- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-05
- Bylos Nr.
- ATP-439-648/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-02-3-00225-2012-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Artūras Pažarskis
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal M. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 2 d. nutarimo, kuriuo M. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. 3 000 Lt bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. už tai, kad jis, būdamas UAB „A (duomenys pakeisti)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, pažeidė Lietuvos Respublikos DK nuostatas, kadangi leido dirbti J. S. nesudarius darbo sutarties bei teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą, t. y. 2011-10-05, apie 14.50 val., Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus inspektoriams R. G. ir I. D. atlikus patikrinimą „A“ kebabinėje „T (duomenys pakeisti)“, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nustatyta, kad J. S. dirbo pardavėjos-kebabų kepėjos darbą, esant darbo sutarties požymiams (buvo sutarta dėl pareigų, darbo vietos, nustatytas darbo laikas, aptartas darbo užmokestis), nesudarius darbo sutarties, taip pat nebuvo pranešta apie J. S. priėmimą į darbą nustatyta tvarka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui.
Šalies argumentai
M. G. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-02-02 nutarimą ir sumažinti paskirtą baudą.
Nurodo, kad skundžiamame nutarime nepagrįstai teigiama, jog jis nepripažino padaręs teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. Jis neneigia J. S. atvykimo į kebabinę 2011-10-04, kaip ir jos darbo pradžios 2011-10-05. Vien tik dėl tų pačių faktų jo ir Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnų nevienodo aiškinimo negalima teigti, kad jis nepripažįsta teisės pažeidimo padarymo. Pasak apelianto, J. S. 2011-10-04 buvo atvykusi susipažinti su darbo pobūdžiu, jos pačios galimybėmis ir aptarti su juo, kaip administracijos vadovu, visų darbo sąlygų. Atvykimas į būsimą darbo vietą negali būti prilyginamas darbui. 2011-10-05 J. S. ir jis žinojo bei buvo susitarę, kad pagal darbo sutartį su tokio pobūdžio bendrove buhalterinę apskaitą vedanti ir darbo sutartis tvarkanti darbuotoja pagal telefonu pateiktas žinias jau yra paruošusi reikiamą kiekį darbo sutarties egzempliorių ir atneš juos pasirašyti į naujai priimtos darbuotojos darbo vietą bei iš karto praneš apie priėmimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. M. G. teigimu, trūko valandos ar kiek daugiau laiko iki parašų sutarčių tekstuose. J. S. paaiškinime darbo inspektoriams rašė pradėjusi dirbti darbą 2011-10-04, tačiau ji teismo posėdyje nepatvirtino to ir paaiškino, jog pradėjo dirbti 2011-10-05. Savaime suprantama, kad be elementaraus susipažinimo su aplinka ir darbo specifika dirbti nepradedama. Darbo sutartis buvo pasirašyta 2011-10-05 ir duomenys pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsižvelgtina į tai, jog jis, dirbdamas UAB „A“ vadovu bei kitose sferose, nebuvo baustas už įstatymų pažeidimus, sugebėjo sukurti Vilniaus mieste 22 darbo vietas. Dėl nelengvos finansinės padėties bendrovė negalėjo turėti darbuotoją vietoje, kuris tą pačią valandą galėtų tvarkyti ne dažnai pradedančių dirbti naujų darbuotojų darbo sutartis.
Atsiliepimas
Lietuvos Respublikos darbo inspekcijos Vilniaus skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, jog remiantis suformuota teismų praktika ir vadovaujantis J. S. paaiškinimais, teigtina, kad pastaroji pradėjo dirbti UAB „A“ nuo 2011-10-04. Atkreiptinas dėmesys, kad J. S. tebedirba apelianto vadovaujamoje bendrovėje, juos sieja tiesioginio pavaldumo santykiai, todėl nėra pagrindo remtis teismo posėdyje duotais jos parodymais, kad ji pradėjo dirbti tik nuo 2011-10-05, o jie turėtų būti vertinami kaip nepatikimi. Teigia, kad apeliantui tinkamai parinkta administracinė nuobauda.
M. G. apeliacinis skundas netenkinamas.
Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo padarymas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Apylinkės teismas skyrė M. G., kaip UAB „A“ direktoriui, sankcijoje numatytą minimalią baudą.
Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. įtvirtinta, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Taigi, įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatas.
Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-13-195/2011, ATP-23-195/2011).
Tokių aplinkybių šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nenustatyta. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pagrįstai nenustatė jokių M. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. 1 d. 1 p., lengvinančia aplinkybe laikytinas kaltininko nuoširdus gailestis nėra savitikslis dalykas – jis turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimą, be to, nuoširdus gailėjimasis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai daro savo noru iki pažeidimo nagrinėjimo, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktais įrodymais ar tik apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444-1504/2008, N62-2284/2011, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-123-648/2012, ATP-137-648/2012). Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad M. G. neprisipažino padaręs inkriminuoto teisės pažeidimo. Jis paaiškino, kad J. S. pradėjo dirbti kebabinėje 2011-10-05, „Sodrai“ buvo pranešta, kad jinai yra įdarbinta (b.l. 13). Kita vertus, tokie apelianto paaiškinimai prieštarauja liudytojos J. S. rašytiniam paaiškinimui, jog ji nuo 2011-10-04 pradėjo dirbti kebabų kepėja-pardavėja kebabinėje „T“, 2011-10-05 darbo sutarties dar nebuvo pasirašiusi (b.l. 5). Tokias liudytojos nurodytas aplinkybes patvirtina nelegalaus darbo tyrimas aktas, liudytojos (darbo inspektorės) I. D. parodymai (b.l. 4, 14-15). J. S. teismo posėdyje pakeisti parodymai, kad ji pradėjo dirbti nuo 2011-10-05 apelianto bendrovėje, prieštarauja anksčiau aptartiems įrodymams, be to, ją su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu sieja tiesioginiai pavaldumo santykiai. Todėl minėti liudytojos parodymai vertintini kritiškai. Taigi, J. S. nelegaliai dirbo kebabinėje „T“ nuo 2011-10-04. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti, kad M. G. atsakomybę lengvina aplinkybė, numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. 1 d. 1 p.
M. G. padarė teisės pažeidimus darbo srityje. Pažymėtina, kad nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Pažeidimas paprastai lemia didelę materialinę naudą pažeidimą darančiam asmeniui, nes mokesčiai mokėtini į valstybės biudžetą, įmokos į socialinio draudimo fondus sudaro didelę dalį, palyginti su darbuotojui išmokamu darbo užmokesčiu. Pažeidimu daroma didelė žala dirbančiųjų teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, iškreipiama konkurencija tarp įmonių bei darbo rinka. Simboline nuobauda ne tik nepasiekiami pirmiau minėti nuobaudų tikslai, bet ir gaunamas atvirkštinis rezultatas – pažeidėjas skatinamas daryti naujus pažeidimus, nes teismo paskirta nuobauda yra mažai reikšminga, palyginus su pažeidimu gauta nauda (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-2358/2009).
Apylinkės teismas, tinkamai parinkdamas M. G. baudos dydį, atsižvelgė į apeliaciniame skunde nurodytą pažeidėjo asmenybę, t. y. kad jis praeityje nebaustas už įstatymų pažeidimus. Nors apeliantas teigia, kad jis sugebėjo sukurti Vilniaus mieste 22 darbo vietas, tačiau ši aplinkybė nėra išskirtinė, kuri leistų švelninti jo teisinę padėtį. Pažymėtina, kad skiriama nuobauda turėtų nubausti pažeidėją, sukelti pažeidėjai atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys N261-986/2011, N575-3335/2011). Tai, kad dėl nelengvos finansinės padėties bendrovė negalėjo turėti darbuotoją vietoje, kuris tą pačią valandą galėtų tvarkyti ne dažnai pradedančių dirbti naujų darbuotojų darbo sutartis, nepaneigia padaryto teisės pažeidimo pavojingumo. Pabrėžtina, kad bendrovės direktoriaus, kaip juridinio asmens vadovo, pareigos yra itin svarbios, kad bendrovė tinkamai veiktų ir laikytųsi teisės aktų reikalavimų. Todėl bendrovės direktoriui yra keliami papildomi rūpestingumo ir atidumo reikalavimai atliekant savo pareigas. Taigi, M. G. paskirta administracinė nuobauda nėra per griežta, ji atitinka Lietuvos Respublikos ATPK 20 ir 248 str. įtvirtintus administracinės atsakomybės taikymo tikslus.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, keisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-02-02 nutarimą M. G. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 2 d. nutarimą nepakeistą ir M. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.