- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-12
- Bylos Nr.
- e2S-372-856/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01624-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Atsakovas
- žemės ūkio kooperatyvo „Baltas lašas“, Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, mažajai bendrijai „Statybų idėja“
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, R. B.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo žemės ūkio kooperatyvo „Baltas lašas“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. balandžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5718-1028/2023 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, mažajai bendrijai „Statybų idėja“, žemės ūkio kooperatyvui „Baltas lašas“, tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, R. B. dėl statybos leidimo panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Šiaulių apylinkės teisme priimtas ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinys atsakovams Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, mažajai bendrijai (toliau – ir MB) „Statybų idėja“, žemės ūkio kooperatyvui (toliau - ir ŽŪK) „Baltas lašas“ dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2022-01-11 statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad patikrinusi statybos leidimo išdavimo teisėtumą 2023-02-08 surašė statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuota, kad statybos leidimas yra išduotas neteisėtai.
Šalies argumentai
2. Ieškovė ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) sustabdyti pagal Šiaulių miesto savivaldybės administracijos išduotą 2022-01-11 statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomus statybos darbus žemės sklype (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, taikant šį įpareigojimą ŽŪK „Baltas lašas“; 2) uždrausti ŽŪK „Baltas lašas“ pačiai ar per įgaliotus asmenis inicijuoti pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimo procedūras, gauti statybos užbaigimą patvirtinančius dokumentus ir šių dokumentų pagrindu keisti pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), duomenis Nekilnojamojo turto registre, taip pat uždrausti ŽŪK „Baltas lašas“ pačiai ar per įgaliotus asmenis gauti pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių ir šios pažymos pagrindu keisti pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), duomenis Nekilnojamojo turto registre iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos; 3) įrašą viešajame registre dėl pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo, uždraudžiant šį turtą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, išnuomoti, įkeisti, perduoti naudoti kitiems asmenims ar kitaip šį turtą apsunkinti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2023 m. balandžio 12 d. nutartimi prašymą tenkino – taikė laikinąsias apsaugos priemones: 1) sustabdė pagal Šiaulių miesto savivaldybės administracijos išduotą 2022-01-11 statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini)vykdomus statybos darbus žemės sklype (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, taikant šį įpareigojimą ŽŪK „Baltas lašas“; 2) uždraudė ŽŪK „Baltas lašas“ pačiai ar per įgaliotus asmenis inicijuoti pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimo procedūras, gauti statybos užbaigimą patvirtinančius dokumentus ir šių dokumentų pagrindu keisti pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), duomenis Nekilnojamojo turto registre, taip pat uždrausti ŽŪK „Baltas lašas“ pačiai ar per įgaliotus asmenis gauti pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių ir šios pažymos pagrindu keisti pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), duomenis Nekilnojamojo turto registre iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos; 3) atliko įrašą viešajame Nekilnojamojo turto registre dėl pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo, uždraudžiant šį turtą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, išnuomoti, įkeisti, perduoti naudoti kitiems asmenims ar kitaip šį turtą apsunkinti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
4. Teismas nurodė, kad ieškovė ieškiniu prašo panaikinti statybos leidimą ir šalinti statybos padarinius, t. y. išardyti rekonstruojamo pastato dalis. Tuo atveju, jeigu būtų patenkintas ieškinys ir būtų panaikintas statybos leidimas, tolimesnė statinių statyba būtų negalima, taip pat kaltų asmenų lėšomis turėtų būti pašalinti statybos pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą padariniai. Jeigu statinių statyba ir toliau būtų vykdoma iki tol, kol teismas išnagrinės bylą ir priims galutinį sprendimą, kyla grėsmė, kad pasunkėtų teismo sprendimo įvykdymas, taip pat didėjant statybos mastui padidėtų materialinė žala ir statybos padarinių pašalinimui reikėtų skirti daugiau lėšų.
5. Teismas nurodė, kad taip pat statytojas gali atlikti Statybos įstatymo 28 straipsnyje numatytas statybos užbaigimo procedūras ar Statybos įstatymo 39 straipsnio nustatyta tvarka gali įregistruoti nebaigtą pastato rekonstrukciją, kas lemtų, kad Inspekcija turėtų teismine tvarka ginčyti statybos užbaigimo dokumentą ar pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, jei šie dokumentai būtų priimti.
6. Teismas sprendė, kad būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinančias padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą ir užkirsti kelią didesnei žalai atsirasti – stabdyti statybos darbus, vykdomus pagal ginčijamą statybos leidimą, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, taikant šį įpareigojimą žemės sklypo ir pastato savininkui ŽŪK „Baltas lašas“. Teismas nurodė, kad taip pat uždraustina ŽŪK „Baltas lašas“ inicijuoti ir atlikti Statybos įstatymo 28 straipsnyje numatytas statybos užbaigimo procedūras, gauti statybos užbaigimą patvirtinančius dokumentus bei jų pagrindu keisti pastato duomenis Nekilnojamojo turto registre bei Statybos įstatymo 39 straipsnyje nustatyta tvarka inicijuoti pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių gavimą ir jos pagrindu keisti pastato duomenis Nekilnojamojo turto registre iki bus įvykdytas teismo sprendimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 145 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
7. Teismas nurodė, kad jeigu bylos nagrinėjimo metu atsakovas ŽŪK „Baltas lašas“ perleistų ginčo pastatą tretiesiems asmenims ar kitaip jį apsunkintų, ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų, būtų reikalinga imtis papildomų teisinių priemonių jo vykdymui. Todėl būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešajame registre dėl pastato nuosavybės teisės perleidimo draudimo iki bus įvykdytas teismo sprendimas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
8. Teismas vertino, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės laikytinos proporcingos reiškiamam reikalavimui, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali būti apsunkintas teismo sprendimo vykdymas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
9. Atskiruoju skundu atsakovas ŽŪK „Baltas lašas“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. balandžio 12 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
9.1. Teismas nevertino ieškinio prima facie pagrįstumo. Ieškinyje nenurodoma, kad yra kokie tai pažeidimai, susiję su esančio 3 aukštų administracinio pastato (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalyje atliekamais rekonstrukcijos darbais, t. y. ieškovė visiškai nedetalizuoja, kurioje dalyje yra pažeidimas, ir nepateikė teismui duomenų, kad ginčo apimtis yra 16,55 m². Pastato bendras plotas iki rekonstrukcijos yra 789,39 m², po rekonstrukcijos - 977,47 m², o tai reiškia, kad tik 1,69 procento pastato dalis yra susijusi su reiškiamu reikalavimu dėl rašytinio sutikimo būtinumo tuo atveju, jei pasitvirtintų ieškovo keliamos prielaidos. Visi kiti projekto sprendiniai niekaip nesusiję su reiškiamu reikalavimu. Ieškovės ieškinys yra visiškai nepagrįstas, nes ir pačiame ieškinyje nurodoma, kad ieškovė, grįsdama poziciją, remiasi Kultūros paveldo departamento raštu, kai nėra jokių abejonių, kad nei sklypas, nei pastatas nepatenka į Kultūros paveldo teritoriją ir atitinkamai institucija neturi įgaliojimų atlikti vertinimą.
9.2. Teismas taip pat nevertino jokių duomenų, pagrindžiančių grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Atsakovas nestato naujo statinio, o rekonstruoja esantį 3 aukštų administracinį pastatą (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl ieškinyje nurodomi argumentai dėl rašytinio sutikimo reikalingumo yra susiję tik su nežymia atliekamų darbų apimtimi – 16,55 m², dalyje pastato naujai statomo 4 aukšto dalyje, kai taikomos laikinosios apsaugos priemonės ir likusiems 3 aukštams, kurių atžvilgiu nėra jokių ieškinio argumentų, t. y. 3 aukštų rekonstrukcijos sprendiniams (pagal įsigijimo dokumentus pastato bendras plotas - 789,39 m²) nėra taikomas reikalavimas gauti rašytinį gretimo sklypo savininko sutikimą. Šioje civilinio proceso stadijoje nenustatytas bent tikėtinas atsakovo nesąžiningumas siekiant ateityje išvengti galimai jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo. Priešingai, taikomos laikinosios apsaugos priemonės rodo ieškovės nesąžiningumą, nes neabejotinai ieškovei yra žinomos aplinkybės, kad 3 aukštų pastatas yra rekonstruojamas, o ne vykdoma nauja statyba, todėl reikalavimai tuo atveju, jei ginčo atveju būtų taikomi, būtų taikomi tik dėl sprendinių, kurie keičia esamą padėtį ir negali būti taikomi viso pastato atžvilgiu. Atsakovas statybos leidimą gavo dar 2022-01-11, t. y. jau daugiau nei metus turėjo teisę vykdyti statybos darbus ir juos vykdė sudaręs visas privalomas sutartis - tiek projektavimo, tiek rangos, tiek statybos techninės priežiūros. Šiuo metu iš esmės visi projekte numatyti statybos darbai yra baigti ir likę tik nežymūs baigiamieji/tvarkomieji darbai. Šios aplinkybės neabejotinai žinomos ir ieškovui, todėl siekis stabdyti darbus niekaip neužtikrins teismo sprendimo įvykdomumo. Ginčo 16,55 m² jau yra pastatyti ir esant reikalui ar teismo sprendimui nebus didelių kliūčių jų pertvarkymui, nes jie yra statinio pakraštyje.
9.3. Šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neatitinka ir ekonomiškumo (proporcingumo) principo, todėl nėra ir šios sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Priešingai nei vertino teismas, būtent laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sukelia ženkliai (neproporcingai) didesnius nuostolius atsakovei, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas ieškovei. Net ir nepritaikius byloje laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau priėmus ieškovei palankų galutinį teismo sprendimą, nebūtų jokių papildomų apsunkinimų, nei yra šiuo metu, t. y. ginčo 4 aukštas, kuriame yra 16,55 m², ir dėl kurių yra reiškiamas ieškinys, jau yra pastatytas, todėl jokių esminių pokyčių dėl šios dalies pertvarkymo netaikius laikinųjų apsaugos priemonių nebūtų.
9.4. Atsakovas nuosavybės teise valdomo pastato atžvilgiu jau yra patyręs virš 1 milijono eurų išlaidų. Tai, kad statinys statomas ir pastatytas, neabejotinai buvo žinoma ir ieškovei, kuri teismui visiškai nepagrindė, kaip prašomos laikinosios apsaugos priemonės atitinka proporcingumo principą, o pirmos instancijos teismas, visiškai nevertinęs faktinių duomenų ir aplinkybių, tenkino ieškovo prašymą pilnoje apimtyje. Atsakovas projekto vystymui yra paėmęs paskolą, todėl turi įsipareigojimus, susijusius su palūkanų mokėjimu, kurios preliminariais skaičiavimais sudarys 60 510 Eur per metus, o nesant galimybės eksploatuoti statinio ir toje dalyje, kur nėra ginčo, patirs neproporcingus suvaržymus ir nuostolius - vien pinigų nuvertėjimas per metus 194 430,35 Eur. Atsakovas taip pat yra užsakęs ir dalį prekių, kurios turi būti baigtos montuoti ir statinio dalyje, kurioje nėra ginčo. Tuo atveju, jei atsakovas užsakytų prekių laiku neatsiims, jam teks papildomos išlaidos dėl prekių saugojimo. Net ir nevykdant jokios veiklos pastate, atsakovas patirs būtinąsias išlaidas dėl statinio išlaikymo - apie 983,55 Eur per mėnesį. Atsakovas yra sudaręs rangos darbų sutartį, kurios sustabdymas kels pasekmes ne tik atsakovui, bet ir rangovui, kuris jau ir šiuo metu patiria tam tikrus sunkumus dėl gaunamų mokėjimų, o atsakovui negalint baigti vykdyti visų statybos darbų taip pat nebus ir gaunamos pajamos ir galimas mokėjimų sutrikimas. Dalyje pastato, dėl kurio nereiškiamas joks reikalavimas, t. y. dėl pastato 1-3 aukštų, atsakovas vykdė derybas ir turi susitarimus su nuomininkais, kurie, atitinkamai siekdami kuo greičiau pradėti veiklą, taip pat jau yra patyrę išlaidų siekiant atitinkamai veiklai įsirengti patalpas.
Atsiliepimas
10. Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti galioti skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
10.1. Įvertinus ieškinyje nurodytą pagrindą ir dalyką, reiškiamus reikalavimus, nėra pagrindo teigti, kad Inspekcijos pareikšti reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ir negalima iš karto konstatuoti, jog negalėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas. Šioje bylos stadijoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas neturėjo ir negalėjo vertinti atsakovo nurodomų aplinkybių, todėl teismas pagrįstai nusprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti akivaizdaus ieškovės ieškinio nepagrįstumo.
10.2. Ieškovė ginčijamo statybos leidimo neteisėtumą sieja su procedūrų, atliekamų išduodant statybos leidimą, neteisėtumu, todėl net ir nusprendus, kad ginčas susijęs tik su dalimi pastato, dėl kurio statybos reikėjo gauti gretimo žemės sklypo savininko sutikimą, nebūtų pagrindo teigti, kad ginčo statybos leidimas apskritai galėjo būti išduotas pažeidus teisės aktuose nustatytus reikalavimus, kadangi tuo atveju, jei Šiaulių miesto savivaldybės administracija nebūtų pažeidusi teisės aktų reikalavimų ir nustačiusi, kad nėra pateiktas gretimo žemės sklypo savininko sutikimas dėl statybos mažesniu nei norminis atstumu, statybos leidimas iš viso nebūtų išduotas.
10.3. Ginčas yra susijęs su vientisu, neskaidomu pastatu, pastato aukštai nėra vienas nuo kito atsieti ir, priešingai, iš projekto sprendinių matyti, kad visi pastato aukštai yra susiję konstrukciškai, per visus aukštus eina lifto ir laiptinių konstrukcijos, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos kompleksiškai visam pastatui, o ne atsietai kažkuriems pastato aukštams ar daliai aukšto. Be to, statybos leidimas išduotas viso pastato rekonstrukcijai ir statybos darbai atliekami pagal statinio projektą, pagal kurį išduotas statybos leidimas, apima visus statybos darbus, ir pripažinus statybos leidimą neteisėtu, statinio projekto sprendinių įgyvendinimas būtų negalimas visa apimtimi, o ne tik viename pastato aukšte ar konkrečioje pastato dalyje.
10.4. Ieškovė ieškiniu siekia ne tik panaikinti ginčijamą statybos leidimą, bet ir eliminuoti pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą atliktos statybos padarinius, t. y. užtikrinti, kad civilinėje apyvartoje nebūtų statinių, sukurtų nesilaikant statybos procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas ne tik galėtų gauti finansinę naudą iš galimai neteisėto statybos leidimo pagrindu sukurto statinio, bet ir keisti ginčo pastato kadastro duomenis ar perleisti, išnuomoti ar kitaip apsunkinti ginčo objektą.
10.5. Nors panaikinus ginčijamą statybos leidimą pirminis ieškovės reikalavimas yra įpareigoti atsakovę gauti naują statybą leidžiantį dokumentą ir, jeigu reikia, pertvarkyti statinį, tačiau nagrinėjamu atveju nėra jokių garantijų, kad atsakovas šį reikalavimą galės įvykdyti, kadangi negavus gretimo žemės sklypo sutikimo pastato rekonstrukcijai mažesniu nei norminis atstumu, naujas statybą leidžiantis dokumentas nebūtų išduodamas ir šiuo atveju atsakovas turėtų vykdyti paskesnįjį reikalavimą ir išardyti pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą pastatytas pastato dalis. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir leidus atsakovui tęsti statybos darbus, visiškai užbaigti statybą ir disponuoti ginčo statiniu, neabejotinai pasunkėtų galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas, kadangi būtų padidintas statybos mastas, kas sąlygotų didesnės žalos atsiradimą vykdant teismo sprendimą ir išardant pastato dalis.
10.6. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra konservacinės paskirties ir jomis siekiama išsaugoti padėtį, esančią bylos nagrinėjimo metu. Status quo pasikeitimas gali apsunkinti ne tik galimai ieškovei palankaus sprendimo įvykdymą, tačiau ir pačios bylos nagrinėjimą, kadangi atsakovas turėtų galimybę disponuoti ginčo turtu – perleisti, išnuomoti, kitaip apsunkinti ginčo pastatą, kas sąlygotų naujų asmenų įtraukimą į procesą, pagrindą ginčyti sandorius, taip pat galimybę didinti turtinės žalos mastą atsiradus naujoms proceso šalims, kurių interesams neabejotinai turėtų įtakos galimas statybos padarinių pašalinimas. Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad panaikinus laikinąsias apsaugos priemones kistų faktiškai jau susiklosčiusi padėtis bei teisiniai santykiai, atsirastų naujos ginčytinos situacijos, todėl bylos nagrinėjimas pasunkėtų ir užsitęstų.
10.7. Nors atsakovas teigia, kad ginčas susijęs tik su 4 pastato aukštu, tačiau ginčo mastą pastate galima bus nustatyti tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu, bet ne laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, leidus toliau vykdyti statybos darbus, didėtų statybos darbų mastas, kas lemtų didesnės žalos atsiradimą, o išnuomojus ar perleidus ginčo pastate esančias patalpas, tai ne tik apsunkintų bylos nagrinėjimą ir ieškovei palankaus sprendimo vykdymą, bet galėtų kilti žala ir atsirasti nuostoliai tretiesiems asmenims ar atsakovui dėl ginčo pastato perleidimo ar nuomos. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos siekiamam tikslui, todėl atsakovas pateikiama pozicija nepatvirtina, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia ekonomiškumo ir proporcingumo principus ir tai nesudaro pagrindo panaikinti nutartį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
11. Atsakovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad Administracija yra suinteresuota dėl kuo mažesnių galimų kilti nuostolių dydžio ir yra suinteresuota išvengti bet kokio galimo žalos padidėjimo masto, nes vienu iš ieškinio reikalavimų ieškovė prašo teismo tuo atveju, jeigu statytojas teismo nustatytu terminu neįvykdytų įpareigojimo pertvarkyti pastatą taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, statytojas privalėtų išardyti pastato dalis taip, kad statyba atitiktų teisės aktų reikalavimus ir sutvarkyti statybvietę Administracijos ir projektuotojo lėšomis. Tačiau vien ieškinio pateikimas teismui nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir šios priemonės dalyvaujančių byloje asmenų prašymu teismo turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais.
12. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirojo skundo pagrįstumą spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba neturi kompetencijos vertinti statybų teisėtumo, ar privačiam asmeniui priklausančiame žemės sklype esantis pastatas šiuo metu galėtų būti eksploatuojamas pagal pagrindinę paskirtį, ar būtų saugu teikti paslaugas dalyje pastato, todėl negali įvertinti atsakovo atskirojo skundo argumentų pagrįstumo, tačiau laikosi nuomonės, jog šiuo atveju sprendžiant skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti įvertintas jų taikymo proporcingumas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir apskųstos dalies pagrįstumą bei analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
14. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo yra vertinama, ar egzistuoja grėsmė, jog galimai palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, ir pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019). Apie tokios grėsmės buvimą ar nebuvimą teismas sprendžia iš konkrečių faktinių bylos aplinkybių, teismui žinomų nutarties priėmimo dieną.
16. Pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, kaip minėta, sudaro dviejų būtinųjų sąlygų egzistavimas: 1) tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrindimas; 2) grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
17. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nevertino ieškinio prima facie pagrįstumo.
18. Teismų formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje yra ne kartą pasisakyta, kad spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ar juos patvirtinančių įrodymų (žr., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Pagal prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar bylą išnagrinėjus iš esmės galėtų būti priimtas palankus teismo sprendimas materialinį reikalavimą pareiškusiai šaliai (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013). Kitaip tariant, teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi įvertinti, ar nėra aiškių prieštaringumų ieškinyje ir/ar kitų aplinkybių, liudijančių, kad ieškinys tikrai negalėtų būti patenkintas. Tačiau preliminarus ieškinio reikalavimų įvertinimas negali būti suprantamas kaip teismo pareiga nuodugniai įvertinti ieškinio argumentus bei įrodymus ir pasisakyti dėl jų nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
19. Teismų praktikoje taip pat nuosekliai formuojama pozicija, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2018 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-208-178/2018 ir kt.).
20. Ieškovė ieškiniu prašo: panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos išduotą 2022-01-11 statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini)(ieškinio reikalavimų 4 punktas); įpareigoti atsakovą ŽŪK „Baltas lašas“ per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal tinkamai parengtą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, esant būtinybei pertvarkyti rekonstruojamą statinį – pastatą – administracinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)(ieškinio reikalavimų 5 punktas), (duomenys neskelbtini), taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius; per nustatytą terminą neatlikus 5 punkte nurodytų veiksmų, įpareigoti atsakovą ŽŪK „Baltas lašas“ per 3 (tris) mėnesius išardyti pagal projektuotojo MB „Statybų idėja“ 2021 metais parengtą statinio projektą „Administracinės paskirties pastato (duomenys neskelbtini), paskirties keitimo į gydymo su poilsio patalpomis (apartamentais) ir rekonstravimo projektas“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal Šiaulių miesto savivaldybės administracijos išduotą 2022-01-11 statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstruojamo pastato – administracinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalis taip, kad statyba atitiktų teisės aktų reikalavimus ir sutvarkyti statybvietę Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ir MB „Statybų idėja“ lėšomis.
21. Iš ieškovės ieškinio turinio matyti, kad ieškovė suformulavo ieškinio atsakovams pagrindą ir dalyką, išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, pateikė ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, kurių įrodomoji vertė bus nustatyta nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, o ne pradinėje civilinės bylos stadijoje. Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovo atskirajame skunde nurodyti argumentai, kad nei sklypas, nei pastatas nepatenka į Kultūros paveldo teritoriją ir atitinkamai institucija neturi įgaliojimų atlikti vertinimą, turės būti tiriami ir vertinami bylos nagrinėjimo iš esmės metu ir nėra susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumu. Atsižvelgęs į tai apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šioje civilinės bylos stadijoje, kai ginčas dar nėra nagrinėjamas iš esmės, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė tikėtinai nepagrindė ieškinio reikalavimų (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
22. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Apelianto vertinimu, ieškovė neįrodė, jog šiuo atveju egzistuoja grėsmė ar tikimybė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galimai palankaus ieškovei sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, apeliantas patiria neproporcingai didelę žalą.
23. Laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra ne ginčo išsprendimas ir teisinės taikos atkūrimas tarp šalių, o siekis užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų turėti įtakos būsimo teismo sprendimo tinkamam įvykdymui. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 ir 178 straipsniai).
24. Sprendžiant, ar egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, jei jis būtų palankus ieškovui, turi būti įvertintos kiekvienos atskiros situacijos faktinės aplinkybės (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1075-516/2020; 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1218-790/2020).
25. Vertindamas grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui egzistavimą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo bei sąsajumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovų teisėtus interesus, tiek atsakovo teisėtus interesus, ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Laikinosios apsaugos priemonės neturi varžyti proceso šalies teisių daugiau, negu būtina tikslui pasiekti.
26. CPK 145 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad laikinoji apsaugos priemonė gali būti įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo. To paties straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – draudimas atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikrų veiksmų. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sustabdė pagal Šiaulių miesto savivaldybės administracijos išduotą 2022-01-11 statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini)vykdomus statybos darbus žemės sklype (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, taikant šį įpareigojimą ŽŪK „Baltas lašas“; uždraudė ŽŪK „Baltas lašas“ pačiai ar per įgaliotus asmenis inicijuoti pastato – administracinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimo procedūras, gauti statybos užbaigimą patvirtinančius dokumentus ir šių dokumentų pagrindu keisti pastato – administracinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), duomenis Nekilnojamojo turto registre, taip pat uždrausti ŽŪK „Baltas lašas“ pačiai ar per įgaliotus asmenis gauti pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių ir šios pažymos pagrindu keisti pastato – administracinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), duomenis Nekilnojamojo turto registre iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos; atliko įrašą viešajame Nekilnojamojo turto registre dėl pastato – administracinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo, uždraudžiant šį turtą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, išnuomoti, įkeisti, perduoti naudoti kitiems asmenims ar kitaip šį turtą apsunkinti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
27. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad jeigu statinių statyba ir toliau būtų vykdoma iki tol, kol teismas išnagrinės bylą ir priims galutinį sprendimą, kyla grėsmė, jog pasunkėtų teismo sprendimo įvykdymas, taip pat didėjant statybos mastui padidėtų materialinė žala ir statybos padarinių pašalinimui reikėtų skirti daugiau lėšų. Taip pat statytojas gali atlikti Statybos įstatymo 28 straipsnyje numatytas statybos užbaigimo procedūras ar Statybos įstatymo 39 straipsnio nustatyta tvarka gali įregistruoti nebaigtą pastato rekonstrukciją, kas lemtų, kad ieškovė turėtų teismine tvarka ginčyti statybos užbaigimo dokumentą ar pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, jei šie dokumentai būtų priimti. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tokia situacija prieštarautų civilinio proceso tikslams. Tokiu atveju ieškovei kiltų kur kas daugiau neigiamų padarinių nei atsakovui, todėl nėra pagrindo išvadai, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo bei sąsajumo principų. Taigi, šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinančias padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo (esamos padėties) išsaugojimą ir užkirsti kelią didesnei žalai atsirasti.
28. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad nestato naujo statinio, o rekonstruoja esantį trijų aukštų administracinį pastatą (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl ieškinyje nurodomi argumentai dėl rašytinio sutikimo reikalingumo yra susiję tik su nežymia atliekamų darbų apimtimi – 16,55 m² pastato naujai statomo ketvirto aukšto dalyje, kai taikomos laikinosios apsaugos priemonės ir likusiems trims aukštams, kurių atžvilgiu nėra jokių ieškinio argumentų, t. y. trijų aukštų rekonstrukcijos sprendiniams nėra taikomas reikalavimas gauti rašytinį gretimo sklypo savininko sutikimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybių nustatymas, ar pastato aukštai yra vienas nuo kito atsieti, t. y. ar ginčas yra susijęs su vientisu, neskaidomu pastatu, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Kita vertus, kaip pagrįstai nurodė ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą, ginčo atveju statybos leidimas išduotas viso pastato rekonstrukcijai ir statybos darbai atliekami pagal statinio projektą, pagal kurį išduotas statybos leidimas, apima visus statybos darbus ir pripažinus statybos leidimą neteisėtu, statinio projekto sprendinių įgyvendinimas būtų negalimas visa apimtimi, o ne tik viename pastato aukšte ar konkrečioje pastato dalyje. Taigi, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo išvadai, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos tik naujai statomo 4 aukšto dalyje, o ne kompleksiškai visam pastatui.
29. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad jeigu bylos nagrinėjimo metu atsakovas ŽŪK „Baltas lašas“ perleistų ginčo pastatą tretiesiems asmenims ar kitaip jį apsunkintų, ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų, būtų reikalinga imtis papildomų teisinių priemonių jo vykdymui, todėl būtina taikyti įrašą viešajame registre dėl pastato nuosavybės teisės perleidimo draudimo iki bus įvykdytas teismo sprendimas.
30. Aukščiau nustatytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patvirtina antros būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimą konkrečiu atveju dėl ginčo dalyko.
31. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ginčo objektas ir yra būtent statybos leidimas, kurio neteisėtumą nustatė ieškovė, ir kurį teismo prašoma panaikinti, todėl statybos darbai pagal ginčo statybos leidimą negali būti tęsiami, kad nebūtų padidintas statybos darbų mastas. Tuo tarpu apelianto nurodytos aplinkybės dėl jo ūkinės veiklos vykdymo apribojimo ir patiriamų nuostolių, nepaneigia skundžiama nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad pagal CPK 146 straipsnio 1 dalį, šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, atsakovas turi teisę įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieškinys būtų atmestas, reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovas galimai patirs/būtų patyręs dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.
32. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
33. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas procesinių teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nepažeidė, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. balandžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.