Tauragės apylinkės teismo sprendimas

institucijos teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šilalės savivaldybėje atstovei Jolantai Kvietkauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ir ieškovų N. M., T. M. atstovės pagal įstatymą R. J. ieškinį atsakovui N.s M. M., išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl vaikų išlaikymo, gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucijos teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šilalės savivaldybėje atstovė Jolanta Kvietkauskienė nurodė, jog palaiko ieškovės ieškinį. Nurodė, kad vaikai turi tinkamas gyvenimo sąlygas. Skyriaus darbuotojai apsilankė ieškovės namuose, bendravo su vaikais, vaikai patenkinti gyvenimo sąlygomis, lanko mokyklą, dažnai bendrauja su tėvu. Skyrius pritaria, kad vaikų gyvenamoji būtų nustatyta su mama. Mano, jog išlaikymas turėtų būti didesnis. Dėl bendravimo tvarkos pritaria ieškovės pozicijai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių įrodymų ir byloje dalyvavusių ieškovės bei institucijos teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šilalės savivaldybėje atstovės paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė R. J. ir atsakovas N. M. M. yra nepilnamečių vaikų N. M., gimusio (duomenys neskelbtini)., ir T. M., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.169 straipsnio 1 dalį kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Šalys turi du nepilnamečius vaikus N. M. ir T. M.. Šioje byloje nustatyta, kad iš esmės ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo nėra, t. y. ieškovė prašė, jog nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina (ieškove). Bylos duomenimis nustatyta, kad vaikai faktiškai gyvena su ieškove. Ieškovė užtikrina tinkamas sąlygas vaikų vystymuisi. Kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, savo išvadoje nurodė ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius. Kadangi ginčo byloje dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nėra, atsižvelgiant į teisėtus vaikų interesus, siekiant, kad nepilnamečiams vaikams būtų sudarytos saugios, pastovios sąlygos augti, vystytis bei tobulėti, ir kad jie užaugtų humaniškais bei dorais visuomenės nariais, bei nesant duomenų, jog ieškovė negalėtų tinkamai pasirūpinti vaikais, tikslinga nustatyti nepilnamečių vaikų N. M., gimusio (duomenys neskelbtini), ir T. M., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove R. J. (CK 3.59 straipsnis, CK 3.169 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei CK 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Tėvai, siekdami garantuoti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, privalo šias pareigas vykdyti tinkamai. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra tinkamo išlaikymo forma ir dydis, tai yra esminiai vaiko išlaikymo pareigos vykdymo tinkamumo vertinimo kriterijai. Nustatant priteistino išlaikymo dydį atsižvelgiama į šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas bei kitas aplinkybes (CK 3.196 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis).

Pažymėtina, kad vaiko tėvai turi lygias teises ir pareigas auginant nepilnamečius vaikus bei yra vienodai atsakingi už jų auklėjimą, priežiūrą, fizinį vystymąsi, mokymą bei lavinimą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovės vaikai N. M. ir T. M. gyvena su motina, kuri rūpinasi jų gyvenimo sąlygomis. Tuo tarpu atsakovas savo nepilnamečių vaikų neaugina, kasdienine jų buitimi bei poreikiais nesirūpina. Duomenų apie atsakovo N. M. M. turtinę padėtį teismas neturi. Kadangi atsakovas nėra Lietuvos Respublikos pilietis duomenų iš oficialių Lietuvos Respublikos registrų nėra galimybės gauti. Ieškovė nurodė, jog atsakovas dirba ir gyvena Anglijoje, turi automobilį, nekilnojamojo turto gimtinėje – Afrikoje. Nepilnamečių vaikų maistui, rūbams, sveikatos priežiūrai ir kitiems poreikiams reikalingos lėšos, tačiau vien motinos tam skiriamos lėšos nėra pakankamos. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, būtų riboto darbingumo. Todėl atsižvelgdamas į atsakovo amžių, teismas laiko, kad atsakovas yra sveikas ir darbingas, todėl turi galimybę teikti tokio dydžio išlaikymą, kad būtų patenkinti bent minimalūs vaikų poreikiai. Kadangi abu tėvai privalo sudaryti sąlygas vaikams augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti humaniškais ir dorais žmonėmis, todėl abu vienodai privalo rūpintis vaikų auklėjimu, tinkamai juos prižiūrėti, materialiai išlaikyti bei aprūpinti gyvenamuoju būstu (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų 1996 m. kovo 14 d. įstatymo Nr. I-1234 3, 21 straipsniai).

Įstatymas neleidžia išlaikymo pareigos perkelti tik vienam iš vaiko tėvų. Be to, ir taip didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku atsiranda nenumatytų išlaidų, reikalingų vystymuisi, auklėjimui, ugdymui ir tėvas ar motina, teikiantis išlaikymą, prie tų išlaidų neprisideda. Šiuo atveju ieškovei tenka didžiausioji rūpinimosi vaikais našta, nes su ja gyvena šalių vaikai. Ieškovė vykdo individualią veiklą ir kas mėnesį uždirba apie 500 Eur. Ieškovės vardu registruotas vienas lengvasis automobilis. Registruotino nekilnojamojo turto ieškovė neturi. Atsakovas nepateikė teismui prieštaravimo dėl išlaikymo priteisimo. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis aukščiau išdėstytais principais, kuriais remiamasi nustatant priteistino išlaikymo dydį, taip pat laikydamasis teismų praktikos, atsižvelgdamas į šalių turtinę padėtį, konstatuoja, jog ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų N. M. ir T. M. išlaikymui po 150 Eur tenkintinas – iš atsakovo N. M. M. nepilnamečių vaikų išlaikymui priteistina po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo kreipimosi į teismą dienos iki 2018 m. liepos 17 d. iki vaikų pilnametystės, lėšas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina motina R. J. (CK 3.192, 3.201 straipsniai). Teismo įsitikinimu tokio dydžio išlaikymas atitinka tiek vaikų interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus ir realias finansines galimybes (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad išlaikymo teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio. Dėl to teismo sprendimas, kuriuo yra priteista atitinkamo dydžio išlaikymas, šalims res judicata galios neįgyja, o po teismo sprendimo priėmimo pasikeitus šalių turtinei padėčiai, ar atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ir nuolatinė priežiūra), priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas arba sumažintas (CK 3.201 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo.

Ieškovė ieškiniu prašė iš atsakovo priteisti 10800 Eur išlaikymo įsiskolinimą, paskaičiuotą už paskutinius trejus metus po 150 Eur kiekvienam vaikui. CK 3.200 straipsnyje nurodyta, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Išlaikymas turi būti priteisiamas nuo to momento, kai atsiranda teisė jo reikalauti, o teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tos dienos, kai vaiko tėvai (arba vienas iš jų) nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką. Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodė, jog atsakovas nuo 2013 metų su ieškove nebegyvena ir išlaikymo vaikams nebeteikia. Todėl remiantis CK 3.192 straipsniu, 3.200 straipsniu ir išdėstytomis aplinkybėmis, iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiams vaikams už paskutinius trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos, t.y. iki 2018 m. liepos 17 d., iš viso 10800 Eur (150 Eur x 2 vaikai x 36 mėn).

Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo

Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – bendravimo tvarkos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria dėl bendravimo tvarkos (CK 3.170 straipsnis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, juo visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2017 m. spalio 26 d. nutartyje nurodė, kad CK 3.170 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad teismui sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą turi būti apsaugota ir vaiko teisė bendrauti su kitu tėvu, su kuriuo vaikas kartu negyvens, todėl teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos klausimą ir nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, turi išspręsti ir vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina klausimą. Teisėjų kolegija konstatavo, kad tokia praktika, kai yra išsprendžiamas vaiko gyvenamosios vietos klausimas, nenustatant, kaip vaikas bendraus su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina, reiškia nepakankamą vaiko teisių apsaugą ir šios nutarties 11 punkte nurodytų reikalavimų neįvykdymą. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai svarbūs teismui nustatant vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš vaiko tėvų (šios bylos atveju – su ieškovu), todėl tėvai savo procesiniuose dokumentuose privalo nurodyti, kokia forma vaikas bendraus su tuo iš tėvų, su kuriuo jis negyvens.

Ieškovė R. J. prašo teismo nustatyti tokią atsakovo bendravimo su vaikais tvarką: 1) atsakovas gali laisvai bendrauti su vaikais telefonu, skype, viber, whatsapp kasdien. Dėl vaikų sveikatos, auklėjimo, priežiūros gali susisiekti su vaikų mama, kuri noriai suteiks pilną informaciją apie vaikus; 2) atsakovas vaikų mokslo metų atostogų metu, švenčių laikotarpius gali leisti su vaikais prieš tai datą suderinus su vaikų mama telefonu. Ieškovė pati prisiima atsakomybę atvežti ir pasiimti vaikus iš tėvo vasaros, Velykų bei Kalėdų atostogų metu, vaikų kelionės išlaidas pasidalijant tolygiai per pusę. Ieškovė suteikia palankias sąlygas tėvui atvykti į Lietuvą esant norui ar vaikų poreikiui,bei pasirūpina jų susitikimo vieta bei saugumu.

Pabrėžtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius savo pateiktoje išvadoje nurodė, jog neprieštarauja ieškovės nurodytai N. M. M. bendravimo su vaikais tvarkai.

Teismas pažymi, kad konkrečios kitokios bendravimo tvarkos, kurią teismas galėtų vertinti pirmiausiai vaikų ir šalių interesų kontekste atsakovas nepateikė. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, teismas, įvertinęs byloje esamus duomenis, išvadą teikiančios institucijos išvadą, atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei gynimo principą, siekdamas, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai, nustato tokią atsakovo N. M. M. bendravimo tvarką su vaikais N. M. ir T. M.:

1. Atsakovas gali laisvai bendrauti su vaikais telefonu, skype, viber, whatsapp kasdien. Dėl vaikų sveikatos, auklėjimo, priežiūros gali susisiekti su vaikų mama R. J., kuri suteiks pilną informaciją apie vaikus.

2. Atsakovas vaikų mokslo metų atostogų metu, švenčių laikotarpius gali leisti su vaikais prieš tai datą suderinus su vaikų mama R. J. telefonu. R. J. pati prisiima atsakomybę atvežti ir pasiimti vaikus iš tėvo vasaros, Velykų bei Kalėdų atostogų metu, vaikų kelionės išlaidas pasidalijant tolygiai per pusę. R. J. suteikia palankias sąlygas tėvui atvykti į Lietuvą esant norui ar vaikų poreikiui, bei pasirūpina jų susitikimo vieta bei saugumu.

Pažymėtina, kad santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaikų interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaikų interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaikais tvarką.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnis). Kadangi teismas ieškovės reikalavimus tenkino, todėl iš atsakovo valstybei priteistinas 532 Eur dydžio žyminis mokestis (100 Eur už reikalavimą dėl gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo; 432 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (150 Eur x 2 vaikai x 12 mėn.= 3600 Eur + 10800 Eur = 14400 Eur; 14400 Eur x 3 proc.).

Sprendimas, dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis, vykdytinas skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 258, 268 - 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnamečių vaikų N. M., gimusio (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) T. M., gimusios (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jų motina R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš N. M. M., pps (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų N. M., gimusio (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) T. M., gimusios (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo 2018 m. liepos 17 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymą pervesti į R. J. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB banke, Swift kodas HABALT22.

Priteisti iš N. M. M., pps (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų N. M., gimusio (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) T. M., gimusios (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimui padengti 10800 (dešimt tūkstančių aštuonis šimtus eurų), susidariusiam už paskutinius trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos, t.y. iki 2018 m. liepos 17 d.

Paskirti uzufrukto teise R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams teiktinų/gaunamų lėšų tvarkytoja.

Nustatyti skyrium gyvenančio tėvo N. M. M., bendravimo su nepilnamečiais vaikais N. M., T. M., tvarką:

1) Atsakovas gali laisvai bendrauti su vaikais telefonu, skype, viber, whatsapp kasdien. Dėl vaikų sveikatos, auklėjimo, priežiūros gali susisiekti su vaikų mama R. J., kuri suteiks pilną informaciją apie vaikus.

2) Atsakovas vaikų mokslo metų atostogų metu, švenčių laikotarpius gali leisti su vaikais prieš tai datą suderinus su vaikų mama R. J. telefonu. R. J. pati prisiima atsakomybę atvežti ir pasiimti vaikus iš tėvo vasaros, Velykų bei Kalėdų atostogų metu, vaikų kelionės išlaidas pasidalijant tolygiai per pusę. R. J. suteikia palankias sąlygas tėvui atvykti į Lietuvą esant norui ar vaikų poreikiui, bei pasirūpina jų susitikimo vieta bei saugumu.

Priteisti iš N. M. M., pps (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 532 Eur (penkių šimtų trisdešimt dviejų eurų) žyminį mokestį. Žyminis mokestis turi būti sumokėtas į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: žyminis mokestis.

Sprendimą, dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis, vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.