Kauno apylinkės teismo nutartis

2022-05-05 · Civilinė byla Nr. e2YT-10099-359/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-05-05
Bylos Nr.
e2YT-10099-359/2022
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-04908-2022-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintautas Kaulakis
Pareiškėjas
R. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-10099-359/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04908-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.4.5.11
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. gegužės 5 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Gintautas Kaulakis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. B. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė Audronė Adomaitienė, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teisme 2022 m. kovo 31 d. gautas pareiškėjos R. B. 2022 m. kovo 24 d. skundas dėl antstolio veiksmų, kuriame prašoma panaikinti antstolės Audronės Adomaitienės 2022 m. kovo 7 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. kovo 7 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini), vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

Skunde pareiškėja nurodo, jog privalomojo nurodymo įvykdymas paneigtų teisingumo ir protingumo principus. Pareiškėja jo nėra įvykdžiusi, dėl ko teikia skundą dėl antstolio veiksmų, manydama, jog privalomasis nurodymas neturėtų būti priverstinai vykdomas. Pagrindinė problema ginčo situacijoje buvo ta, kad nedidelė dalis priestato, dėl kurio nugriovimo surašytas privalomasis nurodymas, pateko į valstybinės žemės plotą. Pareiškėja kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl galimybės išsipirkti dalį valstybinės žemės tuo tikslu, kad įteisinti priestato statybą. Pareiškėja teisme įrodinėjo, jog turės galimybę išsipirkti dalį laisvos valstybinės žemės tik tada, kai galutinai bus atliktos visos žemės sklypo visuomenės poreikiams formavimo procedūros. Šiuo metu gyvenamojo namo priestato dalis nebepatenka į valstybinę žemę, dėl ko gali būti įteisinama savavališka statyba, užfiksuota 2019 m. sausio 2 d., savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja 2021 m. lapkričio 8 d. sudarė projektavimo darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pastato rekonstrukcijos, rengiant rengiant statybos įteisinimo projektą. Gavus Kauno rajono savivaldybės administracijos pastabas rekonstrukcijos projekto rengėjas pradėjo projekto taisymo procesą. Nagrinėjamu atveju, nors teisminių procesų metu nebuvo pratęstas 2019 m. sausio 2 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) terminas, tačiau išnyko pagrindinė priežastis, trukdžiusi savavališką statybą įteisinti, t. y. priestatas šiuo metu stovi išimtinai tik R. B. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, jokių trečiųjų asmenų interesai nėra pažeidžiami, valstybei už savavališką statybą taip pat kompensuota sumokant įmoką, apskaičiuotą pagal neteisėtos statybos mastą, rengiami visi reikiami dokumentai gauti leidimą statinio rekonstrukcijai – iš pateiktų pastabų matyti, jog nėra jokių kliūčių, dėl kurių rekonstrukcija negalėtų būti įteisinama.

Antstolė Audronė Adomaitienė 2022 m. kovo 30 d. patvarkymu dėl 2022 m. kovo 24 d. R. B. skundo netenkinimo, pareiškėjos skundo netenkino. Antstolė patvarkyme nurodė, kad neturi teisės nei pareigos patikrinti, ar privalomasis nurodymas, kurį 2019 m. sausio 2 d. išdavė/surašė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos yra neteisėtai išduotas. Šiuo atveju vykdomąjį dokumentą, t. y. vykdomąjį įrašą pateikė išieškotoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti pagal skolininko gyvenamąją vietą, privalomojo nurodymu turinys atitiko Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 648 straipsnio reikalavimus, vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus senaties termino. Nustačius, jog kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą nėra, vykdomasis dokumentas buvo priimtas ir pradėtas vykdyti. Vykdant minėtą vykdomąjį dokumentą, buvo išsiųstas patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, o Vykdymo išlaidų paskaičiavimas bei pranešimas, tačiau pareiškėja įpareigojimo neįvykdė, o iš karto pateikė skundą. Pareiškėja siedama savo skundų Regionų apygardos administraciniam teismui bei Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikimą su viena iš kliūčių inspekcijai savalaikiai pateikti antstoliui vykdyti vykdomąjį dokumentą, netinkamai interpretuoja teisės normas, kadangi, kaip antstolis privalo patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Pažymėtina, kad Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkės prašymą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. lapkričio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paliko nepakeistą Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 15 d. sprendimą. Skolininkė 2021 m. gruodžio 20 d. patikslintu prašymu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašė atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. vasario 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atmetė skolininkės prašymą atnaujinti procesą ir atsisakė jį atnaujinti. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos privalomasis nurodymas vykdomojo dokumento teisinę galią įgijo 2021 m. lapkričio 3 d. įsiteisėjus Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 15 d. sprendimui, kreditorius teisėtai įstatymo nustatyta tvarka pateikė privalomąjį nurodymą vykdymui. Antstolio atliekamų procesinių veiksmų, susijusių su vykdomųjų dokumentų vykdymu, negalima pripažinti privačių paslaugų teikimu. Pareiškėjos skunde formuluojamas reikalavimas yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi antstolis neturi teisės spręsti vykdomojo dokumento teisėtumo klausimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkintinas.

Iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, jog 2022 m. kovo 7 d. antstolė Audronė Adomaitienė priėmė vykdymui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius R. B. atžvilgiu kreditoriaus Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos naudai. Pareiškėja R. B. 2022 m. kovo 24 d. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti antstolės Audronės Adomaitienės 2022 m. kovo 7 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. kovo 7 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini), vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Vykdymo proceso esmė ir tikslas – užtikrinti realų vykdomojo dokumento įvykdymą, nepažeidžiant vykdymo proceso šalių teisių, pareigų ir teisėtų interesų pusiausvyros. Teisingumas gali būti įvykdytas tik tada, kai bus teisėtai, operatyviai ir veiksmingai įvykdytas įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas.

Vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu (CPK 613 straipsnis). Siekiant užtikrinti antstolio atliekamų veiksmų teisėtumą, suinteresuotam asmeniui, manančiam, kad antstolio veiksmai ar atsisakymas juos atlikti pažeidžia teises ar įstatymų saugomus interesus, suteikta teisė apskųsti antstolio procesinius veiksmus arba atsisakymą atlikti procesinius veiksmus teismui (CPK 510 straipsnis). Taigi, teismui įstatymu nustatyta pareiga kontroliuoti antstolio priimtų patvarkymų teisėtumą.

Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus, nes bet koks veikimas, viršijant kompetenciją, vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, kartu nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi įvertinti, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms, antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos antstolio pareigos savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad priverstinio vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją), o bet koks už įgalinimų ribų (lot. ultra vires) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012). Todėl vykdymo procese privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei kitų suinteresuotų asmenų teisės ir teisėti interesai (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-161-524/2022).

Privalomasis nurodymas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos teritoriju planavimo ir statybos valstybines priežiuros istatymo (toliau – Priežiuros istatymas) 14 straipsnio 8 dalis, CPK 587 straipsnio 10 punktas).

Lietuvos Aukšciausiasis Teismas (toliau – LAT) 2018-09-27 nutartyje civilineje byloje Nr .e3K-3-348-684/2018 nurodė, kad „Vykdomojo dokumento pateikimas priverstiniam vykdymui yra vykdymo stadija (CPK VI dalis), todėl vykdomojo dokumento pateikimui priverstinai vykdyti, vadovaujantis CPK 3 straipsnio 8 dalimi, taikomos CPK normos, kurios galioja vykdomojo dokumento pateikimo antstoliui priverstinai vykdyti metu (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2015 m.birželio 19 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-396-611/2015). Pareigūno surašytas privalomasis nurodymas laikytinas vykdytinu dokumentu (CPK 584 straipsnio 2 dalies 2 punktas), kuris tiesiogiai ji prięmusios institucijos perduodamas vykdyti antstoliui“.

Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) R. B., 2019 m. sausio 2 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – savavališkos statybos aktas), kuriuo konstatavo, kad „savavališkai rekonstruotas pastatas be projekto ir SLD, (duomenys neskelbtini) neturint statyba leidžiančio dokumento rekonstruojamas paslaugu paskirties pastatas, esantis (duomenys neskelbtini) bei 2019 m. sausio 2 d. surašė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareikalavo ne vėliau kaip iki 2019 m. liepos 4 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius: „Išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Išardyti (nugriauti) savavališkai prie pastato (duomenys neskelbtini), pastatyta priestatą ilgis apie 13,90 m, plotis apie 3,40 m, aukštis apie 6,80 m, ir sutvarkyti statybvietę. Inspekcijos 2019 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo“ nurodymo įvykdymo terminas pratęstas iki 2019 m. spalio 4 d. Regionu apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkės prašymą pratęsti 2 metų laikotarpiui terminą pašalinti savavališkos statybos padarinius, atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2021 m. lapkričio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paliko nepakeista Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 15 d. sprendimą. Skolininkė 2021 m. gruodžio 20 d. patikslintu prašymu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašė atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. vasario 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atmetė skolininkes prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsisakė atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

CPK 586 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK XLI skyriuje „Bendrosios vykdymo veiksmų atlikimo taisyklės“ nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Kaip jau minėta kiti institucijų ir pareigūnų sprendimai, kurių vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, taip pat laikytini vykdomaisiais dokumentais (CPK 587 straipsnio 1 dalies 10 punktas). CPK 646 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama, šis apribojimas nedraudžia atlikti vykdymo veiksmus CPK 611 straipsnio 4 dalyje numatytais atvejais (t. y. kai išieškomos vykdymo išlaidos) (CPK 586 straipsnio 1 dalis). Vykdomasis dokumentas pateikiamas vykdyti antstoliui, kurio veiklos teritorijoje yra vykdymo vieta (Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ (toliau – ir Instrukcija), 2 punktas).

Byloje nustatyta, jog antstolė 2022 m. kovo 7 d. surašė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), priimti vykdomąjį dokumentą, t. y. 2019 m. sausio 2 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini), vykdyti.

Pareiškėja skundė antstolio veiksmus ir 2022 m. kovo 24 d. skundu prašė panaikinti antstolės Audronės Adomaitienės 2022 m. kovo 7 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir 2022 m. kovo 7 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini), vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Pagal CPK 651 straipsnį antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Tokiu patikrinimu siekiama užkirsti galimybę pradėti nepagrįstą išieškojimo procesą bei išvengti neteisėto priverstinių vykdymo priemonių taikymo prieš proceso dalyvius.

Spręsdamas, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, antstolis patikrina aplinkybes, nurodytas CPK 651 straipsnio 2 dalyje. Spręsdamas, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, antstolis turi patikrinti: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (CPK 650 straipsnis); 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (CPK 590 straipsnis); 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (CPK646 straipsnio 5 dalis); 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (CPK 606 straipsnis); 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) ar išieškotojas, institucija ar pareigūnai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 8) ar nėra kitokių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Nenustatęs CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis). Taigi, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą sutiktina su antstolio patvarkyme netenkinti skundo nurodyta išvada, kad antstolis neturi teisės tikrinti vykdomojo dokumento teisėtumo ir pagrįstumo.

Pažymėtina, kad nors, kaip teisingai ir nurodo pareiškėja, CPK 651 straipsnio 2 dalyje nėra įtvirtintas baigtinis kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus sąrašas, tačiau jos dėstomi argumentai, kad šiuo metu pastato dalis nebepatenka į valstybinę žemę, dėl ko gali būti įteisinama savavališka statyba, iš esmės yra susiję su privalomojo nurodymo teisėtumu, t. y. apeliantė ginčija jo galiojimo aktualumą bei nurodo priežastis, kodėl neįvykdytas privalomasis nurodymas. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju ginčo dalykas yra skundas dėl antstolės veiksmų priimant vykdyti privalomąjį nurodymą, o ne privalomojo nurodymo surašymo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Kaip jau minėta, antstoliui nesuteikti įgaliojimai kontroliuoti institucijos, priėmusios vykdomąjį dokumentą, veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo. Kadangi šios bylos dalykas yra susijęs būtent su antstolės veiksmais priimant vykdyti vykdomąjį dokumentą, nėra teisinio pagrindo išvadai, kad nagrinėjamoje stadijoje antstolė pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius vykdymo procesą. Dėl šių priežasčių pareiškėjos skundas atmetamas, kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 586 straipsniu, 651 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjos R. B. 2022 m. kovo 24 d. skundo dėl antstolės Audronės Adomaitienės veiksmų netenkinti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Gintautas Kaulakis