Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2017-10-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3024-891/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-10-30
Bylos Nr.
1-3024-891/2017
Teisminio proceso Nr.
1-02-2-00600-2016-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Budrys
Kaltinamasis
J. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3024-891/2017Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00600-2016-0Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.9.9; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 30 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Budrys, teismo posėdyje teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

J. R. (J. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, Darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 164 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. R. vengė pareigos išlaikyti vaiką, o būtent: jis, žinodamas, jog pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. sprendimą privalo D. V. naudai mokėti lėšas nepilnametės dukros A. R., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 250 litų (72,41 eurų) dydžio įmokas kas mėnesį iki dukros pilnametystės, vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti, dėl to susidarė 3706,75 eurų įsiskolinimas.

Šiais savo veiksmais J. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje.

J. R. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta rašytine bylos medžiaga.

Kaltinamojo J. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais jis savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad psichinėmis ligomis nesirgo, galvos traumų neturėjo, narkotikų nevartoja, alkoholį vartoja gan dažnai, yra priklausomas nuo alkoholio. D. V. jis pažįsta, ji buvo jo sugyventinė, su ja gyveno kartu, susilaukė dukros A. R.. Kai jo dukrai buvo apie 3 metus, jam atsibodo D. priekaištai, nuolatiniai konfliktai namuose, pastovus jos varymas jo iš namų. Tada jie labai susipyko ir jis išėjo iš namų. Nuo to laiko savo dukros nematė ir su ja nebendravo. Dažnai galvoja apie savo dukrą, nepamiršo jos, galvoja kaip sekasi, tačiau nedrįsta paskambinti ar susitikti, nes jam gėda, yra priklausomas nuo alkoholio, neturi darbo, neturi, ką duoti ar pasiūlyti savo dukrai. D. jam yra ne kartą skambinusi, klausdavo, kodėl nemoka alimentų, jis jai pasakydavo, kad neturi darbo ir jokių pajamų. Alimentus jam išskaičiuodavo antstolis, kuomet jis dirbo, tačiau pats savarankiškai niekada nemokėjo alimentų, prie dukros išlaikymo neprisidėjo nei daiktais, nei maisto produktais. Negali susirasti darbo, nes turi stuburo išvaržą. Apie tai, jog teismas priėmė sprendimą mokėti alimentus, jis žinojo, taip pat žinojo, kad antstolis vykdo pinigų išieškojimą dukros išlaikymui. Myli savo dukrą, tačiau susiklostė tokia nemaloni situacija. Nuoširdžiai gailisi. Daugiau neturi ką pasakyti (t. 2, b. l. 69-71).

Nukentėjusiosios D. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 1997 m. susipažino su J. R., su kuriuo 5 metus gyveno kartu, santuokos nebuvo sudarę, tačiau kartu vedė bendrą ūkį, pinigai buvo bendri, jis dirbo ir rūpinosi šeima. Po dvejų metų gyvenimo kartu, (duomenys neskelbtini), jiems gimė dukra A. R.. Po dukros gimimo J. dar rūpinosi šeima, tačiau kuomet dukrai buvo 3 metukai, jos ir vyro santykiai pablogėjo, jis pradėjo dažnai vartoti alkoholį, neparnešdavo į šeimą pinigų, ja ir dukra nesirūpino, šeimoje kildavo žodiniai konfliktai, todėl ji nusprendė nebegyventi su J., pasakė jam palikti jos namus. Kadangi J. R. po jų išsiskyrimo niekada nesirūpino jų dukra, niekada nelankė, su dukra nesusitikdavo, nesidomėjo, kaip jai sekasi, nesidomėjo ir finansine padėtimi, į jos geranoriškus prašymus prisidėti prie dukros išlaikymo jis nereagavo, todėl 2006 m. kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą su ieškiniu dėl dukros A. R. išlaikymo. Vilniaus miesto 1-sis apylinkės teismas nustatė J. R. mokėti vaiko išlaikymą po 250 litų (94,71 eurų) kas mėnesį iki dukros pilnametystės. Pamena, kad tuo metu J. R. dirbo ir gal pusę metų, jei neklysta, periodiškai mokėjo pinigėlius dukros išlaikymui, pinigai buvo pervedami į jos banko sąskaitą. Kiek jai žinoma, kuomet jis neteko darbo, banko pavedimų nebebuvo, visiškai nemokėjo nustatytų alimentų, nerėmė materialiai, nesidomėjo vaiko gyvenimu, jokiais kitais būdais neprisidėjo prie vaiko gerovės. Vaikų išlaikymo fondo administracija nuo 2012-04-23 priėmė sprendimą mokėti A. R. po 56,48 eurų išmokas iš fondo. Šiuo metu yra mokama kas mėnesį po 57 eurus. J. R. dėl dukros išlaikymo pretenzijų turi, kadangi jis su vaiku nepalaikė jokio ryšio, nesidomėjo vaiko auklėjimu, nepadėdavo materialiai. Kartais paskambina J., prašo, kad padėtų dukrai materialiai, kad prisidėtų pinigais prie dukros išvykų, būrelių, tačiau jis pasakydavo, kad neprisidės, kad jis neturi darbo, neturi pinigų. Kiek jai žinoma, J. R. negyvena savo registruotos gyvenamosios vietos adresu, t. y. (duomenys neskelbtini), kur jis gyvena, ji nežino. Jis naudojasi tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Daugiau papildymų neturi (t. 2, b. l. 30-31).

Liudytojos A. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad J. R. ji žino, jis yra jos tėvas. Paskutinį kartą jį matė, kai jai buvo trys metai. Po to karto, kai jis išsiskyrė su jos mama D. V. ir išėjo iš namų, niekada jo nematė, niekada nebendravo net telefonu. Kiek jai žinoma iš mamos, mama jai sakė, kad po jos 18 gimtadienio bendravo su tėvu telefonu ir tėvas paklausė, kaip jai sekasi. Jokių dovanų iš tėvo nėra gavusi, jis jos nelankė, nesidomėjo jos auklėjimu, niekada nėra gavusi iš jo pinigų. Finansiškai nepadėjo, ja rūpinosi tik mama. Tėvas jai yra visiškai svetimas žmogus, ji jo nepažįsta. Neprisimena, kokie santykiai buvo tarp jos ir jos tėvo, kuomet jis gyveno su jomis, tačiau iš nuotraukų jai atrodo, kad tėvas ją mylėjo. Daugiau papildymų neturi (t. 2, b. l. 43).

Liudytojos V. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad ji dirba antstolių kontoroje, adresu J. Baltrušaičio g. 11-118, Vilniuje, antstole. 2007-07-13 vykdomasis raštas buvo pateiktas išieškotojos D. V. antstolių kontorai, prieš tai išieškojimą vykdė antstolė J. G.. Ji, antstolė V. M., vykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006-09-13 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-3654-541/2006 dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko J. R. išieškotojos D. V. naudai, dukters A. R., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui. Pagal minėtą vykdomąjį raštą, nepilnamečio vaiko išlaikymui nustatyta mokėti po 250 litų kas mėnesį, periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nuo 2007 m., kai ji pradėjo vykdyti alimentų išieškojimą iš J. R., jis ne kartą buvo atvykęs į kontorą, bendravo su ja, žadėjo mokėti alimentus dukros išlaikymui, įsidarbinti greitu laiku, nes tuo metu nedirbo. Jis aiškino, kad darbo neranda, paklausus, iš ko jis gyvena ir kas jį maitina, jis atsakydavo, kad kažkur tai padirba, kad pagyvena pas moterį, taip ir sukasi. Apie tai, kad vykdomas išieškojimas, jis žinojo tiek iš jos, tiek jam buvo siunčiami procesiniai dokumentai, pranešimai. Jis niekada nesakė, kad alimentų nemokės, žadėdavo mokėti, tačiau niekada nemokėdavo, išskyrus tuos mėnesius, kuomet Josifas būdavo įsidarbinęs ir alimentus pagal jos, kaip antstolės patvarkymą išskaičiuodavo J. darbdavys. J. R. banko sąskaitos yra areštuotos, lėšų juose nėra, vienintelis turtas kurį J. turi tai yra 1/3 buto, adresu (duomenys neskelbtini). Kitos dvi 1/3 buto dalys priklauso jo broliams, turtas paveldėtas pagal įstatymą. Ji kaip antstolė bandė iš varžytinių parduoti J. R. priklausančią turto dalį, tačiau pirkėjo neatsirado, o išieškotoja D. V. atsisakė perimti turtą, kadangi buto dalies vertė yra didesnė negu alimentų įsiskolinimas, tokiu atveju D. V. tektų primokėti tam tikrą pinigų sumą. Ikiteisminiam tyrimui pateikė pažymą dėl išlaikymo išieškojimo (lentelė), kurioje nurodytas kiekvienas mėnuo, nuo 2007 m. sausio mėnesio iki 2017 m. balandžio mėn., t. y. iki vaiko pilnametystės. Įsiskolinimas 2007 m. sausio mėn. buvo 2015,07 Lt. Šiai dienai, t. y. iki A. R. pilnametystės, alimentų įsiskolinimas yra 3706,75 eurai. Pateiktoje lentelėje yra nurodytos sumos, kurias pervesdavo darbdavys, kuomet skolininkas, t. y. J. R. dirbdavo, tuščios grafos lentelėje reiškia, kad jokio pinigų išmokėjimo nebuvo, kad J. R. legaliai nedirbo. Išieškotoja D. V. pinigų vaiko išlaikymui gaudavo iš Vaikų išlaikymo fondo, litais kas mėnesį gaudavo 195 Lt, o eurais - 57 eurai (t. 2, b. l. 45-46).

Liudytojos V. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad J. R. ji pažįsta, jis yra jos vyro V. R., brolis. Kiek jai žinoma, J. šiuo metu gyvena Naujojoje Vilnioje, pas savo sugyventinę G. K., tikslaus adreso, kur jie gyvena, ji nežino. Nors J. R. yra deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ten negyvena jau apie 17 metų. Su J. R. nebendrauja ir jokių santykių nepalaiko, paskutinį kartą jį matė gal prieš 5 metus. Kiek jai žinoma, jis dažnai vartoja alkoholį. Daugiau papildymų neturi (t. 2, b. l. 54).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2006-09-12 sprendimu dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo bei 2006-09-13 išduotu vykdomuoju raštu, kurie patvirtina, jog iš J. R. nepilnametės A. R. išlaikymui buvo priteista kas mėnesį mokėti po 250 litų (72,41 eurų) mokamomis periodinėmis išmokomis, pradedant mokėti nuo 2006-02-13 iki dukters A. R. pilnametystės (t. 2, b. l. 17-19).

Antstolės V. M. 2017-05-29 pažyma dėl išlaikymo išieškojimo, kurioje nurodyta, kad vykdomojoje byloje Nr. 0015/07/11832 išlaikymo įsiskolinimas iki vaiko pilnametystės 2017-05-29 dienai yra 3706,75 eurai. Iš pateiktos pažymos taip pat matyti, kad per visą laikotarpį nuo 2006-09-13 vykdomojo rašto išdavimo iš J. R. darbo užmokesčio ieškovei D. V. buvo pervesta: 2007 m. kovo mėnesį – 214,89 Lt,, balandžio mėnesį – 482,01 Lt, gegužės mėnesį – 829,09 Lt, birželio mėnesį – 811,43 Lt, liepos mėnesį – 530,49 Lt, rugpjūčio mėnesį – 652,26 Lt, gruodžio mėnesį – 52,68 Lt, 2008 metų sausio mėnesį – 78,82 Lt, balandžio mėnesį – 484,01 Lt, gegužės mėnesį – 439,34 Lt, birželio mėnesį – 23,25 Lt, liepos mėnesį – 112,19 Lt, 2013 m. rugsėjo mėnesį – 289,52 Lt, spalio mėnesį – 430,54 Lt, lapkričio mėnesį – 148,69 Lt, gruodžio mėnesį – 724,24 Lt. Taip pat pateikta pažyma patvirtina, kad 2008 m. birželio-liepos mėnesiais, taip pat nuo 2008 m. spalio mėnesio iki 2013 m. rugsėjo mėnesio, taip pat nuo 2014 m. kovo mėnesio iki 2017 m. balandžio mėnesio D. V. už A. R. buvo mokamos išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo (t. 2, b. l. 24-25).

Byloje esantys Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro ir kiti duomenys patvirtina, kad J. R. yra dirbęs ir gavęs draudžiamąsias pajamas kelis mėnesius 2007 metais, 2008 metais ir 2013 m., bei kelias dienas 2014 m. balandžio mėnesį, 2015 m. rugsėjo-spalio mėnesiais, šiuo metu nedirba, draudžiamųjų pajamų jau seniai negauna, kilnojamojo turto, lėšų kredito įstaigose neturi (t. 1 b. l. 28, 37, 38, 39, 40, 43, 84, 90, 91, 95, 96, 103, 105, 115, 125, 150, 151, 152, 159, 160-163, 164, 170, 173, 182, 184, 199-200, t. 2, b. l. 76).

VĮ „Registrų centras“ duomenimis, Nekilnojamojo turto registro duomenų administravimo skyriaus 2014-01-27 duomenimis, J. R. nuosavybės teise priklauso 1/3 buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuriai buvo uždėtas turto areštas (t. 1, b. l. 36, 41-42, 56, 57, 68, 69, 98, 133, 139-140, 143), tačiau J. R. priklausančios turto dalies parduoti iš varžytinių antstolei nepavyko, o išieškotoja D. V. atsisakė perimti turtą, kadangi buto dalies vertė yra didesnė negu alimentų įsiskolinimas (b. l. 46-47, 53, 55, 60-61).

Motyvuojamoji dalis

BK 164 straipsnis nustato atsakomybę už pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui vengimą. Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką kyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo. Šio nusikaltimo sudėties veikoje buvimui svarbu nustatyti, kad kaltininkas sąmoningai, būdamas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių vengia išlaikyti vaiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-65/2007, 2K-695/2007, 2K-124/2008, 2K-291/2008, 2K-7-68/2009, 2K-432/2013 ir kt.). Be to, pripažįstama, kad pagrindas baudžiamajai atsakomybei už vengimą išlaikyti vaiką atsiranda tik po nesėkmingų pastangų užtikrinti pareigos išlaikyti vaiką vykdymą civilinio proceso priemonėmis, t. y. kai skolininkas sąmoningai sukuria situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas. Šis straipsnis neinkriminuojamas, jeigu asmuo nevengia pareigos pagal teismo sprendimą, bet jos nevykdo dėl objektyvių priežasčių – nedarbo, ligos, ilgalaikės nelaimės ir pan., t. y. neturi pajamų dėl pateisinamų (svarbių) priežasčių. Kita vertus, jeigu asmuo vengia dirbti, dirba nelegaliai, simuliuoja ligą, slepia savo pajamas ar kitaip apgaulės būdu vengia mokėti alimentus, jis atsako už vengimą išlaikyti vaiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218/2012).

Teismas mano, kad kaltinamojo J. R. kaltė dėl vengimo išlaikyti nepilnametę dukrą yra įrodyta aukščiau aptartais įrodymais ir jo veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 164 straipsnyje, kadangi jis, nemokėdamas išlaikymo, vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti nepilnametę dukrą A. R., gim. (duomenys neskelbtini), galėdamas tą pareigą vykdyti. Teismas tik pakoregavo prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodytą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimo datą, nurodydamas, jog sprendimas priimtas 2006-09-12, o ne 2006-09-13, kuomet išduotas vykdomasis raštas.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, J. R. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu bei jos dydžiu (t. 2, b. l. 81-83, 84-85).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus, tyčinis nusikaltimas, susijęs su nusikaltimais vaikui ir šeimai), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį J. R. - praeityje neteistas (t. 2, b. l. 75), administracine tvarka nebaustas (b. l. 77, 78), nedirba (b. l. 76), duomenų apie psichiatrinį, priklausomybės ligų gydymą, buvimą įskaitoje nėra. Atsižvelgdamas į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas bausmės laikotarpis – 1 metai - šiuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas, todėl mažinti ar didinti jį pagrindo nėra. J. R. taip pat skirtini BK 48 straipsnio 6 dalies 3,5 punktuose numatyti įpareigojimai - pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei nemokami darbai, kurie, teismo vertinimu, darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, o prokuroro siūlomą BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punkte numatytą įpareigojimą – tam tikru laiku būti namuose, teismo vertinimu, šiuo atveju skirti netikslinga.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis pilnai pripažino savo kaltę, J. R. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalys).

Kaltinamajam J. R. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paskirta jokia kardomoji priemonė. Šiuo metu nėra kardomosios priemonės skyrimo pagrindų ir sąlygų, todėl iki bausmės vykdymo pradžios kaltinamajam kardomoji priemonė neskirtina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

J. R. (J. R.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 3, 5 punktais, įpareigoti J. R. per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir per pirmus 4 laisvės apribojimo bausmės vykdymo mėnesius išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

J. R. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti kaltinamajam laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarką: laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-48 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; 3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus; 4) šaukiami atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu. Jei neturite nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, Jūs turėtumėte nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551, +370 5 219 7857; +370 5 276 0159, el. paštas vrpi@vrpi.lt). Daugiau informacijos galima rasti http://www.kaldep.lt/lt/vapt/pradzia-apn_697.html.

Kaltinamajam iki bausmės vykdymo pradžios kardomosios priemonės neskirti.

Išaiškinti J. R., kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas (parašas) Arūnas BudrysNuorašas tikras:teisėjas Arūnas Budrys