F5AC 2022/09/16“ ir einantis laikas, kuris prasideda nuo 00:08:25, vaizdo įrašo trukmė – 05 minutės 00 sekundės. Vaizdo įraše matomas tarnybiniame automobilyje sėdintis policijos pareigūnas. Kitas policijos pareigūnas apklausinėja liudytoją. Šiame vaizdo ir garso įraše ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų nenustatyta.
Atidarius vaizdo įrašą, pavadinimu „2022_0916_001326_034“, matomas vaizdo įrašo viršuje kairiame kampe užrašas „2022_0916_001326_034“, apačioje kairiajame kampe užrašas „VLN_PR_60F5AC 2022/09/16“ ir einantis laikas, kuris prasideda nuo 00:13:26, vaizdo įrašo trukmė – 05 minutės 00 sekundės. Vaizdo įraše matomas tarnybiniame automobilyje sėdintis policijos pareigūnas. Kitas policijos pareigūnas apklausinėja liudytoją. Šiame vaizdo ir garso įraše ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų nenustatyta.
Atidarius vaizdo įrašą, pavadinimu „2022_0916_001825_035“, matomas vaizdo įrašo viršuje kairiame kampe užrašas „2022_0916_001825_035“, apačioje kairiajame kampe užrašas „VLN_PR_60F5AC 2022/09/16“ ir einantis laikas, kuris prasideda nuo 00:18:25, vaizdo įrašo trukmė – 05 minutės 00 sekundės. Vaizdo įraše matomas tarnybiniame automobilyje sėdintis policijos pareigūnas. Nurodytas policijos pareigūnas apklausinėja liudytoją. Šiame vaizdo ir garso įraše ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų nenustatyta.
Atidarius vaizdo įrašą, pavadinimu „2022_0916_003352_036“, matomas vaizdo įrašo viršuje kairiame kampe užrašas „2022_0916_003352_036“, apačioje kairiajame kampe užrašas „VLN_PR_60F5AC 2022/09/16“ ir einantis laikas, kuris prasideda nuo 00:33:55, vaizdo įrašo trukmė – 05 minutės 00 sekundės. Vaizdo įraše matoma liudytoja, kuri duoda parodymus. Policijos pareigūnas fiksuoja liudytojos parodymus. Šiame vaizdo ir garso įraše ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų nenustatyta.
Atidarius vaizdo įrašą, pavadinimu „2022_0916_003852_037“, matomas vaizdo įrašo viršuje kairiame kampe užrašas „2022_0916_003852_037“, apačioje kairiajame kampe užrašas „VLN_PR_60F5AC 2022/09/16“ ir einantis laikas, kuris prasideda nuo 00:38:53, vaizdo įrašo trukmė – 05 minutės 00 sekundės. Vaizdo įraše matoma liudytoja, kuri duoda parodymus. Policijos pareigūnas fiksuoja liudytojos parodymus. Šiame vaizdo ir garso įraše ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų nenustatyta.
Atidarius vaizdo įrašą, pavadinimu „2022_0916_004351_038“, matomas vaizdo įrašo viršuje kairiame kampe užrašas „2022_0916_004351_038“, apačioje kairiajame kampe užrašas „VLN_PR_60F5AC 2022/09/16“ ir einantis laikas, kuris prasideda nuo 00:43:50, vaizdo įrašo trukmė – 05 minutės 00 sekundės. Vaizdo įraše matoma liudytoja, kuri duoda parodymus. Policijos pareigūnas fiksuoja liudytojos parodymus. Šiame vaizdo ir garso įraše ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų nenustatyta.
Atidarius vaizdo įrašą, pavadinimu „2022_0916_004850_039“, matomas vaizdo įrašo viršuje kairiame kampe užrašas „2022_0916_004850_039“, apačioje kairiajame kampe yra užrašas „VLN_PR_60F5AC 2022/09/16“ ir einantis laikas, kuris prasideda nuo 00:48:49, vaizdo įrašo trukmė – 05 minutės 00 sekundės. Vaizdo įraše matoma liudytoja, kuri duoda parodymus. Policijos pareigūnas fiksuoja liudytojos parodymus. Šiame vaizdo ir garso įraše ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų nenustatyta.
Atidarius vaizdo įrašą, pavadinimu „2022_0916_005349_040“, matomas vaizdo įrašo viršuje kairiame kampe užrašas „2022_0916_005349_040“, apačioje kairiajame kampe užrašas „VLN_PR_60F5AC 2022/09/16“ ir einantis laikas, kuris prasideda nuo 00:53:48, vaizdo įrašo trukmė – 05 minutės 00 sekundės. Vaizdo įraše matoma liudytoja, kuri duoda parodymus. Policijos pareigūnas fiksuoja liudytojos parodymus. Šiame vaizdo ir garso įraše ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų nenustatyta.
Atidarius vaizdo įrašą, pavadinimu „2022_0916_005848_041“, matomas vaizdo įrašo viršuje kairiame kampe užrašas „2022_0916_005848_041“, apačioje kairiajame kampe užrašas „VLN_PR_60F5AC 2022/09/16“ ir einantis laikas, kuris prasideda nuo 00:58:47, vaizdo įrašo trukmė – 05 minutės 00 sekundės. Vaizdo įraše matoma liudytoja, kuri duoda parodymus. Policijos pareigūnas fiksuoja liudytojos parodymus. Šiame vaizdo ir garso įraše ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų nenustatyta.
Atidarius vaizdo įrašą, pavadinimu „2022_0916_010347_042“, matomas vaizdo įrašo viršuje kairiame kampe užrašas „2022_0916_010347_042“ apačioje kairiajame kampe užrašas „VLN_PR_60F5AC 2022/09/16“ ir einantis laikas, kuris prasideda nuo 01:03:47, vaizdo įrašo trukmė – 05 minutės 00 sekundės. Vaizdo įraše matoma liudytoja, kuri duoda parodymus. Policijos pareigūnas fiksuoja liudytojos parodymus. Šiame vaizdo ir garso įraše ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų nenustatyta.
Atidarius vaizdo įrašą, pavadinimu „2022_0916_010846_043“, matomas vaizdo įrašo viršuje kairiame kampe užrašas „2022_0916_010846_043“, apačioje kairiajame kampe užrašas „VLN_PR_60F5AC 2022/09/16“ ir einantis laikas, kuris prasideda nuo 01:08:47, vaizdo įrašo trukmė – 05 minutės 00 sekundės. Vaizdo įraše matoma liudytoja, kuri duoda parodymus. Policijos pareigūnas fiksuoja liudytojos parodymus. Šiame vaizdo ir garso įraše ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų nenustatyta. (t. 1, b. l. 89-91).
III. Įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas.
BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis R. A. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino pilnai, jo kaltę taip pat patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojų L. V., V. M., Mato Versekio, Gintaro Pakrijausko parodymai, kuriuose detaliai nurodytos įvykio aplinkybės ir R. A. nukentėjusiajam padaryti sužalojimai; Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 3408/2022 (01), kurioje užfiksuota, kad A. L. nustatyta durtinė – pjautinė pilvo sienos žaizda su skersinės gaubtinės žarnos ir skrandinio gaubtinės žarnos raiščio pažeidimais. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su duriančių-pjaunančių savybių turinčiu daiktu. Sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ RVUL 2022-09-15. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami sunkiu sveiktos sutrikdymu.
BK 135 straipsnyje numatytas sunkus sveikatos gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali sunkiai sutrikdyti kitam žmogui sveikatą. Tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių nori, o netiesioginės tyčios atveju, nors jų nenori, nesiekia, sąmoningai leidžia tokiems padariniams kilti. Bylos įrodymais nustačius, kad konflikto metu R. A. sudavė smūgį ranka nukentėjusiajam A. L. peiliui į pilvą, pripažintina, kad jo veiksmai buvo tyčiniai. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų teigti, jog R. A. sąmoningai siekė tokiu būdu sužaloti nukentėjusįjį, tačiau kaltinamasis numatė, jog suduodamas smūgį peiliu į pilvą, atlieka veiką, pavojingą kito žmogaus sveikatai, numatė, kad savo veika gali sukelti sunkius padarinius, ir nors jų nenorėjo, bet leido jiems kilti, t. y. veikė netiesiogine tyčia. Taigi, kaltinamojo kaltė dėl to, jog jis 2022-09-15 apie 20.30 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), terasoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia vieną kartą dūrė peiliu A. L. į pilvą, padarydamas šiam kiauryminę durtinę – pjautinę pilvo žaizdą su skersinės gaubtinės žarnos ir skrandinio gaubtinės žarnos raiščio pažeidimais, taip sunkiai sužalojo A. L. sveikatą, įrodyta visiškai, veika kvalifikuotina pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.
IV. Bausmės paskyrimas
BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta tik viena bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki dešimties metų.
Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).
R. A. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką bei dėl jos gailisi, tai jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Iš paaiškinimų matyti, kad neblaivumas turėjo įtakos, kaip pats nurodė posėdžio metu. Todėl ši aplinkybė sunkina kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Bylos duomenimis kaltinamasis išsituokęs, dirbantis pagal verslo liudijimą, anksčiau teistas vieną kartą taip pat už smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, baustas administracine tvarka.
Teismas nenustatė nei BK 62 straipsnyje numatytų pagrindų ir sąlygų skirti R. A. švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, taip pat neturi pagrindo daryti išvadą, kad sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas šiuo atveju aiškiai prieštarautų teisingumo principui, kaip tai numatyta BK 54 straipsnio 3 dalyje. Teismų praktikoje bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytų nusikalstamų veikų ir kaltinamojo asmenybės pavojingumą. Teisingos bausmės parinkimas priklauso nuo objektyviai egzistuojančių aplinkybių, vertinant jas ne vien iš kaltinamojo pozicijų, bet ir sprendžiant pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į skirtingų interesų pusiausvyrą. Teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant tik su teisiamo asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės paskirties, teismas turi atsižvelgti ir į nukentėjusio asmens bei visos visuomenės lūkestį dėl teisingumo įgyvendinimo paskiriant kaltiems asmenims baudžiamajame įstatyme numatytas teisingas bausmes. Įvertinęs visas bausmės paskyrimui reikšmingas aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas paskyrus kaltinamajam BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą vienintelę bausmę – laisvės atėmimą.
Pagal BK 75 straipsnio 3 dalį nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Taigi, matyti, kad ši įstatymo nuostata draudžia atidėti bausmės vykdymą tiems asmenims, kurie padarė sunkius nusikaltimus, numatytus atitinkamuose kodekso skyriuose. R. A. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK XVIII – „Nusikaltimai žmogaus sveikatai“ skyriuje. Taigi, taikyti bausmės vykdymo atidėjimą nagrinėjamuoju atveju nėra teisinio pagrindo.
Tai, kad įstatymo leidėjas nenumato bausmės vykdymo atidėjimo taikymo asmenims, teisiamiems už sunkius nusikaltimus žmogaus sveikatai, tačiau tuo pačiu sankcijoje nenustato apatinės laisvės atėmimo bausmės dydžio ribos, rodo, kad tokiu atveju tik realios, net jei ir mažesnės, nei pagal BK 61 straipsnyje nustatytas taisykles skirtinos, laisvės atėmimo bausmės taikymu būtų pasiekti bausmės tikslai. Priešingu atveju, bausmės vykdymo atidėjimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos kaltininko veiksmams ateityje, sukurti nebaudžiamumo įspūdį, kas gali lemti tai, kad asmuo ir ateityje gali daryti smurtinio pobūdžio ir kitas nusikalstamas veikas. Nustatydamas bausmės dydį, teismas įvertina visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes – tai, kad padarytas sunkus nusikaltimas kito asmens sveikatai, veika padaryta veikiant netiesiogine tyčia, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena sunkinanti aplinkybė, nors kaltinamasis teisiamajame posėdyje nurodė, kad nukentėjusįjį sužalojo norėdamas pagąsdinti, kad greičiau išeitų, nes neapsikentė namuose vykstančių sugyventinės išgėrinėjimų su kaimynais, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ir pats kartu išgėrinėjo, buvo neblaivus, kas didžiąja dalimi ir lėmė nusikalstamos veikos padarymą. Atsižvelgiant į visas bausmės paskyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus paskirti R. A. paskyrus švelnesnę, nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmę.
Baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, tad vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina trečdaliu.
V. Civiliniai ieškiniai
Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis A. L. ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 108, 109), kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo R. A. 15 000 Eur neturtinės žalos.
Nukentėjusysis prašo atlyginti patirtą neturtinę žalą, kurią įvertina 15 000 Eur sumai. Šią žalą nukentėjusysis pagrindžia tuo, kad buvo sumuštas kaltinamojo, dėl patirtų sužalojimų tenka išgyventi sunkų gydymo procesą, skausmus.
Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu iš esmės neturtinės žalos neginčijo, supranta ir pripažįsta, jog padarė neturtinę žalą, nurodė, kad pasitaupys pinigų ir A. L. atlygins.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Šioje byloje neturtinė žala padaryta nusikaltimu, dėl to CK 6.250 straipsnio 2 dalies pagrindu atsiranda pareiga atlyginti neturtinę žalą. Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniam gyvenimui. Kaip nustatyta kaltinamasis savo nusikalstamais veiksmais padarė A. L. sužalojimus, kurie vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Nukentėjusiajam dėl šio įvykio teko kreiptis į medikus, būti gydomam ligoninėje, patirti eilę intervencinių procedūrų. Akivaizdu, kad šie sužalojimai nukentėjusiajam A. L. sukėlė fizinį skausmą, stresą, dvasinius išgyvenimus.
Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką neturtinio pobūdžio išgyvenimų ir praradimų patyrusiam asmeniui priteistinos neturtinės žalos, dėl savo prigimties negalinčios visiškai atlyginti patirtos dvasinės skriaudos, taigi – ir būti tiksliai apskaičiuotos piniginiu ekvivalentu, atlyginimo dydžio nustatymas grindžiamas teisingo neturtinės žalos atlyginimo, be kita ko, kompensacinio, bet ne baudinio civilinių teisių gynimo būdo, koncepcija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas) kuri, viena vertus, apima teismo siekį nustatyti teisingą, kuo labiau sušvelninančią neigiamus padarinius kompensaciją už asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus ir praradimus, kita vertus, – reikalavimą laikytis žalos atlyginimo subjektų interesų pusiausvyros, taip pat lygiateisiškumo principo, kuris neturtinės žalos atlyginimo srityje reiškia teismo pareigą parinkti žalos atlyginimo dydį, panašų į analogiško pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Teismas atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje dėl nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, priteistos neturtinės žalos dydis yra skirtingas ir svyruoja nuo 1 449 Eur iki 23000 Eur, kadangi didesnė neturtinė žala nustatoma tais sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais, kai nukentėjusiojo patirti sunkūs sveikatos sutrikdymai savo pobūdžiu yra žalingesni, susiję su negrįžtamu neigiamu poveikiu sveikatai, ilgalaikiu darbingumo netekimu, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, Nr. 2K-181/2010, Nr. 2K-370/2012, Nr. 2K-195/2014, Nr. 2K-7-54-677/2015, Nr. 2K-300-222/2017).
Teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, taip pat atsižvelgdamas į padarytos veikos pavojingumą, kaltinamojo atliktų veiksmų intensyvumą (vieną kartą dūrė peiliu į pilvą), nukentėjusiajam padarytus sužalojimus (sunkus sveikatos sutrikdymas), tai, jog nėra duomenų apie negrįžtamas pasekmes sveikatai, darbingumo netekimą, į teismų praktiką bylose dėl nusikaltimų, numatytų BK 135 straipsnio 1 dalyje, sprendžia, kad nukentėjusiojo prašoma 15 000 Eur suma yra per didelė. Teismo vertinimu, teisinga kompensacija už nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, galimus liekamuosius reiškinius, kitus nepatogumus šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste yra 5 000 Eur. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad atsakingo už žalą asmens turtinė padėtis nėra lygiavertė nusikaltimo pasekmėms, todėl negali iš esmės lemti žalos dydžio, nes priešingu atveju būtų pažeisti nukentėjusių asmenų teisės ir interesai, neįgyvendintas teisingumo principas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-318-139/2015, 2K-331-976/2018). Nagrinėjamu atveju kaltinamasis yra darbingo amžiaus, teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dirba pagal individualią veiklą, todėl, net jei šiuo metu neturi turto, turės galimybę nukentėjusiajam priteistą žalą atlyginti ateityje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir mažintinas iki 5 000 Eur.
Baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa taip pat pareiškė civilinį ieškinį 16 141,09 Eur sumai (t. 1, b. l. 69, 70, 71, 72, 73-74, 75, 76-77). Patikslintu civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš atsakingo asmens Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 16 287,70 Eur žalą dėl nukentėjusiojo A. L. gydymo.
Teismo posėdyje šio ieškovo atstovės paaiškino, kad nukentėjusysis buvo gydomas stacionare 20 lovadienių. Teismui teikiamoje statistinėje kortelėje nurodyta kokios konkrečiai procedūros buvo atliekamos gydymo įstaigoje: t. y. krūtinės ląstos spiralinė angiografija, atliekant kompiuterinę tomografiją su intravenine kontrastine medžiaga, pilvo spiralinė angiografija, atliekant kompiuterinę tomografiją su intravenine kontrastine medžiaga, bendroji anestezija, nenutrūkstama dirbtinė plaučių ventiliacija, pilvo ertmės absceso, hematomos arba cistos drenavimas, perkutaninis pilvo ertmės absceso, hematomos arba cistos drenavimas, relaparotomija, storosios žarnos įplyšimo užsiuvimas, intraveninis farmakologinio preparato įvedimas. Visas šias procedūras apima paslauga, kurios DRG kodas W01A, ir kurios vertė balais už visa gydymo etapą sudaro 12 883,92 Eur. Be to, nukentėjusiajam buvo taikoma visiška parenterinės mitybos terapija, kurios vertė balais – 427,20 Eur. Bendra nukentėjusiajam stacionare suteiktų paslaugų vertė balais – 13 311,12 Eur. Balo vertę – kooficientą nustato Sveikatos apsaugos ministras, kooficientas nuolat kinta, suma civiliniame ieškinyje apskaičiuota pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2021 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. V-3001 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2022 m. balandžio 29 įsakymo Nr. V-1010 „Dėl balo vertės patvirtinimo“ pakeitimo” nuostatas, pagal kurias stacionarinių asmens sveikatos priežiūros bei dienos chirurgijos paslaugų balo vertė 2022 m. spalio mėnesį buvo 1,222 Eur. Todėl bendra nukentėjusiojo gydymo kaina stacionare – 16 266,19 Eur (13311,12 balo X 1,222 Eur). Nukentėjusiajam dėl patirtų sužalojimų po gydymo stacionare dar buvo papildomai teikta chirurgo konsultacija, kurios vertė – 21,51 Eur, todėl bendra žala už nukentėjusiojo gydymo paslaugas sudaro – 16 287,70 Eur. Ieškinio dydį patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai – gydymo paslaugų apskaitos išrašas ir stacionare gydomo asmens statistinė kortelė, kurioje automatiškai programa pagal išvardintas visas atliktas procedūras apskaičiuoja išlaidas už suteiktas paslaugas. Kaip matyti iš ieškovo atstovių paaiškinimų, pirminis ieškinys buvo pateiktas pagal jo teikimo metu sistemoje esančioje ligonio statistinėje kortelėje suvestas paslaugas, o bylos nagrinėjimo metu patikrinus sistemoje paaiškėjo, kad ligonio statistinėje kortelėje paslaugų kaina neženkliai padidėjo dėl vėliau įvestų Šeškinės poliklinikoje atliktų perrišimo paslaugų.
Nagrinėjamu atveju kaltinamasis civilinį ieškinį pripažįsta, žala padaryta neteisėtais jos veiksmais, tarp neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys. Visos aptartos aplinkybės, sudaro pagrindą Vilniaus teritorinės ligonių kasos patikslintą civilinį ieškinį tenkinti pilnai, priteisiant iš kaltinamojo R. A. civilinio ieškovo – Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 16 287,70 Eur padarytai žalai atlyginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1, 2 dalys). Baudžiamajame procese civilinis ieškovas turi teisę patikslinti civilinį ieškinį ir šiuo atveju teismas, jį tenkindamas, nėra varžomas pareikšto kaltinimo, kadangi veikos kvalifikavimui šiuo atveju padarytos turtinės žalos dydis nėra svarbus.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Kasacinės instancijos teismas išaiškino, jog procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto. Tokiu atveju civilinis ieškovas turi teisę reikalauti procesinių palūkanų nuo teismo sprendimo, nustatančio konkretų nusikalstama veika padarytos žalos dydį, įsiteisėjimo (kasacinės nutartys Nr. 3K-7-144/2014, Nr. 2K-4-699/2015; 2K-352-976/2018, 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo R. A. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos.
VI. Procesiniai klausimai
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas, kai R. A. buvo sulaikytas nuo 2022-09-15 21.20 val. iki 2022-09-16 16.05 val., ir suėmime išbūtas laikas nuo 2024-06-23 iki nuosprendžio įsiteisėjimo, vieną laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –virtuvinį peilį, nuoplovą nuo grindų; įtariamojo R. A. lyginamuosius DNR (voke) pavyzdžius, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Kaltinamojo drabužius: tamsiai pilkos spalvos megztinį „Puma“, mėlynos spalvos kelnes „Adidas“, rudos spalvos šlepetes „Crocs“; nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti kaltinamajam.
Kardomąją priemonę – suėmimą palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304 straipsniu, 305 straipsniu bei 307 straipsniu,
nusprendžia:
R. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti laisvės atėmimo 3 (trejiems) metams bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, R. A. skirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti trečdaliu ir R. A. paskirti laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams bausmę.
Bausmės pradžią pradėti skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
R. A. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Į bausmės laiką įskaityti R. A. sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022-09-15 21.20 val. iki 2022-09-16 16.05 val., ir suėmime išbūtą laiką nuo 2024-06-23 iki nuosprendžio įsiteisėjimo, vieną laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Tenkinti civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos patikslintą civilinį ieškinį ir priteisti iš R. A. civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 16 287,70 Eur dydžio nukentėjusiojo A. L. gydymo išlaidas ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą bendrai atlyginti 16 284,70 Eur žalą, skaičiuojant šias palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Civilinio ieškovo ir nukentėjusiojo A. L. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš R. A. nukentėjusiajam civiliniam ieškovui A. L. 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – virtuvinį peilį, nuoplovą nuo grindų; įtariamojo R. A. lyginamuosius DNR (voke) pavyzdžius, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Kaltinamojo drabužius: tamsiai pilkos spalvos megztinį „Puma“, mėlynos spalvos kelnes „Adidas“, rudos spalvos šlepetes „Crocs“; nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti kaltinamajam.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.