Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. B. ir J. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – valstybės įmonė Turto bankas, V. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Pergyvenęs sutuoktinis J. B. su sutuoktine (palikėja) R. B. iki jos mirties gyveno kartu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris, kaip minėta, jiems priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, ir šiuo turtu rūpinosi kaip savu (naudojosi, valdė, tvarkė, prižiūrėjo, remontavo, mokėjo žemės mokesčius ir kitus mokesčius). Po sutuoktinės mirties pergyvenęs sutuoktinis (J. B.) išreiškė valią aktyviais veiksmais įgyvendinti nuosavybės teisę į paveldimą turtą (½ dalį buto, nes pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.116 straipsnyje nustatytą prezumpciją sutuoktinių bendro turto dalys lygios) pradėdamas jį faktiškai valdyti, t. y. jis ne tik naudojosi, valdė, tvarkė, prižiūrėjo, remontavo paveldėtą turtą, jį išlaikė ir mokėjo komunalinius mokesčius. Mokesčių už komunalines paslaugas, tiekiamas į nekilnojamąjį turtą, mokėjimą patvirtina tas faktas, kad iki pergyvenusio sutuoktinio J. B. mirties (2024 m. vasario 26 d.) paslaugų tiekėjų išrašytose sąskaitose nėra duomenų apie skolas. Šių aplinkybių visuma patvirtina, jog pergyvenęs sutuoktinis J. B. išreiškė valią aktyviais veiksmais įgyvendinti nuosavybės teisę į paveldimą turtą per įstatyme nustatytą terminą. Kartu pažymėtina, jog pergyvenęs sutuoktinis turėjo teisę paveldėti mirusios palikėjos turtą pagal įstatymą, kadangi jis buvo laikomas įpėdiniu pagal įstatymą (CK 5.13 straipsnis) (Sutuoktinių paveldėjimo teisė). Priimdamas palikimą šiuo būdu pergyvenęs sutuoktinis J. B. savo valią išreiškė konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad palikimą jis priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjos turto savininku faktiškai jį valdydamas.

9. Suinteresuotam asmeniui V. B. pareiškimas ir teismo procesiniai dokumentai bei šaukimas į teismo posėdį įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Atsiliepimo į pareiškimą suinteresuotas asmuo nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas visiškai

10. Byloje sprendžiamas paveldėjimo teisinių santykių klausimas, kai įpėdinis priima palikimą pradėjęs paveldimą turtą valdyti.

Dėl palikimo priėmimo pradėjus valdyti turtą

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. CK 5.2 straipsnio 1 dalyje nustatyti paveldėjimo pagrindai: paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą. CK 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (LAT 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką bylose dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą, yra nurodęs, kad asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (LAT 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (LAT 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (LAT 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

13. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., LAT 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18, 19 punktai).

14. Nagrinėjamu atveju po sutuoktinės R. B. mirties (duomenys neskelbtini) pareiškėjų tėvas J. B. paveldėjo po sutuoktinės mirties likusį turtą, tačiau į notarą nesikreipė. Į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad palikėja R. B. mirė būdama santuokoje su J. B. (el. b. l. 5). Pareiškėjai ir suinteresuotas asmuo V. B. yra palikėjos ir J. B. vaikai (el. b. l. 5, 10, 24). 2024 m. liepos 24 d. Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad palikėjai yra vis dar įregistruota nuosavybės teisė į ½ dalį nekilnojamojo turto – buto, adresu (duomenys neskelbtini), o likusi dalis po ¼ dalį nuo 2024 m. gegužės 31 d. priklauso pareiškėjams Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. RS-3560 pagrindu (el. b. l. 6-7). 2024 m. birelio 19 d. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad po R. B. mirties nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų (el. b. l. 9), o po J. B. mirties likusį palikimą priėmė A. B. ir J. B. (el. b. l. 11-12). Pateikti sąskaitų apmokėjimo pranešimai patvirtina, kad J. B. po sutuoktinės mirties mokėjo už komunalines paslaugas butui, adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 13-14).

15. J. B., kaip palikėjos sutuoktinis, paveldi pagal įstatymą su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra) (CK 5.13 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra prieštaravimų dėl pateikto pareiškimo, konstatuotina, kad J. B. atitenka visas palikimas, atsiradęs po R. B. mirties.

16. Kaip jau buvo minėta šio sprendimo 14 punkte, J. B. dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Pareiškėjai teigia, kad J. B. rūpinosi po sutuoktinės mirties likusiu turtu, rūpinosi juo kaip savu, ką patvirtino ir teismo posėdžio metu. Bylos duomenys patvirtina, kad J. B., laikydamas save likusio po R. B. mirties turto (buto) savininku, liko gyventi bute, adresu (duomenys neskelbtini), mokėjo mokesčius, darė bute remontą. Atsižvelgiant į tai, galima konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju nustatytinas veiksmų faktas, t y. J. B. perėmė mirusiosios turtą ir pradėjo jį valdyti.

17. Kasacinis teismas, pasisakydamas apie veiksmų pobūdžio nustatymą, yra išaiškinęs, kad įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu (LAT 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018, 20 punktas). Atsižvelgiant į šio sprendimo 16 punkte išdėstytas aplinkybes, galima konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju nustatytinas ir veiksmų pobūdis, t. y. J. B. atliko aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdė kaip savo ir laikė save turto savininku. Tokią išvadą patvirtina tai, kad J. B. prižiūrėjo ir rūpinosi likusiu nekilnojamuoju turtu, apmokėjo su nekilnojamuoju turtu susijusia sąskaitas. Kaip nurodoma teismų praktikoje, šiai išvadai pakanka konstatuoti, kad aktyvūs veiksmai atlikti ne su visu turtu, o su turto dalimi.

18. Esant tokioms aplinkybėms galima konstatuoti, kad nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. B. priėmė palikimą po savo sutuoktinės R. B. mirties, palikimą sudarantį turtą pradėję faktiškai valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po R. B. mirties, paveldėjimo.

19. Teismas šioje byloje nepatyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270, 448 straipsniais ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjų pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po savo sutuoktinės R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), pradėjęs R. B. priklausiusį turtą faktiškai valdyti. Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po R. B. mirties, paveldėjimo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.