Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2S-986-777/2025

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-06-11
Bylos Nr.: e2S-986-777/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-22319-2024-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jolanta Gailevičienė
Ieškovas: V. K.
Atsakovas: B. K.

Kategorijos

3.1.18.1.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
3.1.18.2.11Laikino materialinio išlaikymo priteisimas ar laikinų apribojimų nustatymas
3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
3.2.4.11Įrodymų vertinimas
3.3.1.11Naujų įrodymų ir motyvų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimai

Civilinė byla Nr. e2S-986-777/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22319-2024-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.2.11; 3.1.18.2.13; 3.2.4.11; 3.3.1.11 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 11 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. K. ir atsakovės B. K. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei B. K. dėl santuokos nutraukimo ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susijusių klausimų, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei B. K. dėl santuokos nutraukimo ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susijusių klausimų išsprendimo.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta laikina V. K., bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka.

3. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas atsakovės prašymas pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną ieškovo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka. Prašymo pagrindu nurodė aplinkybes, jog atsižvelgiant į sūnaus amžių (kūdikystę), Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktą į šią civilinę bylą nuomonę/įžvalgas bei atsakovės teikiamus duomenis apie netinkamą kūdikio priežiūrą bendravimo su Tėvu metu, atsakovė prašė nustatyti ieškovo laikiną bendravimo su sūnumi tvarką be nakvynių, nors dabar, kaip teigia savo ieškinyje ieškovas, yra nustatyta bendravo su kūdikiu tvarka, neva laikant Tėvų lygybės principu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. balandžio 29 d. nutartimi atsakovės B. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkino iš dalies – pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nutartimi nustatytą laikiną Tėvo bendravimo su mažamečiu sūnumi tvarką numatant, kad:

4.1. Ieškovas bendrauja su sūnumi metų neporinėmis savaitėmis antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį be nakvynių, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos nuo 09.30 val. iki 10.00 val., grąžinant į jo gyvenamąją vietą nuo 18.30 val. iki 19.00 val.;

4.2. Ieškovas bendrauja su sūnumi metų porinėmis savaitėmis nuo penktadienio iki sekmadienio be nakvynių, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos nuo 09.30 val. iki 10.00 val., grąžinant į jo gyvenamąją vietą nuo 18.30 val. iki 19.00 val.;

4.3. Jeigu ieškovui atsiranda objektyvios aplinkybės, dėl kurių numatyta šios tvarkos 1.1. – 1.2. punktuose jo su sūnumi bendravimo tvarka tampa neįmanoma, Tėvas apie tai informuoja (elektroniniu paštu ir SMS žinute) atsakovę. Jeigu ieškovas pageidauja, kad bendravimo su sūnumi praleistas laikas (dėl jo negalėjimo bendrauti šioje tvarkoje nustatytu laiku) jam būtų kompensuotas, dėl konkretaus bendravimo laiko turi susitarti su sūnaus Motina;

4.4. Neįvykus ieškovo ir sūnaus bendravimui šios tvarkos 1.1. – 1.2. punkte nustatyta tvarka dėl 1.3. punkte nurodytų priežasčių, ieškovas privalo sūnui kompensuoti jų bendravimo laiką tokia apimtimi, kokia bendravimas neįvyko, prieš tai konkretų bendravimo laiką suderinęs su atsakove;

4.5. Jeigu atsakovei atsiranda objektyvios aplinkybės, dėl kurių ji negali pasirūpinti sūnumi jai tenkančiu (ne Tėvo bendravimo su sūnumi) laiku, atsakovė informuoja (elektroniniu paštu ir SMS žinute) ieškovą, kuris tuo metu rūpinasi sūnumi;

4.6. Ieškovas bendrauja su sūnumi šventinėmis dienomis:

4.7. Neporiniais metais:

4.7.1. Šv. Kūčių dieną, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos Šv. Kūčių dieną nuo 10.30 val. iki 11.00 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 19.30 val. iki 20.00 val.;

4.7.2. Šv. Kalėdų pirmąją dieną, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos nuo 10.30 val. iki 11.00 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 19.30 val. iki 20.00 val.;

4.8. Poriniais metais:

4.8.1. Šv. Kalėdų antrąją dieną, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos nuo 10.30 val. iki 11.00 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 19.30 val. iki 20.00 val.;

4.9. Ieškovas bendrauja su sūnumi kitomis šventinėmis dienomis:

4.9.1. neporiniais metais Šv. Velykų 1-ąją dieną, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos nuo 10.30 val. iki 11.00 val., ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 19.30 val. iki 20.00 val.;

4.9.2. poriniais metais Šv. Velykų 2-ąją dieną, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos nuo 10.30 val. iki 11.00 val., ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 19.30 val. iki 20.00 val.;

4.9.3. kiekvienų metų Tėvo dieną, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos nuo 10.30 val. iki 11.00 val. ir grąžindamas sūnų šventinę dieną į jo gyvenamąją vietą nuo 19.30 val. iki 20.00 val.;

4.9.4. Jeigu Motinos diena sutampa su ieškovo bendravimo su sūnumi laiku, su sūnumi šią šventinę dieną bendrauja atsakovė;

4.10. Bendravimas su sūnumi jo ligos metu:

4.10.1. Sūnaus ligos atveju sūnumi rūpinasi ir jo sveikatos priežiūrą ir gydymą užtikrina tas iš Tėvų pas kurį tuo metu būna vaikas. Sūnui susirgus, tas Tėvas pas kurį tuo metų būna vaikas, nedelsiant apie tai turi informuoti kitą Tėvą SMS žinute ir elektroniniu laišku;

4.10.2. Atsakovei su sūnumi rengiantis išvykti atostogų, ji turi apie tai informuoti ieškovą SMS žinute ir elektroniniu laišku, tačiau ne vėliau nei prieš 14 darbo dienų. Motinai su sūnumi išvykus atostogų, laikinos bendravimo tvarkos 1.1. ir 1.2. punktai netaikomi.

4.11. Nutartį vykdyti skubiai.

5. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:

Šalies argumentai

5.1. Nurodė, jog įvertinus šalių pozicijas bei pateiktus rašytinius įrodymus su prašymu bei atsiliepimus ir tarnybos išvadą nenustatė, kad prašymo nagrinėjimo momentui kuris nors iš tėvų netinkamai prižiūrėtų vaiką, stokotų tėvystės įgūdžių, ar sistemingai vartotų alkoholį vaiko akivaizdoje. Teismas pažymėjo, kad atsakovės pateiktos nuotraukos neįrodo, jog atsakovas būdamas su vaiku pastoviai vartoja alkoholį; atsakovės pateikta nuotrauka patvirtina, kad ieškovas ir atsakovė (vienas atvejis) nufotografuoti vienoje nuotraukoje tikėtina su vyno taurėmis. Dėl atsakovės argumento, kad ieškovas vaiką veža automobiliu nesaugiai teismas atmetė minėtą argumentą, kadangi ieškovas pateikė automobilio salono nuotrauką kuriame įrengta vaikiška kėdutė. Teismas atmetė šalių argumentus vienos kitai dėl vaiko nepriežiūros – tokių aplinkybių tarnyba nenustatė, taip pat šalių pateikti rašytiniai įrodymai, be kita ko, SMS susirašinėjimo ekrano nuotraukas nei paneigia nei patvirtina, kad būtent dėl kurio nors iš tėvų veikimas ar neveikimas yra vaiko bėrimo rezultatas.

5.2. Pažymėjo, kad dėl vaiko ir Tėvo kelionių į P., nėra jokių įrodymų, kad šios kelionės kenktų vaiko sveikatai ar teisėtiems interesams. Taip pat nevienareikšmiška atsakovės pozicija dėl vaiko kelionių, būtent dėl galimos vaiko kelionės (ateityje) lėktuvu į T. kritikuojant ieškovo keliones į P.. Atkreipė dėmesį, jog iš šalių dėstomų argumentų darytina išvada, kad tarp šalių yra konfliktinė situacija dėl to kaip turėtų būti prižiūrimas šalių mažametis vaikas, teismas pažymėjo, kad šalių skirtingos nuomonės dėl vaiko priežiūros pati savaime nėra pagrindas keisti, ar nekeisti teismo nustatytą laikiną šalių mažamečio vaiko ir skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo tvarką.

5.3. Akcentavo, kad laikina bendravimo tvarka buvo nustatyta esant tik vienos šalies pozicijai, šiuo metu yra pateikta ir kitos šalies (atsakovės pozicija) bei Tarnybos išvada dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Nurodė, kad į bylą yra pateiktas 2025 m. vasario 19 d. vaiko situacijos vertinimo sprendimas Nr. 1VSV-1041, kuriame, be kita ko, nurodyta, jog abu vaiko tėvai pasisako, kad prioritetu laiko vaiko saugumą; vaiko Motina nurodo, kad jos lūkestis – jog vaiko Tėvui būtų paaiškintos nesaugaus vaiko vežimo pasekmės; vaiko Tėvas pažymi, kad vaiko perdavimo metu su vaiko Motina nekyla konfliktų ar ginčų, vaikas įtampos nepatiria. Taip pat nurodė, kad į bylą yra pateiktas 2025 m. balandžio 7 d. vaiko situacijos vertinimo sprendimas Nr. 1VSV-2131, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad skyriuje gautais duomenimis tarp vaiko įstatyminių atstovų kyla nesutarimai dėl bendravimo su vaiku; vaiko įstatyminiu atstovų pateikta informacija yra prieštaringa; pastebėtina, kad tarp vaiko įstatyminių atstovų kyla nesutarimai dėl bendravimo su vienu iš tėvų, vaiko priežiūros ir kitų vaiko situacijai svarbių klausimų.

5.4. Teigia, jog tarnyba nurodė, kad ruošiant išvadą teismui, dėl Tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos buvo konsultuotasi su Tarnybos psichologe, analizuotas vaiko raidos tarpsnis. Jos manymu, vaikas šiuo periodu (kol vaikui nesukaks bent 2 metai) visą laiką turėtų nakvoti su Motina. Dažnas vaiko nakvojimas ne su Motina, kuris yra vaiko prieraišumo objektas, pažeidžia vaiko ir Motinos, kaip prieraišumo objekto, ryšį. Skyrius pasisako už kuo platesnę vaiko ir skyriumi gyvenančio Tėvo/Motinos bendravimo tvarką, tačiau ji turi atitikti vaiko interesus ir vaiko amžių. Skyriaus nuomone, vienas iš lemiamų veiksnių formuojantis vaiko ir Tėvo (Motinos) santykiams yra laikas, kuris yra praleidžiamas drauge, faktiškai bendraujant, mėgaujantis vienas kito draugija, o geriausia būdas pažinti savo vaiką, sužinoti apie jo įpročius, pomėgius, taip pat išmokti juo pasirūpinti, yra buvimas kartu ir betarpiškai vaiku rūpinantis, nes tik tokiu būdu formuojasi vaiko ir skyrium gyvenančio Tėvo/Motinos tarpusavio santykiai ir ryšiai. Remiantis Tarnybos psichologės rekomendacija, profesorės J. S. nuomone, Tarnyba mano, kad vaikas iki 2 metų su Tėvu turėtų susitikti 3 kartus per savaitę, tačiau vaikas turėtų nakvoti su Motina.

5.5. Pažymėjo, kad ginčo dėl Tėvo ir šalių mažamečio vaiko buvimo nėra, taip pat teismas nenustatė, kad kurio nors iš šalių tėvystės įgūdžiai būtų netinkami. Teigia, kad atsižvelgė šioje byloje į tarnybos psichologės rekomendacijas, taip pat pažymėjo, kad tarnyba formuoja valstybės politiką vaiko teisių srityje. Akcentavo, jog tarnybos psichologė teikdama pagalbą kitiems tarnybos specialistams dėl išvados šioje byloje (dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo) rėmėsi psichologės J. S. rekomendacijomis (išdėstytomis knygoje skyrybas išgyvenantiems tėvams „Myliu ir mamą, ir tėtį“) numatančiomis, kad jaunesni nei 2 metų vaikai turėtų gyventi su vienu iš tėvų, bet svarbu, kad kitas iš tėvų turėtų galimybę su vaiku būti kuo dažniau (ne rečiau kaip kas tris dienas). Atkreipė dėmesį, jog tarnyba rėmėsi duomenimis kurie buvo aprobuoti viešai publikacijai, o ieškovas pateikė išvada parengtas jam asmeniškai, privačiai.

5.6. Nurodė, kad atsakovės siūlomos laikinos bendravimo tvarkos – ieškovo įpareigojimas naudoti mažamečio vaiko vežimui skirtą kėdutę automobilyje yra perteklinis ir nepagrįstas, taip pat nepagrįstas bendravimo nustatymas tik darbo dienomis; taip pat šalintinas objektyvių priežasčių uždaras sąrašas (siekiant išvengti galimų kiltį ginčų tarp šalių jei atsirastų objektyvi priežastis nenumatyta sąraše) bei numatoma, kad ligos atveju vaiku rūpinasi tas iš tėvų, pas kurį tuo metu būna vaikas. Taip pat atsižvelgiant į Tarnybos rekomendacijas plečiamas ieškovo bendravimas su mažamečiu vaiku iki trijų dienų per savaitę, be nakvynių.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus m. apylinkės teismo 2025 m. balandžio 29 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (toliau – LAP) pakeitimo atmesti pilna apimtimi.

7. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

Žemesnės instancijos teismas

7.1. Nurodė, kad išsiskyrus šalių požiūriui į šeimą ir bendrą gyvenimą 2024 m. rugpjūčio 1 d. šalys pradėjo gyventi skyrium. Sūnui šiai dienai jau 10 mėnesių. Šalims pradėjus gyventi skyrium ieškovas bendraudavo su sūnumi maždaug 10-13 dienų per mėnesį, iš kurių turėdavo nuo 4 iki 6 nakvynių per mėnesį. Atkreipė dėmesį, jog iš vaiko Motinos pateikto pasiūlymo, Tėvas lapkričio mėn. turėjo su sūnumi praleisti 11 d. (pasiūlyme įsivėlė klaida kadangi antrą sykį pakartotas skaičius 3 turėjo reikšti 8 d.), su nakvynėmis. Pažymėjo, jog po to, kai ieškovas pateikė atsakovei pasiūlymą dėl santuokos nutraukimo, 2024 m. spalio 8 d. ieškovą pasiekė atsakovės laiškas, kuriame ji nurodė, kad „Kadangi vaikas vis dar yra mažas ir dažnai naktimis neramus, manau, jog būtų tikslinga sumažinti nakvynių su Tėvu kieki“. Taipogi atsakovė nurodė, kad jos nuomone, orientacinis ieškovo pervedamas išlaikymas (lygus pusei MMA) nėra pakankamas ir vien ieškovas vaikui turėtų skirti 500 Eur. Papildomame laiške atsakovė pateikė pasiūlymą, kad ieškovas turėtų viso labo dvi nakvynes per mėnesį. Atkreipė dėmesį, jog po šio laiško gavimo ieškovas kalbėjosi su atsakove, akcentavo tarp jo ir sūnaus nusistovėjusią susitikimų su nakvynėmis praktiką, jo ryšį su sūnumi, jo faktiškai išleidžiamas sumas sūnaus poreikiams tenkinti, ieškovo darbo lankstumą ir šalys sutarė dėl dažnesnių Tėvo nakvynių su sūnumi ir dažnesnių bendravimo dienų. Tą pagrindžia aplinkybė, kad vaikas su Tėvu praleido nuo spalio 11 d. 1 val. nakties iki spalio 15 d. 9 val. (4 nakvynės iš eilės), kuomet vaiku visapusiškai rūpinosi ieškovas.

7.2. Pažymėjo, kad visas atsakovės prašyme nurodytas aplinkybes apie vaiko bėrimus, galimą nepriežiūrą iš Tėvo pusės, Vilniaus apygardos teismas 2025 m. sausio 23 d. nutartimi taipogi ištyrė, įvertino ir dėl to pasisakė, kadangi šiomis aplinkybėmis atsakovė jau rėmėsi savo atskirajame skunde, o ieškovas dėl sūnaus bėrimų ir kitų neva nepriežiūros epizodų išsamiai pasisakė savo atsiliepime į atskirąjį skundą, todėl papildomai atsiliepime į prašymą keisti LAP nesikartojo, tik atkreipė teismo dėmesį, kad atsakovė pateikdama prašymą dėl LAP keitimo nesirėmė faktiškai jokiomis naujomis aplinkybėmis, o tiesiog kartojo tas pačias iš atskirojo skundo, pateikto dėl 2024 m. lapkričio 7 d. nutarties, todėl nepasikeitė jokios aplinkybės, tam, kad būtų pagrindas keisti laikiną bendravimo tvarką.

7.3. Teigia, kad pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2025 m. sausio 23 d. nutartyje civilinėje byloj Nr. e2S-222-779/2025nustatė itin svarbius prejudicinius faktus, kuriuos pirmos instancijos teismas skundžiama nutartimi tiesiog ignoravo. Akcentavo, kad Vilniaus apygardos teismas nutartyje aiškiai nurodė, jog „Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjo prašymą, nustatė, vertino ir atsižvelgė į šias pagrindines aplinkybes: 1) pareiškėjo nurodytas aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad pareiškėjo ir suinteresuoto asmens šeimoje yra susiklosčiusi neįprasta Tėvo ir mažamečio vaiko bendravimo tvarka – nors vaikas yra tik virš 5 mėnesių amžiaus, tačiau jis su Tėvu bendrauja su nakvynėmis; 2) įvertino, jog toks susiklostęs bendravimas su nakvynėmis tikėtinai pagrindžia, jog šalių mažametis vaikas nėra maitinamas Motinos pienu, o maitinamas specialiais mišinėliais, dėl ko yra įmanomas vaiko Tėvo ir vaiko bendravimas su nakvynėmis, kuris yra įgyvendinamas atsižvelgiant į vaiko fiziologinius poreikius; 3) nustatė, jog nėra įrodymų, patvirtinančių, kad esanti nusistovėjusi bendravimo tvarka, kai mažamečio vaiko Tėvas bendrauja su vaiku su nakvynėmis, kenktų vaiko fizinei ar psichinei sveikatai, 4) iš pateiktų nuotraukų sprendė, kad Tėvas sugeba rūpintis mažamečiu vaiku; 5) nustatė, kad esamos bendravimo tvarkos siaurinimas, nenumatant bendravimo su nakvynėmis, silpnintų Tėvo ir sūnaus ryšį, taip pat kardinalus nusistovėjusios bendravimo tvarkos pakeitimas neatitiktų geriausių vaiko interesų“. Darė išvadą, kad skundžiama nutartimi teismas visiškai nepagrįstai ignoravo prejudicinius faktus, tokiu būdu išspręsdamas klausimą dėl LAP pakeitimo neteisingai ir prieštaraujant vaiko interesams.

7.4. Nurodė, kad atsakovė savo prašyme akcentavo stabilumo vaikui poreikį, tačiau visiškai ignoravo tai, kad nuo pat šalių gyvenimo skyrium pradžios bendravimas su Tėvu vyksta artimu bendratėvystei modeliu, o bendravimas su maždaug 10 nakvynių per mėnesį tęsiasi jau daugiau nei pusė metų (nuo pat šalių gyvenimo skyrium pradžios bei sureguliavus 2024 m. lapkričio 7 d. nutartimi dėl LAP). Klausimas kokį stabilumą atsakovė siekia sukurti vaikui siekdama paneigti jo ryšį su Tėvu ir pakeisti jau susiklosčiusią bendravimo su Tėvu praktiką su 12 nakvynių per mėnesį? Ieškovui nekyla abejonės, kad atsakovės siekis riboti Tėvo bendravimą su vaiku ir atimti iš vaiko teisę nakvoti pas Tėvą turint kokybišką laiką pas jį susijęs ne su vaiko, o su pačios atsakovės principiniais interesais.

7.5. Nurodė, kad skundžiama nutartimi teismas kiekvieną savaitę nustatė trijų dienų Tėvo bendravimą su vaiku be nakvynių. Ieškovui kyla klausimas, kokiu būdu teismas tokia tvarka užtikrino sūnui stabilumo poreikį eliminuodamas iki šiol buvusias visas nakvynes ir sudarydamas situaciją, kai kiekvieną savaitę per tris dienas bus tai paimamas tai grąžinamas į Motinos namus 6 kartus? Teigia, jog dar keisčiau atrodo teismo pakeistos bendravimo tvarkos 1.1. ir 1.2. punktai, pagal kuriuos tris darbo dienas neporinėmis savaitėmis ir vieną darbo dieną porinėmis savaitėmis ieškovas turės nuo 9:30 iki 19 val. prižiūrėti vaiką. Kelia klausimą, kada tuomet ieškovui dirbti? Akcentavo, kad priešingai, nei atsakovė, ieškovas nėra vaiko priežiūros atostogose, kad galėtų tiesiog tris dienas iš eilės nedirbti ir darbo laiku prižiūrėti vaiką. Atkreipė dėmesį, jog teismas ignoravo aplinkybę, kad ieškovas yra dirbantis pagal darbo sutartį asmuo užimantis vadovaujančias pareigas ir objektyviais negalės įvykdyti tokios bendravimo tvarkos, kokią teismas nustatė.

7.6. Nurodė, kad specialistų išvados išties byloje gali būti reikšmingos, tačiau jos turi būti ne ištrauktos iš konteksto, selektyviai atrinktos ir pritrauktos prie atsakovei palankios pozicijos, o apžvelgtos objektyviai ir pritaikytos individualiai. Pažymėjo, jog kadangi gerb. J. S. iš konteksto ištrauktomis išvadomis remiasi ne tik vaiko teisių tarnyba, bet ir atsakovė, ieškovas pateikė teismui teisės psichologijos specialistų išvadą, kurioje teisės psichologijos specialistas prieina sekančios išvados, kad valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos rekomendacija, draudžianti vaikui iki 2 metų nakvoti pas skyrium gyvenantį Tėvą, prieštarauja šiuolaikiniams moksliniams tyrimams ir net pačios tarnybos dokumente cituojamiems šaltiniams. Tarnybos išvada demonstruoja vidini prieštaringumą. nes ji remiasi tyrimais, kurie faktiškai paneigia jos pateiktas rekomendacijas, o tai kelia pagristas abejones dėl dokumento mokslinio pagrįstumo ir objektyvumo. Šiuolaikiniai raidos psichologijos tyrimai rodo, kad vaikai gali formuoti saugų prieraišumą su abiem tėvais vienu metu, o nakvynės pas Tėvą ankstyvoje vaikystėje ne silpnina ryšį su Motina, bet stiprina ryšį su Tėvu, todėl rekomendacijos turėtų būti individualizuotos ir paremtos moksliniais įrodymais, o ne lyčių stereotipais.

Atsiliepimas

8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė prašo atmesti ieškovo atskirąjį skundą bei tenkinti atsakovės atskirąjį skundą, t. y. atsakovės 2025 m. balandžio 5 d. prašymą dėl LAP pakeitimo patenkinti pilna apimtimi.

9. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:

9.1. Nurodė, kad nesutinka su ieškovo teiginiu, jog teismui taikius laikinąsias apsaugos priemones 2024 m. lapkričio 7 d. nutartimi, per 10-imt mėnesių susiklostė ieškovo bendravimo su vaiku tvarka. Atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus m. apylinkės teismo nutartis, kuria buvo tenkintas Ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir nustatytas jo su kūdikiu bendravimas su nakvynėmis, priimta 2024 m. lapkričio 7 d.. Tuo tarpu Vilniaus m. apylinkės teismo nutartis, kuria buvo pakeistos laikinosios apsaugos priemonės, nustatant laikiną Tėvo bendravimo su kūdikiu tvarką be nakvynių, priimta 2025 m. balandžio 29 d.. Darė išvadą, kad laikinosios apsaugos priemonės – laikina ieškovo bendravimo su kūdikiu tvarka pakeista po 5,5 mėn., taigi, ir galėjo būti nusistovėjusi tokį laikotarpį, todėl mano, kad ieškovo atskirajame skunde teiginiui, kad bendravimo tvarka buvo susiklosčiusi „per 10-imt me?nesiu?“, nėra jokio teisinio pagrindo. Atkreipė dėmesį, jog tokiems teiginiams, atsakovės manymu, nėra ir faktinio pagrindo – esant neva nusistovėjusiai Tėvo su kūdikiu bendravimo tvarkai dar net ir iki 2024 m. lapkričio 7 d. nutarties, kuria buvo taikyta ieškovo bendravimo su kūdikiu tvarka su nakvynėmis, ieškovui kreiptis į teismą dėl LAP nebūtų jokio reikalo, tačiau, mano, kad yra akivaizdu, tokio sklandaus, t. y. be šalių ginčo, ieškovo su kūdikiu bendravimo nebuvo, ką patvirtina ir pats ieškovo kreipimosi į teismą faktas dėl LAP.

9.2. Akcentavo, kad kūdikis yra bejėgiškos būklės asmuo, visiškai priklausomas nuo jį supančios aplinkinių valios, įskaitant negalintis išreikšti jokios savo nuomonės, o jeigu ir išreiškiantis per tam tikrą emociją, nebūtinai ta emocija aplinkinių gali būti įvertinta teisingai. Teigia, kad šiuo atveju nusistovėjusi tvarka – neturėtų būti vertinama kaip įprasta ir, tuo pagrindu, kelianti kūdikiui saugumo jausmą, atliepianti jo poreikius ar jo interesus. Mano, kad atsižvelgiant į šalių sūnaus amžių, vaiko teisių apsaugos tarnybos rekomendacijas, mokslines įžvalgas, nusistovėjusi tvarka savaime nereiškia kaip atitinkanti kūdikio poreikius, priešingai, gali būti vertinama kaip tęstinio pobūdžio ilgą laiką besitęsiantys veiksmai, galimai pažeidžiantys šalių sūnaus interesus. Pabrėžė ir tai, kad ieškovo nuolatinis bendravimo tvarkos keitimas išvakarėse (šias aplinkybes patvirtinantis šalių susirašinėjimas, vykęs po skundžiamos pirmos instancijos teismo nutarties, pridedamas) taip pat, matyt, neturėtų patekti į sąvoką – „nusistovėjusi tvarka“, kadangi tai neatitinka kūdikio poreikio turėti dienos (dienų) režimą, o tik atliepia nuolatinius ieškovo poreikius tenkinti savo interesus, teisinantis darbu ar kitais reikalais.

9.3. Teigia, jog priešingai nei nurodo ieškovas, pirmos instancijos teismas atsižvelgė būtent į kūdikio amžių, kaip vertinamąjį kriterijų, spręsdamas konkrečią situaciją (per kūdikio amžiaus prizmę). Mano, jog kūdikio amžiaus negali būti laikomas mažiau reikšmingu kriterijumi vien dėl tų aplinkybių, kad tėvų bendravimas su juo nevyksta vienodu (laiko atžvilgiu) būdu.

9.4. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas pirmą mėnesį po gimdymo dažnai palikdavo atsakovę su kūdikiu vieną, nors jai buvo atlikta (duomenys neskelbtini) operacija, ir išvažiuodavo pas savo dukrą iš pirmosios santuokos į K. ar susitikti su draugais. Teigia, kad deklaruodamas kokį tai jo bendravimo su kūdikiu situacijos išskirtinumą, ieškovas siekia įteikti teismui, kad jis nepertraukiamai, sistemingai ir išskirtinai aktyviai rūpinosi kūdikiu ir nuo pat gimimo dalyvavo jo gyvenime, tačiau pažymi, jog toks ieškovo siekis įrodyti šias ir panašias aplinkybes vertintinas santūriai, jeigu ne kritiškai. Pažymėjo, jog kai kūdikiui buvo dvi savaitės, t. y. jis vis dar buvo naujagimis, ieškovas vienas išvyko į P., palikęs šeimą savieigai. Atsakovė, matydama, kad ieškovas neskuba grįžti namo, pati atvažiavo su vaiku į P., kas jau rodo išskirtinę situaciją, sutuoktiniui neužtikrinant nei vaikui, nei Motinai, kaip gimdyvei, priežiūros ir savitarpio pagalbos. Maža to, ieškovas nesirūpino šeimos finansiniu gerbūviu, o tik buvo suinteresuotas savo poreikių patenkinimu, taigi, atsakovė buvo skatinama (verčiama) rūpintis šeimos gerbūviu bei, tuo pagrindu, rodyti pastangas ir suinteresuotumą atkurti (išlaikyti) darbinius santykius.

9.5. Nurodė, kad sūnus kiekvieną kartą, kaip atsitiko ir 2025 m. vasario 23 d., grįžta iš ieškovo itin išbertas, kas kelia pagrįstų klausimų dėl jo gebėjimo pasirūpinti kūdikiu. Pabrėžė ir tai, kad keliant atsakovei šį klausimą po kūdikio perdavimo (SMS žinutėmis su nuotraukomis), ieškovas nepriima to, kaip problemos, tuo tik sustiprindamas abejones dėl tinkamų tėvystės įgūdžių. Atsakovės teigimu, Tėvo/Motinos norai pasirūpinti vaiku ir jo sveikatos priežiūra ne visada sutampa su jų galimybėmis ir gebėjimais, įskaitant ir vaikų (kaip šiuo atveju – kūdikio) teisėmis bei teisėtais interesais. Pažymi ir tai, kad ieškovas, kai yra gydytojų skiriami kūdikiui medikamentai, neužtikrina šių vaistų naudojimo (pabrėžė, kad gydytojui išrašius receptą dėl kūdikio sveikatos būklės, Ieškovas atsisakė šį receptą iš Atsakovės priimti ir, pakartotinai kreipdamasis į gydymo įstaigą, gavo analogišką receptą, kurio, Atsakovei patikrinus per e-sveikatą, taip ir nepanaudojo, kas sukėlė kūdikio sveikatai tik dar didesnes pasekmes – galimai alerginio ir/ar psichologinio pobūdžio reakciją (pasak kūdikį gydančios gydytojos – alergologės, ieškovas, atvykęs į kliniką, kėlė triukšmą ir grasino advokatu, jog pastaroji neva nustato nepagrįstas diagnozes)).

9.6. Nurodė, kad ieškovas, esant nepalankiai (jo vertinimu) išvadai (nesutampančiai su jo interesais, nors ne kūdikio) arba, kitaip tariant, rekomendacijai, siekia sumenkinti šią išvadą ir, tuo pagrindu, jos svarbą, pasitelkdamas savo šališkus, tendencingus, subjektyvius, kas reikštų, objektyviais duomenis nepagrįstus vertinimus. Mano, kad nėra pagrindo, atsakovės nuomone, abejoti vaiko teisių apsaugos tarnybos rekomendacinio pobūdžio išvada, kuri sutampa ir su kitų specialistų, cituojamų atsakovės procesiniuose dokumentuose, įžvalgomis. Tai, kad, esant poreikiui (kaip šiuo atveju ir elgiasi ieškovas) galima rasti argumentų ar motyvų paneigti bet kokią išvadą, pridengiant ją kitų specialistų įžvalgomis, nedaro pagrindo abejoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos specialistų kompetenciją ir jų gebėjimo pasisakyti su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijusiais klausimais. Tai, kad ieškovas siekia, vedinas asmeninių paskatų, ignoruoti tiek specialistų, tiek ir vaiko teisių apsaugos tarnybos įžvalgas ir rekomendacijas, nesudaro pagrindo šių aspektų nevertinti teismams (pirmos ir apeliacinės instancijos), nagrinėjantiems Tėvo bendravimo su kūdikiu klausimą.

Šalies argumentai

10. Atskiruoju skundu atsakovė prašo tenkinti 2025 m. balandžio 5 d. prašyme dėl LAP pakeitimo pilna apimtimi, nustačius ieškovo bendravimo su sūnumi tvarką.

11. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:

11.1. Teigia, kad šalių sūnus yra dar kūdikis, o net sukakus vieneriems metams, tai nėra tas amžius, kai vaikas gali, atsižvelgiant į jo kasdieninio režimo poreikį ir stabilią aplinką, būti vežiojamas tris dienas iš eilės bendravimui su Tėvu į kitą aplinką. Kūdikio ar ankstyvojo amžiaus vaiko (nuo 1 metų iki 4 metų) dienos režimas turi didelę įtaką jo psichologinės ir fizinės sveikatos stiprinimui. Planuojamas dienos ritmas gerina savijautą, saugos sveikatą ir atitolina nuovargį. Mano, kad keičiant kūdikio ar ankstyvojo amžiaus vaiko aplinką, nustačius per savaitę tris dienas iš eilės jo bendravimą su Tėvu, nebūtų užtikrintas jo režimas, taip svarbus ne tik, kaip minėta, jo savijautai, tačiau ir vystymuisi.

11.2. Atkreipė dėmesį, jog iš civilinėje byloje esančių duomenų (atsakovės teiktų raštu ir žodžiu paaiškinimų bei vaiko teisių apsaugos tarnybos procesinio dokumento) matyti, kad ieškovas nepakankamai yra atsakingas ir turintis tėvystės įgūdžių, kadangi nustatytas atvejis, kai ieškovas kūdikį vežė automobiliu be kėdutės. Mano, jog numatyti tam tikrą reikalavimą užtikrinti kūdikio saugumą, kai jo Tėvui tai nėra savaime suprantamas dalykas, būtina.

11.3. Nurodė, kad pirmos instancijos teismui skundžiama nutartimi nenustačius konkrečių sąlygų, kurioms esant ar netikėtai iškilus ieškovas gali nepasiimti sūnaus bendravimui, pastarasis reguliariai piktnaudžiauja šia spraga, iš esmės bendraudamas su sūnumi jam patogiu laiku, o ne teismo patvirtinta tvarka. Teigia, kad ieškovas nuolat keisdamas bendravimo su sūnumi tvarką, motyvuoja tiesiog savo užimtumu ir pan. Darė išvadą, kad pirmos instancijos skundžiama (iš dalies) nutartis dalinai praranda savo prasmę. Pabrėžė, jog ieškovas visuose savo procesiniuose dokumentuose nurodo, jog tėvų teisės yra lygios, tačiau nepaiso, visų pirma, savo pareigos pasirūpinti vaiku, įskaitant teismo nustatytu grafiku. Pirmos instancijos teismui nenumačius atvejų, kai savo pareigą pasirūpinti vaiku teismo nustatytu laiku jis gali perleisti atsakovei, skundžiama (iš dalies) nutartimi nustatyta ieškovo bendravimo su sūnumi tvarka iš esmės nėra įgyvendinama, pastarajam nesilaikant nustatyto grafiko.

11.4. Nurodė, kad 1.8 punktu nustatyta ieškovo bendravimo su sūnumi tvarka, jo ligos metu. Teigia, kad pirmos instancijos teismas, nepaisant protingumo kriterijų ir tinkamo vaiko sveikatos priežiūros užtikrinimo, 1.8.1. papunkčiu nustatė, jog sūnaus ligos atveju sūnumi rūpinasi ir jo sveikatos priežiūrą ir gydymą užtikrina tas iš tėvų pas kurį tuo metu būna vaikas. Teigia, jog pagal tokiu būdu nustatytą ieškovo su sūnumi bendravimo tvarką, atsakovė yra įpareigota sergantį kūdikį perduoti Tėvui, ko, beje, po skundžiamos (iš dalies) nutarties priėmimo ir reikalavo ieškovas, kai vaikas susirgo ir jam buvo pakilusi temperatūra iki 39 laipsnių (ir daugiau) karščio. Ir jeigu atsakovė, pablogėjus sūnaus sveikatos būklei, nebūtų nuvažiavusi į gydymo įstaigą ir sūnus nebūtų hospitalizuotas, ieškovas būtų pasiėmęs sūnų, kaip to ir reikalavo, motyvuodamas šia nutartimi ir nepaisydamas sūnaus savijautos.

Atsiliepimas

12. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 29 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovės prašymą dėl LAP pakeitimo atmesti pilna apimtimi.

Žemesnės instancijos teismas

13. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:

13.1. Nurodė, kad skundžiama nutartimi teismas kiekvieną savaitę nustatė trijų dienų Tėvo bendravimą su vaiku be nakvynių. Kėlė klausimą, kokiu būdu teismas tokia tvarka užtikrino sūnui stabilumo poreikį eliminuodamas iki šiol buvusias visas nakvynes ir sudarydamas situaciją, kai kiekvieną savaitę per tris dienas bus tai paimamas tai grąžinamas į Motinos namus 6 kartus? Pažymėjo, jog dar keisčiau atrodo teismo pakeistos bendravimo tvarkos 1.1. ir 1.2. punktai, pagal kuriuos tris darbo dienas neporinėmis savaitėmis ir vieną darbo dieną porinėmis savaitėmis ieškovas turės nuo 9:30 iki 19 val. prižiūrėti vaiką. Kėlė klausimą, kada tuomet ieškovui dirbti? Ieškovas, priešingai, nei atsakovė, juk nėra vaiko priežiūros atostogose, kad galėtų tiesiog tris dienas iš eilės nedirbti ir darbo laiko prižiūrėti vaiką. Mano, kad teismas ignoravo aplinkybę, kad ieškovas yra dirbantis pagal darbo sutartį asmuo užimantis vadovaujančias pareigas ir objektyviais negalės įvykdyti tokios bendravimo tvarkos, kokią teismas nustatė. Papildomai, kadangi šio įrodymų būtinybė paaiškėjo vėliau, teikia įmonės, kurioje ieškovas dirba direktoriumi įsakymą apie darbo laiką. Atkreipė dėmesį, jog šioje dalyje nutartį skundžia ir atsakovė, tačiau jos motyvas tas, kad teismas suteikė ieškovui per daug dienų su sūnumi iš eilės, kas nėra pagrįsta ir liudija tai, kad atsakovė eilinį sykį savo skundu deklaruoja siekį riboti vaiko praleidžiamą laiką pas Tėvą.

13.2. Mano, jog teismas net nesiaiškino aplinkybės, kad jeigu nakvynės metu bendravimas formaliai su vaiku nevyksta, tai dėl kokių priežasčių tuomet vaikas turi nakvoti pas Motiną ir negali nakvoti pas Tėvą? Teigia, kad minėtos aplinkybės kaip pagrindo atimti iš Tėvo bendravimą negalėjo paaiškinti iš VTAS atstovas, formaliai nurodydamas, kad vaikas pažįsta Motinos prisilietimus ir jos kvapą, tačiau iš psichologijos specialistų išvados taipogi matyti, kad vaikas lygiai taip pat atpažįsta savo tėtį, vadina jį tėčiu, turi sukurtą su juo ryšį ir su kiekviena diena iki šiol tik stiprino šį ryšį. Papildomai paaiškina, jog vaikas miega per parą tris kartus: dienos metu nuo 12 val. iki 14 val., nuo 17 val. iki 19 val. ir vėliau jau miega nakties miegą. Atkreipia dėmesį, jog pagal teismo nutartį išeitų, kad vaikui miegoti du kartus per dieną pas Tėvą saugu ir atitinka vaiko interesus, tuo tarpu miegoti nakties miegą nuo skundžiamos nutarties priėmimo dienos jau nėra saugu ir nebeatitinka vaiko interesų. Pažymėjo, kad skundžiama nutartis papildomai paneigia teisės psichologijos specialistų išvadą, kuria specialistai iš filmuotos vaizdo įrašo medžiagos įsitikino, kad vaikas atsikelia patenkintas Tėvo namuose, jaučiasi saugiai nubudęs pas Tėvą, geros nuotaikos ir t.t. Todėl darė išvadą, kad teismo nutartis, kuria teismas neįsigilinęs į situaciją pritaikė vadovėlinį vienos psichologės nuomone grįstą reguliavimą, eliminuojantį nuo šiol 10 mėn. galiojusias vaiko nakvynes pas tėvą grubiai pažeidžia vaiko interesus ir Tėvo teises bei teisėtus interesus.

14. Teisme gauti atsakovės rašytiniai paaiškinimai, kuriais prašė atmesti ieškovo atskirąjį skundą, kaip nepagrįstą bei atsakovės atskirąjį skundą ir atsakovės 2025 m. balandžio 5 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo patenkinti visa apimtimi.

15. Pagrindiniai rašytinių paaiškinimų argumentai:

15.1. Nurodė, kad ieškovas profesorės J. S. pateiktais atsakymais ir įžvalgomis remiasi, ištraukdamas iš konteksto sau naudingus aspektus. Pažymėjo, kad profesorė nurodo, jog gairės knygoje „Myliu ir mama?, ir te?ti?“ yra rekomendacinio pobūdžio ir jas taikyti reikėtų, atsižvelgiant į kiekvienos šeimos individualią situaciją. Mano, kad šiuo konkrečiu atveju profesorė neatliko ieškovo ir atsakovės konkrečios situacijos vertinimo, kas matyti ir iš jos pateiktų bendro pobūdžio atsakymų. Teigia, jog tuo tarpu Vilniaus miesto apylinkės teismas, spręsdamas Tėvo (ieškovo) laikinos bendravimo su kūdikiu tvarkos pakeitimo klausimą, skirtingai, nei priimdamas pirmąją 2024 m. lapkričio 4 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (iki ieškovo ieškinio padavimo dienos), susipažino su konkrečios bylos medžiaga, išklausė šalių paaiškinimų ir atsižvelgė į šiuos paaiškinimus lydinčius duomenis. Darė išvadą, kad ieškovo teiginys, jog pirmos instancijos teismas skundžiama 2025 m. balandžio 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-2136-545/2025, aklai vadovavosi VTAS išvada, atmestinas, kaip nepagrįstas, ką patvirtina ir paties ieškovo iniciatyva rinkti ir pateikti į bylą duomenys.

15.2. Atkreipė dėmesį, jog profesorės pateiktą bendro pobūdžių atsakymą, jog vaiko iki 2 metų nakvynės pas tėtį gali atitikti geriausius vaiko interesus tais atvejais, kai vaikui jau yra susiformavęs saugus prieraišumas su tėvu. Teigia, jog civilinėje byloje nėra duomenų, neabejotinai pagrindžiančių, jog kūdikiui per teismo nustatytą (pagal 2024 m. lapkričio 4 d. nutartį iki ieškinio padavimo dienos) tėvo bendravimo su juo tvarkos laikotarpį (iki teismui priėmus skundžiamą nutartį) susiformavo prieraišumas. Mano, jog tai, kad ieškovas filmavo kūdikį bendravimo su juo laiku dar nepatvirtina prieraišumo fakto, juolab, kad tėvas (savaime suprantama) žinojo apie filmavimą ir pats šį filmavimą inicijavo.

15.3. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog kūdikio tėvas gali ar galėjo atliepti geriau kūdikio poreikius, nei jo motina. Priešingai, atsakovė detaliai nurodė visas reikšmingas aplinkybes savo 2025 m. balandžio 5 d. prašyme dėl taikytų 2024 m. lapkričio 4 d. nutartimi laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriomis teismo prašė vadovautis, vertinant kiekvieno iš tėvų gebėjimą atliepti kūdikio poreikius (įskaitant gebėjimą užtikrinti vaiko sveikatos priežiūrą (kūdikis grįždavo iš ieškovo reguliariai išbertas), jo saugumą (ieškovas vežė kūdikį automobiliu be jam skirtos specialios kėdutės, kas yra fiksuota policijos pareigūnų) ir pan. Pažymėjo ir tai, kad atsakovė, pirmos instancijos teismui išklausant šalių pozicijos dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (dėl Tėvo (ieškovo) bendravimo su kūdikiu tvarkos be nakvynių) pagal atsakovės pareikštą 2025 m. balanžio 5 d. prašymą, ne kartą pabrėžė, kad kūdikis, bendraujant su tėvu (ieškovu) su nakvynėmis, grįždavo namo sudirgęs, irzlus, nerimastingas, o augant, vis sunkiau skirdavosi su motina.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirieji skundai tenkintini iš dalies.

16. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

17. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Akcentuotina, jog Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (revisio prioris instantiae). Pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

19. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

20. Tiek atskiruoju skundu, tiek ir atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą, atsakovė į bylą pateikė naujus įrodymus, t. y. šalių susirašinėjimo žinutėmis bei el. paštu kopiją. Nors atsakovė nenurodo, kodėl minėtų įrodymų negalėjo pateikti anksčiau, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovės į bylą pateiktame susirašinėjime užfiksuotos aplinkybės dėl bendravimo su šalių nepilnamečiu sūnumi tvarkos vykdymo. Akcentuotina, jog ieškovas teikdamas atskirąjį skundą, neprieštaravo dėl minėtų naujų įrodymų pridėjimo prie bylos, todėl atsižvelgdamas į tai, kad prašomi pridėti įrodymai yra susiję su nagrinėjama byla, taip pat įvertinus nagrinėjamos bylos pobūdį, į tai, kad šių įrodymų pridėjimas prie bylos bylos nagrinėjimo neužvilkins, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad yra pagrindas naujai pateiktą šalių susirašinėjimą ryšio priemonėmis prie bylos pridėti.

21. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas į bylą pateikė naujus įrodymus, t. y. ieškovo darbo grafiką, prof. J. S. 2025 m. gegužės 13 d. ekspertinę nuomonę, Ieškovo skundą dėl vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. patarėjo veiksmų surašant 2025 m. balandžio išvadą dėl LAP pakeitimo. Nurodė, kad naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, siekiant atskirsti į atsakovės atskirąjį skundą dėl ieškovo darbo laiko ir negalėjimo objektyviai vykdyti teismo nutartimi pakeistos bendravimo tvarkos, o kiti įrodymai buvo gauti jau po skundžiamos nutarties priėmimo. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su naujai į bylą pateiktais įrodymais pažymi, jog yra pagrindas šiuos įrodymus prie bylos pridėti. Akcentuotina, jog minėti naujai pateikti įrodymai ieškovo gauti po skundžiamos nutarties priėmimo, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad anksčiau šių įrodymų ieškovas į bylą negalėjo pateikti. Atsižvelgdamas į tai, kad prašomi pridėti įrodymai gauti po skundžiamos nutarties priėmimo, yra susiję su nagrinėjama byla, taip pat įvertinus nagrinėjamos bylos pobūdį, į tai, kad šių įrodymų pridėjimas prie bylos bylos nagrinėjimo neužvilkins, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad yra pagrindas naujai ieškovo pateiktus įrodymus prie bylos pridėti.

Faktinės bylos aplinkybės

22. Preliminariai įvertinus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad šalių mažametis sūnus gimė 2024 m. birželio 5 d. Šios nutarties priėmimo metu berniukui yra vieneri metai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nutartimi tenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apaugos priemonių taikymo bei nustatyta laikina ieškovo bendravimo su sūnumi tvarka:

22.1. Tėvas bendrauja su sūnumi kiekvienų metų porinių savaičių penktadienį pasiimdamas sūnų nuo 18:00 val. iki 18:30 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina sūnų atgal į jo gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį nuo 20:00 val. iki 20:30 val.;

22.2. Tėvas bendrauja su sūnumi kiekvienų porinių savaičių antradienį pasiimdamas sūnų nuo 17:00 val. iki 17:30 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina sūnų atgal į jo gyvenamąją vietą tos pačios savaitės trečiadienį nuo 20:00 val. iki 20:30 val.;

22.3. Tėvas bendrauja su sūnumi kiekvienų neporinių savaičių antradienį pasiimdamas sūnų nuo 17:00 val. iki 17:30 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina sūnų atgal į jo gyvenamąją vietą tos pačios savaitės ketvirtadienį nuo 20:00 val. iki 20:30 val.;

22.4. Bendravimo tvarka, nurodyta Sutarties 20.1. - 20.3. punktuose netaikoma bendravimo tvarkoje numatytomis švenčių dienomis ir vasaros laikotarpiu;

22.5. Tėvas neporinių metų pirmąją Šv. Velykų dieną pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos šventinės dienos išvakarėse nuo 19:00 val. iki 19:30 val. ir grąžina vaiką pirmąją Šv. Velykų dieną nuo 19:00 val. iki 19:30 val. į vaiko gyvenamąją vietą. Poriniais metais šiame punkte nurodytas šventes vaikas praleidžia su Motina;

Žemesnės instancijos teismas

22.6. Tėvas porinių metų antrąją Šv. Velykų dieną pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos šventės išvakarėse nuo 19:00 val. iki 19:30 val. ir grąžina vaiką antrąją Šv. Velykų dieną nuo 19:00 val. iki19:30 val. į vaiko gyvenamąją vietą. Neporiniais metais šiame punkte nurodytas šventes vaikas praleidžia su Motina;

22.7. Tėvas porinių metų gruodžio 25-ąją ir 26-ąją (Šv. Kalėdos) pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmą šventinę dieną nuo 10:00 val. iki 10:30 val. ir grąžina vaiką gruodžio 26-ąją (Šv. Kalėdos) dieną nuo 19:00 val. iki 19:30 val. į vaiko gyvenamąją vietą. Neporiniais metais šiame punkte nurodytas šventes vaikas praleidžia su Motina;

22.8. Tėvas neporinių metų gruodžio 24-ąją (Šv. Kūčių) dieną pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos nuo 10:00 val. iki 10:30 val. ir kitą dieną grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą nuo 19:00 val. iki 19:30 val. Poriniais metais šiame punkte nurodytas šventes vaikas praleidžia su Motina;

22.9. Tėvas bendrauja su vaiku porinių metų sausio 1 d., pasiimdamas vaiką šventinės dienos išvakarėse (t. y. gruodžio 31 d.) iš vaiko gyvenamosios vietos nuo 19:00 val. iki 19:30 val. ir grąžina vaiką aukščiau nurodytą šventinę dieną nuo 19:00 val. iki 19:30 val. į vaiko gyvenamąją vietą. Neporiniais metais šiame punkte nurodytas šventes vaikas praleidžia su Motina;

22.10. Tėvas bendrauja su vaiku kiekvienų metų pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo diena) ir Tėvo gimimo dieną (rugpjūčio 15 d.) pasiimdamas vaiką šventinę dieną iš vaiko gyvenamosios vietos nuo 10:00 val. iki 10:30 val. ir pristato vaiką sekančią dieną 19 val. į vaiko gyvenamąją vietą. Bendravimas vasaros laikotarpiu;

22.11. Tėvas bendrauja su vaiku pusę vasaros laikotarpio (nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 31 d.) (laikotarpiais po vieną savaitę bei vienas laikotarpis dviejų savaičių). Tarp Tėvo atostogų su vaiku laikotarpių turi būti bent vienos savaitės laiko tarpas, kurį sūnus praleidžia su Motina. Tėvas konkretų vasaros atostogų laiką su Motina suderina nuo einamųjų metų kovo 1 d. iki gegužės 30 d. Kilus nesutarimui, lyginiais metais prioritetas teikiamas Tėvo pageidavimui dėl atostogų laiko, nelyginiais metais prioritetas teikiamas mamos pageidavimui dėl atostogų laiko. Vaikas paimamas Tėvo iš vaiko gyvenamosios vietos kiekvieno laikotarpio pirmą atostogų dieną nuo 10:00 val. iki 10:30 val. ir grąžinamas atgal į vaiko gyvenamąją vietą atitinkamo atostogų laikotarpio paskutinę dieną nuo 20:00 val. iki 20:30 val.;

22.12. Vaiko ligos atveju bendravimas su vaiku vyksta be išlygų ir kiekvienas iš tėvų savo sąskaita rūpinasi vaiko gydymu;

22.13. Tėvas gali bendrauti su vaiku ne tik šioje sutartyje šalių sutartu laiku, tačiau ir papildomu laiku, jeigu dėl tokio papildomo bendravimo šalys papildomai susitarė SMS žinutėmis;

22.14. Tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi savo atostogų metu (ne daugiau nei 3 kartus per kalendorinius metus po 14 kalendorinių dienų). Apie planuojamus atostogų su sūnumi laikotarpius Tėvas informuoja Motiną mažiausiai prieš 14 d. iki atostogų pradžios;

22.15. Aukščiau nurodyta Tėvo bendravimo su vaiku tvarka netaikoma Motinos dieną, Motinos gimimo dieną, Motinai šioje tvarkoje tenkančiomis šventinėmis dienomis ir Motinos atostogų su sūnumi metu (ne daugiau nei 3 kartus per metus po 14 kalendorinių dienų. Apie planuojamus atostogų su sūnumi laikotarpius Motina informuoja Tėvą mažiausiai prieš 30 d. iki atostogų pradžios). Tėvo ir Motinos atostogų sutapimo atveju poriniais metais teikiamas prioritetas mamos pageidavimui dėl atostogų laiko, neporiniais metais prioritetas teikiamas Tėvo pageidavimui dėl atostogų laiko;

22.16. Motina įsipareigoja per 1 kalendorinę dieną nuo Tėvo pareikalavimo momento perduoti vaiko pasą. Taipogi Motina įsipareigoja per 1 kalendorinę dieną nuo Tėvo pareikalavimo momento išduoti visus reikiamus susitikimus (jeigu tokie būtų būtini) tikslu Tėvui keliauti į užsienį su vaiku atostogoms;

22.17. Jeigu Tėvas dėl objektyvių priežasčių (pvz. ligos, darbinio užimtumo, komandiruotės, artimo giminaičio netekties ir pan.) negali atvykti šioje tvarkoje nustatytu laiku pasiimti sūnaus ar kitaip vykdyti šios tvarkos, privalo nedelsiant, bet ne vėliau nei likus vienai parai iki bendravimo su vaiku pradžios, apie tai informuoti vaiko Motiną žinute. Tokiu atveju Tėvas tuo metu atleidžiamas nuo teisės ir pareigos bendrauti su vaiku aukščiau nurodytu atitinkamu laiku, tačiau Tėvas įsipareigoja ne vėliau kaip per du mėnesius nuo aplinkybių, sukliudžiusių Tėvo ir vaiko bendravimą, atsiradimo dienos kompensuoti prarastas bendravimo su vaiku dienas susiderindamas su vaikų Motina atitinkamas dienas bendravimui su vaiku. Kilus nesutarimui, dėl lyginių mėnesių (kuriais neįvyko Tėvo bendravimas) prioritetas teikiamas Tėvo pageidavimui dėl kompensuotinų dienų laikotarpių, dėl nelyginių mėnesių (kuriais neįvyko Tėvo bendravimas) prioritetas teikiamas mamos pageidavimui dėl kompensuotinų dienų laikotarpių.

23. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-222-779/2025, atsakovės atskirasis skundas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmestas bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 lapkričio 7 d. nutartis palikta nepakeista.

Žemesnės instancijos teismas

24. 2025 m. balandžio 5 d. atsakovė kreipėsi į teismą su prašymu pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. balandžio 29 d. nutartimi atsakovės prašymą tenkino iš dalies bei nustatė tokią ieškovo bendravimo su sūnumi tvarką:

24.1. Ieškovas bendrauja su sūnumi metų neporinėmis savaitėmis antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį be nakvynių, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos nuo 09.30 val. iki 10.00 val., grąžinant į jo gyvenamąją vietą nuo 18.30 val. iki 19.00 val.;

24.2. Ieškovas bendrauja su sūnumi metų porinėmis savaitėmis nuo penktadienio iki sekmadienio be nakvynių, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos nuo 09.30 val. iki 10.00 val., grąžinant į jo gyvenamąją vietą nuo 18.30 val. iki 19.00 val.;

24.3. Jeigu ieškovui atsiranda objektyvios aplinkybės, dėl kurių numatyta šios tvarkos 1.1. – 1.2. punktuose jo su sūnumi bendravimo tvarka tampa neįmanoma, Tėvas apie tai informuoja (elektroniniu paštu ir SMS žinute) atsakovę. Jeigu ieškovas pageidauja, kad bendravimo su sūnumi praleistas laikas (dėl jo negalėjimo bendrauti šioje tvarkoje nustatytu laiku) jam būtų kompensuotas, dėl konkretaus bendravimo laiko turi susitarti su sūnaus Motina;

24.4. Neįvykus ieškovo ir sūnaus bendravimui šios tvarkos 1.1. – 1.2. punkte nustatyta tvarka dėl 1.3. punkte nurodytų priežasčių, ieškovas privalo sūnui kompensuoti jų bendravimo laiką tokia apimtimi, kokia bendravimas neįvyko, prieš tai konkretų bendravimo laiką suderinęs su atsakove;

24.5. Jeigu atsakovei atsiranda objektyvios aplinkybės, dėl kurių ji negali pasirūpinti sūnumi jai tenkančiu (ne Tėvo bendravimo su sūnumi) laiku, atsakovė informuoja (elektroniniu paštu ir SMS žinute) ieškovą, kuris tuo metu rūpinasi sūnumi;

24.6. Ieškovas bendrauja su sūnumi šventinėmis dienomis:

24.7. Neporiniais metais:

24.7.1. Šv. Kūčių dieną, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos Šv. Kūčių dieną nuo 10.30 val. iki 11.00 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 19.30 val. iki 20.00 val.;

24.7.2. Šv. Kalėdų pirmąją dieną, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos nuo 10.30 val. iki 11.00 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 19.30 val. iki 20.00 val.;

24.8. Poriniais metais:

24.8.1. Šv. Kalėdų antrąją dieną, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos nuo 10.30 val. iki 11.00 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 19.30 val. iki 20.00 val.;

24.9. Ieškovas bendrauja su sūnumi kitomis šventinėmis dienomis:

24.9.1. neporiniais metais Šv. Velykų 1-ąją dieną, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos nuo 10.30 val. iki 11.00 val., ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 19.30 val. iki 20.00 val.;

24.9.2. poriniais metais Šv. Velykų 2-ąją dieną, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos nuo 10.30 val. iki 11.00 val., ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 19.30 val. iki 20.00 val.;

24.9.3. kiekvienų metų Tėvo dieną, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos nuo 10.30 val. iki 11.00 val. ir grąžindamas sūnų šventinę dieną į jo gyvenamąją vietą nuo 19.30 val. iki 20.00 val.;

24.9.4. Jeigu Motinos diena sutampa su ieškovo bendravimo su sūnumi laiku, su sūnumi šią šventinę dieną bendrauja atsakovė;

24.10. Bendravimas su sūnumi jo ligos metu:

24.10.1. Sūnaus ligos atveju sūnumi rūpinasi ir jo sveikatos priežiūrą ir gydymą užtikrina tas iš tėvų pas kurį tuo metu būna vaikas. Sūnui susirgus, tas Tėvas pas kurį tuo metų būna vaikas, nedelsiant apie tai turi informuoti kitą tėvą SMS žinute ir elektroniniu laišku;

24.10.2. Atsakovei su sūnumi rengiantis išvykti atostogų, ji turi apie tai informuoti ieškovą SMS žinute ir elektroniniu laišku, tačiau ne vėliau nei prieš 14 darbo dienų. Motinai su sūnumi išvykus atostogų, laikinos bendravimo tvarkos 1.1. ir 1.2. punktai netaikomi.

24.11. Nutartį vykdyti skubiai.

Dėl atskirųjų skundų argumentų

25. Atskiruoju skundu ieškovas iš esmės nesutinka su skundžiamos nutarties motyvais, jog Tėvo bendravimas sus sūnumi su nakvynėmis, neatitinka geriausių vaiko interesų. Tuo tarpu atsakovė savo atskiruoju skundu mano, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė įpareigoti ieškovą informuoti atsakovę prieš 14 darbo dienų apie tai, kad numatytu grafiku jis negalės pasiimti sūnaus. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus bei preliminariai įvertinęs byloje esančius duomenis, sutinka, kad skundžiama nutartimi nustatytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka geriausių šalių nepilnamečio vaiko interesų, todėl skundžiama nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės iš dalies naikintinos.

26. Civilinio kodekso (toliau - CK) 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose, ir užtikrinanti laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. CK 3.65 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui, nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71-687/2020). Taigi, kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 12 dalis).

27. Pagal CPK 148 straipsnio 1 dalį, teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas apima ir tokių priemonių papildymą bei patikslinimą, kai pasikeičia faktinės bylos aplinkybės. Visais atvejais teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1205-196/2017).

28. Šiuo konkrečiu atveju sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, itin svarbu akcentuoti, jog atsakovė iš esmės analogiškais argumentai jau ginčijo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nutartį, kuria buvo taikytos prašomos pakeisti laikinosios apsaugos priemonės, o atsakovės nurodyti argumentai buvo revizuoti Vilniaus apygardos teismo, kuris įsiteisėjusia 2025 m. sausio 23 d. nutartimi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nutartį paliko nepakeistą. Minėta Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo konstatuota, jog nenustatyta aplinkybių, dėl kurių negalimas vaiko Tėvo rūpinimasis mažamečiu su nakvynėmis, todėl teismo patvirtintos bendravimo tvarkos dalies, susijusios su nakvynių skaičiumi Vilniau apygardos teismas nepakeitė.

29. Analizuojant skundžiamos nutarties turinį matyti, jog esmine nauja aplinkybe, kuri pirmosios instancijos teismo vertinimu sudarė pagrindą keisti 2024 m. lapkričio 7 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemonės, buvo tai, kad laikina bendravimo tvarka buvo nustatyta esant tik vienos šalies pozicijai, tačiau skundžiamos nutarties priėmimo metu yra pateikta ir kitos šalies (atsakovės pozicija) bei 2025 m. balandžio 7 d. vaiko situacijos vertinimo sprendimas Nr. 1VSV-2131. Atkreiptinas dėmesys, jog minėtu vaiko situacijos vertinimo sprendimu rekomenduota šiuo periodu (kol vaikui nesukaks bent 2 metai) vaiko nakvynes organizuoti su Motina. Tarnybos įsitikinimu dažnas vaiko nakvojimas ne su Motina, kuris yra vaiko prieraišumo objektas, pažeidžia vaiko ir Motinos, kaip prieraišumo objekto, ryšį. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais pirmosios instancijos teismo motyvais.

30. Preliminariai įvertinus byloje esančius duomenis nustatyta, jog tiek ieškovas, tiek atsakovė į bylą pateikė eile duomenų, kuriuos įvertinus bus galima spręsti, dėl tinkamiausios šalių mažamečio sūnaus bendravimo su tėvų tvarkos nustatymo. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo (apimties) konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo išsamiai pasisakyti dėl kiekvieno ieškovo ir atsakovės pateiktų dokumentų turinio.

31. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas nustatyti tokią laikiną skyriumi gyvenančių Tėvo bendravimo su mažamečiu sūnumi tvarką, kuri labiausiai užtikrintų prioritetiniais laikomus vaiko interesus, atsižvelgia ne tik į byloje esančius duomenis, tačiau tuo pačiu vertina ir faktiškai susiklosčiusią situaciją. Preliminariai įvertinus byloje esančius duomenis nustatyta, kad šalių nepilnametis sūnus gimė 2024 m. birželio 5 d. Taip pat nustatyta, kad šalys skyriumi gyvena nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d.. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas dar gyvendamas kartu su atsakove pasilikdavo vienas su savo mažamečiu sūnumi. Taip pat nėra ginčo, kad dar iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nutarties priėmimo, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės leidžiančios ieškovo bendravimą su sūnumi su nakvynėmis, šalys ne tik tarėsi, bet ir faktiškai laikėsi tokios ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos, kai vaikas su Tėvu pasilikdavo su nakvynėmis. Vertindamas šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nuo pat ankstyvos šalių sūnaus kūdikystės, ieškovas faktiškai bendravo su sūnumi tokia tvarka, kai vaikas pas Tėvą pasilikdavo per naktį bei tokia tvarka iš esmės egzistavo iki skundžiamos nutarties priėmimo, t. y. 2025 m. balandžio 29 d.. Tai reiškia, kad vaikas, kuris šios nutarties priėmimo metu yra tik vienerių metų amžiaus, nakvodavo su Tėvu daugiau nei puse metų, tačiau jokių duomenų, kad tokia Tėvo bendravimo su sūnumi tvarka būtų turėjusi neigiamos įtakos prioritetiniais laikomiems vaikų interesams, į bylą nėra pateiktą.

32. Apeliacinės instancijos teismas, taip pat atsižvelgia į itin jauną mažamečio amžių (šios nutarties priėmimo metu šalių sūnaus amžius yra vieneri metai) bei tai, kad dėl savo amžiaus, mažametis negali išreikšti savo nuomonės dėl bendravimo su Tėvu tvarkos, tačiau preliminariai įvertinus byloje esančias tiek vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadas, tiek ir prof. J. S. 2025 m. gegužės 13 d. ekspertinę nuomonę bei dokt. F. A. ir dr. A. S. 2025 m. balandžio 17 d. teisės psichologijos specialistų išvadą, matyti teigiama vaiko reakcija į Tėvą, kas suponuoja išvadą, jog tarp ieškovo ir sūnaus yra susiformavęs artimas ryšys bei vaikas Tėvo akivaizdoje jaučiasi gerai. Šių aplinkybių visuma, apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti preliminarią išvadą, kad vaikas, pasilikdamas su Tėvu, nepatiria neigiamų išgyvenimų, todėl riboti Tėvo bendravimą su sūnumi nėra pagrindo.

33. Rašytiniais paaiškinimais atsakovė teigia, kad kūdikis, bendraujant su Tėvu (ieškovu) su nakvynėmis, grįždavo namo sudirgęs, irzlus, nerimastingas, o augant, vis sunkiau skirdavosi su motina, tačiau be savo deklaratyvių paaiškinimų į bylą nepateikė visiškai jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių jos teiginius. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien ieškovės paaiškinimai dėl vaiko savijautos bendraujant su Tėvu su nakvynėmis, nelaikytini pakankamais siekiant riboti ieškovo, kaip vaiko Tėvo teises bendrauti su vaiku, juolab, kad byloje yra pateikti duomenys (specialistų išvados), kurios iš esmės patvirtina teigiama vaiko reakciją į Tėvą.

34. Akcentuotina ir tai, kad vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuolat ir tiesiogiai bendrauti su skyrium gyvenančiu Tėvu yra vaiko teisė (CK 3.170 straipsnio 2 dalis), todėl tėvai turi pareigą šią teisę užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335-313/2015).

35. Nors tiek prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, tiek teikdama 2025 m. balandžio 5 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, tiek ir savo atskiruoju skundu, ieškovė įrodinėja, kad ieškovo tėvystės įgūdžiai nėra tinkami, todėl ieškovas negali tinkamai pasirūpinti vaiku, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokius atsakovės argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Preliminariai įvertinus byloje esančius duomenis nustatyta, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė turi pakankamai įgūdžių tinkamai pasirūpinti vaiku. Šias aplinkybes patvirtina vaikų teisių apsaugos tarnybos į bylą pateiktos išvados bei į bylą pateiktas BĮ Vilniaus miesto socialinių apsaugų centro raštas dėl informacijos pateikimo, kuriame, be kita ko, nurodyta, jog visų posėdžiuose dalyvavusių specialistų nuomone, tėvai pajėgūs savarankiškai užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus.

36. Atsakovė siekdama įrodyti ieškovo tėvystės įgūdžių stoką teigia, kad ieškovas, būdamas su vaiku nuolat vartoja alkoholį bei vieną kartą vežė vaiką ne tam skirtoje automobilinėje kėdutėje, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės nurodytos aplinkybės nėra pakankamos teigti, kad ieškovas negeba tinkamai pasirūpinti savo sūnumi. Byloje esanti viena fotonuotrauka, kurioje ieškovas matyti su taure vyno, kurioje be kita ko matyti ir pati atsakovė, kuri taip pat užfiksuota su tikėtina vyno taure, nerodo sisteminio ieškovo alkoholio vartojimo, ar juo labiau negebėjimo pasirūpinti savo vaiku. Be to, byloje pateikta fotonuotrauka, kurioje matyti, jog ieškovo automobilyje yra įrengta automobilinė kėdutė, todėl nėra pagrindo išvadai, jog ieškovas negeba tinkamai pasirūpinti šalių mažamečiu vaiku. Taip pat byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad vaiko bėrimai būtų įtakoti kurio nors iš tėvų netinkamos vaiko priežiūros. Apibendrinant tai kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog tiek ieškovas, tiek atsakovė, geba pasirūpinti savo mažamečiu vaiku.

37. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į preliminariai nustatytas aplinkybes, kad ieškovas geba tinkamai pasirūpinti savo mažamečio poreikiais, o bendravimas su nakvynėmis, šiuo konkrečiu atveju neturi neigiamo poveikio šalių mažamečio vaiko fizinei, ar psichinei sveikatai, taip pat įvertinus tai, kad nuoseklus bendravimas tiek su Motina, tiek su Tėvu užtikrins vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimąsi, darytina išvada, jog skundžiama nutartimi nustatyta bendravimo tvarka be nakvynių neatitinka geriausių vaiko interesų, todėl yra naikintina bei paliktina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nutartimi nustatyta laikina ieškovo bendravimo su sūnumi tvarka.

38. Apeliacinės instancijos teismas taip pat iš dalies sutinka su atsakovės argumentais, kad teismui nenustačius konkrečių sąlygų, kurioms esant ar netikėtai iškilus ieškovas gali nepasiimti sūnaus bendravimui, kyla pavojus piktnaudžiauti šia spraga bei bendrauti su sūnumi ieškovui patogiu laiku, o ne teismo patvirtinta tvarka. Akcentuotina, jog yra akivaizdu, kad ne visais atvejais ieškovas gali turėti galimybę iš anksto informuoti atsakovę apie kliūtis, trukdančias pasiimti sūnų iš atsakovės gyvenamosios vietos bei tinkamai vykdyti nustatytą bendravimo tvarką. Aplinkybės, kai netikėtai susirgus pačiam ieškovui, ar netikėtai nutikus kitoms, ne nuo jo valios priklausančioms aplinkybėms, ieškovas objektyviai neturi galimybės iš anksto informuoti atsakovę apie tai, kad negalės pasiimti sūnaus nutartimi nustatytu laiku. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybės susijusios su darbinių funkcijų vykdymu, pvz. išvykimas į komandiruotę, gali ir turi būti planuojamas iš anksto ir tokios aplinkybės neturėtų būti laikomos pateisinančiomis nustatytos bendravimo tvarkos nesilaikymą. Dar daugiau iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad ieškovas yra bendrovės vadovas, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas turi turėti galimybę planuoti savo darbo krūvį bent vieną savaitę į priekį, o iškilus nenumatytoms išskirtinėms aplinkybėms, būdamas bendrovės vadovu, turi turėti galimybę paskirti kitą asmenį, pavedant jam vykti į komandiruotes. Tokias išvadas apeliacinės instancijos teismas daro atsižvelgdamas ir į tai, kad nenustačius ieškovui papildomo įpareigojimo iš anksto informuoti atsakovę apie negalėjimą pasiimti sūnaus, sudaro kliūtis ir pačiai atsakovei planuoti savo laiką, o tokia situacija neatitinka šalių lygiateisiškumo principo ir nepagrįstai prioritetą suteikią ieškovo interesams. Nors atsakovė prašė nustatyti įpareigojimą ieškovui apie negalėjimą pasiimti sūnų pagal nustatytą bendravimo tvarką prieš 14 darbo dienų, tačiau apeliacinės instancijos teismas laiko, kad toks reikalavimas gali būti sunkiai įgyvendinamas, todėl šiuo konkrečiu atveju nustatytina, kad atsiradus objektyvioms aplinkybėms, dėl kurių numatyta ieškovo su sūnumi bendravimo tvarka tampa neįmanoma, ieškovas apie tai informuoja (elektroniniu paštu ir SMS žinute) atsakovę ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas.

39. Pažymėtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nutartimi buvo nustatyta, kad vaiko ligos atveju bendravimas su vaiku vyksta be išlygų ir kiekvienas iš tėvų savo sąskaita rūpinasi vaiko gydymu, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia laikino bendravimo tvarkos sąlygą neatitinka geriausių prioritetiniais laikomų laiko interesų. Akcentuotina, jog sergančio vaiko faktinės buvimo vietos keitimas, nepaisant jo ligos sudėtingumo ir vaiko savijautos niekaip nesuderinama su tinkama vaiko priežiūra, todėl šiuo konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas nustato, jog sūnaus ligos atveju sūnumi rūpinasi ir jo sveikatos priežiūrą ir gydymą užtikrina tas iš tėvų pas kurį tuo metu būna vaikas. Sūnui susirgus, tas tėvas pas kurį tuo metų būna vaikas, nedelsiant apie tai turi informuoti kitą tėvą SMS žinute ir elektroniniu laišku.

40. Nors atskiruoju skundu atsakovė teigia, kad pagal tokiu būdu nustatytą ieškovo su sūnumi bendravimo tvarką, atsakovė yra įpareigota sergantį kūdikį perduoti Tėvui, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais atsakovės teiginiais. Akcentuotina, jog minėta sąlyga aiškiai nurodo, kad sūnaus ligos atveju sūnumi rūpinasi tas iš tėvų pas kurį būtent tuo metu būna vaikas, kas reiškia, jog faktinė vaiko buvimo vieta yra nekeičiama nuo to momento kai vaikas suserga, iki tos dienos, kol vaikas pasveiksta ir keisti buvimo vietą tampa saugu.

41. Apibendrindamas tai kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog skundžiama nutartimi nustatyta laikina bendravimo su vaiku tvarka yra ydinga, neatitinkanti geriausių prioritetiniais laikomų vaiko interesų, todėl pakeistina paliekant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nutartimi nustatyta laikina skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo su sūnumi tvarka, papildomai nustatant įpareigojimą ieškovui atsiradus objektyvios aplinkybės, dėl kurių numatyta ieškovo su sūnumi bendravimo tvarka tampa neįmanoma, Tėvas apie tai informuoja (elektroniniu paštu ir SMS žinute) atsakovę nedelsiant, bet ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas bei nustatant, kad sūnaus ligos atveju sūnumi rūpinasi ir jo sveikatos priežiūrą ir gydymą užtikrina tas iš tėvų pas kurį tuo metu būna vaikas. Sūnui susirgus, tas tėvas pas kurį tuo metų būna vaikas, nedelsiant apie tai turi informuoti kitą tėvą SMS žinute ir elektroniniu laišku.

Dėl procesinės bylos baigties

42. Įvertinęs visus kitus atskirojo skundo argumentus, teismas daro išvadą, jog kiti skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K‑3‑107/2010; ir kt.).

43. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė bei aiškino procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, todėl priėmė iš dalies neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri keistina, paliekant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nutartimi nustatytą laikiną skyriumi gyvenančio Tėvo bendravimo su sūnumi tvarką, papildomai nustatant įpareigojimą ieškovui atsiradus objektyvios aplinkybės, dėl kurių numatyta ieškovo su sūnumi bendravimo tvarka tampa neįmanoma, Tėvas apie tai informuoja (elektroniniu paštu ir SMS žinute) atsakovę nedelsiant, bet ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas bei nustatant, kad sūnaus ligos atveju sūnumi rūpinasi ir jo sveikatos priežiūrą ir gydymą užtikrina tas iš tėvų pas kurį tuo metu būna vaikas. Sūnui susirgus, tas tėvas pas kurį tuo metų būna vaikas, nedelsiant apie tai turi informuoti kitą tėvą SMS žinute ir elektroniniu laišku (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 29 d. nutartį pakeisti ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Nustatyti laikinąją ieškovo V. K. bendravimo su nepilnamečiu vaiku O. K. tvarką, numatančią, jog:

1.1. V. K. (toliau – Tėvas) bendrauja su sūnumi kiekvienų metų porinių savaičių penktadienį pasiimdamas sūnų nuo 18:00 val. iki 18:30 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina sūnų atgal į jo gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį nuo 20:00 val. iki 20:30 val.

1.2. Tėvas bendrauja su sūnumi kiekvienų porinių savaičių antradienį pasiimdamas sūnų nuo 17:00 val. iki 17:30 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina sūnų atgal į jo gyvenamąją vietą tos pačios savaitės trečiadienį nuo 20:00 val. iki 20:30 val.

1.3. Tėvas bendrauja su sūnumi kiekvienų neporinių savaičių antradienį pasiimdamas sūnų nuo 17:00 val. iki 17:30 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina sūnų atgal į jo gyvenamąją vietą tos pačios savaitės ketvirtadienį nuo 20:00 val. iki 20:30 val.

1.4. Bendravimo tvarka, nurodyta 1.1.-1.3. punktuose netaikoma, bendravimo tvarkoje numatytomis švenčių dienomis ir vasaros laikotarpiu.

Bendravimas švenčių dienomis:

1.5. Tėvas neporinių metų pirmąją Šv. Velykų dieną pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos šventinės dienos išvakarėse nuo 19:00 val. iki 19:30 val. ir grąžina vaiką pirmąją Šv. Velykų dieną nuo 19:00 val. iki 19:30 val. į vaiko gyvenamąją vietą. Poriniais metais šiame punkte nurodytas šventes vaikas praleidžia su B. K. (toliau – Motina).

1.6. Tėvas porinių metų antrąją Šv. Velykų dieną pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos šventės išvakarėse nuo 19:00 val. iki 19:30 val. ir grąžina vaiką antrąją Šv. Velykų dieną nuo 19:00 val. iki 19:30 val. į vaiko gyvenamąją vietą. Neporiniais metais šiame punkte nurodytas šventes vaikas praleidžia su Motina.

1.7. Tėvas porinių metų gruodžio 25-ąją ir 26-ąją (Šv. Kalėdos) pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmą šventinę dieną nuo 10:00 val. iki 10:30 val. ir grąžina vaiką gruodžio 26‑ąją (Šv. Kalėdos) dieną nuo 19:00 val. iki 19:30 val. į vaiko gyvenamąją vietą. Neporiniais metais šiame punkte nurodytas šventes vaikas praleidžia su Motina.

1.8. Tėvas neporinių metų gruodžio 24-ąją (Šv. Kūčių) dieną pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos nuo 10:00 val. iki 10:30 val. ir kitą dieną grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą nuo 19:00 val. iki 19:30 val. Poriniais metais šiame punkte nurodytas šventes vaikas praleidžia su Motina.

1.9. Tėvas bendrauja su vaiku porinių metų sausio 1 d., pasiimdamas vaiką šventinės dienos išvakarėse (t. y. gruodžio 31 d.) iš vaiko gyvenamosios vietos nuo 19:00 val. iki 19:30 val. ir grąžina vaiką aukščiau nurodytą šventinę dieną nuo 19:00 val. iki 19:30 val. į vaiko gyvenamąją vietą. Neporiniais metais šiame punkte nurodytas šventes vaikas praleidžia su Motina.

1.10. Tėvas bendrauja su vaiku kiekvienų metų pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo dieną) ir Tėvo gimimo dieną (rugpjūčio 15 d.) pasiimdamas vaiką šventinę dieną iš vaiko gyvenamosios vietos nuo 10:00 val. iki 10:30 val. ir pristato vaiką sekančią dieną 19 val. į vaiko gyvenamąją vietą.

Bendravimas vasaros laikotarpiu:

1.11. Tėvas bendrauja su vaiku pusę vasaros laikotarpio (nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 31 d.) (laikotarpiais po vieną savaitę bei vienas laikotarpis dviejų savaičių). Tarp Tėvo atostogų su vaiku laikotarpių turi būti bent vienos savaitės laiko tarpas, kurį sūnus praleidžia su Motina. Tėvas konkretų vasaros atostogų laiką su Motina suderina nuo einamųjų metų kovo 1 d. iki gegužės 30 d. Kilus nesutarimui, lyginiais metais prioritetas teikiamas Tėvo pageidavimui dėl atostogų laiko, nelyginiais metais prioritetas teikiamas mamos pageidavimui dėl atostogų laiko. Vaikas paimamas Tėvo iš vaiko gyvenamosios vietos kiekvieno laikotarpio pirmą atostogų dieną nuo 10:00 val. iki 10:30 val. ir grąžinamas atgal į vaiko gyvenamąją vietą atitinkamo atostogų laikotarpio paskutinę dieną nuo 20:00 val. iki 20:30 val.

1.12. Vaiko ligos atveju sūnumi rūpinasi ir jo sveikatos priežiūrą ir gydymą užtikrina tas iš tėvų pas kurį tuo metu būna vaikas. Sūnui susirgus, tas tėvas pas kurį tuo metų būna vaikas, nedelsiant apie tai turi informuoti kitą tėvą SMS žinute ir elektroniniu laišku.

1.13. Tėvas gali bendrauti su vaiku ne tik šioje tvarkoje šalių sutartu laiku, tačiau ir papildomu laiku, jeigu dėl tokio papildomo bendravimo šalys papildomai susitarė SMS žinutėmis.

1.14. Tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi savo atostogų metu (ne daugiau nei 3 kartus per kalendorinius metus po 14 kalendorinių dienų). Apie planuojamus atostogų su sūnumi laikotarpius Tėvas informuoja Motiną mažiausiai prieš 14 dienų iki atostogų pradžios.

1.15. Aukščiau nurodyta Tėvo bendravimo su vaiku tvarka netaikoma Motinos dieną, Motinos gimimo dieną, Motinai šioje tvarkoje tenkančiomis šventinėmis dienomis ir Motinos atostogų su sūnumi metu (ne daugiau nei 3 kartus per metus po 14 kalendorinių dienų. Apie planuojamus atostogų su sūnumi laikotarpius Motina informuoja Tėvą mažiausiai prieš 30 dienų iki atostogų pradžios). Tėvo ir Motinos atostogų sutapimo atveju poriniais metais teikiamas prioritetas mamos pageidavimui dėl atostogų laiko, neporiniais metais prioritetas teikiamas Tėvo pageidavimui dėl atostogų laiko.

1.16. Motina įsipareigoja per 1 kalendorinę dieną nuo Tėvo pareikalavimo momento perduoti vaiko pasą. Taipogi Motina įsipareigoja per 1 kalendorinę dieną nuo Tėvo pareikalavimo momento išduoti visus reikiamus susitikimus (jeigu tokie būtų būtini) tikslu Tėvui keliauti į užsienį su vaiku atostogoms.

1.17. Jeigu Tėvas dėl objektyvių priežasčių (pvz. ligos, darbinio užimtumo, komandiruotės, artimo giminaičio netekties ir pan.) negali atvykti šioje tvarkoje nustatytu laiku pasiimti sūnaus ar kitaip vykdyti šios tvarkos, privalo nedelsiant, bet ne vėliau nei likus septynioms kalendorinėms dienoms iki bendravimo su vaiku pradžios, apie tai informuoti vaiko Motiną žinute. Tokiu atveju Tėvas tuo metu atleidžiamas nuo teisės ir pareigos bendrauti su vaiku aukščiau nurodytu atitinkamu laiku, tačiau Tėvas įsipareigoja ne vėliau kaip per du mėnesius nuo aplinkybių, sukliudžiusių Tėvo ir vaiko bendravimą, atsiradimo dienos kompensuoti prarastas bendravimo su vaiku dienas susiderindamas su vaikų Motina atitinkamas dienas bendravimui su vaiku. Kilus nesutarimui, dėl lyginių mėnesių (kuriais neįvyko Tėvo bendravimas) prioritetas teikiamas Tėvo pageidavimui dėl kompensuotinų dienų laikotarpių, dėl nelyginių mėnesių (kuriais neįvyko Tėvo bendravimas) prioritetas teikiamas mamos pageidavimui dėl kompensuotinų dienų laikotarpių.

Kitose dalyse ieškovo ir atsakovės atskirųjų skundų netenkinti.

Teisėja Jolanta Gailevičienė