Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Kazlauskienė, sekretoriaujant Linai Laniauskienei, dalyvaujant ieškovei A. U. bei jos atstovui advokatui Girdučiui Vainiui, atsakovei J. R., trečiajam asmeniui notarei Dainorai Jievaitytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. U. ieškinį atsakovei J. R., dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo byloje- notarė Dainora Jievaitytė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

12. Teismo ekspertas K. D. buvo apklaustas teismo posėdyje, išsamiai atsakė į byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo klausimus, patvirtino 2023 m. rugpjūčio 22 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte duotą išvadą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

13. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad testatorius J. S. gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), vaikų neturi. (duomenys neskelbtini) Santuokos sudarymo įrašas patvirtina, kad testatorius buvo sudaręs santuoką su ieškove A. U. (santuokos sakramentą priėmė (duomenys neskelbtini), 1 t, b.l. 7, 69). J. S. 2019 m. rugsėjo 13 d. sudarė testamentą, kuriuo visą turtą paliko atsakovei J. R., testamentą patvirtino Vilniaus m. 15-ojo notaro biuro notarė Dainora Jievaitytė (1 t , b.l. 50).

14. Ieškovė prašo pripažinti negaliojančiu J. S. 2019 m. rugsėjo 13 d. testamentą, ieškinys grindžiamas tuo, kad testatorius, sudarydamas testamentą negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, testatoriaus amžius ir jo sveikatos būklė sudaro rimtą pagrindą abejoti J. S. veiksnumu.

15. Pagal CK 5.17 straipsnio 1 dalį ieškinį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu gali pareikšti kiti įpėdiniai pagal įstatymą, kurie paveldėtų, jeigu testamentas būtų pripažintas negaliojančiu. CK 5.16 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad testamentas gali būti ginčijamas bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais. Pripažinus 2019 m. rugsėjo 13 d. testamentą negaliojančiu, ieškovė, kaip palikėją pergyvenęs sutuoktinis, įgytų teisę paveldėti turtą, kuris paliktas atsakovei testamentu pagal įstatymą. Taigi ieškovė turi teisę ginčyti 2019 m. rugsėjo 13 d. testamentą.

16. Testamentas – tai asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisiniai padariniai atsiranda tik testatoriui mirus. Pagal CK 5.15 straipsnio 2 d. testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. Sudarytas testamentas gali būti nuginčijamas (CK 5.17 straipsnis). Asmenų, kurie sudarydami testamentą nesuvokė savo veiksmų reikšmės ir pasekmių, sudarytus testamentus galima pripažinti negaliojančiais pagal CK 1.89 straipsnį, o ieškinį šiuo pagrindu gali pareikšti ne tik pats asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, bet ir jo įpėdiniai, paveldėję jo turtines ir neturtines teises bei pareigas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2005, 2007 m. sausio 12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007).

17. Pagal CK 1.89 straipsnio 1 dalį gali būti pripažintas negaliojančiu sandoris, kurį sudarė fizinis asmuo, nors ir būdamas teisiškai veiksnus – nesant galiojančio teismo sprendimo dėl pripažinimo neveiksniu – bet kuris sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, t. y. faktiškai neveiksnus sudarant sandorį. Ar asmuo buvo tokios būsenos, dėl kurios jis nesuvokė savo veiksmų reikšmės ir padarinių, nustatoma nagrinėjant ginčą dėl testamento kaip nuginčijamo CK 1.89 straipsnio pagrindu, t. y. sandorio pripažinimo negaliojančiu ir teismo sprendimu konstatuojant testamento sudarymo metu buvusią asmens būseną.

18. Nagrinėjamojoje byloje yra ginčijamas testamentas, kurio sudarymo metu testatoriaus atžvilgiu nebuvo galiojančio teismo sprendimo dėl jo pripažinimo neveiksniu, todėl toks testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu (CK 1.78 straipsnio 2, 4 dalys, 5.16 straipsnio 2 dalis) CK 1.89 straipsnio pagrindu.

19. Bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio pagrindu, įrodymų vertinimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę. Sandorį sudariusio asmens psichinės būsenos, buvusios testamento sudarymo metu, nustatymas turi esminę reikšmę tikrinant ieškovo reikalavimo pagrįstumą. Asmens nesugebėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, turi būti įrodinėjamas teismo psichiatrijos ekspertizės išvados duomenimis (CPK 177 straipsnio 4 dalis) ir kitomis CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau pažymėtina, kad šių įrodinėjimo priemonių visuma turi suformuoti neabejotiną (o ne tikėtiną) išvadą, kad asmuo, kurio sudarytą testamentą prašoma pripažinti negaliojančiu, turėjo tokių psichikos sutrikimų (medicininis kriterijus), dėl kurių jis nesugebėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Pagal CPK 218 straipsnį eksperto išvada teismui nėra privaloma, tačiau, kai ginčijant sandorį ieškinio pagrindu nurodoma psichinė negalia ir jos nulemta būsena, dėl kurios sandorį sudaręs asmuo negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, medicininiai duomenys bei ekspertų išvados turi itin svarbią įrodomąją vertę santykyje su kitais įrodymais. Ekspertų išvada yra vienas iš bylos įrodymų, kurią teismas privalo įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu įrodymų viseto ištyrimu (CPK 218 straipsnis).

20. Nagrinėjamoje byloje ieškovė įrodinėjo, kad sudarydamas ginčijamą testamentą J. S. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės dėl psichikos sveikatos sutrikimų, nulemtų amžiaus ir ligų. Teismas pažymi, kad sandorį sudariusio asmens psichinės būsenos, buvusios testamento sudarymo metu, nustatymas turi esminę reikšmę tikrinant ieškovų reikalavimo pagrįstumą, o atsakymas į tai galimas tik išaiškinus klausimus, reikalaujančius specialių žinių medicinos srityje. Teismo vertinimu, sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, būtinas išsamus ekspertinis testatoriaus sveikatos būklės ir psichinės būsenos ginčo sandorio sudarymo metu tyrimas.

21. Teismas nagrinėjamojoje byloje testatoriaus psichikos būsenai, buvusiai 2019 m. rugsėjo 13 d. testamento sudarymo ir pasirašymo dieną, nustatyti paskyrė J. S. pomirtinę psichiatrijos ekspertizę. Teismo psichiatro eksperto K. D. 2023 m. rugpjūčio 22 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte pateikiama išvada: išanalizavus pateiktą civilinės bylos medžiagą bei testatoriaus J. S. medicininę dokumentaciją, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini). Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad testatoriaus J. S. medicininėje dokumentacijoje nėra kliniškai reikšmingų, objektyvių duomenų, kad iki testamento sudarymo ar testamento sudarymo metu (2019 m. rugsėjo 13 d.) jis būtų turėjęs nuolatinius (lėtinius) ar laikino pobūdžio psichikos sutrikimus, kurie būtų nulėmę jo negalėjimą suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti testamento sudarymo metu, t.y. 2019 m. rugsėjo 13 d. Taip pat nenustatyta, kad testamento sudarymo dieną jis būtų vartojęs medikamentus, darančius reikšmingą neigiamą poveikį jo psichikos būsenai (kognityvinėms funkcijoms, valiai). Skirtingų specializacijų gydytojai (neurologas, šeimos gydytojas, urologas, fizinės ir medicininės reabilitacijos ir kt.) pas kuriuos jis lankėsi iki testamento sudarymo nepažymėjo jam jokių psichikos sutrikimo požymių. Gydytojo psichiatro konsultacija dėl ryškėjančio atminties sutrikimo pirmą kartą buvo atlikta tik praėjus 2 metams po testamento sudarymo, o (duomenys neskelbtini) diagnozė nustatyta dar vėliau ((duomenys neskelbtini)). Atsižvelgiant į duomenų visumą, daroma išvada, kad testatorius J. S. testamento sudarymo dieną (2019 m. rugsėjo 13 d.) neturėjo psichikos sutrikimų požymių, todėl galėjo suprasti testamento turinį, jo socialinę prasmę ir pasekmes, t.y. galėjo laisvai išreikšti savo tikrąją valią.

22. Siekiant visapusiškai išanalizuoti ir įvertinti visus byloje surinktus duomenis, išsiaiškinti dėl palikėjo valios atitikimo jo tikrajai valiai, teismo posėdyje buvo išklausyta liudytoja, apklaustas teismo ekspertas K. D., o trečiojo asmens dalyvavimas teismo posėdyje pripažintas būtinu.

23. Apklaustas teismo ekspertas K. D. išsamiai atsakė į visus ieškovės atstovo užduotus klausimus, susijusius su testatoriaus psichikos sveikatos būkle ir atminties pažintiniais gebėjimais (atminties sutrikimais) sudarant ginčijamą testamentą. Teismo ekspertizės akte pateikta teismo eksperto išvada ir teismo eksperto atsakymai į klausimus yra nuoseklūs, išplaukiantys vieni iš kitų ir neprieštaringi. Liudytoja Z. R. paaiškino, kad testamentu paliktas jos dukrai butas atsirado pardavus liudytojos mamos turėtą turtą, tik įregistruotas mamos brolio vardu, nes tuo metu jos mama buvo silpnos sveikatos ir neturėjo pakankamai jėgų sandoriams atlikti. Tame bute gyveno jos mama ir jos mamos sesuo, jos mama iki savo mirties(duomenys neskelbtini) ir jos mamos sesuo iki savosios mirties (duomenys neskelbtini). J. S. bijojo dėl savo ateities, nesijautė savo namų, kuriuose jis apie 40 metų gyveno, šeimininkas bet tai buvo jo namas, namelis pastatytas dar prieš nepriklausomybės atkūrimą, adresu (duomenys neskelbtini). J. S. sveikata jai niekada nesiskundė, tik sakydavo, kad yra senas. Dažniausiai susitikinėdavo su šeima ir J. S. bute (duomenys neskelbtini) gatvėje. Nurodė, kad testamentu butą paliks jos dukrai. Ieškovės nepažįsta, niekada nėra jos mačiusi. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto 15-ojo notarų biuro notarė Dainora Jievaitytė , apklausta teismo posėdyje, nurodė, kad prieš sudarant testamentą, ji bendravo su J. S., tą atvejį prisimena gerai, dėl išskirtinės jo pavardės (tikėjosi kitokios išvaizdos asociatyviai) . Patvirtino, kad J. S. atėjo pats (vienas), tamsiai apsirengęs, su kostiumu, pasipuošęs, vyresnio amžiaus. Pagalvojo, kad atėjo į testamento surašymą nusiteikęs rimtai. Patikrino gyventojų registro duomenis apie šeimyninę padėtį – mato, kad žmogus yra vienišas, vaikų nėra. Nesusituokęs. Iš karto pasakė, kad nori palikti turtą kažkokiam giminaičiui, bet kam tiksliai ji neatsimena, pamena, kad giminaitė yra krikštaduktė. Jie pradėjo kalbėti apie mokestinius klausimus, kad tas įpėdinis, kuris paveldės turi paveldimo turto mokestį sumokėti ir pan. Jis buvo priėmęs sprendimą anksčiau ir pasakė, kad galėtų palikti (nepamena, broliui/ seseriai/ pusbroliui) kažkam iš artimesnių, bet jie jau irgi yra vyresni, kam jiems reikia. Pridūrė, kad tegul jaunimas džiaugiasi kol gali. Nesakė, kad turi žmoną, buvo papildomai perklaustas. Pats atėjo į jos kabinetą, niekas nelydėjo. Buvo labai ramus. Nekilo jokių abejonių. Testamentinės paveldėtojos duomenis atsinešė pats J. S.. Tokia yra procedūra, kad jeigu nori surašyti testamentą administratorė įspėja, ką reikia atsinešti: galiojantį asmens tapatybės dokumentą bei įpėdinio asmens duomenis. Visada asmenis patikrina ar jie nėra registruoti neveiksnių asmenų registre ir pokalbio metu išklauso motyvaciją dėl testamento palikimo. Paklausus apie jo sveikatos būklę, atsakė, kad neturi problemų dėl atminties. Ji visus teisės aktų numatytus veiksmus dėl testamento tvirtinimo pagal pareigas atliko.

24. Ginčijamame testamente testatoriaus valia dėl palikimo išreikšta aiškiai ir nedviprasmiškai, patvirtinta J. S. parašu. Šiuoje vietoje pažymėtina ir tai, kad teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas testamento negaliojimą įrodinėjo ir kitu pagrindu , t.y. teigė, kad galimai ant testamento yra ne J. S., o kito asmens parašas, t.y. iš esmės tuo, kad testamentas yra suklastotas. Gavus 2023 m. sausio 20 d. rašysenos ekspertizės aktą Nr. 11-152 (23), kurioje pateikiama išvada: 1) 2019 m. rugsėjo 13 d. J. S. testamento apatinėje dalyje esantį rankraštinį įrašą „J. S.“ parašė ir greta pasirašė J. S.; 2) 2019 m. rugsėjo 13 d. J. S. testamente įrašas „J. S.“ rašytas ir pasirašytas tam laikotarpiui būdinga J. S. rašysena ir parašais;teismo ekspertizės išvadą, jog 2002-01-14 testamentą pasirašė (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 75-76), ieškovė iš esmės argumentų dėl šio ekspertizės akto neteikė. Teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, be kita ko, ekspertizės aktą ir trečiojo asmens paaiškinimus, sprendžia, kad ieškovė neįrodė, kad ginčijamas testamentas buvo pasirašytas ne J. S., o kito asmens, t.y. jos jis buvo suklastotas. Testamento turinys trumpas, tekstas nesudėtingas, vartojama standartinė teisinė terminija ir sąvokos. Nagrinėjamu atveju ieškovės atstovas, teigdamas, kad notarė galimai netinkamai atliko savo pareigas, nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jo teiginių pagrįstumą. Ieškovei nepateikus jokių atliktai ekspertizei prieštaraujančių duomenų, nenurodžius pagrįstų abejonių dėl tyrimo rezultatų ir (ar) kitų ekspertizės akto trūkumų, taip pat nepaneigus liudytojos paaiškinimų, reikšmingų, sprendžiant apie testatoriaus sprendimo palikti turtą būtent atsakovei motyvus, trečiojo asmens argumentų apie testamento sudarymo aplinkybes ir testatoriaus adekvatų elgesį ir racionalų mąstymą jo sudarymo metu, kurie atitinka teismo ekspertizės išvadą, darytina išvada, jog pagrindo atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį nėra. Šiame kontekste dar kartą pažymėtina, kad ieškovės argumentai, kad turtą testamentu J. S. turėjo turėjo palikti jai, nes jie kartu ilgai gyveno, nepaneigia aukščiau nustatytų aplinkybių. Įstatymas imperatyviai neįpareigoja palikimą palikti tik tiems asmenims, kurie gali būti įpėdiniai pagal įstatymą ar kad įpėdiniai pagal įstatymą turi būti informuojami tais atvejais, kai asmuo sudaro testamentą trečiųjų asmenų naudai. CK 5.5 straipsnis numato asmenų, galinčių būti įpėdiniais, sąrašą, o šios straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad paveldint pagal testamentą įpėdiniais, be kita ko, gali būti fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu.

25. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus – teismo paskirtos pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą, rašysenos ekspertizės aktą, atsižvelgdamas į mirusijo testatoriaus amžių, persirgtas ligas ir psichinės sveikatos kitimą bei aplinkybes ginčijamo 2019 m. rugsėjo 13 d. testamento sudarymo ir pasirašymo metu, išklausęs teismo posėdyje apklaustos liudytojos, kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu, vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, daro išvadą, kad J. S. ginčijamo sandorio sudarymo metu (2019 m. rugsėjo mėnesį) galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, suvokti sudaromo testamento esmę ir numatyti pasekmes, t. y. testatoriaus išreikšta valia atitiko jo tikrąją valią (CPK 185 straipsnis). Ieškovės samprotavimai, kad J. S. buvo esą atvežtas atsakovės į notaro biurą testamento surašymui ir jos įtakotas, nes pats neva atvykti dėl savo fizinės sveikatos būklės negalėjo, paneigti tiek byloje esamais rašytiniais įrodymais, jog atsakovė fiziškai to negalėjo padaryti, taip pat trečiojo asmens paaiškinimais teismo posėdžio metu apie testamento sudarymo aplinkybes, ieškovės teismo posėdžio metu testatoriaus gebėjimų vertinimai laikytini deklaratyviais, teismo ekspertas išsamiai paaiškino dėl šių ieškovės teiginių, paaiškinimus susiedamas su testatoriaus sveikatos istorijos įrašais. Taigi ieškovė neįrodė, kad ginčijamo testamento sudarymo metu testatorius buvo tokios būklės, kad nesuprato savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti, t. y. kad notarine forma išreikšta jo valia visą savo turtą po mirties palikti atsakovei J. R., neatitiko jo tikrosios valios, todėl reikalavimas pripažinti negaliojančiu testatoriaus 2019 m. rugsėjo 13 d. testamentą netenkinamas.

26. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį atmetus, ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 31,36 Eur ir yra priteistinos iš ieškovės valstybei (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 (keistas 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270, 279, 307 straipsniais,

nusprendžia:

atmesti ieškinį.

Priteisti iš ieškovės A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 31,36 Eur (trisdešimt vieną eurą ir 36 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą (kodas 188728821, įmokos kodas 5662).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.