Vilniaus apygardos teismo nutartis

1. Ieškovė A. U. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) pripažinti, kad J. S. sudarydamas 2019 m. rugsėjo 13 d. testamentą, patvirtintą Vilniaus miesto 15-ojo notarų biuro notarės Dainoros Jievaitytės (notarinio registro Nr. DJ-6084), buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės, ar jų valdyti ir testamentą pripažinti negaliojančiu Lietuvos Respublikos CK 1.89 straipsnio 1 dalies pagrindu; 2) priteisti iš atsakovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai.

2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė A. U. su J. S., gimusiu (duomenys neskelbtini), mirusiu (duomenys neskelbtini), susituokė (duomenys neskelbtini). Širvintų Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje. Iki santuokos sudarymo ieškovė su J. S. bendrai gyveno daugiau kaip trisdešimt metų, vedė bendrą ūkį ir gyveno santuokinį gyvenimą. Sutuoktiniai kartu gyveno bute, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje. J. S. mirė (duomenys neskelbtini) dėl ligos. Mirus sutuoktiniui, ieškovė A. U. kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą – Vilniaus miesto 32-ojo notarų biuro notarę R. J. dėl palikimo priėmimo. Iš Vilniaus miesto 32-ojo notarų biuro notarės R. J. 2022 m. birželio 16 d. palikėjo J. S. testamento paskelbimo protokolo matyti, jog testamento paskelbime dalyvavo: J. R. ir A. U.. Palikimo atsiradimo vietos notarui buvo pateiktas palikėjo J. S. testamentas, patvirtintas 2019 m. rugsėjo 13 d. Vilniaus miesto 15-ojo notarų biuro notarės Dainoros Jievaitytės, notarinio registro Nr. DJ-6084. Iš Vilniaus miesto 32-ojo notarų biuro notarės Dainoros Jievaitytės, notarinio registro Nr. DJ-6084, 2019 m. rugsėjo 13 d. patvirtintu testamentu J. S. jam nuosavybės teise priklausantį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, paliko atsakovei J. R.. Ieškovė, mirusiojo sutuoktinė, po tokių žinių liko šokiruota, kadangi minimame bute su sutuoktiniu gyveno visą jų bendrą gyvenimą, o atsakovė jų šeimos gyvenime niekada nedalyvavo. Pažymėjo, jog atsakovė J. R. yra tolima mirusiojo J. S. giminaitė, kuri niekuomet mirusiojo gyvenime nedalyvavo ir su juo glaudžiai nebendravo. Atsakovė 2019 metais tik porą kartų buvo atvykusi aplankyti J. S.. Kaip matyti iš ieškinio pateikimo dienai susiklosčiusios teisinės situacijos, galimai atsakovė vieno apsilankymo metu ir nusivežė velionį J. S. pas notarę, kur ir buvo sudarytas ginčijamas testamentas. Velioniui J. S. nustatytas buvęs smegenų infarktas patvirtina, jog asmuo sirgo cerebraline smegenų kraujagyslių liga, dėl kurios deguonis sunkiai patenka į smegenis ir kliniškai sukelia kraujagyslinę demenciją. Velioniui jau ilgą laiką buvo diagnozuota demencija, t. y. jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Iš prieduose pateiktos J. S. ligos istorijos Nr. 20221693 matyti, kad jam nustatyta ne tik demencija, tačiau būdavo ir haliucinozė. Ieškovės A. U. įsitikinimu, jos sutuoktinio J. S. apsisprendimas visą savo turtą (sutuoktinių butą, kuriame jie kartu gyveno daugelį metų) palikti svetimam asmeniui, t. y. tolimai giminaitei J. R., su kuria niekuomet nevyko joks artimas tarpusavio bendravimas, prieštarauja protingumo principui. Palikėjas nurodyto testamento savarankiškai sudaryti negalėjo, kadangi, be abejonės, butas būtų paliktas sutuoktinei, su kuria pragyventa šeimoje virš 30 metų. Atsakovė, matydama velionio sveikatos būklę, pasinaudojo susiklosčiusia situacija, taip pažeisdama J. S. laisvą valią. Ieškovės teigimu, sutuoktinis savo noru ir valia negalėjo sudaryti testamento, palikdamas butą atsakovei, tokį testamentą jis galėjo pasirašyti tik nesuprasdamas savo veiksmų esmės. Iš esamų medicininių dokumentų turinio matyti, kad J. S. dėl jam nustatytos kraujagyslinės demencijos buvo tokios būsenos, kad testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės dėl sudaromo dokumento esmės. Darytina išvada, jog velionis buvo įtakotas atsakovės jai palikti visą savo palikimą. Testamento sudarymo metu velioniui J. S. buvo 83-ieji metai.

9. Apeliantė (ieškovė) A. U. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-10-27 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atsakovei J. R. dėl J. S. 2019-09-13 sudaryto testamento pripažinimo negaliojančiu tenkinti pilna apimtimi; priteisti iš atsakovės J. R. visas patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovės A. U. naudai. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

9.1. Išanalizavus testatoriaus S. medicininius dokumentus, nustatyta, kad 2008 metais jam buvo diagnozuota pirminė arterinė hipertenzija bei širdies ritmo sutrikimas (lėtinis prieširdžių virpėjimas). Dėl šių somatinių susirgimų jis reguliariai lankydavosi Centro poliklinikoje, vartojo jam paskirtus medikamentus. Psichiatro-psichologinio diagnostinio tyrimo metu, J. S. buvo nustatyti organiniai (neuropsichiniai) psichikos sutrikimo požymiai: klampus, aplinkybiškas mąstymas, atminties sutrikimas, padidintas dirglumas, emocinis labilumas, nelankstus, egocentriškas elgesys, paaukštintas nerimo, įtampos lygis, fiksavimasis savo išgyvenimuose, siauras interesų ratas. Po atliktų tyrimų jam buvo diagnozuotas organinis asmenybes sutrikimas. Jam buvo atliktas protinės būklės trumpas tyrimas (2021-12), kurio metu nustatytas vidutinis pažinimo funkcijų sutrikimas. Gydytojas neurologas jam diagnozavo vėlyvąją Alzheimerio ligą. Atlikta galvos smegenų kompiuterinė tomografija parodė nespecifinius atrofinius galvos smegenų pakitimus. Gydytojas psichiatras 2022-02-01 J. S. diagnozavo demencija, sergant vėlai prasidėjusią Alzheimerio ligą.

9.2. Medicininiame mirties liudijime Nr. 22-34803168 nurodyta J. S. pagrindinė liga, sukėlusi mirtį: smegenų infarktas kairės VSA baseine. Smegenų edema. Bulbarinis sindromas: rijimo sutrikimas, sensomotorinė afazija. Taigi, medicininiame mirties liudijime nurodyta viena iš ligų, sukėlusių asmens mirtį, yra sensomotorinė afazija. Viena iš pagrindinių priežasčių, galinčių sukelti sensomotorinę afaziją yra neurodegeneraciniai smegenų procesai. Neurodegeneraciniai procesai dažnai sukelia demenciją. Velioniui J. S. nustatytas buvęs smegenų infarktas patvirtina, jog asmuo sirgo cerebraline smegenų kraujagyslių liga, dėl kurios deguonis sunkiai patenka į smegenis ir kliniškai sukelia kraujagysline demencija. Be to, iš byloje pateiktos J. S. ligos istorijos Nr. 2022/1693 matyti, kad jam nustatyta ne tik demencija, tačiau būdavo ir haliucinozė. Tad, neabejotina, kad J. S. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti 2019-09-13 jau testamento sudarymo metu.

9.3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 1.89 straipsnį, nes nenustatė testatoriaus J. S. būklės ginčijamo testamento sudarymo metu, tinkamai nevertino rašytinių įrodymų, teismas ekspertizės aktui suteikė prioritetą prieš kitus įrodymus ir jų nevertino kartu su kitais bylojo esančiais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas besąlygiškai remiasi 2023-08-22 teismo psichiatrijos ekspertizes aktu Nr. TPE-340/2023, kuri parengė teismo psichiatras ekspertas dr. K. D.. Tačiau ekspertizės išvada padaryta tinkamai neįvertinus ieškovės ir liudytojų parodymų viseto bei testatoriaus J. S. medicininių dokumentų įrašų. Ekspertinėje išvadoje nurodoma, jog testatorius J. S. testamento sudarymo dieną (2019-09-13) neturėjo psichikos sutrikimų požymių, todėl galėjo suprasti testamento turinį, t. y. galėjo laisvai išreikšti savo tikrąją valią. Minimame ekspertizės akte nėra nieko pasisakyta dėl J. S. buvusio „smegenų infarkto“, kuris yra nurodytas Centro poliklinikos 2023-01-31 išraše, t. y. nėra pateikta duomenų, kada ir dėl kokių priežasčių įvyko smegenų infarktas. Išraše tik nurodoma, kad smegenų infarktas įvyko dėl arterijų užsikimšimo ar susiaurėjimo, tačiau nepatikslinama, kada įvyko arterijų susiaurėjimas. Velioniui J. S. buvo atliekami ir MRT, tačiau apie tai ekspertas irgi nieko nepasisako. Taip pat, ekspertizės akte yra pažymima, kad likus 3 mėnesiams iki testamento sudarymo (2019-09-13), 2019-05-23 J. S. buvo paskirtas gydymas net penkiais vaistais, t. y. varfarinu, tamsulozinu, hidrochloridu, nebivololiu ir relifeksu. Ekspertas nepaaiškino, kokiu tikslu buvo skiriamas toks didelis vaistų kiekis ir ar minėti vaistai nepriskiriami psichotropinių vaistų kategorijai, o jeigu priskiriami, koks yra galimas jų poveikis asmeniui. Taipogi, kokie vaistai, ir nuo kada, buvo skiriami J. S. smegenų infarktui gydyti. Visi vaistai, kuriuos nurodė ekspertas nėra skiriami smegenų infarkto gydymui.

9.4. Ekspertizės akte nurodoma, jog buvo „nustatytos geltonos dėmės ir užpakalinio poliaus degeneracija“, tačiau nėra aišku, kur nustatytos minėtos geltonos dėmės, kokia liga tai diagnozuoja ir nepaaiškinta, kas yra užpakalinio poliaus degeneracija.

9.5. Šiuo atveju susiklosto tokia situacija, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad J. S. pasirašė testamentą patyręs smegenų infarktą, tačiau ekspertas, atlikdamas pomirtinę psichiatrijos ekspertizę, akivaizdžiai neatsižvelgė į medicininiuose dokumentuose aukščiau nurodytus faktus, ir savo išvadas padarė nenuosekliai, ištirdamas ne visus medicininius dokumentus. Ekspertas įvertino tik dalį medicininių dokumentų. Be to, ekspertas, duodamas paaiškinimus teisme iš esmės patvirtino, kad jis netyrė J. S. patirto smegenų infarkto padarinių bei jo gydymo eigos, todėl šiuo atveju yra pagrindas abejoti padarytos išvados tikslumu. Tikėtina, kad ekspertas galėjo padaryti ir klaidingą išvadą, kad J. S., testamento pasirašymo metu 2019-09-13, galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.

9.6. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, liudytoja apklausta notarė Dainora Jievaitytė, 2019-09-13 tvirtinusi J. S. testamentą. Notarę apklausus teisme paaiškėjo, kad rašysenos ekspertizės tyrimui nebuvo pateikta notarinė knyga, kurioje pasirašė testamento sudarytojas. Galima teigti, kad ekspertas, darydamas savo išvadą, turėjo ne visą medžiagą, todėl labai tikėtina, kad galėjo padaryti ir klaidingą išvadą. Be to, ieškovė prašė teismo įpareigoti notarę pateikti notarinę knygą, kurioje buvo pasirašęs J. S., tačiau teismas tokį ieškovės prašymą ignoravo ir jo netenkino. Nekyla abejonių, kad notarė, tvirtinusi testamentą, atliko savo profesinę pareigą, tačiau, neturėdama specialių medicininių, psichiatrinių žinių, negalėjo objektyviai įvertinti J. S. psichikos būklės testamento sudarymo metu. Tai, kad išoriškai testatorius sudarė psichiškai sveiko žmogaus įspūdį, nepaneigia fakto, jog dėl ligos neigiamo pasalinio poveikio negalėjo tinkamai suvokti savo atliekamo sandorio prasmės, todėl klaidingai išreiškė savo valia.

9.7. Byloje esantys duomenys leidžia teigti, kad J. S. liga, testamento pasirašymo metu 2019-09-13, buvo pasiekusi tokią stadiją, jog jis buvo praradęs gebėjimą suprasti savo veiksmus. Psichikos sutrikimų ne specialistai gali ir nepastebėti, nes iš išorės būsenos ne visada galima spręsti apie žmogaus psichine būklę. Tai galima padaryti tik ilgesnį laiko tarpą pabendravus su asmeniu arba sistemingai išanalizavus užfiksuotus jo ligos ir gydymo duomenis. Apeliantė su J. S. bendravo nuolatos, sistemingai ir pastoviai, t. y. nuo 1993 metų, kuomet buvo sudaryta bažnytinė santuoka. Todėl, neabejotinai galima teigti, kad ji gerai pažinojo sutuoktinį ir kaip niekas kitas galėjo pastebėti jo progresuojančius ligos požymius. Atkreiptinas dėmesys, kad J. S. be apeliantės pagalbos niekur iš namų neidavo, automobilio vairuoti negalėjo, todėl yra visiškai neaiškios jo nuvykimo pas notarę faktinės aplinkybės.

9.8. Tai, kad J. S. liga progresavo, patvirtina ir medicininiai dokumentai. Tos aplinkybės, kad tam tikrais laikotarpiais asmuo gali suvokti veiksmus ir adekvačiai įvertinti situacija bei, kad ginčijamo testamento sudarymo metu ligos simptomai nepasireiškė, tai nepaneigia pačios ligos fakto ir jos sukeliamų pasekmių – gebėjimo adekvačiai vertinti situaciją.

9.9. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad J. S. sandorio sudarymo metu išreikšta valia neatitiko jo tikrosios valios. Byloje esančių įrodymų visuma – išrašai iš medicininių dokumentų, psichiatrinės ekspertizės aktas, liudytojų parodymai yra pakankami ir objektyvūs duomenys teismui spręsti, kad J. S. testamento sudarymo metu dėl savo psichinės būkles, dėl patirto smegenų infarkto, kurio tinkamai neįvertino ekspertas, dėl Alzheimerio ligos, demencijos, nesugebėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Būtent, J. S. būsena – psichikos būklė ir nulėmė jo nesugebėjimą suprasti savo veiksmus, aplinkybes, susijusias su ginčijamo testamento turiniu (jų naudingumas, pagrįstumas, protingumas ir kita). Tokiu būdu tokio sandorio sudarymo aplinkybės šioje nagrinėjamoje byloje turėtų būti pripažįstamos pakankamomis sandoriui pripažinti negaliojančiu Lietuvos Respublikos CK 1.89 straipsnio pagrindu.

Šalies argumentai

10.1. Apeliantės prašymu pirmosios instancijos teismas atliko J. S. pomirtinę psichiatrinę ekspertizę, kurios metu buvo nustatyta, jog velionis testamento sudarymo (2019-09-13) metu nesirgo jokiomis psichikos ligomis ir įvertinus jo psichikos sveikatos būklę, galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Be to, teismo ekspertas buvo apklaustas teismo posėdžio metu ir atsakė į visus apeliantės atstovo klausimus. Teismo ekspertas teismo posėdžio metu, atsakęs į apeliantės atstovo klausimus, patvirtino 2023-08-22 teismo psichiatrijos ekspertizės akte pateiktas išvadas, t. y. kad velionis J. S. Testamento sudarymo metu (2019-09-13) galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.

10.2. Apeliantės nurodomi velionio J. S. sveikatos sutrikimai, užfiksuoti jo medicininėje kortelėje iki testamento sudarymo (2019-09-13), nėra susiję su mano krikštatėvio psichikos sveikatos būkle. Širdies ligos ir stuburo ligos niekaip neveikia asmens gebėjimo suvokti savo veiksmus ir priimti sprendimus. Todėl apeliantės teiginiai, neva J. S. istorijoje atlikti rasai rodo, jog testamento (2019-09-13) sudarymo metu jis negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų pasekmių, yra niekuo nepagristi. Pažymėtina, jog sveikatos sutrikimai, parodantys velionio J. S. psichinės sveikatos sutrikimus pirmą kartą užfiksuoti 2022 m. gruodžio mėn., t. y. praėjus daugiau kaip 2 metams po testamento sudarymo.

10.3. Teismo ekspertas aiškiai teismo posėdžio metu, atsakydamas į apeliantės atstovo klausimus, nurodė, jog po 2 metų užfiksuoti velionio J. S. psichikos sveikatos sutrikimai negali būti vertinami nustatant velionio psichikos sveikatos būklę testamento sudarymo metu dėl reikšmingo laiko skirtumo (daugiau kaip 2 metai) tarp testamento sudarymo ir psichikos sveikatos sutrikimų pradžios.

10.4. Pagal J. S. medicininės kortelės įrašus matyti, jog jis nuolat savarankiškai iki testamento sudarymo ir po jo sudarymo lankėsi pas medikus dėl širdies (hipertenzija, širdies ritmo sutrikimai) ir stuburo ligų (išvarža). Tad akivaizdu, jog velionis J. S. gebėjo pats medikams paaiškinti savo nusiskundimus, išklausyti ir suprasti nustatytas diagnozes bei paskirtą gydymą. Be to, iki 2021 m. gruodžio mėn. velioniui J. S. nebuvo diagnozuoti jokie psichikos sveikatos sutrikimai, nors jis pas medikus ir po testamento sudarymo (2019-09-13) lankėsi nuolat dėl minėtų sveikatos sutrikimų. Atitinkamai, velionio J. S. medicinos kortelėje atlikti įrašai įrodo, jog velionis J. S. testamento sudarymo metu (2019-09-13) pilnai suvokė savo veiksmus ir gebėjo juos valdyti.

10.5. J. S. smegenų infarktas diagnozuotas 2022 m. balandžio mėn., kuomet jis buvo hospitalizuotas nuo 2022-04-12 iki 2022-04-21. Atkreiptinas dėmesys, jog smegenų infarktas velioniui diagnozuotas (2022 m. balandžio mėn.) praėjus daugiau kaip 2,5 metų po testamento sudarymo (2019-09-13). Teismo ekspertas aiškiai teismo posėdžio metu, atsakydamas į apeliantės atstovo klausimus, nurodė, jog nustatant velionio psichikos sveikatos būklę testamento sudarymo dienai vertinami velionio sveikatos sutrikimai, medikamentinis gydymas, turintys įtakos velionio psichikos sveikatai būtent testamento sudarymo metu. Tuo tarpu velioniui diagnozuotas smegenų infarktas negali ir neturi būti vertinamas nustatant velionio psichikos sveikatos būklę testamento sudarymo dienai dėl reikšmingo laiko skirtumo (daugiau kaip 2 metai) tarp testamento sudarymo ir diagnozuoto sveikatos sutrikimo, dėl ko apeliantės minimas smegenų infarktas neturi jokios įtakos velionio J. S. psichikos sveikatos vertinimui testamento sudarymo metu (2019-09-13).

10.6. Teismo ekspertas K. D. teismo posėdžio metu, atsakęs į ieškovės atstovo klausimus dėl velioniui diagnozuoto smegenų infarkto, patvirtino 2023-08-22 teismo psichiatrijos ekspertizės akte pateiktas išvadas. Apeliantė savo skunde pateikia tik deklaratyvius teiginius ir tam tikrus faktus, neturinčius jokios tiesiogines sąsajos su velionio J. S. sveikatos būkle testamento sudarymo metu, savo argumentacijoje nenurodo velionio sveikatos sutrikimų diagnozavimo datą, ignoruoja teismo eksperto pirminės instancijos teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, o tuo pačiu ir nepateikia jokių argumentų ir įrodymų, dėl kokių priežasčių smegenų infarktas, velioniui diagnozuotas praėjus daugiau kaip 2,5 metų po testamento sudarymo, turėtų būti vertinamas nustatant velionio psichikos sveikatos būklę testamento sudarymo metu.

10.7. Teismo ekspertas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu aiškiai nurodė, jog velioniui J. S.2019 m. gegužės mėn. (likus 3 mėn. iki testamento sudarymo) buvo paskirti nepsichotropiniai medikamentai (apeliantės skunde minimi 5 medikamentai), kurie neturėjo jokios įtakos velionio gebėjimui suvokti savo veiksmus ir juos valdyti. 2019 m. gegužės mėn. velioniui diagnozuoti sveikatos sutrikimai yra paroksizminis prieširdžių virpėjimas, hipertenzinė širdies liga be širdies nepakankamumo (t. y. širdies ligos), juosmens ir kryžmens nervų šaknelių sutrikimai, stuburo degeneraciniai pakitimai (t. y. stuburo išvarža), prostatos hiperplazija ir regos sutrikimas (geltonosios dėmės ir užpakalinio poliaus degeneracija). Būtent nuo šių sveikatos sutrikimų velioniui buvo paskirtas medikamentinis gydymas. Todėl nesuprantama, dėl kokių priežasčių apeliantė savo skunde nurodo, jog teismo psichiatrijos ekspertizės akte pateiktos išvados yra neva netikslios, nes neva buvo neįvertintas velioniui paskirtų medikamentinių preparatų poveikis (vaistai paskirti likus 3 mėn. iki testamento sudarymo) jo gebėjimui suvokti savo veiksmus testamento sudarymo metu, nors šis klausimas buvo pateiktas teismo ekspertui teismo posėdžio metu ir į jį buvo aiškiai ir nuosekliai atsakyta.

10.8. Apeliantė nepateikė jokių argumentų ir įrodymų dėl kokių priežasčių nustatant J. S. psichikos sveikatos būklę testamento sudarymo dienai (2019-09-13) turėjo būti vertinami medikamentai, skirti gydyti smegenų infarktą, testatoriui diagnozuota praėjus daugiau kaip 2,5 metų nuo testamento sudarymo.

10.9. Apeliantės teiginys, jog teismo eksperto atlikta pomirtinė velionio J. S. psichiatrijos ekspertizė (kurios prašė pati apeliantė) yra neva netiksli, nes nebuvo vertinti medikamentai, paskirti velioniui likus 3 mėn. iki testamento sudarymo ir nevertinti medikamentai, paskirti velioniui smegenų infarkto gydymui (smegenų infarktas velioniui diagnozuotas praėjusius daugiau kaip 2,5 metų po testamento sudarymo), yra ne tik niekuo nepagristas, tačiau ir grindžiamas tikrovės neatitinkančiomis aplinkybėmis, ignoruojant teismo eksperto pateiktus paaiškinimus teismo posėdžio metu ir taip pateikiant galimai klaidinančio pobūdžio argumentus.

10.10. Teismo ekspertas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu aiškiai nurodė, jog velioniui 2020-10-15 gydymo įstaigoje diagnozuotas sutrikimas 167.9 „smegenų kraujagyslių liga, nepatikslinta“ nėra psichikos sutrikimas, papildomai paaiškino, jog visi psichikos sutrikimai pagal ligų klasifikatorių yra žymimi raide „F“, be to, sutrikimas užfiksuotas praėjus metams po testamento sudarymo (2019-09-13), todėl neturi jokios įtakos velionio gebėjimui suvokti savo veiksmus ir jus valdyti testamento sudarymo metu.

10.11. Pagal byloje esančius rašytinius įrodymus yra akivaizdu, jog J. S. smegenų infarktas diagnozuotas 2022 m. balandžio mėn., tuo tarpu testamentas sudarytas 2019-09-13, todėl testatorius niekaip negalėjo sudaryti testamento po smegenų infarkto patyrimo, nes jis smegenų infarktą patyrė praėjus daugiau kaip 2,5 metų po testamento sudarymo.

10.12. Apeliantė teismui pateikia išgalvotas, tikrovės neatitinkančias aplinkybes, kurių egzistavimas yra paneigtas civilinėje byloje esančiais rašytiniais duomenimis (t. y. velionio ligos istorijoje atlikti įrašai, teismo medicinos eksperto atlikti pomirtine velionio psichiatrijos ekspertize) taip bandydama teismui suformuoti klaidinančio pobūdžio argumentus, kuriais ir yra grindžiamas visas apeliantės skundas ir bandomos paneigti teismo eksperto išvados dėl velionio psichinės sveikatos būklės testamento sudarymo metu. Apeliantė prašo teismo ignoruoti velionio J. S. sveikatos istorijoje atliktus įrašus, teismo medicinos eksperto atliktos velionio pomirtinės psichiatrinės ekspertines išvadas (kurios prašė pati apeliantė) ir teismo eksperto paaiškinimus (kurių prašė pati apeliantė), liudytojos parodymus (kurių prašė pati apeliantė) apie velionio elgesio adekvatumą testamento sudarymo metu bei vadovautis vien tik apeliantės teiginiais, jog J. S. testamento sudarymo metu nesuprato savo veiksmų ir iš jų kylančių pasekmių, nors niekas (nei medikai, nei notarė) tokių velionio psichinės sveikatos sutrikimų nepastebėjo. Pažymėtina, jog velionio sveikatos istorijoje 2022-01-28 yra įrašas, jog velioniui nustatyta kraujagysline demencija, vėlyvoji Alzhaimerio liga, velioniui būna haliucinacijos, tuo tarpu apeliantės santuoka su velioniu registruota 2022-02-08.

10.13. CPK 296 str. 1 d. 13 punkte numatyta, jog teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą kitais CPK ir Civilinio kodekso numatytais atvejais. CPK 306 str. 1 d. 4 punkte numatyta, jog apeliacinio skundo turinys. Apeliantė savo skunde nepateikė CPK 306 str. 1 d. 4 punkte nurodytų įrodymų ir teisiniu argumentų, kuriais apeliantė grindžia pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo nepagrįstumą. Apeliantė savo skundą ir pirmosios instancijos priimto sprendimo nepagrįstumą grindžia velionio J. S. sveikatos sutrikimais, užfiksuotais nuo 2021 m. gruodžio mėn.,. t. y. psichikos sveikatos sutrikimais, kurie velioniui pasireiškė praėjus daugiau kaip 2 metams po testamento sudarymo. Apeliantė ir ieškinį grindė išgalvotomis ir tikrovės neatitinkančiomis aplinkybėmis, todėl apeliantės skundas neatitinka CPK 306 str. 1 d. 4 punkte nurodytų reikalavimų ir yra laikytinas nenagrinėtinu.