- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-11
- Bylos Nr.
- e2S-994-413/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04908-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Pareiškėjas
- R. B.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 5d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2YT-10099-359/2022, pagal pareiškėjos R. B. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė A. A., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) pareiškėjai R. B. 2019 m. sausio 2 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-190102-00001 (toliau – savavališkos statybos aktas), kuriuo konstatavo, kad savavališkai rekonstruotas pastatas be projekto ir SLD, (duomenys neskelbtini), neturint statyba leidžiančio dokumento rekonstruojamas paslaugų paskirties pastatas, o 2019 m. sausio 2 d. surašė privalomąjį nurodymą – ne vėliau kaip iki 2019 m. liepos 4 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius ir sutvarkyti statybvietę.
Žemesnės instancijos teismas
2. Inspekcijos 2019 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. SDPN-20-190627-00045 privalomojo nurodymo įvykdymo terminas pratęstas iki 2019 m. spalio 4 d.
3. Regionu apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I3-461-402/2020 skolininkės prašymą pratęsti 2 metų laikotarpiui terminą pašalinti savavališkos statybos padarinius, atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2021 m. lapkričio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2346-438/2021 paliko nepakeista Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 15 d. sprendimą.
Šalies argumentai
4. Skolininkė 2021 m. gruodžio 20 d. patikslintu prašymu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašė atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-2346-438/2021. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. vasario 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. P-16-492/2022 atmetė skolininkes prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-2346-438/2021 ir atsisakė atnaujinti procesą administracinėje byloje.
5. Teisme gautas pareiškėjos R. B. 2022 m. kovo 24 d. skundas dėl antstolio veiksmų, kuriame prašoma panaikinti antstolės A. A. 2022 m. kovo 7 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-22-36-8976 ir 2022 m. kovo 7 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-22-36-8997, vykdomojoje byloje Nr. 0036/22/00332.
Šalies argumentai
6. Skunde pareiškėja nurodė, kad privalomojo nurodymo įvykdymas paneigtų teisingumo ir protingumo principus. Pareiškėja jo nėra įvykdžiusi, dėl ko teikia skundą dėl antstolio veiksmų, manydama, jog privalomasis nurodymas neturėtų būti priverstinai vykdomas. Pagrindinė problema ginčo situacijoje buvo ta, kad nedidelė dalis priestato, dėl kurio nugriovimo surašytas privalomasis nurodymas, pateko į valstybinės žemės plotą. Pareiškėja kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl galimybės išsipirkti dalį valstybinės žemės norėdama įteisinti priestato statybą. Pareiškėja teisme įrodinėjo, jog turės galimybę išsipirkti dalį laisvos valstybinės žemės tik tada, kai galutinai bus atliktos visos žemės sklypo visuomenės poreikiams formavimo procedūros. Šiuo metu gyvenamojo namo priestato dalis nebepatenka į valstybinę žemę, todėl gali būti įteisinta ir savavališka statyba, užfiksuota 2019 m. sausio 2 d., savavališkos statybos akte Nr. SSA-20-190102-00001. Pareiškėja 2021 m. lapkričio 8 d. sudarė projektavimo darbų sutartį Nr. TDP-21/11-08 dėl pastato rekonstrukcijos, rengiant statybos įteisinimo projektą. Gavusi Kauno rajono savivaldybės administracijos pastabas, pradėjo projekto taisymo procesą. Nagrinėjamu atveju, nors teisminių procesų metu nebuvo pratęstas 2019 m. sausio 2 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-190107-00003 terminas, tačiau išnyko pagrindinė priežastis, trukdžiusi savavališką statybą įteisinti, t. y. priestatas šiuo metu stovi išimtinai tik R. B. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, jokių trečiųjų asmenų interesai nėra pažeidžiami, valstybei už savavališką statybą taip pat kompensuota sumokant įmoką, apskaičiuotą pagal neteisėtos statybos mastą, rengiami visi reikiami dokumentai gauti leidimą statinio rekonstrukcijai, iš pateiktų pastabų matyti, jog nėra jokių kliūčių, dėl kurių rekonstrukcija negalėtų būti įteisinama.
7. Antstolė A. A. 2022 m. kovo 30 d. patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino. Antstolė patvarkyme nurodė, kad neturi teisės nei pareigos patikrinti, ar privalomasis nurodymas, kurį 2019 m. sausio 2 d. išdavė/surašė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos yra išduotas neteisėtai. Šiuo atveju vykdomąjį dokumentą, t. y. vykdomąjį įrašą pateikė išieškotoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti pagal skolininko gyvenamąją vietą, privalomojo nurodymu turinys atitiko Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 648 straipsnio reikalavimus, vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus senaties termino. Nustačius, jog kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą nėra, vykdomasis dokumentas buvo priimtas ir pradėtas vykdyti. Vykdant minėtą vykdomąjį dokumentą, buvo išsiųstas patvarkymas Nr. S-22-36-8976 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, vykdymo išlaidų paskaičiavimas bei pranešimas, tačiau pareiškėja įpareigojimo neįvykdė, o iš karto pateikė skundą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Kauno apylinkės teismas 2022 m. gegužės 5 d. nutartimi pareiškėjos R. B. 2022m. kovo 24 d. skundo dėl antstolės A. A. veiksmų netenkino.
9. Teismas nurodė, kad privalomasis nurodymas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybines priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 8 dalis, CPK 587 straipsnio 10 punktas).
10. Pagal CPK 651 straipsnį antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Tokiu patikrinimu siekiama užkirsti galimybę pradėti nepagrįstą išieškojimo procesą bei išvengti neteisėto priverstinių vykdymo priemonių taikymo prieš proceso dalyvius.
11. Spręsdamas, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, antstolis patikrina aplinkybes, nurodytas CPK 651 straipsnio 2 dalyje. Nenustatęs CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas sutiko su antstolės išvada, kad ji neturi teisės tikrinti vykdomojo dokumento teisėtumo ir pagrįstumo.
12. Antstolė 2022 m. kovo 7 d. surašė patvarkymą Nr. S-22-36-8976 vykdomojoje byloje Nr. 0036/22/00332 priimti vykdomąjį dokumentą, t. y. 2019 m. sausio 2 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-190107-00003, vykdyti.
13. Teismas pažymėjo, kad nors, kaip teisingai ir nurodo pareiškėja, CPK 651 straipsnio 2 dalyje nėra įtvirtintas baigtinis kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus sąrašas, tačiau jos dėstomi argumentai, kad šiuo metu pastato dalis nebepatenka į valstybinę žemę, dėl ko gali būti įteisinama savavališka statyba, iš esmės yra susiję su privalomojo nurodymo teisėtumu, t. y. apeliantė ginčija jo galiojimo aktualumą bei nurodo priežastis, kodėl neįvykdytas privalomasis nurodymas. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ginčo dalykas yra skundas dėl antstolės veiksmų priimant vykdyti privalomąjį nurodymą, o ne privalomojo nurodymo surašymo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
14. Atskiruoju skundu pareiškėja R. B. (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos skundą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Pagrindinė problema ginčo situacijoje buvo ta, kad nedidelė dalis priestato, dėl kurio nugriovimo surašytas Privalomasis nurodymas, pateko į valstybinės žemės plotą. Pareiškėja kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl galimybės išsipirkti dalį valstybinės žemės, norėdama įteisinti priestato statybą. Pareiškėja teisme įrodinėjo, jog turės galimybę išsipirkti dalį laisvos valstybinės žemės tik tada, kai bus galutinai atliktos visos žemės sklypo visuomenės poreikiams formavimo procedūros.
14.2. 2021 m. rugpjūčio 25 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu pareiškėja iš valstybės išsipirko greta žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)., esančią laisvą valstybinę žemę ir ją prijungusi padidino žemės sklypo plotą iki 0,0740 ha. Šiuo metu gyvenamojo namo priestato dalis nebepatenka į valstybinę žemę, dėl ko gali būti įteisinama savavališka statyba, užfiksuota 2019 m. sausio 2 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-20-190102-00001.
14.3. Pareiškėja su UAB „Solidė LT“ 2021 m. lapkričio 8 d. sudarė Projektavimo darbų sutartį Nr. TDP-21/11-08 dėl pastato rekonstrukcijos, rengiant savavališkos statybos įteisinimo projektą. Be to, buvo atlikta statinio ekspertizė neteisėtos statybos vidutinei rinkos kainai nustatyti, paskaičiuota ir sumokėta 795,95 Eur įmoka už savavališką statybą, sumokėta ir 93 Eur įmoka už statybą leidžiančio dokumento išdavimą.
14.4. Nagrinėjamu atveju nors teisminių procesų metu nebuvo pratęstas 2019 m. sausio 2 d. Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-190107-00003 terminas, tačiau išnyko pagrindinė priežastis, trukdžiusi savavališką statybą įteisinti, t. y. priestatas šiuo metu stovi išimtinai tik R. B. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, jokių trečiųjų asmenų interesai nėra pažeidžiami. Todėl apeliantė mano, kad antstolė A. A. privalėjo pasinaudoti jai suteikta teise nepriimti privalomai vykdyti Privalomojo nurodymo.
Atsiliepimas
15. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
15.1. Privalomasis nurodymas yra kartu ir valstybinės institucijos administracinis aktas (Priežiūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalis) ir vykdomasis dokumentas (CPK 587 straipsnio 10 punktas, Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 8 dalis). Privalomasis nurodymas vykdomojo dokumento galią įgyja, jeigu asmuo per nustatytą privalomojo nurodymo įvykdymo terminą Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nurodyto nurodymo neįvykdo arba negauna statybą leidžiančio dokumento. Inspekcija privalomąjį nurodymą perduoda priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo.
15.2. Nagrinėjamu atveju nėra jokių aplinkybių, kurios įrodytų, kad antstolė netinkamai vykdė savo pareigas, nesilaikė nustatytų procedūrų ar pažeidė kurio nors iš proceso dalyvių teises, tą patvirtino ir teismas. Vykdomasis dokumentas pateikiamas vykdyti antstoliui, kurio veiklos teritorijoje yra vykdymo vieta (Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ (toliau – ir Instrukcija), 2 punktas).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
17. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
18. Bylos duomenimis nustatyta, kad Inspekcija 2019 m. sausio 2 d. surašė pareiškėjai R. B. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-190102-00001, dėl savavališkai rekonstruoto pastato, esančio (duomenys neskelbtini) ir tą pačią dieną surašė privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-20-190107-00003 dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo iki 2019 m. liepos 4 d. Inspekcija šį terminą pratęsė 3 mėnesiams – iki 2019 m. spalio 4 d.
19. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 str. 3 d.) nustatyta, kad pareiškėja 2019 m. rugsėjo 24 d. kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo iki 2021 m. spalio 4 d. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. spalio 15 d. sprendimu pareiškėjos R. B. prašymą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. lapkričio 3 d. nutartimi pareiškėjos R. B. apeliacinį skundą atmetė ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 15 d. sprendimą paliko nepakeistą. Pareiškėja R. B. prašė atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-2346-438/2021, tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 9 d, nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. P-16-492/2022, pareiškėjos prašymas buvo atmestas.
20. Taigi, šiai dienai 2019 m. sausio 2 d. Privalomasis nurodymas yra galiojantis, įstatymų nustatyta tvarka nenuginčytas ir terminas savavališkos statybos padarinių šalinimui yra suėjęs.
21. Inspekcijos 2022 m. vasario 23 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu Nr. PNSSA-20-220223-00056 (toliau – patikrinimo aktas) buvo nustatyta, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas, t. y. akte nurodyta, kad apeliantė neišardė (nenugriovė) prie pastato (duomenys neskelbtini) pastatyta priestatą, ilgis apie 13,90 m, plotis apie 3,40 m, aukštis apie 6,80 m.
22. Atsižvelgdama į tai, kad Inspekcijos privalomasis nurodymas vykdomojo dokumento teisinę galią įgijo 2021 m. lapkričio 3 d., t .y įsiteisėjus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 15 d. sprendimui, Inspekcija 2022 m. kovo 3 d. kreipėsi į antstolę A. A. su prašymu priimti vykdyti privalomąjį nurodymą ir pradėti priverstinius privalomojo nurodymo vykdymo veiksmus, kaip tai numatyta CPK 661 straipsnio 1 dalyje.
23. Antstolė 2022 m. kovo 7 d. priėmė skundžiamą patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-22-36-8976, kuriame nurodė, kad vadovaudamasi CPK 651straipsniu ji patikrino ir patvirtino, kad nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Šių dokumentų pagrindu buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0036/22/00332.
24. Antstolė tą pačią dieną, t. y. 2022 m. kovo 7 d. priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų paskaičiavimo, kurios siekia 31,57 Eur, bei šiuos dokumentus išsiuntė apeliantei.
25. Apeliantė, nesutikdama su antstolės 2022 m. kovo 7 d. patvarkymu dėl vykdomojo dokumento priėmimo ir vykdymo išlaidų paskaičiavimu, pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, nurodydama, jog nėra pagrindo priverstinai vykdyti privalomąjį nurodymą, todėl antstolė turėjo atsisakyti jį priimti.
26. Skundžiama nutartimi teismas pareiškėjos skundo netenkino. Apeliantė nesutinka su skundžiama nutartimi ir nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, kuriais buvo grindžiamas jos pirminis skundas, t y. kad antstolė turėjo atsisakyti priimti vykdyti privalomąjį nurodymą, kadangi šiai dienai ji turi galimybę įteisinti savavališką statybą.
27. CPK 587 straipsnio 10 punkte nustatyta, kad vykdomieji dokumentai, be kita ko, yra kiti institucijų ir pareigūnų sprendimai, kurių vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad privalomasis nurodymas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Taigi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, privalomasis nurodymas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo yra vykdomasis dokumentas ir jis pateikiamas antstoliui vykdyti CPK nustatyta tvarka.
28. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo per nustatytą privalomojo nurodymo įvykdymo terminą šio straipsnio 2 dalyje nurodyto nurodymo neįvykdo arba negauna statybą leidžiančio dokumento, Inspekcija privalomąjį nurodymą perduoda priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Tokiais atvejais privalomasis nurodymas, jeigu buvo skundžiamas jo teisėtumas, perduodamas vykdyti antstoliui po teismo sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo įsiteisėjimo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo.
29. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog šiai dienai yra įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo ir naujų bylų dėl to nėra, todėl Inspekcijai neliko kliūčių kreiptis į antstolę dėl privalomojo nurodymo priverstinio vykdymo.
30. CPK 651 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. (2 dalis) Sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, patikrinama: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (šio Kodekso 650 straipsnis); 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (šio Kodekso 590 straipsnis); 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka šio Kodekso 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (šio Kodekso 646 straipsnio 5 dalis); 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (šio Kodekso 606 straipsnis); 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) ar Valstybinė mokesčių inspekcija administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 8) ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. (3 dalis) Nenustatęs šio straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti.
31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išieškojimo interesą turinčio subjekto vykdomojo dokumento pateikimas vykdyti nereiškia, kad šis dokumentas besąlygiškai turi būti vykdomas. Antstolis neturi teisės spręsti vykdomojo rašto teisėtumo klausimo, tačiau, pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį, prieš pradėdamas vykdomuosius veiksmus, turi išspręsti vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimą – patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir jam vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019).
32. Taigi, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolis gavęs vykdytiną dokumentą neturi pareigos tikrinti vykdomojo dokumento teisėtumo ir pagrįstumo. Nagrinėjamu atveju apeliantės skunde dėstomi argumentai, kad šiuo metu pastato dalis nebepatenka į valstybinę žemę, dėl ko gali būti įteisinama savavališka statyba, iš esmės yra susiję su privalomojo nurodymo teisėtumu, bet nesusiję su skundžiamais antstolės veiksmais.
33. CPK 651 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose išvardytos akivaizdžios kliūtys, kuriai bent vienai esant antstolis atsisako vykdomąjį dokumentą priimti ir vykdyti, o 8 punkte nustatyta, kad gali būti ir kitokių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Kasacinio teismo praktikoje kitokiomis akivaizdžiomis kliūtimis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti yra pripažintos aplinkybės, kai nebuvo suėjęs terminas geruoju sumokėti mokestinę nepriemoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2009), nebuvo suėjęs vykdomajame rašte nurodytas terminas prievolei įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2007).
34. Atsižvelgiant į tai, kokios aplinkybės, nurodytos CPK 651 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose bei pripažintos akivaizdžiomis kliūtimis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti kasacinio teismo praktikoje, pažymėta, kad akivaizdžiomis kliūtimis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti gali būti pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios besąlygiškai užkerta kelią vykdomojo dokumento vykdymui ir kurioms išsiaiškinti antstoliui nereikia atlikti papildomų veiksmų, nes pirminius vykdomuosius veiksmus, pvz., užklausas dėl skolininko turto, antstolis atlieka vėlesnėje stadijoje – jau priėmęs vykdomąjį dokumentą vykdyti (CPK 654 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019).
35. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vykdomąjį dokumentą pateikė vykdyti tam teisę turintis asmuo, vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti antstolei, kurios veiklos teritorijoje yra vykdymo vieta, vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, prie vykdomojo dokumento pridėti reikalingi priedai, vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino, Inspekcija nustatė, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas, todėl jis turi būti vykdomas priverstine tvarka. Kitų akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti antstolė nenustatė. Paminėtam kontekste pažymėtina, kad antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, neturi teisės vertinti jo teisėtumo, šiame vykdymo proceso etape esant aptartoms aplinkybėms antstolė negalėjo nepriimti privalomojo nurodymo vykdymui, todėl antstolės 2022 m. kovo 7 d. patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą yra teisėtas.
36. Atsižvelgiant į tai, kad nėra teisinio pagrindo naikinti antstolės patvarkymą, kuriuo priimtas vykdomasis dokumentas vykdymui, nėra teisinio pagrindo ir naikinti patvarkymą dėl vykdymo išlaidų paskaičiavimo, nes priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą antstolis privalo iš karto paskaičiuoti vykdymo išlaidas ir šiuos dokumentus išsiųsti skolininkui. Be to, vykdymo išlaidų dydžio apeliantė neginčija.
37. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias antstolės veiksmus priimant vykdomąjį dokumentą vykdymui, todėl apeliantės atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.