Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2020-12-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2167-1131/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-12-07
Bylos Nr.
1-2167-1131/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-55449-2019-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Asta Benetytė
Kaltinamasis
V., O. B.
Nukentėjusysis
R. A., V. S.
Advokatai
Tatjana Benetė, Anna Grinevič
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2167-1131/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-55449-2019-2Procesinio sprendimo kategorija 1.2.27.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 7 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Benetytė,sekretoriaujant Aušrai Tumbrotaitei, Daivai Paliokaitei,dalyvaujant prokurorei Kristinai Minko,kaltinamajam V. (V.) B., jo gynėjai advokatei Annai Grinevič,kaltinamajai O. B., jos gynėjai advokatei Tatjanai Benetei,nukentėjusiesiems R. A., V. S.,vertėjaujant Giedriui Račkauskui, Natalijai Reut,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, pensininkas, anksčiau neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 286 straipsnyje,

O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, turinti vidurinį išsilavinimą, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, dirbanti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ kiemsarge, anksčiau neteista,

kaltinama, padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. B. 2019 m. gruodžio 30 d. apie 09.23 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (atsisakė pasitikrinti blaivumą), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pagal pranešimą dėl triukšmo (duomenys neskelbtini), atvykusiems policijos pareigūnams, elgdamasis agresyviai, aktyviais veiksmais tyčia nepaklusdamas teisėtiems policijos pareigūnų – (duomenys neskelbtini) skyriaus tyrėjo V. S. ir vyresniosios tyrėjos R. A. reikalavimams, siekiant jį sulaikyti, aktyviais veiksmais priešinosi uniformuotiems policijos pareigūnams, atliekantiems tarnybines funkcijas, t. y. muistėsi, stumdėsi, vieną kartą spyrė V. S. į dešinę ranką ir ne mažiau 2-jų kartų įspyrė R. A. į kojas bei pilvo sritį, tokiais savo veiksmais sukeldamas vyresniajai tyrėjai R. A. fizinį skausmą bei padarydamas poodines kraujosruvas kojose – nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais savo veiksmais pasipriešino uniformuotiems policijos pareigūnams, atliekantiems tarnybines funkcijas. V. B. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 286 straipsnyje.

O. B. 2019 m. gruodžio 30 d. apie 09.23 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas 2,15 promilių neblaivumas, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pagal pranešimą dėl triukšmo (duomenys neskelbtini), atvykusiems policijos pareigūnams, elgdamasi agresyviai, aktyviais veiksmais tyčia nepaklusdama teisėtiems policijos pareigūnų – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) tyrėjo V. S. ir vyresniosios tyrėjos R. A. – reikalavimams bei bandydama sutrukdyti sulaikyti savo vyrą V. B. bei uždėti jam antrankius, panaudodama fizinį smurtą, t. y. įkąsdama tyrėjui V. S., dedančiam antrankius V. B., į kairės rankos nykštį, bei tokiais veiksmais padarydama kastinę žaizdą kairėje plaštakoje, odos nubrozdinimus dešinėje plaštakoje ir dešiniuose pirštuose, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, tęsdama savo neteisėtus veiksmus, ji panaudojo fizinį smurtą vyresniosios tyrėjos R. A. atžvilgiu, t. y. susigrūmė su vyresniąja tyrėja R. A., tokiais savo veiksmais pasipriešino uniformuotiems policijos pareigūnams, atliekantiems tarnybines funkcijas. O. B. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 286 straipsnyje.

Kaltinamasis V. B. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad tai, kuo jis yra kaltinamas – netiesa. Jis gerai prisimena įvykio aplinkybes. Atėjo iš kalėjimo vienas narkomanas ir pradėjo kabinėtis prie jų dukros, čiupo už plaukų. Dukra iškvietė policiją. Po to jiems pareiškė priekaištus dėl to, kad norėjo padėti. Policija atvyko 10 val., o jie po darbo miegojo kambaryje. Negirdėjo, kad policija atvyko, todėl durų ilgai ir neatidarė. Tada jie atsikėlė, atidarė duris, penki žmonės įėjo į kambarį, negali pasakyti, ar teismo salėje yra kas nors iš ten buvusių. Pareigūnai nieko jiems nesakė. Žmoną norėjo išsivesti, jai uždėjo antrankius, bet jis neleido, bandė žmonai padėti, tada ir jį sulaikė. Jis su žmona buvo truputį išgėrę, tikrino blaivumą, bet jis nieko nepripūtė. Jis sirgo, negalėjo gerti, vos galėjo vaikščioti. Nukentėjusiųjų atžvilgių jokių veiksmų neatliko, elgėsi ramiai, niekam nesudavė, nieko nespardė kojomis, nes normaliai pajudinti kojos negalėjo. Ką žmona darė, nematė. Nurodė, kad R. A. įvykyje nebuvo. Taip pat paaiškino, kad viskas prasidėjo nuo dukros, jie gyvena daugiausia kaime, dukra gal muziką garsiau paleido. Kaimynas pasibeldė, ji atidarė duris ir pradėjo ją tampyti už plaukų. Iškvietė policiją, nuo to ir prasidėjo. Policija juos sumušė, jie netriukšmavo.

Kaltinamoji O. B. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies ir nurodė, kad tą dieną ji buvo girta, įvykį nelabai gerai atsimena. Vyras negėrė, tik truputėlį išgėrė, o ji su brolio žmona daug išgėrė. Pareigūnai atvažiavo, nes jie triukšmavo. Atidarė duris, policininkai įėjo į vidų, pareigūnai elgėsi normaliai. Įkando policininkui, dėl to atsiprašo. Gal įkando moteriai, neprisimena. Prisimena, kad įkando, bet neprisimena, kam įkando. Be įkandimo kitų veiksmų, atrodo, kad neatliko. Ją nuvedė į automobilį ir atvežė į nuovadą, tada ji ten užmigo. Teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu pagarsinus kaltinamosios ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 67, 75) ir paklausus, kodėl jos parodymai skiriasi, kaltinamoji nurodė, kad neprisimena, ką ji birželį kalbėjo. Jos vyras tuo metu buvo ramus. Ji buvo agresyvesnė. Ją pirmą kartą sulaikė policija, ji buvo sutrikusi. Nepamena, kad būtų grūmusis su pareigūnais. Nurodė, kad R. A. įvykyje nebuvo. Taip pat paaiškino, kad patys pareigūnai pas juos atėjo, ją sumušė. Areštinėje sąmonę prarado, greitąją kvietė, ligoninėje buvo. B. nenormalus žmogus, o jo motina per vyrus vaikščiojo, prieš du metus grįžo čia gyventi. Jų šuo trukdo ilsėtis. Ją išvežė basą be liemenėlės, paskui L. G. jai perdavė striukę, daiktus.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis V. S. nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiasis patrulis, kaltinamųjų nepažįsta. Patruliavo kartu su vyr. tyrėja R. A., gavo iš VPK nurodymą vykti į iškvietimą (duomenys neskelbtini) dėl triukšmo. Atvykę į įvykio vietą, pakilo prie nurodyto buto, jokio triukšmo, jokių garsų iš to buto negirdėjo, pasibeldė į duris. Niekas neatidarė durų. Tada nuėjo pas pranešėją tikslinti aplinkybių. Pareiškėjas gyveno virš nurodyto buto, taip pat iš viršutinio aukšto nusileido moteris. Pasikvietė juos į savo butą, ten buvo jos sūnus, kuris ir kvietė policiją. Jie paaiškino, kad iš vakaro minėtame bute buvo triukšmas, girdėjosi vyro riksmai, keiksmai, moters klyksmas, stumdomų ar daužomų baldų triukšmas, po to viskas nurimo. Jis paskambino į visas duris, esančias kaltinamųjų gyvenamojo buto aikštelėje. Išėjo viena moteris, kuri papasakojo, kad triukšmas buvo, tai buvo moteris, nurodyta jo tarnybiniame pranešime, esančiame (t. 1, b. l. 22). Pasakė, kad jų neįleis, nes prieš kelias dienas jie neįleido savo dukros. Trečia moteriškė, kuri nebuvo to įvykio dalyvė, kuri tik išėjo iš buto ir dar papasakojo kitokias aplinkybes – kad triukšmą girdėjo, neįleido dukros, kuri buvo atėjusi iš vakaro. Iš kokio buto patvirtino, kad buvo triukšmas, nepamena. Įvertinę tokias aplinkybes ir manydami, kad galėjo būti smurtas artimoje aplinkoje, moteris galėjo nukentėti ir galbūt reikalinga pagalba, nutarė išsiaiškinti aplinkybes iki galo. Dar kartą nuėjo prie to buto, beldėsi į duris. Po to jo kolegė liko prie durų, o jis išėjo į lauką. Pamatė įstiklintame balkone, trečiame aukšte, esantį vyriškį – V. B., jis jam bandė paaiškinti, kad atidarytų duris, kad būtų galima išsiaiškinti, kas nutiko, tačiau jis pradėjo rodyti nepadorius gestus, kad eitume šalin, per uždarą langą rėkė keiksmažodžiais. Moteriškės nebuvo. Pagalvojęs, kad tai moteriškei reikalinga pagalba, per VPK budėtojus išsikvietė ugniagesius. Ugniagesiai buvo iškviesti, kai jis moters dar nematė, nežinojo apie jos būklę. Turėjo imtis priemonių, kad atidaryti duris ir turėjo tikslą išsiaiškinti situaciją. Kai atvyko ugniagesiai, lange atsirado moteriškė, kuri atidariusi langą rusiškais keiksmažodžiais įžeidinėjo juos, vadino įvairiais žodžiais, garsiai šaukė, skambėjo visas uždaras kiemas. Į perspėjimus nusiraminti ir atidaryti duris bei paaiškinti įvykio aplinkybes, ji niekaip nereagavo. Ugniagesių vyresnysis nutarė atsinešti pjūklą, su juo nuėjo į laiptinę, prie buto durų, imitavo, kad jį užveda. Kelis kartus patampė užvedimo mechanizmą, tada durys atsidarė. Prieškambaryje stovėjo vyras ir moteris, jie buvo akivaizdžiai neblaivūs, tai matėsi iš jų judesių, elgesio, kalbos, kvapo. Patalpa buvo maža, kontaktas buvo artimas, tad jų neblaivumo požymius galėjo aiškiai matyti ir justi. Jam su kolege užėjus į vidų, iš karto pamatė šalia vyro kojos stovintį kirvį, kuris buvo atremtas į sieną. Jis kirvį paėmė ir užmetė ant prieškambario spintos. Ugniagesiai paprašė duomenų, vėl prasidėjo keiksmai, riksmai ir varymas iš to buto. Ugniagesiai išėjo. Matydamas, kad jie rėkė vienas už kitą garsiau ir bandydamas sušvelninti situaciją, kolegei pasiūlė, kad ji eitų su moterimi į virtuvę, o vyras liktų atskirai. Moteris sutiko. Jos abi pradėjo eiti link virtuvės. Vyras tai pamatęs, puolė pareigūnę. Jis atsistojo tarp jų. Tada vyras puolė jį. Pargriovė vyrą ant žemės ir bandė dėti antrankius. Tada iš virtuvės išbėgo rėkdama jo žmona ir bandė jį nuo vyro atitraukti. Kolegė traukė ją, o moteris puolė jį (V. S.). Viena ranka gindamasis jis bandė ją atstumti. Po to pajuto skausmą. Po to apsižiūrėjo, kad buvo kruvinas, dabar randas liko, dantų žymės. Vyriškiui uždėjo antrankius. Tada pamatė, kad kolegė grumiasi su moteriške. Tada uždėjo antrankius moteriai. Tuo metu vyras, gulėjęs ant pilvo, apsivertė ant nugaros ir pradėjo kojomis spardytis, kaip mindamas dviratį, bandydamas juos atstumti nuo moteriškės, jis spardėsi tikslingai, bandydamas įspirti. Pataikė jam ir jo kolegei. Kur tiksliai įspyrė kolegei, nepamena. Jie važiavo į teismo ekspertizę ir ten buvo konstatuoti sužalojimai. Buvo nubrozdinimai, įkandimai, matėsi ir mėlynės. Vyras daugiau apspardė kolegę, nes ji buvo arčiau jo. Bute su kaltinamaisiais jie buvo dviese – jis ir jo kolegė, pasipriešinimo metu bute daugiau nieko iš pareigūnų nebuvo. Gali būti, kad sužalojimus detaliau išvardino ikiteisminio tyrimo metu, taip pat ir jo parodymai tikslesni ikiteisminio tyrimo metu, nes buvo apklausiamas iškart po įvykio. Vėliau buvo iškviesta pagalba, papildomi ekipažai juos išskyrė. Kaltinamuosius skirtingais automobiliais pristatė į policijos komisariatą, nes jie kartu buvo nevaldomi. Įvykio metu kamera buvo, bet ar ji filmavo, nežino, nes kamera grumtynių metu buvo nulėkusi kažkur į kampą ant grindų. Jis su kolege į iškvietimą vyko pirmąkart, tai nebuvo jų aptarnaujama apylinkė. Įvykio vietoje blaivumas nebuvo tikrinamas. Tai, kad kaltinamasis teigia, kad jis sunkiai vaikščiojo, netiesa, nes ji puikiausiai stovėjo ir gan aktyviai judėjo. Jis su kolege buvo uniformuoti, tarnybinis automobilis taip pat buvo kieme su įjungtais švyturėliais, todėl kaltinamieji puikiai turėjo suprasti, kad jie yra pareigūnai. Kaip kaltinamieji buvo apsirengę, tiksliai nepamena, pamena, kad jie buvo su viršutiniais rūbais. Niekas pagalbos neprašė, bet jau buvo padarytas neteisėtas veiksmas – policijos pareigūnų įžeidinėjimas, keiksmai, riksmai. Niekas nebandė laužti durų. Paprastai tokioje situacijoje veikia pagal aplinkybes, jokio teisės akto nėra. Į butą patenka prievarta, jei nėra kitaip atidaryti. Jis pats ugniagesių nekvietė, konsultavosi su vyriausiu policijos budėtoju, išsiaiškina aplinkybes ir tada jis priima sprendimą. Jis civilinio ieškinio nereiškia.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji R. A. paaiškino, kad ji yra (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresnioji tyrėja, kaltinamųjų nepažįsta. Įvykio dieną ji patruliavo su V. S., iš budėtojo gavo pranešimą dėl triukšmo. Nuvyko byloje nurodytu adresu. Atvykus pakilome prie minėto buto, kuriame buvo galimai triukšmaujama. Buvo tylu. Paskambinus durų skambučiu, niekas durų neatidarė. Tuo metu jie, neatsimena, ar sutiko, ar nuėjo pas pareiškėją, kuris pranešė apie triukšmą. Pradėjo aiškintis bylos aplinkybes. Pranešėjas, vyras buvo nepatenkintas savo kaimynų elgesiu, nurodė, kad minėtą rytą girdėjo barnius, moters klyksmą, riksmus, neaiškios kilmės daužymą, galimai baldų stumdymą. Tada jie grįžo prie buto, kuriame buvo galimai triukšmaujama. Dar kartą pasibeldė, bet buto durų niekas neatidarė. Ji liko toliau bendrauti su pranešėju. Pasibeldė į aplinkinių butų duris, pabendravo su kaimynėmis, atrodo su dviem. Viena iš kaimynų patvirtino, kad girdėjo triukšmą, moters klyksmą, barnius, konfliktą. Tada ji liko prie buto, kuriame buvo galimai triukšmaujama, stengėsi belstis ir balsu prašė, kad atidarytų. Jos kolega buvo išėjęs tuo metu į lauką, trumpam ir ji buvo išėjusi į lauką. Matė, kad buvo prašoma kaimynų patraukti mašinas, nes lyg ir buvo iškviesti ugniagesiai. Tada ji grįžo atgal prie buto, bendravo su pranešėju. Po to jai būnant prie durų, atėjo ugniagesiai ir jos kolega, imitavo pjūklo garsą ir buto durys atsidarė. Kas atidarė buto duris, neatsimena. Ji su kolega įėjo į butą, ėjo ir ugniagesiai. Paprašė jų duomenų. Iš pradžių turėjo įtarimą, kad galimai galėjo nukentėti moteris, kad galėjo būti smurtas artimoje aplinkoje. Po to kai jie įėjo į butą, pamatė, kad pažeidėjai akivaizdžiai neblaivūs, tai matėsi iš jų neaiškios kalbos, sklido alkoholio kvapas iš burnos. Negavę atsakymo, ugniagesiai nusprendė, kad jų pagalbos nebereikės ir pasišalino. Ji su kolega liko dviese ir pradėjo aiškintis aplinkybes. Abu piliečiai buvo agresyviai nusiteikę, pamatė, kad koridoriuje į sieną yra atremtas kirvis. Kirvį kolega paėmė ir padėjo ant spintos. Jie klausė jų, kodėl jie triukšmauja, tuo metu atsimena, kad vyrą paliko su kolega koridoriuje aiškintis. Moteris jų atžvilgiu pradėjo elgtis agresyviai, sakyti kažkokius žodžius, dabar neatsimena. Ji prašė jų nusiraminti, tada ji su moterimi nuėjo į virtuvę. Tik pradėjus pokalbį virtuvėje, ji pamatė, kad vyksta grumtynės koridoriuje tarp pažeidėjo ir V. S.. Tada moteris nuo jos nusisuko ir pradėjo eiti į koridorių, norėjo atitraukti V. S. nuo savo vyro. Tada ji bandė ją atitraukti nuo V. S.. Kaip kolega vyrui uždėjo antrankiu, neatsimena, žino tik, kad ji tramdė ir bandė uždėti jai antrankius. Tuo metu atsimena, kad pažeidėjas, gulėjo ant nugaros. Ji stovėjo šalia jo. Vyras kojomis labai intensyviai muistėsi, taip, kaip dviratį mindamas. Tuo metu dar reikėjo suvaldyti moterį ir kolegai padėti uždėti antrankius moteriai. Tuo metu moteris įkando jos kolegai. Kol tas vyras spardėsi jai iš kairės pusės, jie ten ir griuvo, kamera griuvo. Grūmėsi su moterimi ir dar iš šonų ją spardė vyras. Vyras taip pat buvo agresyvus ir rėkė. Jų veiksmai tikrai buvo neadekvatūs jų reikalavimams. Jų tikslas buvo tiesiog išsiaiškinti, ar nėra sužalotų, nukentėjusiųjų ir panašiai. Buvo trys ugniagesiai ir jie dviese įėjo į butą. Ar filmavo kamera, nežino. Jai į kojas pataikė įspirti, o kokiu momentu pataikė į pilvą, neatsimena, atrodo, kad bandė vyro kojas suvaldyti ir buvo priklaupusi prie jo, gal tuo metu ir pataikė. Kiek smūgių buvo, nepamena, prašo vadovautis jos apklausos protokolu. Vyras spardėsi ir pataikė jai ir jos kolegai, siekdamas išvengti žmonos sulaikymo, norėjo atkreipti dėmesį į save ir atitraukti nuo žmonos. Į šią vietą pirmą kartą vyko, bet po to, kai pabendravo su kolegomis, tai jie pasakė, kad tai žinoma šeima. Teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio pagrindu pagarsinus liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji juos patvirtino. Jų, kaip pareigūnų, tikslas buvo išsiaiškinti, ar prieš tai buvo padarytas viešosios tvarkos pažeidimas, taip pat dėl triukšmo, taip pat nežinojo, gal jie vienas kitą buvo sužaloję. Ji žinojo, kad buvo konfliktas, ką jie vienas su kitu darė, jie nežinojo. Šiuo atveju buvo kaimynės paliudijimas, kad ten buvo triukšmas, o kai bute yra tyla, tai jie privalo į tai reaguoti. Ji buvo prie buto, o kolega lauke, tai ji negirdėjo tų žodžių. Tuos žodžius girdėjo kaimynai, kurie buvo lauke. Šį įvykį tikrai ne vienas žmogus matė. Įėję į butą, pradėjo aiškintis įvykio aplinkybes, niekas neturėjo tikslo pargriauti pažeidėjus ir juos sulaikyti. Visų pirma jie stengėsi išsiaiškinti aplinkybes, tačiau kaltinamieji, būdami apsvaigę nuo alkoholio, pradėjo tokiais veiksmais priešintis, jie nevykdė jų reikalavimų, neprisistatė, pradėjo juos įžeidinėti, išvadino narkomanais, dar ir daugiau žodžių buvo, bet neatsimena. Paprašė jų eiti iki tarnybinio automobilio ar vykti į policijos komisariatą, tačiau jie tiesiog atsisakė tai daryti. Jie atsisakė nuo visko, ko jie prašė. Dėl to jie nusprendė juos sulaikyti, bet kai jie pradėjo priešintis akivaizdžiais fiziniais veiksmais, tada jie jau jiems dėjo antrankius. Jie veikia, atsižvelgdami į situaciją. Ji civilinio ieškinio nereiškia.

Liudytojas R. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis yra (duomenys neskelbtini), su kaltinamaisiais jokie santykiai nesieja. Žino, kad buvo gautas pagalbos pranešimas iš veiklos skyriaus patrulių, kad (duomenys neskelbtini), reikalinga pagalba, nes priešinosi sulaikomi asmenys. Kai nuvažiavo į vietą, jie buvo jau sulaikyti. Jų pagalba buvo tokia, kad iš vieno automobilio perkėlė į kitą automobilį asmenį ir pristatė į VPK skyrių. Jei neklysta, tuo metu moterį ir vežė į komisariatą. Moteris nuolat spardėsi, klykė, rėkė, agresyviai elgėsi. Asmenys buvo nelabai adekvatūs, pergėrę. Kaltinamojo nelabai matė, daugiau bendravo su moterimi. Mašinoje moteris buvo surakinta antrankiais. Moterį nuvedėme į komisariatą ir perdavėme kitiems pareigūnams. Kai atvyko į vietą, pareigūnas skundėsi, kad jam įkando ir priešinosi, kurioje vietoje buvo įkandimai, nežino, nesiaiškino. Jei į įvykio vietą važiavo trys ekipažai, tai jau tikrai buvo pagalbos šauksmas, o ne prašymas, kad nuvažiuoti ir tiesiog padėti sulaikyti. Pagalbos kvietėsi pareigūnai. Atpažįsta kaltinamąją, esančią teismo salėje, tik įvykio metu buvo purvina, basa, tiksliai nepamena, kokiais drabužiais, bet drabužiai buvo naminiai.

Liudytojas T. T. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su kaltinamaisiais jokie santykiai nesieja. Įvykis buvo prieš metus (duomenys neskelbtini). Gavo iškvietimą, kad reikia padėti policijos pareigūnams patekti į butą. Atvyko nurodytu adresu į (duomenys neskelbtini)gatvę, tiksliai neatsimena. Operacijoje dalyvavo policijos pareigūnai, o jie buvo tik vykdytojai. Buvo prašymas sudaryti galimybę policijos pareigūnams patekti į butą. Pareigūnai norėjo lipti kopėčiomis, bet jis pasakė, kad yra nesaugu, sudaužys langą, jie galėjo pastumti kopėčias ir nukristi. Balkone, atrodo antrame aukšte, stovėjo vyras ir moteris, garbingo amžiaus, kaip jie buvo apsirengę, nepamena. Su šiais asmenimis bendravo pareigūnai. Negali pasakyti, ar tai tie patys asmenys, esantys salėje. Šie asmenys vartojo necenzūrinius žodžius, jie buvo nusiteikę policijos atžvilgiu. Bendravimas per balkoną su žmonėmis neįvyko, todėl pareigūnai nusprendė, kad reikia laužti duris, dažnai daro tokį psichologinį spaudimą. Paėmė ir užkūrė diskinį pjūklą ir pazyzino prie durų. Jis taip pat ragino, kad atidarytų duris, nepamena, dėl kokių priežasčių pareigūnai norėjo atidaryti duris. Žmonės suprato, nenori, kad būtų sugadintos durys ir jas atidarė. Kai jie atidarė duris, daugiau pagalbos nebereikėjo ir grįžo atgal į dalinį. Kai jie atvažiavo, policija jau buvo. Dėl kokios priežasties viskas įvyko, nežino. Kai įėjo į namus, buvo vyras ir moteris, vyras buvo daugiau priešiškai nusistatęs, atrodo, kad kalbėjo rusų kalba. Vyras buvo labai suirzęs, nervingas. Dėl jo blaivumo nieko negali pasakyti. Operacijai vadovavo pareigūnai, jie tik suteikė priemones.

Liudytojas K. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis yra Vilniaus (duomenys neskelbtini) vyriausiasis patrulis, su kaltinamaisiais jokie santykiai nesieja. Kolegos prašė pagalbos, jei neklysta, kad pasipriešino bute asmuo. Vykstant link (duomenys neskelbtini), kolegos pasakė, kad jau nebereikia pagalbos. Atvykus matė, kad kolegos jau buvo asmenis sulaikę ir išvedę iš laiptinės. Jei neklysta, buvo sulaikytas vyras ir moteris. Veidų iš įvykių neįsimena, todėl negali pasakyti, ar yra salėje šie asmenys. Matė, kad pareigūnai turėjo sulaikytąjį, bet nepamena, kaip elgėsi šie asmenys. Minėtas butas yra žinomas iš ankstesnių įvykių. Moterį ar vyrą pristatė į policijos komisariatą. Matė, kaip sodino į tarnybinį automobilį, bet ką tiksliai, neatsimena. Į jų tarnybinį automobilį, tikrai nieko nesodino.

Liudytojas D. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su kaltinamaisiais jokie santykiai nesieja. Išgirdo per raciją, kad reikalinga pagalba. Kai atvažiavo į vietą, ten buvo daugiau nei du ekipažai. Pamatė, kad jo pagalba nereikalinga ir išvažiavo. Atvykęs su pareigūnais nebendravo, nes suprato, kad nereikia jo pagalbos, buvo daugiau ekipažų, kurie gali suteikti pagalbą. Išlipo iš mašinos, nuėjo iki laiptinės, pamatė, kad sulaikytus asmenis vedė į mašiną. Sulaikyti buvo moteris ir vyras. Negali pasakyti, ar šie asmenys salėje yra. Kaip atrodė moteris ir vyras, neatsimena.

Liudytojas P. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su kaltinamaisiais yra kaimynas, santykiai su jais – patys blogiausi, dėl jų rašė pareiškimus bent penkis kartus. 2019 m. gruodžio 30 d. įvykio konkrečiai nepamena. Pamena, kad viskas prasidėjo gruodžio mėnesį, per tą pusmetį kiekvieną dieną būna psichologinis smurtas, kas ten vyksta, sunku pasakyti, tarpusavyje šlykščiausiais žodžiais vienas kitą vadina. Jis ir jo mama paprašė ramybės, pasakė, kad neįmanoma būti, tai jie juos pradėjo šmeižti įvairiais žodžiais. Nusprendė kraustytis iš to buto, nes neįmanoma toliau taip gyventi. Dėl šio įvykio pareigūnai ėmėsi ryžtingų veiksmų, tai jie su mama pareiškė padėką už tai, kad bent pabandė kažką padaryti. Eilinį kartą iškvietė policiją, neatsimena, kokia tai diena ar laikas buvo. Tą vakarą triukšmas buvo toks, kad jie daužėsi, tarpusavyje keikėsi. Viskas girdisi pas juos, nes yra blokinis namas. Policininkai atvažiavo, bet kaip ir eilinį kartą jie neatidarė durų. Jie policiją kvietė kelis kartus, taip pat ir naktį, bet atvažiavusiems policininkams durų neatidarydavo ir pareigūnai nieko padaryti negalėjo. Kai policininkai atvažiavo, girdėjo, kad viduje kažkas yra. Jis girdėjo, kaip juos policininkai įspėjo, kad jie atidarytų duris, o jei ne – iškvies specialiąsias tarnybas. Jis nematė, kaip ten viskas buvo, jis buvo savo bute, tik girdėjo. Policininkai iškvietė specialiąsias tarnybas, kurios atidarė duris. Po to prasidėjo keiksmai, riksmai. Vėliau buvo nusileidęs iki pareigūnų ir pateikė pareiškimą. Dėl ko policija prašė jų atidaryti duris, jis nežino. Tas triukšmas, kuris buvo tada, vyksta kiekvieną dieną. Kai jis su mama gavo šaukimus prieš kelias savaites, tai jie apsiramino. Jie girtuokliauja nuo ryto iki vakaro. Jis dabar čia sėdi kaip nekaltas avinėlis, bet jūs neįsivaizduojate, ką jis išdarinėja. Jis šią problemą bandė spręsti geruoju ir ne vieną kartą, bet jį apspjaudė, aprėkė.

Liudytoja Z. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su kaltinamaisiais yra kaimynai. Su šiais kaimynais gyvena nuo 1991 m. Nežino, ką jie tarpusavyje išdarinėja, sienos dreba pas juos; ir taip rytą, dieną, vakarą, naktį. Kenčia iki 22 val. ir po to kviečia policiją. Kai policija atvažiuoja, jie durų neatidaro. Kai policija paskambina į duris, jie tuo momentu patyli ir policija išvažiuoja. Nuo Kalėdų prasidėjo triukšmas, ir dieną, ir naktį. Nurimsta kažkiek laiko ir vėl triukšmauja. Kiek pamena, ji kvietė naktį policiją dėl triukšmo, durų, sienų daužymo, įžūlių keiksmažodžių jos ir jos sūnaus adresu, bet jie neatidarė durų policijai ir pareigūnai išvažiavo. Ryte vėl tas pats buvo. Lyg ir 9 val. ryte ji iškvietė policiją. Atvažiavo policininkai dviese, norėjo užeiti į butą dėl triukšmo, bet policininkai pasakė, kad jie neatidaro durų. Policininkams pasakė, kad jie yra viduje, nes prieš tai buvo triukšmas. Po to dar atvažiavo, lyg ir net dvi mašinos, ir atidarė duris per prievartą. Po to ten pradėjo šaukti. Tuo metu, kai pareigūnai atidarė jų duris, buvo savo bute. Girdėjo, kaip pareigūnai atidarė jų duris, kaltinamieji tada tuo metu pradėjo labai šaukti, visokiais keiksmažodžiais jos sūnui, kad jis yra narkomanas. Toliau lyg ir pro langą žvilgtelėjusi matė kaimynę, kad būtent basa, rėkė, spiegė, priešinosi. Tada juos išvedė policija. Ji tik girdėjo spiegimą ir jai adresuotus visokius įžūlius keiksmažodžius, kaltino sūnų ir ją. Girdėjo iš kitų kaimynų, kad jie buvo uždaryti, kad jie priešinosi pareigūnams ir buvo iškviesti dar kiti pareigūnai. Kad pareigūnai su jais balkone kalbėjosi, ji nematė. Negali pasakyti, ar jie fizinius veiksmus atliko. Viskas prasidėjo 2019 m. gruodžio mėnesį. Ramu nebuvo, bet triukšmaudavo su ribomis. Dėl triukšmo kalbėjo su kaimyne O. ir su jos vyru. Kartą dukra priėjo, tai pasakė, kad pati dukra su jais susitvarkyti negali. Nagrinėjamos dienos įvykis buvo išskirtinis tuo, kad beveik visą naktį nebuvo ramybės, lyg aprimsta ir vėl prasideda daužymai, šaukimai, cypimai, barimasis tarpusavyje. Yra buvęs konfliktas tarp O. dukros ir jos sūnaus, nes O. dukra labai garsiai paleido muziką, sūnus nuėjo pakalbėti, o ji atsakė, kad dienos metu savo bute daro, ką nori. Tada ji greitai basa išbėgo su chalatu, ji pradėjo ant jos sūnaus šaukti ir spjovė jam į veidą. Negali pasakyti, ar su kitais kaimynas dėl šios šeimos konfliktų yra. Net 3 kaimynai sakė, kad labai girdisi triukšmas.

Liudytoja L. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad su kaltinamaisiais jokie santykiai nesieja. Nurodė, kad į jos buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris 9 ar 10 val. ryte paskambino policininkas ir paklausė, ar pas kaimynus girdėjo naktį triukšmą, ji atsakė, kad negirdėjo. Atėjęs pareigūnas sakė, kad kaimynas iš 4 aukšto paskambino ir pasakė, kad kaimynai triukšmauja. Policininkas paklausė, ar kaimynas iš 4 aukšto yra „viso proto“. Po valandos vėl paskambino policininkas, pasakė, kad išvežė kaimynus į policiją, prašė kartu užeiti į jų butą, pažiūrėti, ar kokių dujų nepaliko atsukę. Užėjo kartu į butą, bute buvo švaru, jokių išgertuvių žymių nesimatė. Jos kambarys ribojasi su kaimynų koridoriumi. Nematė, kaip pareigūnai išvežė kaimynus, girdėjo tik, kaip O. rėkė, atpažino iš balso, ji pati išėjusi nebuvo. Jokių pretenzijų kaimynams neturi. Teismui pagarsinus pranešimą (t. 1, b. l. 22), liudytoja nurodė, kad taip nesakė, blogai užrašyta.

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjos S. G. 2019 m. gruodžio 30 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2019 m. gruodžio 30 d. apie 09.23 val. (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnams (duomenys neskelbtini) veiklos skyriaus tyrėjui V. S. ir vyresn. tyrėjai R. A. bandant sulaikyti V. B. bei jo žmoną O. B., pasipriešino policijos pareigūnams ir panaudojo fizinį smurtą. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje (t. 1, b. l. 1-6).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 30 d. 08.52 val. registruotas pranešimas (pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas: 2019 m. gruodžio 30 d. 8.49 val.) dėl triukšmo pas kaimynus (girdimi riksmai, daužymasis) (t. 1, b. l. 10-12, 14-16).

Iš rašytinio 2019 m. gruodžio 30 d. P. B. ir jo motinos Z. B. pareiškimo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Antrajam policijos komisariatui nustatyta, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Jis prašo imtis teisinių priemonių bei apraminti žmones, gyvenančius (duomenys neskelbtini). Nurodoma, kad neįmanoma daugiau kentėti minėtų asmenų kasdienio agresyvaus elgesio, įžūliausių keiksmažodžių, riksmų ir daužymų. 2019 m. gruodžio 30 d. nuo 6.00 val. ryto buvo vėl triukšmaujama, t. y. rėkiama, daužomasi, keikiamasi bei kitaip trukdoma rimtis. Tokie kaimynų veiksmai tęsiasi ilgą laiką. Pažymi, kad kreipėsi į policiją, galvojo, kad minėti asmenys vienas kitą nužudys, riksmai, keiksmai, grasinimai prasidėjo jau nuo vakar vakaro (t. 1, b. l. 13).

Iš 2020 m. gegužės 24 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota, jog tarnybiniame kompiuteryje ,,Mediaplayer‘‘ programa išklausomi ir aprašomi 2-jų pokalbių pranešėjo su BPC operatoriumi garso įrašai. Garso įrašų pavadinimai sudaryti pagal įrašo datą, įrašo pradžios laiką ir telefono Nr. Stenogramoje naudojami sutrumpinimai – BPC (operatorius) ir P (pranešėjas). ,,1. BPC - 112, klausom. P. - Laba diena. BPC - Sveiki. P. - Skambina Jums eilinį kartą, iš (duomenys neskelbtini). BPC - Taip, klausau Jūsų. P. - P. B., gyvenu (duomenys neskelbtini). Aš jau nežinau, paskutinę savaitę nežinau, kiek kartų skambinau, mes su mama rašėm pareiškimus, čia prieš porą dienų rašiau vėl. Mes turim problemų su kaimynais. Aš nežinau, mums atėjo laiškas, kad jie buvo iškviesti profilaktiška tvarka. Atvažiuoja policija, sako, mes nieko padaryti negalim, dabar vėl vat, iš pačio ryto, vyksta ten pas juos tie riksmai, šauksmai, skandalai, neįtikėtini keiksmažodžiai, mes negalim būti namuose, iš pat ryto, iš tikrųjų, įtampa. BPC - Tai ten muštynės kažkokios, ar tiesiog linksmybės? P. - Mes dėl to ir kreipiamės į Jūs, kad mes norim išsiaiškinti, kas ten pas juos vyksta. BPC - Ne, tai pagal triukšmą kas, Jūs dėl triukšmo skundžiatės, ar kad pas juos muštynės skundžiatės? P. - Ten daužymai, riksmai kiekvieną dieną ir dabar, iš pačio ryto įžūliausi keiksmažodžiai, neįmanoma klausytis. BPC - Kuris jų butas? P. B. namas, viskas girdisi, vakar, šiandien. BPC - Ponas, kuris butas yra tai? P. - Jų (duomenys neskelbtini). BPC - Durų kodas laiptinėje yra, ar ne? P.- Durų kodas yra kiekvieno buto atskiras, aš jūs paprašyti noriu, jeigu bus taip, kaip buvo vakar, atvažiavo policija ir sako - ko Jūs mus kviečiat, mes nieko padaryt negalim, jie mums durų neatidaro. BPC - Pone, aš tikrai negaliu už policijos darbą garantuoti, ta prasme, mes perduodam jiems, o jie kaip dirba, mes jau nesikišam į tai. P. - Tvarkoj, supratau, supratau. BPC - Ten jau pretenzijos policininkams. Jūs policijos laukit, pareiškimą rašysit? P. - Rašysim, taip. BPC - Jūsų (duomenys neskelbtini) butas, taip? P. - Taip, (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 19-21).

Iš 2019 m. gruodžio 31 d. įtariamojo V. B. apklausos ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jam įteiktas pranešimas, kurį jis suprato. Jis neprisipažįsta dėl veikos, kurios padarymu įtariamas. Jis gyvena pažymoje apie duomenis nurodytu adresu kartu su sutuoktine O. B.. Vakar jie buvo namuose kartu su žmona. Sekmadienį pas juos viešėjo žmonos brolis, jie šventė jo gimtadienį ir namuose liko degtinės. Vakar jis su žmona išgėrė likusią degtinę, apie 0,5 butelio. Jie tikrai netriukšmavo ir namuose buvo viskas tvarkoje. Kas ir dėl ko iškvietė policiją, jis nežino, mano, kad kaimynai. Policijos pareigūnai pradėjo laužytis į jų buto duris, po to jo žmona juos įleido. Policijos pareigūnai pradėjo jį sulaikyti, jis nesipriešino ir fizinės jėgos nenaudojo, o policijos pareigūnas jam uždėjo antrankius. Daugiau dėl šio įvykio jis nieko negali parodyti (t. 1, b. l. 94-95).

Iš 2020 m. sausio 28 d. akistatos protokolo matyti, kad užfiksuota atlikta akistata tarp V. B. ir V. S.. 1) Klausimas V. S. - Kokiomis aplinkybėmis buvote susidūręs su V. B.? 2019 m. gruodžio 30 d. apie 09.20 val. kartu su (duomenys neskelbtini) vyresniąją tyrėja R. A., reaguodami pagal pranešimą dėl šiuo metu vykstančio triukšmo, nuvyko adresu (duomenys neskelbtini). Atvykę prie nurodyto buto jokio triukšmo nesigirdėjo. Tuomet pasikėlė aukštu aukščiau, paskambino į butą, iš kurio buvo gautas pranešimas, buto Nr. nepamena. Bendravo su pranešėju, kuris išreiškė nepasitenkinimą policijos pareigūnais dėl to, jog nereaguojama į pranešimus apie dažnai sklindantį triukšmą iš buto, esančio (duomenys neskelbtini). Po to jis nusileido žemiau pabendrauti su kitais kaimynais, kurie patvirtino triukšmo buvimo faktą bei nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gyvenantis vyriškis yra agresyvus bei buvo gauta informacija iš kaimynų, kad (duomenys neskelbtini), esančiame bute gali būti sužalotų asmenų. Šią informaciją perdavė VPK OVS budėtojui ir VPK budėtojas iškvietė ugniagesius. Atvykus ugniagesiams, balkone pasirodė vyras, kuris rodė įvairius nepadorius bei įžeidžiančius gestus ir ženklus. Nusprendė patikrinti minėtą butą ir atvykę ugniagesiai atnešė pjūklą bei kitus įrankius durims laužti, tačiau įrankių neprireikė, nes buto gyventojai patys atidarė duris. 2) Klausimas V. B. - Ar girdėjo parodymus, ar sutinka su jais? Parodymus girdėjo, su jais nesutinka. Bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jis gyvena kartu su žmona. Dar gyvena dukra, kurios tuo metu namuose nebuvo. Jis su žmona netriukšmavo nei 2019 m. gruodžio 30 d. ryte, nei išvakarėse. Jie neatidarė durų policijos pareigūnams, nes miegojo. Atsibudęs ir išėjęs į balkoną, jis pamatė lauke policijos pareigūnus, į kurių pusę numojo ranka, norėdamas jiems parodyti, kad jie išvažiuotų. Jokių necenzūrinių, įžeidžiančių gestų policijos pareigūnams nerodė, nesikeikė. 3) Klausimas V. S. - Kas įvyko, kai Jūs patekote į butą? Jiems įėjus į prieškambarį, bute buvo asmenys vyras ir moteris, pradėjo juos kaltinti narkotinių medžiagų prekyba ir laikymu, išreiškė nuogąstavimą, kad jie gali jų bute palikti narkotinių medžiagų. Šalia vyriškio, gyvenančio bute, buvo kirvis. Jo kolegė norėjo nueiti į virtuvę, atskirai pabendrauti su bute gyvenančia moterimi ir jos abi nuėjo į virtuvę, tačiau vyriškis pradėjo šaukti, kur veda žmoną ir puolė jo kolegę. Jis atsistojo tarp jų, norėdamas atskirti jo kolegę su moterimi, nuo agresyviai nusiteikusio vyro, ir tada vyras, iškėlęs rankas, puolė jį. Kad išvengti smūgių sudavimo, jis panaudojo savigynos veiksmus ir vyriškį parvertė ant grindų. Gulėdamas ant grindų, vyriškis spardėsi ir spyrė R. A., kuri buvo arčiau jo, jam įspyrė į ranką. Jie nuo vyriškio atsitraukė ir uždėjo antrankius kaip jam, taip ir moteriai. 4) Klausimas V. B. - Ar girdėjo parodymus, ar sutinka su jais? Parodymus girdėjo, su jais nesutinka. Jis nekaltino policijos pareigūnų prekyba narkotinėmis medžiagomis, jis tik sakė, kad pareigūnai geriau sulaikytų kaimyną, kuris verčiasi narkotikų prekyba. Po to jis bandė padėti savo žmonai išsilaisvinti nuo policijos pareigūnų, t. y. jis žmoną bandė nuvesti nuo pareigūnų, po ko jam uždėjo antrankius. Policijos pareigūnų jis nespardė (t. 1, b. l. 97-99).

Iš 2020 m. birželio 18 d. įtariamojo V. B. apklausos protokolo ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad jam įteiktas pranešimas apie įtarimą, kurį jis suprato. Jis visiškai neprisipažįsta dėl veikos, kurios padarymu įtariamas, policijos pareigūnams nesipriešino. Prašo vadovautis jo parodymais, duotais 2019 m. gruodžio 31 d. apklausos metu ir 2020 m. sausio 28 d. akistatos metu. Nieko papildyti ir patikslinti neturi (t. 1, b. l. 104-105).

Iš 2019 m. gruodžio 31 d. įtariamosios O. B. ikiteisminio tyrimo apklausos protokolo matyti, kad jai įteiktas pranešimas apie įtarimą, kurį ji suprato. Prisipažįsta dėl veikos, kurios padarymu yra įtariama. Nori parodyti, kad gyvena pažymoje apie duomenis nurodytu adresu kartu su vyru V. B. ir dukterimi. 2019 m. gruodžio 30 d. buvo jos brolio gimtadienis. Brolis su savo žmona atvažiavo pas juos su vyru į svečius, jie kartu išgėrė 0,5 l. degtinės, tačiau gėrė trise. Jos dukra, kurios vakar namuose nebuvo, yra susipykusi su jų kaimynais, kurie gyvena 53 bute, ir jie konfliktuoja. Vakar jie namuose tikrai netriukšmavo ir dėl ko kaimynai kvietė policiją, ji nežino. Į jų butą įėjo du policijos pareigūnai, kurių jie iš pradžių neįleido, bet po to atidarė duris. Policijos pareigūnas pradėjo sulaikyti jos vyrą, dėjo jam antrankius, o ji jam trukdė tai daryti, įkando pareigūnui į ranką, negali pasakyti, į kurį pirštą. Taip pat ji stumdėsi su pareigūne moterimi. Ji gailisi dėl savo veiksmų (t. 1, b. l. 67-68).

Iš 2020 m. sausio 28 d. akistatos protokolo matyti, kad užfiksuota akistata atlikta tarp V. S. ir O. B.. 1) Klausimas V. S. - Kokiomis aplinkybėmis buvote susidūręs su O. B.? 2019 m. gruodžio 30 d. apie 09.20 val. kartu su (duomenys neskelbtini) vyresniąją tyrėja R. A., reaguodami pagal pranešimą dėl šiuo metu vykstančio triukšmo, nuvyko adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi prie nurodyto buto jokio triukšmo nesigirdėjo, bendravo su kaimynais, kurie patvirtino triukšmo faktą, patikslino, kad triukšmaujama yra dažnai, vienas iš kaimynų reiškė pretenzijas dėl policijos neveiklumo bei nurodė, kad šiame bute gali būti sužalotų asmenų, nes girdėjo moters riksmus. Todėl nusprendus patikrinti gautą informaciją, pranešus VPK OVS budėtojui, kuris iškvietė ugniagesius gelbėtojus. Atvykus ugniagesiams balkone pasirodė vyras, kuris rodė įvairius nepadorius bei įžeidžiančius gestus ir ženklus, keikėsi necenzūriniais žodžiais, po to pasirodė ir moteris, kuri dar labiau keikėsi. Į klausimą O. B. atsakė, kad parodymus girdėjo, su jais sutinka iš dalies. Jų bute jokio triukšmo nebuvo. 2019 m. gruodžio 30 d. ji atsibudo ir jos vyras pasakė, kad į jų kiemą atvažiavo daug pareigūnų. Ji pati į balkoną išėjusi nebuvo ir necenzūriniais žodžiais nesikeikė. 2) Kas įvyko jums patekus į butą? V. S. – jie įėjo į prieškambarį ir jis pamatė į sieną atremtą kirvį, kurį jis pakėlė ir padėjo ant spintos. Bute buvęs vyras dar labiau suagresyvėjo, pradėjo juos kaltinti narkotikų prekyba, padarė prielaidą, kad jie jų bute paliks narkotinių medžiagų. Jo kolegė R. A. norėjo virtuvėje atskirai pabendrauti su bute buvusia moterimi ir pradėjo eiti su ja į virtuvę, tačiau vyras pradėjo šaukti, kur veda jo žmoną ir puolė jo kolegę. Jis atsistojo tarp jų, norėdamas atskirti jo kolegę su moterimi nuo agresyviai nusiteikusio vyro, ir tada vyras, iškėlęs rankas, puolė jį. Kad išvengti smūgių sudavimo, jis panaudojo savigynos veiksmus ir vyriškį parvertė ant grindų. Jie nuo vyriškio atsitraukė ir uždėjo antrankius kaip jam, taip ir moteriai. Moteris bandė jį atitraukti nuo savo vyro tuo metu, kai jis jam dėjo antrankius, jis moterį stūmė ranka nuo savęs ir tuo metu pajuto skausmą kairės rankos mažajame piršte. Į klausimą O. B. atsakė, kad parodymus girdėjo, su jais sutinka iš dalies. Policijos pareigūnams patekus į butą, jai buvo suduotas vienas smūgis į krūtinės sritį, kurį jai sudavė ne tas pareigūnas, su kuriuo atliekama akistata. Po to pareigūnė moteris ją nuvedė į virtuvę ir jos kalbėjosi. Po to ji išėjo į koridorių ir ją sulaikė. Ji netrukdė policijos pareigūnams sulaikyti jos vyro, nebuvo prie jo priėjusi ir policijos pareigūnams nesipriešino, policijos pareigūnui neįkando (t. 1, b. l. 69-70).

Iš 2020 m. birželio 18 d. įtariamosios O. B. ikiteisminio tyrimo apklausos matyti, kad jai įteiktas pranešimas apie įtarimą, kurį ji suprato. Ji visiškai neprisipažįsta dėl veikos, kurios padarymu įtariama. Ji nori parodyti, kad pranešime apie įtarimą nurodyti laiku, t. y. 2019 m. gruodžio 30 d., jų bute, kuriame ji gyvena kartu su vyru V. B., nebuvo jokio triukšmo. Tačiau į butą pradėjo skambinti, tai buvo policijos pareigūnai, kuriems ji atidarė duris. Ji atidarė duris ir vienas iš pareigūnų ją įstūmė į buto vidų ir sudavė jai vieną smūgį į krūtinės sritį. Po to į butą įėjo dar daugiau policijos pareigūnų, jų buvo ne mažiau nei penki. Vienas iš pareigūnų, būtent tas, su kuriuo ji buvo suvesta akistaton, uždėjo jai antrankius. Pareigūnui, kuris uždėjo jai antrankius, ji nesipriešino ir jam neįkando. Pareigūnės moters ji nespardė. Ji jokiais veiksmais nesipriešino policijos pareigūnams, nepadarė veiksmų, kurie nurodyti pranešime apie įtarimą (t. 1, b. l. 75-76).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju 2019 m. gruodžio 30 d. apklaustas V. S. parodė, kad jis gavo nurodymą vykti adresu (duomenys neskelbtini), nes pranešėjas iš (duomenys neskelbtini) buto girdi triukšmą, asmenų riksmus, daužymus. Nuvykus minėtu adresu apie 09.23 val. pabendravo su (duomenys neskelbtini) buto gyventoju P. B., kuris paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) bute šį rytą, nuo 6.00 val., girdėjo triukšmą, garsius keiksmažodžius, riksmus, daužymus, duslius garsus, panašius į baldų stumdymo ar daužymo per juos bei moters šauksmus. Buvo panašu, kad vyksta muštynės, todėl iškvietė policiją. Nuėjus prie (duomenys neskelbtini) buto, pradėjo skambinti ir belsti į duris, tačiau durų niekas neatidarė, triukšmo negirdėjo. Gyventoja L. G. paaiškino, kad girdėjo triukšmą (duomenys neskelbtini) bute, pas kaimynus sekmadienį vakare. Ji matė, kad buvo atėjusi kaimynų dukra, kurios jie irgi į butą neįsileido, mano, kad kaimynai kelias dienas girtauja. Pakartotinai grįžus prie (duomenys neskelbtini) buto durų ir į jas pasibeldus, išgirdo, kad bute kažkas yra, tačiau į raginimus atidaryti duris nereagavo, į užduodamus klausimus neatsakė. Tuomet prie (duomenys neskelbtini) buto durų atėjo pranešėjo motina Z. B., kuri patikslino, kad (duomenys neskelbtini) bute gyvenantis vyras yra labai agresyvus, 2019 m. gruodžio 29 d. vakare girdėjo panašius į muštynių garsus, įtarė, kad bute gali būti nukentėjusių asmenų. Po to (duomenys neskelbtini) buto įstiklintame balkone pamatė V. B., kuris pradėjo rodyti nepadorius gestus. Vėliau prie jo balkone priėjo O. B., kuri atidariusi balkono langą, kartu su vyru pradėjo garsiai, necenzūriniais žodžiais įžeidinėti juos ir ugniagesius. Įėję į butą pamatė vyrą ir moterį, kurie buvo akivaizdžiai neblaivūs, be to, vyras koridoriuje prie savo kojų buvo pasidėjęs kirvį. Pradėjus bendrauti su jais ir aiškinantis tokio elgesio priežastis, ir nurodydami savo atvykimo tikslą, vyras ir moteris jo bei jo kolegės neklausė, kalbėdami rusiškai garsiai rėkė. R. A. bandant su moterimi nueiti į virtuvę pasikalbėti atskirai, vyras puolė jas bandydamas neleisti eiti moteriai su jo kolege. Tuomet jis atsistojo tarp V. B. ir O. B. bei pareigūnės R. A.. V. B. puolė jį su pakeltomis rankomis, agresyviai nusiteikęs, bandė smūgiuoti. Tuomet jis panaudojo kovinių imtynių veiksmus, V. B. buvo prispaustas prie sienos ir bandė uždėti antrankius, tačiau jis aktyviais fiziniais veiksmais priešinosi, t. y. muistėsi, stumdėsi ir neleido to padaryti, todėl jis V. B. paguldė ant žemės. Tai pamačiusi O. B. puolė jį, siekdama išlaisvinti savo vyrą, todėl R. A. patraukė O. B. nuo jo, tačiau pastaroji ir toliau veržėsi padėti V. B.. Dėdamas V. B. antrankius, kaire ranka bandė O. B. nustumti nuo savęs, kai pajuto fizinį skausmą kairės rankos plaštakoje, prie mažojo piršto, ir suprato, kad jam įkando, pamatė kraujuojančią žaizdą rankoje. Uždėjus V. B. antrankius už nugaros ir palikus gulėti ant grindų, bandė sutramdyti O. B., kuri grūmėsi su R. A.. Dedant antrankius O. B., jos vyras V. B. pradėjo spardytis kojomis ir kelis kartus įspyrė R. A., kuri laikė vieną O. B. ranką, į dešinę koją bei pilvo sritį bei vieną kartą spyrė jam į dešinę ranką, kai dėjo antrankius O. B.. Surakintus V. B. ir O. B. po vieną pakėlė nuo žemės bei siūlė apsirengti bei apsiauti batus, tačiau jie atsisakė, toliau rėkė ir keikė juos, grasino susidorojimu, kad pasamdys kažkokius žmones, kurie su jais susitvarkys, kad atleis iš darbo, apkaltindami, kad jie juos sumušė ir bute primėtė narkotikų. Vėliau asmenys po vieną buvo vedami į lauką, bet O. B. laiptinėje krito ant grindų ir atsisakė toliau eiti, todėl teko ją vilkti. Supratusi, kad tokiais veiksmais neišvengs sulaikymo, ji sutiko atsistoti ir likusį kelią ėjo pati (t. 1, b. l. 24-25).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju 2020 m. balandžio 2 d. papildomai apklaustas V. S. parodė, kad norėdamas papildyti ir patikslinti savo anksčiau duotus parodymus, nori parodyti, kad bandė sutramdyti O. B., kuri grūmėsi su kolege R. A.. Dedant antrankius O. B., V. B. pradėjo spardytis kojomis ir kelis kartus įspyrė R. A., kuri laikė vieną O. B. ranką, į dešinę koją bei pilvo sritį ir vieną kartą spyrė jam į dešinę ranką, kai dėjo antrankius O. B., t. y. jis spardėsi būtent tuo metu, kai buvo dedami antrankiai O. B., siekdamas tam sutrukdyti. Nuo spyrio į ranką jis patyrė fizinį skausmą (t. 1, b. l. 27-28).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) veiklos skyriaus tyrėjo V. S. 2019 m. gruodžio 30 d. tarnybinio pranešimo dėl iškvietimo nustatytos iš esmės analogiškos įvykio aplinkybės kaip ir liudytojo V. S. parodymuose duotose ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 22).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja 2019 m. gruodžio 30 d. apklausta R. A. parodė, kad gavo nurodymą vykti adresu (duomenys neskelbtini), nes pranešėjas iš (duomenys neskelbtini) buto girdi triukšmą, asmenų riksmus, daužymus. Nuvykus minėtu adresu apie 9.23 val. pabendravo su 53 buto gyventoju P. B., kuris paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) bute šį rytą, nuo 6.00 val. girdėjo triukšmą, garsius keiksmažodžius, riksmus, daužymus, duslius garsus, panašius į baldų stumdymo ar daužymo per juos, bei moters šauksmus. Buvo panašu, kad vyksta muštynės, todėl iškvietė policiją. Nuėjus prie (duomenys neskelbtini) buto, pradėjo skambinti ir belsti į duris, tačiau durų niekas neatidarė. Pakartotinai grįžus prie 49 buto durų ir į jas pasibeldus, išgirdo, kad bute kažkas yra, tačiau į raginimus atidaryti duris nereagavo, į užduodamus klausimus neatsakė. Tuomet prie 49 buto durų atėjo pranešėjo motina Z. B., kuri patikslino, kad (duomenys neskelbtini) bute gyvenantis vyras yra labai agresyvus, 2019 m. gruodžio 29 d. vakare girdėjo panašius į muštynių garsus, įtarė, kad bute gali būti nukentėjusių asmenų. Po to (duomenys neskelbtini) buto įstiklintame balkone pamatė V. B., kuris pradėjo rodyti nepadorius gestus. Vėliau prie jo balkone priėjo O. B., kuri atidariusi balkono langą, kartu su vyru pradėjo garsiai, necenzūriniais žodžiais įžeidinėti juos ir ugniagesius. Įėję į butą, pamatė V. B. ir O. B., kurie buvo akivaizdžiai neblaivūs, be to, V. B. koridoriuje prie savo kojų buvo pasidėjęs kirvį. Jos kolega V. S., atėmęs kirvį, padėjo jį ant prieškambario spintos viršaus. Pradėjus bendrauti su jais ir aiškinantis tokio elgesio priežastis ir nurodydami savo atvykimo tikslą, V. B. ir O. B. jos bei jos kolegos neklausė, kalbėdami rusiškai garsiai rėkė, vadindami juos žmogaus bei jų, kaip pareigūnų, garbę ir orumą įžeidžiančiais žodžiais, jos kolega V. S. pareikalavo prisistatyti bei ji bandė su O. B. nueiti į virtuvę pasikalbėti. V. B. puolė juos abu, bandydamas neleisti eiti į virtuvę. Tuomet jos kolega V. S. atsistojo tarp V. B. ir O. B. bei jos. V. B. puolė jos kolegą, pareigūną V. S., su pakeltomis rankomis, agresyviai nusiteikęs, bandė smūgiuoti. Tuomet V. S. panaudojo kovinių imtynių veiksmus, V. B. buvo prispaustas prie sienos bei pareigūnas bandė uždėti antrankius, tačiau V. B. aktyviais fiziniais veiksmais priešinosi, t. y. muistėsi, stumdėsi ir neleido to padaryti, todėl jos kolega V. B. paguldė ant žemės. Tai pamačiusi O. B. puolė pareigūną V. S., siekdama išlaisvinti savo vyrą, todėl ji patraukė O. B. nuo pareigūno, tačiau pastaroji ir toliau veržėsi padėti V. B.. V. S., dėdamas V. B. antrankius, kaire ranka bandė O. B. nustumti nuo savęs, tuo metu ji pamatė, kai O. B. įkando į kairę ranką jos kolegai V. S.. Jai dedant antrankius O. B., jos vyras V. B. kuris gulėjo surakintas ant grindų, kelis kartus įspyrė į dešinę koją bei pilvo sritį, ji pajuto fizinį skausmą, taip pat V. B. spyrė pareigūnui V. S. į dešinę ranką. Surakintus V. B. ir O. B., po vieną pakėlė nuo žemės bei siūlė apsirengti bei apsiauti batus, tačiau jie atsisakė, toliau rėkė ir keikė juos, grasino susidorojimu (t. 1, b. l. 36-37).

Iš 2020 m. balandžio 16 d. tarnybinio pranešimo dėl nuotolinės liudytojos R. A. apklausos užfiksuota, kad buvo atlikta liudytojos R. A. papildoma apklausa. Atsakydama į užduotus klausimus, R. A. parodė, kad 2020 m. gruodžio 30 d., sulaikant V. B. ir O. B., V. B. puolė pareigūną V. S., bandė jam smūgiuoti. Tuomet V. S. panaudojo kovinių imtynių veiksmus, V. B. buvo prispaustas prie sienos bei pareigūnas bandė uždėti antrankius, tačiau V. B. aktyviais fiziniais veiksmais priešinosi, t. y. muistėsi, stumdėsi ir neleido to padaryti, todėl V. S. V. B. paguldė ant žemės. Tai pamačiusi O. B., siekdama išlaisvinti savo vyrą, puolė V. S., todėl ji patraukė O. B. nuo V. S.. V. S., dėdamas V. B. antrankius, kaire ranka bandė O. B. nustumti nuo savęs, tuo metu O. B. įkando V. S. į kairę ranką. Ji dėjo antrankius O. B., o jos vyras V. B., kuris gulėjo surakintas ant grindų, kelis kartus įspyrė jai į dešinę koją bei pilvo sritį, ji pajuto fizinį skausmą, taip pat V. B. spyrė V. S. į dešinę ranką. V. B. spardė tyčia, kryptingai, siekdamas sutrukdyti sulaikyti O. B., ir savo tyčiniais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą (t. 1, b. l. 38).

Liudytoju 2020 m. sausio 30 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas R. A. parodė, kad 2019 m. gruodžio 30 d., dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu K. S., budėtojas nurodė vykti į (duomenys neskelbtini), kur bute buvo pasipriešinimas, t. y. sulaikomi asmenys pasipriešino policijos pareigūnams. Nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), prie namo buvo keli policijos automobiliai – Patrulių rinktinės ekipažas, rinktinės (duomenys neskelbtini) pareigūnų ekipažas, kuriems ir pasipriešino sulaikomi asmenys. Jie užėjo į namo laiptinę, bute nebuvo. (duomenys neskelbtini) pareigūnas perdavė jiems sulaikytą moterį, kurią jie pristatė į Vilniaus aps. VPK OVS. Pakeliui į policijos įstaigą moteris šaukė, buvo triukšminga, tačiau konkrečių pretenzijų neišsakė. Anksčiau jam neteko reaguoti į iškvietimus iš nurodyto buto (t. 1, b. l. 45-46).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos valdybos mobiliosios kuopos vyriausiojo patrulio R. A. 2019 m. gruodžio 30 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad jis dirbdamas kartu su K. S. ir M. R. per radio ryšį išgirdo, kad reikalinga pagalba (duomenys neskelbtini). Atvykus minėtu adresu buvo perimta sulaikyta moteris. Moteris buvo basa, matėsi kruvinas dešinės kojos pirštas (t. 1, b. l. 43).

Liudytoju ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. vasario 5 d. apklaustas T. T. parodė, kad 2019 m. gruodžio 30 d. ryte darbo metu, dirbant su porininku A. S., gavo iškvietimą suteikti pagalbą policijos pareigūnams, kurie negalėjo patekti į butą, jų neįleidinėjo. Jų užduotis buvo padėti policijos pareigūnams patekti į butą. Nuvyko adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus, policijos pareigūnai paaiškino, kad jie negali patekti į butą, kuriame, pagal jų turimą informaciją, gali būti nukentėjusių žmonių. Šio namo balkone buvo pagyvenęs vyriškis, kuris šaukė įvairius necenzūrinius ir įžeidžiančius žodžius. Jie paėmė įrankius, skirtus durims laužyti, ir nuėjo su pareigūnais iki to buto. Tačiau laužyti durų neteko, nes bute buvę asmenys patys atidarė duris. Bute buvęs vyriškis buvo agresyviai nusiteikęs, tačiau policijos pareigūnai pasakė, kad daugiau jų pagalbos nereikia ir jie išvyko. Kokiu būdu ir kokiais veiksmais buvo pasipriešinta policijos pareigūnams, parodyti negali (t. 1, b. l. 48-49).

Liudytoju ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. vasario 6 d. apklaustas K. Š. parodė, kad 2019 m. gruodžio 30 d. dirbant su porininku L. V., budėtojas nurodė vykti į (duomenys neskelbtini), kur bute buvo pasipriešinimas, t. y. sulaikomi asmenys pasipriešino policijos pareigūnams. Nuvyko adresu (duomenys neskelbtini). Prie namo buvo pareigūnų ekipažas, kuriems ir pasipriešino sulaikomi asmenys. Jiems atvykus, jau buvo sulaikyti moteris ir vyras, todėl negali nurodyti, kokiu būdu ir kokiais veiksmais buvo pasipriešinta policijos pareigūnams (t. 1, b. l. 51).

Liudytoju ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. vasario 21 d. apklaustas D. V. parodė, kad 2019 m. gruodžio 30 d. dirbant su porininku M. O., per radijo ryšį išgirdo, kad į (duomenys neskelbtini) reikalingos papildomos pareigūnų pajėgos, kadangi kažkuriame bute buvo pasipriešinimas, t. y. sulaikomi asmenys pasipriešino policijos pareigūnams. Jiems atvykus, jau buvo sulaikyti moteris ir vyras, todėl negali nurodyti, kokiu būdu ir kokiais veiksmais buvo pasipriešinta policijos pareigūnams (t. 1, b. l. 54).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. S. padaryta kastinė žaizda kairėje plaštakoje, odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje ir dešiniuose pirštuose, kietais, bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2019 m. gruodžio 30 d., ir tiriamojo nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai visumoje ir atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 32).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad R. A. padarytos poodinės kraujosruvos kojose, kietais bukais daiktais, nemažiau kaip dviem trauminiais poveikiais, būdingais smūgių sudavimui, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2019 m. gruodžio 30 d., ir tiriamosios nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai visumoje ir atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 40).

Iš alkotesterio kvito rodmenų nustatyta, kad O. B. 2019 m. gruodžio 30 d. 10.35 val. nustatytas 2,15 promilių girtumo laipsnis (b. l. 57).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus vyriausiosios postinės M. D. 2019 m. gruodžio 30 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019 m. gruodžio 30 d. apie 10.43 val. į Vilniaus AVPK OVS patalpas buvo pristatytas akivaizdžiai neblaivus V. B., nuo vyro sklido stiprus alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai, eidamas svirduliavo, elgėsi agresyviai ir neadekvačiai, pasitikrinti blaivumą nesugebėjo (t. 1, b. l. 85).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo ir jų apžiūros protokolų matyti, kad nukentėjusysis V. S. pateikė apžiūrai asmeninį vaizdo registratorių, tačiau jame duomenų nėra. Policijos tarnybiniame automobilyje ir kūno kamerose 2019 m. gruodžio 30 d. vaizdo įrašai neišlikę, vaizdo įrašai yra saugomi 60 dienų (t. 2, b. l. 19, 31-38).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Nagrinėjamu atveju byloje esantys kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir liudytojų paaiškinimai, duoti teisme, taip pat kiti aukščiau nurodyti rašytiniai dokumentai pripažintini įrodymais ir vertintini tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma. Kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus; be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-151-628/2018, 2K-67-699/2018).

Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui.

Pasipriešinimas galimas dviem alternatyviais būdais: 1) jis turi būti padaromas panaudojant fizinį smurtą, arba 2) grasinant jį tuoj pat panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (tyčinis smūgių sudavimas, laikymas, uždarymas ir pan.), kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-505/2010, 2K-664/2010, 2K-287/2011, 2K-495/2012, 2K-218/2014, 2K-467/2014, 2K-305-699/2018, 2K-246-942/2020). Pasipriešinimas taip pat gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens mušimu, uždarymu, laikymu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, muistymusi ir daužymusi galva, kai bandoma uždėti antrankius, smūgiais rankomis ir rankine, draskymusi, smūgiavimu taburete, nors smūgio buvo išvengta, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287/2011, 2K-324/2013, 2K-439/2013, 2K-229/2014, 2K-467/2014, 2K-69-976/2015, 2K-441-976/2015, 2K-305-699/2018, 2K-246-942/2020).

BK 286 straipsnyje nustatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui, ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-324/2013, 2K-69-976/2015, 2K-441-976/2015, 2K-195-693/2017, 2K-305-699/2018, 2K-246-942/2020).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. B. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje, aktyviais veiksmais tyčia nepaklusdamas teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams, siekiant jį sulaikyti, panaudodamas fizinį smurtą pareigūnų atžvilgiu, jiems, atliekantiems tarnybines funkcijas, pasipriešino, o O. B. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje, aktyviais veiksmais tyčia nepaklusdama teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams bei bandydama sutrukdyti sulaikyti savo vyrą V. B. bei uždėti jam antrankius, panaudodama fizinį smurtą pareigūnų atžvilgiu, jiems, atliekantiems tarnybines funkcijas, pasipriešino.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu jam pareikšto kaltinimo nepripažino, nurodė, kad nagrinėjamo įvykio metu miegojo, todėl durų policijai ilgai neatidarė, nes negirdėjo, o kai atidarė duris, įėjo pareigūnai, nieko jam su sutuoktine nesakė, norėjo ją išsivesti, todėl jis bandė jai padėti. Dėl to buvo sulaikytas, tačiau nukentėjusiųjų atžvilgiu neatliko jokių veiksmų, elgėsi ramiai. Kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies, kadangi buvo neblaivi, kai ko nepamena, pamena, kad jie triukšmavo, dėl to atvažiavo pareigūnai, kažkuriam pareigūnui įkando, bet nepamena kuriam, daugiau jokių kitų veiksmų prieš pareigūnus neatliko. Kaltinamųjų gynėjos iškėlė versiją, kad policijos pareigūnų veiksmai buvo neteisėti ir neadekvatūs, jokio reikalo patekti pas kaltinamuosius į butą jiems nebuvo, juolab pareigūnai balkone matė abu kaltinamuosius, jiems nieko nebuvo nutikę. Gynėjų manymu, prieš kaltinamuosius policijos pareigūnams nebuvo reikalo naudoti tiek specialių priemonių.

Tokią kaltinamųjų ir jų gynėjų iškeltą gynybinę versiją paneigia byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai. Be to, teismas kaltinamųjų parodymus vertina kritiškai dar ir dėl to, kad kaltinamieji buvo itin neblaivūs – tai patvirtina ir kaltinamosios alkotesterio kvito šaknelė, iš kurios matyti, kad O. B. 2019 m. gruodžio 30 d. 10.35 val. nustatytas 2,15 promilių girtumo laipsnis, o V. B. blaivumo pasitikrinti nesugebėjo – dėl to patys kaltinamieji galėjo netiksliai atsiminti įvykio detales arba jas atsiminti tik fragmentiškai, tai teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir pati kaltinamoji. Teismas itin kritiškai vertina kaltinamosios parodymus, tiek ikiteisiminio tyrimo metu, tiek teisiamųjų posėdžių metu, nes jos parodymai nuolat kito – jie keitėsi ir ikiteisminio tyrimo metu (2020 m. gruodžio 31 d. apklausos metu pripažino, kad trukdė pareigūnams sulaikyti jos vyrą, įkando pareigūnui, 2020 m. birželio 18 d. apklausos metu nurodė, kad pareigūnams nesipriešino, pareigūnui neįkando ir pan.) ir teisiamuosiuose posėdžiuose (viename posėdyje nurodė, kad pareigūnai elgėsi normaliai, kitame posėdyje – jog pareigūnai ją sumušė ir pan.).

Teismas, vertindamas byloje esančių įrodymų visumą, sprendžia, kad nukentėjusiųjų versija yra nuosekli nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios bei įrodyta kitų byloje esančių įrodymų visuma. Nukentėjusiųjų parodymai papildo vieni kitus ir atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes. Teisme nukentėjusieji detaliai paaiškino nagrinėjamo įvykio aplinkybes, nurodydami, savo, kaip pareigūnų, veiksmus ir dėl kokių priežasčių jie taip elgėsi, taip pat, kaip nagrinėjamo įvykio metu kaltinamieji jiems pasipriešino ir panaudojo smurtą prieš juos. Šie jų paaiškinimai teisme iš esmės sutampa su jų, kaip liudytojų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Teismas nenustatė aplinkybių, kad nukentėjusieji būtų suinteresuoti duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėtų kaltinamuosius. Pažymėtina ir tai, kad nors kiti pareigūnai nurodė, jog minėtas butas ir kaltinamieji pareigūnams yra gerai žinomi, tačiau būtent šie pareigūnai nukentėjusieji į šį butą vyko pirmą kartą, anksčiau su kaltinamaisiais jiems nėra tekę susidurti, vykdant savo tarnybines funkcijas.

BIRT ataskaitos žiūryklės duomenys, nukentėjusiųjų, liudytojų R. A., T. T., K. Š., D. V., P. B. ir Z. B. parodymai bei iš dalies ir pačios kaltinamosios parodymai, P. B. ir Z. B. pranešimas pareigūnams ir jų skambutis į BPC patvirtina, kad 2019 m. gruodžio 30 d. 8.52 val. iš P. B. ir Z. B. gavus pranešimą skambučiu dėl triukšmo nuo 6.00 val. ryto pas kaimynus – girdimi riksmai, daužymasis, keikiamasi, grasinama, galvojo, kad minėti asmenys vienas kitą nužudys, į (duomenys neskelbtini), buvo išsiųsti policijos pareigūnai (nukentėjusieji) dėl rimties trikdymo. Atvykę į įvykio vietą, pareigūnai prie nurodyto buto jokio triukšmo, jokių garsų iš to buto negirdėjo, pasibeldė į duris, niekas neatidarė durų, tuomet pasitikslino aplinkybes pas pranešėją, dar kita moteris (L. G.) taip pat nurodė, kad buvo triukšmaujama, tą nurodė ir dar trečia moteriškė. Dar kartą pasibeldus į duris ir niekam jų neatidarius, pareigūnas V. S. išėjo į lauką, o pareigūnė R. A. liko laukti prie buto. V. S., būdamas lauke balkone pamatė V. B., prašė jo atidaryti buto duris, kad būtų galima išsiaiškinti, kas nutiko, tačiau jis pradėjo rodyti nepadorius gestus, per langą rėkė keiksmažodžiais. Kadangi jis moteriškės balkone tuo metu nematė ir nežinojo, kokia jos būklė, įtardamas smurto aplinkoje požymius, ir turėdamas pareigą išsiaiškinti situaciją (taip pat ir dėl viešosios tvarkos pažeidimo, kaip buvo nurodyta pirminiame pranešime) iškvietė ugniagesius, kad jie padėtų atidaryti duris. Kai atvyko ugniagesiai, lange atsirado moteriškė, kuri atidariusi langą rusiškais keiksmažodžiais įžeidinėjo juos, vadino įvairiais žodžiais, garsiai šaukė, skambėjo visas uždaras kiemas, ji į perspėjimus nusiraminti ir atidaryti duris bei paaiškinti įvykio aplinkybes, niekaip nereagavo. Apie agresyvius kaltinamuosius, buvusius balkone, jų nusiteikimą prieš pareigūnus ir nereagavimą į policijos pareigūnų reikalavimus atidaryti duris, siekiant išsiaiškinti situaciją, patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas T. T..

Atsižvelgiant į visa tai, teismui nekyla jokių abejonių, kad policijos pareigūnai (nukentėjusieji), reaguodami į įvykį dėl triukšmo – riksmų, daužymosi, keikimosi, grasinimų, atvykę į įvykio vietą ir nors tuo metu kaltinamųjų bute negirdėdami triukšmo, o taip pat pareigūnas V. S., būdamas lauke, pamatęs, kad balkone yra agresyviai ir neadekvačiai nusiteikęs kaltinamasis, kuris atsisakė vykdyti jo reikalavimus įsileisti į butą ir išsiaiškinti situaciją, vėliau balkone pamatęs ir agresyviai nusiteikusią kaltinamąją, kuri taip pat nereagavo ir prašymus paaiškinti situaciją, turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą užeiti į kaltinamųjų butą. Teismas neturi pagrindo abejoti pareigūnų nukentėjusiųjų paaiškinimais, kad esant tokiai situacijai jie įtarė esant smurto aplinkoje požymius, ir dėl to pagal jų veiklą reglamentuojančius teisės aktus turėjo skubiai ir nedelsiant reaguoti. Juolab, kad pareigūnams patekus į butą, koridoriuje jie pamatė kirvį. Vien tai, kad į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams iš kaltinamųjų buto jau nebesklido triukšmas ar kad iškvietus ugniagesius balkone pasirodė ir kaltinamoji, savaime nepaneigia jų pareigos tikrinti pranešime pagal iškvietimą nurodytas aplinkybes, juolab, kad bute esant tylai, įvertinus visas kitas pranešime BPC nurodytas aplinkybes, pareigūnų įtarimai galėjus nutikti teisei priešingam įvykiui, buvo pagrįsti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareigūnas, nors ir matė vėliau abu kaltinamuosius balkone, tačiau jų tapatybe įsitikinti negalėjo, kadangi jie į pareigūno prašymus nereagavo, taip pat tokiu būdu, būdamas kieme, pareigūnas negalėjo įsitikinti, ar bute nėra kitų asmenų, kuriems reikia pagalbos, atsižvelgiant į pranešime nurodytas aplinkybes (bute girdėjosi riksmai, daužymaisi, trenksmai). Nukentėjusieji nurodė ir tai, kad sprendimus, susijusius su šia situacija, jie nepriėmė vienasmeniškai, o taip pat konsultavosi su vyriausiuoju policijos budėtoju. Pažymėtina ir tai, kad pareigūnai nukentėjusieji visapusiškai aiškinosi esamą situaciją – t. y. vertino ne tik aplinkybes, susijusias su kaltinamųjų veiksmais (neatidarant buto durų, jų elgesį balkone ir pan.), bet ir bendravo su pranešėju P. B., Z. B., kitais kaimynais (L. G. ir dar kita moteriške). Be to, ir pati kaltinamoji pirmo teisiamojo posėdžio metu apklausiama nurodė, kad pareigūnai atvyko dėl to, kad jie triukšmavo. Teismas kritiškai vertina liudytojos L. G. teisiamojo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, kad kaltinamieji jos kaimynai įvykio naktį netriukšmavo, teismas mano, kad ši liudytoja yra suinteresuota duoti parodymus, palankius kaltinamiesiems, tai patvirtina ir tai, kad kaltinamosios tvirtinimu, L. G. jai vežė rūbus ir kitus daiktus į komisariatą, kur ji buvo sulaikyta.

Tokią policijos pareigūnų teisę tiesiogiai įtvirtina ir Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 5 str., 21 str., 22 str. ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. liepos 2 d. įsakymo ,,Dėl policijos pareigūnų reagavimo į pranešimus apie smurtą artimoje aplinkoje, teismo sprendimo dėl laikinųjų smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonių skyrimo vykdymo ir šio sprendimo vykdymo kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatos, pagal kurias policijos uždaviniai yra žmogaus teisių ir laisvių apsauga, asmens, visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimas, neatidėliotinos pagalbos teikimas asmenims, kai ji būtina dėl jų fizinio ar psichinio bejėgiškumo, taip pat asmenims, nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų, administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų), ekstremaliųjų situacijų ar panašių veiksnių, nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevencija, nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) atskleidimas ir tyrimas. Įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę įtardamas, kad padarytas administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas) ar nusikalstama veika, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais tikrinti su tuo susijusių asmenų, transporto priemonių, krovinių, ginklų ar kitų daiktų dokumentus ir laikinai, kol teisės aktų nustatyta tvarka bus priimtas sprendimas, juos paimti, įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti į policijos ar kitų institucijų tarnybines patalpas asmenis, padariusius administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar nusikalstamą veiką, įtariamus jų padarymu, asmens tapatybei nustatyti, sulaikytų asmenų apžiūrai ar kratai, jų turimų daiktų patikrinimui atlikti, protokolams, aktams, pranešimams surašyti ar kitiems įstatymų nustatytiems veiksmams atlikti, siekdamas užtikrinti viešąją tvarką, sulaikyti asmenis, padariusius nusikalstamą veiką ar įtariamus jos padarymu, ar asmenis, kurie slepiasi nuo teisėsaugos institucijų, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą, taip pat siekdamas užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai, be patalpos savininko ar gyventojo sutikimo, be teismo sprendimo bet kuriuo paros metu įeiti į fiziniams ar juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams priklausančias gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, teritorijas, patekti į transporto priemones. Atsisakius paklusti, pareigūnas turi teisę prievarta atidaryti patalpas ir transporto priemones, šio įstatymo nustatyta tvarka panaudoti prievartą.

Taigi, atsižvelgiant į visa tai, nėra pagrindo išvadai, kad policijos pareigūnai (nukentėjusieji) į kaltinamųjų butą pateko be priežasties, neturėdami tam teisės aktuose nustatyto pagrindo.

Iš nukentėjusiųjų paaiškinimų teisiamojo posėdžio metu, kurie sutampa su jų paaiškinimais ikiteisminio tyrimo metu, taip pat su kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad kaltinamiesiems atidarius duris ir nukentėjusiesiems patekus į butą, kaltinamieji buvo akivaizdžiai neblaivūs (tai patvirtina ir kaltinamosios alkotesterio kvito šaknelė, o iš tarnybinio pranešimo matyti, kad kaltinamasis buvo tiek neblaivus, kad blaivumo pasitikrinti nesugebėjo, kad buvo neblaivūs nurodė ir patys kaltinamieji), šalia kaltinamojo kojos buvo kirvis. Nukentėjusieji paprašė kaltinamųjų duomenų, jų prisistatyti ir bandė išsiaiškinti situaciją, nurodydami savo atvykimo tikslą, tačiau kaltinamieji pareigūnų prašymų nevykdė, pradėjo rėkti, keiktis, juos įžeidinėti, į jų prašymus nusiraminti nereagavo, t. y. atsisakė daryti viską, ko jie prašė. Nukentėjusysis V. S. pasiūlė kolegei R. A. tuomet pasikalbėti atskirai su kaltinamąja buto virtuvėje, tačiau joms einant į virtuvę kaltinamasis, tai pamatęs, puolė pareigūnę R. A., o po to ir jį (V. S.). Jis kaltinamąjį tuomet pargriovė ant žemės, bandė dėti antrankius, jis tam priešinosi, kai tuo tarpu iš virtuvės išbėgo rėkdama kaltinamoji ir bandė jį nuo kaltinamojo atitraukti. Nukentėjusioji R. A. traukė ją, tačiau kaltinamoji puolė nukentėjusįjį V. S. ir į kando jam į kairės rankos nykštį (tai teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir pati kaltinamoji). Jam pavyko kaltinamajam uždėti antrankius, tačiau pamatė, kad kaltinamoji po to pradėjo grumtis su nukentėjusiąja R. A.. Kai buvo uždėti antrankiai kaltinamajai, tuo metu kaltinamasis, gulėjęs ant pilvo, apsivertė ant nugaros ir pradėjo kojomis spardytis, kaip mindamas dviratį, bandydamas juos atstumti nuo kaltinamosios ir taip pataikė pareigūnams nukentėjusiesiems. Tai, kad kaltinamieji buvo agresyvūs ir kad nukentėjusiesiems reikėjo atvykti į pagalbą dėl pasipriešinimo pareigūnams patvirtina ir įvykio pradžioje į butą įėjęs ugniagesys liudytojas T. T., o taip pat ir pačio tiesioginio įvykio bute nematę, tačiau kiek vėliau į įvykio vietą atvykę kitų ekipažų pareigūnai liudytojai R. A., K. Š., D. V., taip pat liudytoja Z. B..

Nors kaltinamųjų gynėjos teigė, kad policijos pareigūnams kaltinamųjų bute nebuvo būtina imtis tokių spec. veiksmų prieš kaltinamuosius, uždėti jiems antrankius ir pan., tačiau atkreiptinas dėmesys, į tai, kad fiziniai veiksmai prieš kaltinamąjį buvo panaudoti tada, kai jis puolė pareigūnę nukentėjusiąją, o prieš kaltinamąją – kai ji puolė pareigūną nukentėjusįjį, bandantį kolegę apginti nuo kaltinamojo puolimo. Taigi, tokių veiksmų bei specialių priemonių panaudojimą prieš kaltinamuosius lėmė jų pačių neteisėti veiksmai.

Nukentėjusiesiems padarytus sužalojimus patvirtina ne tik nukentėjusiųjų paaiškinimai, bet ir specialisto išvados, kuriose konstatuota, jog nagrinėjamo įvykio metu V. S. padaryta kastinė žaizda kairėje plaštakoje, odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje ir dešiniuose pirštuose, kietais, bukais daiktais; sužalojimai visumoje ir atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, o R. A. padarytos poodinės kraujosruvos kojose, kietais bukais daiktais, nemažiau kaip dviem trauminiais poveikiais, būdingais smūgių sudavimui; sužalojimai visumoje ir atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Taigi byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamieji, priešingai nei teigė teisiamojo posėdžio metu, kad jie buvo ramūs ir nukentėjusiųjų atžvilgiu neatliko jokių veiksmų (išskyrus dėl pripažinimo įkandus į pirštą), naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius.

Teismas neturi pagrindo tikėti kaltinamųjų versija, kad pareigūnai įėjo į butą ir lyg niekur nieko juos sulaikė, o kaltinamoji teigia, kad dar ir buvo sumušta pareigūnų, kad kaltinamieji tik gynėsi nuo pareigūnų veiksmų, buvo sutrikę. Tokiai kaltinamųjų versijai prieštarauja pirmiau minėti nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai bei rašytinė bylos medžiaga, byloje duomenų, kad kaltinamoji buvo pareigūnų sumušta, nėra, taip pat byloje ir nėra pateikta duomenų, kad kaltinamieji būtų kur nors kreipęsi dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų ar jų sumušimo. Be to, kaltinamoji apklausta pirmojo teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad pareigūnai elgėsi normaliai. Pažymėtina ir tai, kad nėra pagrindo teigti, jog kaltinamieji buvo sutrikę, priešingai, jų veiksmai buvo aiškiai nukreipti prieš pareigūnų reikalavimų vykdymą, jie veikė kryptingai, aktyviais fiziniais veiksmais (kaltinamasis – pareigūnų puolimu, muistymusi, stumdymusi, spardymusi, kaltinamoji – pareigūnų puolimu, įkandimu nukentėjusiajam V. S. į pirštą), siekdami pasipriešinti pareigūnams nukentėjusiesiems ir jų reikalavimų vykdymui bei sulaikymui. Tokie kaltinamųjų veiksmai patvirtina jų tiesioginės tyčios kryptingumą pasipriešinti pareigūnams.

Teisiamojo posėdžio metu tiek kaltinamieji, tiek liudytojai P. B. ir Z. B. patvirtino, kad tarp jų kyla konfliktai dėl triukšmo, taip pat, kad buvo įvykęs konfliktas tarp kaltinamųjų dukros ir P. B., o kaltinamųjų gynėjos iškėlė versiją, kad taip, t. y. neva be reikalo kviesdami jiems pareigūnus, P. B. ir Z. B. siekia keršyti kaltinamiesiems, tačiau tai nagrinėjamu atveju neturi reikšmės pačių kaltinamųjų nagrinėjamo įvykio metu atliktiems veiksmams ir jų kvalifikavimui kaip policijos pareigūnų pasipriešinimui. Tai, ar policijos pareigūnai į įvykio vietą buvo iškviesti, esant teisės aktuose nustatytiems pagrindams, įvertino į įvykio vietą atvykę pareigūnai nukentėjusieji ir jie, padarę atitinkamas išvadas, ėmėsi atitinkamų veiksmų.

Esant aptartų aplinkybių visumai konstatuotina, kad byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta, jog V. B. 2019 m. gruodžio 30 d. apie 9.23 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (atsisakė pasitikrinti blaivumą), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pagal pranešimą dėl triukšmo (duomenys neskelbtini), atvykusiems policijos pareigūnams, elgdamasis agresyviai, aktyviais veiksmais tyčia nepaklusdamas teisėtiems policijos pareigūnų – (duomenys neskelbtini) skyriaus tyrėjo V. S. ir vyresniosios tyrėjos R. A. reikalavimams, siekiant jį sulaikyti, aktyviais veiksmais priešinosi uniformuotiems policijos pareigūnams, atliekantiems tarnybines funkcijas, t. y. muistėsi, stumdėsi, vieną kartą spyrė V. S. į dešinę ranką ir ne mažiau 2-jų kartų įspyrė R. A. į kojas bei pilvo sritį, tokiais savo veiksmais sukeldamas vyresniajai tyrėjai R. A. fizinį skausmą bei padarydamas poodines kraujosruvas kojose – nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais savo veiksmais pasipriešino uniformuotiems policijos pareigūnams, atliekantiems tarnybines funkcijas, o O. B. 2019 m. gruodžio 30 d. apie 09.23 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas 2,15 promilių neblaivumas, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pagal pranešimą dėl triukšmo (duomenys neskelbtini), atvykusiems policijos pareigūnams, elgdamasi agresyviai, aktyviais veiksmais tyčia nepaklusdama teisėtiems policijos pareigūnų – (duomenys neskelbtini) veiklos skyriaus tyrėjo V. S. ir vyresniosios tyrėjos R. A. – reikalavimams bei bandydama sutrukdyti sulaikyti savo vyrą V. B. bei uždėti jam antrankius, panaudodama fizinį smurtą, t. y. įkąsdama tyrėjui V. S., dedančiam antrankius V. B., į kairės rankos nykštį, bei tokiais veiksmais padarydama kastinę žaizdą kairėje plaštakoje, odos nubrozdinimus dešinėje plaštakoje ir dešiniuose pirštuose, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, tęsdama savo neteisėtus veiksmus, ji panaudojo fizinį smurtą vyresniosios tyrėjos R. A. atžvilgiu, t. y. susigrūmė su vyresniąja tyrėja R. A., tokiais savo veiksmais pasipriešino uniformuotiems policijos pareigūnams, atliekantiems tarnybines funkcijas. Tokie V. B. ir O. B. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje, sudėtį.

Bausmės skyrimas

BK 286 straipsnio sankcijoje numatyta, kad asmuo, pasipriešinęs valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, bauda arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai O. B., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį (panaudojant fizinį smurtą, padarytas nusikaltimas, kuriuo pasipriešinta policijos pareigūnams, teisėtai atliekantiems savo pareigas, vienam iš pareigūnų įkando į pirštą), jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (padarytas nesunkus, baigtas tyčinis nusikaltimas), šio nusikaltimo padarymo motyvus ir tikslus (pasipriešinta policijos pareigūnams, siekiant, kad nebūtų sulaikomas jos sutuoktinis ir ji pati dėl savo pačių neteisėtų veiksmų), į kaltinamosios O. B. asmenybę – anksčiau neteista (t. 1, b. l. 81, 82), administracine tvarka nebausta (t. 1, b. l. 83), dirba, darbdavio apibūdinama teigiamai (t. 1, b. l. 84), serga arterine hipertenzija, ją vargina nuolatiniai galvos skausmai, svaigimai, duomenų apie psichiatrinį gydymą ar priklausomybės ligų įskaitą, nėra, jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam V. B., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį (panaudojant fizinį smurtą, padarytas nusikaltimas, kuriuo pasipriešinta policijos pareigūnams, teisėtai atliekantiems savo pareigas, įspyrė pareigūnei į kojas ir pilvą), jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (padarytas nesunkus, baigtas tyčinis nusikaltimas), šio nusikaltimo padarymo motyvus ir tikslus (pasipriešinta policijos pareigūnams, siekiant, kad jis ir jo sutuoktinė nebūtų sulaikomi dėl jų pačių neteisėtų veiksmų), į kaltinamojo V. B. asmenybę – neteistas (t. 1, b. l. 110-111), administracine tvarka nebaustas (t. 1, b. l. 112), nedirba (t. 1, b. l. 113), pensininkas, duomenų apie psichiatrinį gydymą ar priklausomybės ligų įskaitą, nėra, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Nors bylos nagrinėjimo teisme metu liudytojai P. B. ir Z. B. teigė, kad kaltinamieji nuolat triukšmauja, dėl jų nuolat kviečiama policija, taip pat nukentėjusieji iš kitų pareigūnų sužinojo, kad kaltinamųjų butas dėl jų veiksmų pareigūnams yra gerai žinomas, tačiau byloje duomenų, jog kaltinamieji anksčiau būtų teisti ar bausti administracine tvarka, nėra. Atsižvelgiant į visa tai, nėra pagrindo išvadai, kad kaltinamieji yra linkę nesilaikyti įstatymų nuostatų bei visuomenėje įtvirtintų elgesio taisyklių.

Įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes, reikšmingas bausmės paskyrimui, teismas sprendžia, kad kaltinamiesiems V. B. ir O. B. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje, teismas neturi pagrindo skirti švelniausios sankcijoje numatytos bausmės – viešųjų darbų, nes nėra kaltinamųjų sutikimo dėl viešųjų darbų atlikimo, be to, įvertinus tai, kad kaltinamieji yra garbingo amžiaus, kaltinamasis yra pensininkas, kaltinamoji nors ir dirba kiemsarge, tačiau ji serga arterine hipertenzija, ją vargina nuolatiniai galvos skausmai, svaigimai, tokio pobūdžio bausmė būtų netikslinga ir ją paskyrus nebūtų pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Skirti laisvės atėmimo bausmę primą kartą teisiamam asmeniui už nesunkų nusikaltimą, įvertinus kaltinamųjų asmenybę ir įvykdytos veikos pavojingumą, nėra pagrindo (BK 55 str.).

BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę, remiantis BK 62 straipsnio nuostatomis. Remiantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostata, teismas, nustatęs, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šios minėtos nuostatos taikymas yra susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatyta bausmė yra teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes.

Vadovaudamasis teisingumo principu, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamiesiems už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus baudą, tačiau jos dydį nustatant mažesnį nei minimali sankcijoje numatyta bauda (BK 54 str. 3 d.). Už nesunkų nusikaltimą šiuo metu BK numatyta minimali – 50 MGL (t. y. 2500 Eur) bauda, o tokio dydžio bauda, įvertinus kaltinamuosius charakterizuojančias aplinkybes, jų amžių ir sveikatos būklę, turtinę padėtį, dėl šio įvykio kilusias pasekmes bei kiekvieno iš kaltinamųjų įvykdytos veikos pavojingumą, būtų neproporcingai per didelė. Teismo vertinimu, teisinga ir protinga už šią nusikalstamą veiką kaltinamajam V. B. paskirti 15 MGL (750 Eur) dydžio baudą, atsižvelgiant į jo amžių, turtinę padėtį, įvykdytos veikos pavojingumą ir jo atliktus veiksmus prieš nukentėjusiuosius, o kaltinamajai O. B. – 20 MGL (1000 Eur) dydžio baudą, atsižvelgiant į jos amžių, turtinę padėtį, įvykdytos veikos pavojingumą ir jos atliktus veiksmus prieš nukentėjusiuosius. Baudos sumokėjimo terminas kaltinamiesiems nustatytinas ilgesnis – per 1 metų laikotarpį.

Bylos duomenimis kaltinamoji O. B. buvo laikinai sulaikyta 2019 m. gruodžio 30 d. 10.20 val., paleista 2019 m. gruodžio 31 d. 14.14 val. (2 dienos; t. 1, b. l. 59, 77), paskyrus kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (t. 1, b. l. 78-79); kaltinamasis V. B. buvo laikinai sulaikytas 2019 m. gruodžio 30 d. 10.23 val., paleistas 2019 m. gruodžio 31 d. 14.11 val. (2 dienos; t. 1, b. l. 87, 106), paskyrus kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (t. 1, b. l. 107-108). Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, kaltinamiesiems laikinajame sulaikyme (po 2 paras) išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę. Kaltinamiesiems paskirtos kardomosios priemonės paliktinos galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Daiktas, turintis reikšmės bylos nagrinėjimui, nuosprendžiui įsiteisėjus: 1 CD paliktinas saugoti byloje (t. 1, b. l. 21).

Teisme gautos Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pirminės ir patikslintos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuriose nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos, advokatei A. Grinevič ginant kaltinamąjį V. B. šioje baudžiamojoje byloje, sudaro 197,50 Eur, advokatei T. B. ginant kaltinamąją O. B. šioje baudžiamojoje byloje, sudaro 220,82 Eur (t. 1, b. l. 172, 174, t. 2, b. l. 46-48). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šioje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu BPK 51 str. 1 d. 3 p. pagrindu, t. y. gynėjas šioje byloje kaltinamiesiems buvo paskirtas nepriklausomai nuo jų valios. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Atsižvelgiant į tai ir į jau minėtą kaltinamųjų turtinę padėtį, antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamuosius, nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303?305 straipsniais, 307?308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti jam 15 MGL, t. y. 750 Eur (septynių šimtų penkiasdešimties eurų), baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, V. B. į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. gruodžio 30 d. 10.23 val. iki 2019 m. gruodžio 31 d. 14.11 val. (dvi dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 11 MGL, t. y. 550 Eur (penkių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio.

V. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

O. B. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti jai 20 MGL, t. y. 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų), baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, O. B. į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. gruodžio 30 d. 10.20 val. iki 2019 m. gruodžio 31 d. 14.14 val. (dvi dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir konstatuoti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 16 MGL, t. y. 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) dydžio.

O. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktą, turintį reikšmės bylos nagrinėjimui – 1 CD (t. 1, b. l. 21) palikti saugoti byloje.

Išaiškinti nuteistiesiems V. B. ir O. B., kad:

1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsniu, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801.

2. Sumokėjęs baudą nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

3. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

4. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

5. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Asta Benetytė