- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-17
- Bylos Nr.
- e2S-51-730/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17827-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Aviloff“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Baltik auto“
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Baltik auto“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aviloff“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltik auto“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė 2024 m. rugsėjo 19 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti ieškovei iš atsakovės 1 061,17 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė 2024 m. spalio 1 d. pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo. Pareiškime nurodė, kad atsakovė 2024 m. rugsėjo 26 d. įvykdė vieną ieškinio reikalavimą, tai yra sumokėjo 1 061,17 Eur skolą. Ieškovė laiko, kad atsakovė su ieškove atsiskaitė, dėl ko teikia pareiškimą dėl ieškinio dalies atsisakymo, tai yra dėl 1 061,17 Eur skolos priteisimo. Ieškovė nurodo, kad dėl atsakovės neatsiskaitymo buvo priversta kreiptis teisinės pagalbos, už ieškinio parengimą sumokėjo 551,76 Eur, taip pat sumokėjo 24 Eur žyminį mokestį. Teigia, kad atsakovei ieškinio kopija su pranešimu per Elektroninį paslaugų portalą (toliau – EPP) išsiųsta 2024 m. rugsėjo 24 d., o atsakovė skolą ieškovei sumokėjo 2024 m. rugsėjo 26 d., tai yra praėjus dvejoms darbo dienoms po ieškinio išsiuntimo, kas leidžia daryti išvadą, kad atsakovė ieškinio reikalavimą įvykdė todėl, kad ieškovė pateikė ieškinį, todėl mano, kad atsakovė yra kalta dėl bylinėjimosi išlaidų susidarymo, todėl prašo priteisti ieškovei iš atsakovės 551,76 Eur advokato pagalbos išlaidų, 25 procentus žyminio mokesčio ir prašo grąžinti likusią (75 procentai) žyminio mokesčio dalį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2024 m. spalio 7 d. nutartimi nutarė priimti ieškovės atsisakymą nuo ieškinio pareikšto atsakovei dėl skolos priteisimo, civilinę bylą Nr. e2-24578-962/2024 nutraukė, priteisė ieškovei iš atsakovės 557,76 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pirmosios instancijos teismo nutarties pagrindiniai argumentai:
4. Dėl ieškinio atsisakymo teismas nurodė, kad ieškovė teismui pateiktame pranešime paaiškino, kad ieškovei yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės, tai yra, kad teismui priėmus ieškinio atsisakymą ieškovė nebegalės vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 294 straipsnio 2 dalis). Nenustatyta, kad ieškovės reikalavimų pagal ieškinį atsisakymas prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, teismas nutarė tenkinti ieškovės prašymą, priimti ieškinio atsisakymą ir civilinę bylą nutraukė.
5. Dėl bylinėjimosi išlaidų teismas nurodė, kad ieškovė patyrė 599,76 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 551,76 Eur advokato išlaidos ir 24 Eur žyminis mokestis. Teismas įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes konstatavo, kad ieškovė turėjo kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo, kadangi atsakovė skolą sumokėjo iškėlus civilinę bylą. Atsakovė nenurodė jokių aplinkybių, paaiškinančius jos negalėjimą laiku įvykdyti prievolę, o ir be to, atsakovė skolą sumokėjo praėjus dvejoms darbo dienoms nuo procesiniu dokumentų įteikimo, todėl teismas darė išvadą, jog atsakovė yra kalta dėl pradėto proceso ir turi sumokėti ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 1 d. nutarties dalį dėl 557,76 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti atsakovei iš ieškovės 205,70 Eur sumą už sklypo tvarkymo darbus, 363 Eur sumą už konsultaciją dėl ieškovės apgadinto turto atstatymo galimybių. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Nurodo, kad atsakovė 2024 m. spalio 7 d. 12.14 val. pateikė teismui prašymą pratęsti terminą atsiliepimui pateikti dėl sugedusio kompiuterio pakrovėjo, tačiau tą pačią dieną 13.34 val. atsakovė gavo 2024 m. spalio 7 d. teismo nutartį, kuria, neatsižvelgiant į atsakovės prašymą, teismas priėmė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, nutraukė bylą, priteisė bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovė kreipėsi į teismą su užklausa, kodėl buvo priimta minėta nutartis ir gavo iš teismo atsakymą, kad atsakovės pateiktas prašymas užregistruotas vėliau, nei buvo priimta nutartis. Teigia, kad su teismo priimta nutartimi nesutinka.
6.2. Nurodo, kad atsakovė iš ieškovės telefonu užsakė 6.5 tonos betono, buvo susitarta, kad ieškovė išrašys ir atsiųs išankstinę sąskaitą atsakovės nurodytais rekvizitais, atsakovė rekvizitus atsiuntė, kurioje buvo nurodytas ir atsakovės elektroninis paštas, tačiau sąskaitos nei žinute, nei elektroniniu paštu nesulaukė. Nurodo, kad 2024 m. rugpjūčio 30 d. sulaukė skambutį, kuriuo atsakovė informuota, jog betonas yra vežamas, atsakovė paminėjo, jog sąskaita nėra apmokėta, ieškovės atstovas nurodė, kad betoną atveš savo nuožiūra ir sąskaitą pateiks vėliau. Betonas atsakovės buvo priimtas.
6.3. Nurodo, kad atsakovė gavo 1 m³ mažiau betono nei buvo užsakyta, ieškovė su tuo nesutiko, tačiau atsižvelgiant į mažą skirtumo sumą (100 Eur) nutarta eksperto nekviesti. Teigia, kad ieškovės darbuotojas po nemalonaus pokalbio išplovė betono mašiną atsakovės teritorijoje ir pavojingas atliekas išpylė sklype į aikštelę, atsakovė bandė šiuos ieškovės darbuotojo veiksmus stabdyti, tačiau vairuotojas neragavo.
6.4. Nurodo, kad atsakovės buhalterė patikrinusi duomenis nustatė, jog ieškovė nepateikė kelių sąskaitų, pažymi, kad užsakant betoną tiksliai nežinojo kaip vadinasi ieškovės bendrovė, nes sąskaitos atsakovė nebuvo gavusi. Teigia, kad vėliau susisekus su ieškovės vadovu gauta sąskaita, o iš pateikto ieškovės laiško matyti, kad dokumentai buvo siunčiami neteisingu adresu. Pažymi, kad atsakovė savo iniciatyva ir pastangomis rado ieškovės sąskaitą, kuri nedelsiant atsakovės buvo apmokėta, teigia, kad nėra kalta dėl ieškovės patirtų išlaidų.
Atsiliepimas
7. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės atskirąjį skundą, prašo jį atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo į atsakovės atskirąjį skundą argumentai:
7.1. Nurodo, kad ieškovė atsakovei paslaugą suteikė 2024 m. rugpjūčio 30 d.. Teigia, kad pagal ieškovės veiklos modelį ji pirmiausia siunčia išankstinę sąskaitą ir tipo po to suteikia paslaugas. Šiuo atveju situacija buvo tokia pati, ieškovė dieną prieš paslaugos suteikimą (2024 m. rugpjūčio 29 d.) pateikė atsakovei išankstinę sąskaitą, atsakovė 2024 m. rugpjūčio 30 d. telefonu informavo, kad pavedimą atliko iš kito banko ir ieškovė pasitikėdama atsakove suteikė jai paslaugas. Pažymi, kad ieškinio priedas Nr. 1 patvirtina, kad atsakovė žinojo apie paslaugos suteikimo laiką, turėjo ieškovės kontaktus, su ja bendradarbiavo, vienoje iš žinučių ieškovė priminė atsakovei apie nesumokėtą sąskaitą, tačiau jokio atsakymo negavo, dėl ko nepagrįsta atsakovės pozicija jog ji nieko nežinojo ir nieko negalėjo padaryti.
Šalies argumentai
7.2. Nurodo, kad atsakovės argumentas, jog ji nežinojo ieškovės rekvizitų, nesudaro pagrindo kaltinti ieškovę ir perkelti jai atsakomybę. Pažymi, jog ieškovė sąžiningai kreipėsi į teismą, kas lėmė bylinėjimosi išlaidų susidarymą. Mano, kad atsakovė sąskaitą apmokėjo todėl, jog ieškovė kreipėsi į teismą. Pažymi, kad priešingai nei teigia atsakovė, buvo pristatytas visas betono kiekis, o priešingų įrodymų atsakovė nėra pateikusi.
7.3. Nurodo, kad atsakovė pateiktu atskiruoju skundu prašo priteisti iš ieškovės 205,70 Eur sumą už sklypo tvarkymo darbus, 363 Eur sumą už konsultaciją dėl ieškovės apgadinto turto atstatymo galimybių. Teigia, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Pažymi, kad su šiais reikalavimais ieškovė nėra susijusi, atsakovė nepateikė įrodymų, kad prašomas priteisti išlaidas patyrė ir ar įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad apgadinimai tikrai buvo ir juos atliko ieškovės darbuotojas. Pažymi, kad susirašinėjimo medžiagoje buvo reikštos pretenzijos tik dėl betono kiekio, tačiau nebuvo pareikštos pretenzijos dėl ne vietoje išpilto betono. Mano, kad atsakovė siekia pasipelnyti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
9. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad šiuo atveju atskirajam skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
Dėl atskirojo skundo argumentų.
10. Atsakovė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi nurodo, kad pirmosios instancijos teismas bylą nutraukė neišsprendęs atsakovės prašymo dėl termino pratęsimo atsiliepimui pateikti. Teigia, kad skundžiama teismo nutartis buvo priimta anksčiau, nei suėjo terminas atsiliepimui pateikti.
11. Nagrinėjamu atveju ieškovė 2024 m. rugsėjo 19 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti ieškovei iš atsakovės 1 061,17 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys priimtas 2024 m. rugsėjo 24 d. teisėjos rezoliucija, atsakovei nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui pateikti. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog Kauno apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 24 d. kreipėsi į atsakovę elektroniniu paštu dėl dokumentų įteikimo, prašant informuoti, ar atsakovė sutinka gauti procesinius dokumentus elektroniniu būdu. Atsakovei tą pačią dieną elektroniniu paštu pateikus sutikimą, atsakovei procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai, elektroniniu paštu (CPK 123 straipsnio 1 dalis). Ieškovė 2024 m. spalio 1 d. pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, nurodydama, jog atsakovė 2024 m. rugsėjo 26 d. sumokėjo ieškovei 1 061,17 Eur skolą, tai yra patenkino ieškinio reikalavimą.
12. Remiantis Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimą, išsprendęs ieškovės pareiškimo dėl ieškinio atsisakymo pagrįstumo klausimą, nutraukė 2024 m. spalio 7 d. nutartimi, kuri bylą išnagrinėjusios teisėjos elektroniniu parašu pasirašyta 12.48 val.. Tą pačią dieną atsakovė pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą, kuris buvo užregistruotas teisme 13.21 val. kuriuo prašė pratęsti terminą atsiliepimui pateikti. Bylos duomenimis bylą nagrinėjusios teisėjos tos pačios dienos rezoliucija nutarta prašymą priimti, termino nepratęsti atsižvelgiant į tai, kad byla jau yra išnagrinėta, nutraukta. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į bylos procesinę eigą nesutinka su atsakove, jog šiuo atveju ieškinio atsisakymo pagrįstumo klausimą pirmosios instancijos teismas išsprendė netinkamai, kadangi CPK 140 straipsnis suteikia ieškovui teisę bet kurioje proceso stadijoje atsisakyti pareikšto ieškinio, todėl ta aplinkybė, jog skundžiamos nutarties priėmimo metu nebuvo suėjęs terminas atsiliepimui pateikti, nesudaro pagrindo nuspręsti, jog proceso teisės normos šiuo aspektu buvo taikytos netinkamai.
13. Atsakovė nesutikdama du pirmosios instancijos teismo nutartimi taip pat nurodo, kad teismas priteisdamas bylinėjimosi išlaidas netinkamai įvertino faktines aplinkybes. Teigia, kad šiuo atveju nebuvo atsižvelgta į tai, jog ieškovė pristatė mažesnį betono kiekį, ieškovės darbuotojas išplovęs betono mašiną išpylė atliekas atsakovės teritorijoje užteršė atsakovės aplinką, be to, atsakovės buhalterė patikrinusi duomenis nustatė, jog ieškovė nepateikė kelių sąskaitų, pažymi, kad užsakant betoną tiksliai nežinojo kaip vadinasi ieškovės bendrovė, nes sąskaitos atsakovė nebuvo gavusi. Teigia, kad vėliau susisiekus su ieškovės vadovu gauta sąskaita, o iš pateikto ieškovės laiško matyti, kad dokumentai buvo siunčiami neteisingu adresu. Pažymi, kad atsakovė savo iniciatyva ir pastangomis rado ieškovės sąskaitą, kuri nedelsiant atsakovės buvo apmokėta, teigia, kad nėra kalta dėl ieškovės patirtų išlaidų.
14. CPK 94 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad tuo atveju, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, taip pat įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. CPK 94 straipsnis yra specialioji norma, skirta aptarti bylinėjimosi išlaidų atlyginimui, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės.
15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas paskirstomas remiantis priežasties teorija. Lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017).
16. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, vertinant reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastis, svarbu tai, ar pareiškimo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis reikalavimą patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018). Teismas, nuspręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018).
17. Nagrinėjamu atveju ieškovė 2024 m. rugsėjo 19 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti ieškovei iš atsakovės 1 061,17 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės su prašymu dėl ieškinio atsisakymo pateikti įrodymai patvirtina, jog inicijavus teisminį procesą, atsakovė 2024 m. rugsėjo 26 d., tai yra 2024 m. rugsėjo 24 d. įteikus jai procesinius dokumentus asmeniškai, visiškai padengė įsiskolinimą ieškovei, tai yra sumokėjo 1 061,17 Eur. Nors atsakovė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi nurodo, kad ji nebuvo gavusi ieškovės sąskaitos, nežinojo tikslių ieškovės rekvizitų, o ir ieškovė siuntė juos klaidingu elektroniniu paštu, tačiau atsižvelgiant į byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šie atsakovės argumentai vertintini kritiškai, kadangi su ieškiniu 2024 m. rugsėjo 19 d. pateiktame susirašinėjime yra nurodyta ieškovės žinutė „Man direktorius uždraudė vežti jums betoną“ ir aiški ir nedviprasmiška žinutė - „Sąskaita yra neapmokėta“, tačiau nei ieškovės, nei atsakovės pateikti susirašinėjimai, nepatvirtina, jog į šią žinutę atsakovė reagavo, prašė pakartotinai atsiųsti sąskaitą ar reikalavo bet kokių kitokių duomenų atsiskaityti už faktiškai suteiktas paslaugas. Pažymėtina, jog atsakovė atskirajame skunde neginčija, jog tokią žinutę pagal ieškovės pateiktą susirašinėjimą byloje buvo gavusi, kaip ir neginčija, jog prekė – betonas, buvo pristatyta, tačiau už ją nesumokėjo.
18. Kita vertus, argumentai, jog atsakovė užsakydama betoną nežinojo ieškovės rekvizitų (pavadinimo), o ir kaip teigia atsakovė, ieškovė tokių duomenų nepaskelbė, kadangi ieškovės kontaktus rado skelbimuose, teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, į tai, kad atsakovė yra privatus juridinis asmuo, viešais duomenimis ilgiau kaip keturis metus veikianti uždaroji akcinė bendrovė, verslininkė, vertintini kritiškai, kadangi atsakovės pozicija iš esmės grindžiama tuo, kad nežinojo iš ko užsisakė prekes. Kita vertus, minėta pozicija taip pat įrodo, kad atsakovė turėjo ieškovės kontaktus ir kaip atidi ir rūpestinga verslininkė, prekių užsakovė, turėjo galimybę susisiekti su ieškove, prekių pardavėja, dėl atsiskaitymo už jau faktiškai pristatytą betoną. Be to, atsakovės argumentai dėl sąskaitos (ne) pateikimo aplinkybių taip pat dviprasmiški ir nenuoseklūs, kadangi atsakovė taip pat atskirajame skunde nurodo, kad atsakovė, pati savo iniciatyva rado trūkstamą sąskaitą ir ją nedelsiant apmokėjo, kas leidžia daryti išvadą, jog pati atsakovė, būdama verslo profesionalė, užsakydama prekę neveikė atidžiai ir priėmusi prekes nesiėmė veiksmų nedelsiant atsiskaityti ir už prekes atsiskaitė tik tada, kai atsakovei buvo įteikti teismo siunčiami procesiniai dokumentai. Byloje esančių įrodymų visuma leidžia pagrįstai manyti, jog atsakovė, atsižvelgiant į jos profesinei veiklai taikomus didesnius atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartus, nebuvo pakankamai rūpestinga ir nesiėmė pakankamų priemonių pačios nustatytai problemai išspręsti, priėmusi prekes nesikooperavo su ieškove, priešingai nei teigia atsakovė, atsakovė turėjo ieškovės kontaktinius duomenis (telefono numerį), tačiau delsė atsiskaityti ir (ar) imtis kitokių veiksmų susiklosčiusiai situacijai išspręsti.
19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta nutarties 10 – 18 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nutaria, kad atsakovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ir (ar) pakeisti pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria iš atsakovės priteistos ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, teismo vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, taikė proceso teisės normas ir tinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.
20. Atsakovė su atskiruoju skundu taip pat prašo iš ieškovės priteisti atsakovei 205,70 Eur sumą už sklypo tvarkymo darbus, 363 Eur sumą už konsultaciją dėl ieškovės apgadinto turto atstatymo galimybių. Atskirajame skunde nurodo, kad ieškovės darbuotojas pristatęs betoną išplovė betono mašiną, išpylė pavojingas atliekas atsakovės teritorijoje ir tuo padarė žalos atsakovei.
21. Pirmiausia pažymėtina, kad ieškovė pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 1 061,17 Eur skolą už atsakovei pristatytą betoną, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Byloje atsakovės savarankiški reikalavimai (priešieškinis) nebuvo pareikšti. CPK 312 straipsnyje numatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. CPK 338 straipsnis nustato, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, taigi šiuo atveju CPK 312 ir 338 straipsniai įtvirtina ir draudimą atskiruoju skundu kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, jog pagal CPK 312 straipsnį naujais reikalavimais nelaikomi tik tokie reikalavimai, kurie neatsiejamai susiję su jau pareikštu ieškiniu (pavyzdžiui, priteisti delspinigius, palūkanas, vaisius ir kiti atvejai).
22. Įvertinus atsakovės pareikštus reikalavimus nustatyta, jog reikalavimai dėl patirtų išlaidų (sklypo tvarkymo darbų, konsultacijos) nebuvo pareikšti ir nagrinėti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl šie pareikšti reikalavimai negali būti apeliacijos objektas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas). CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinis (atskirasis) skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Šiame kontekste kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad kiekvienos aukštesnės instancijos teismas peržiūri apskųstą žemesnės instancijos teismo procesinį sprendimą, kuris buvo priimtas bylą išnagrinėjus neperžengiant suformuluotų reikalavimų ir juos pagrindžiančių aplinkybių apibrėžtų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-690/2018). Atsižvelgdamas į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas dėl atsakovės naujų pareikštų ir pirmosios instancijos teisme nenagrinėtų reikalavimų nepasisako kaip neatitinkančių aptarto teisinio reglamentavimo ir kasacinio teismo praktikos.
Dėl bylos procesinės baigties
23. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, atskirajame skunde išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas),
24. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.