Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.1.2.; 1.1.8.8.; 1.1.8.11.; 1.1.10.1.; 1.2.23.1.1.; 2.1.14.; 2.1.16.2.6.; 2.4.2.1.; 2.4.6.1.; 3.12.

2022 m. gegužės 18 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko, Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virginijos Žindulienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Š. ir jo gynėjo advokato Kęstučio Dobilo bei Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 26 d. nuosprendžio, kuriuo V. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 10 mėnesių.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu V. Š. skirtą 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu paskirtos ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 13 d. nutartimi nustatytos subendrintos neatliktos bausmės dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjus ankstesniu nuosprendžiu neatliktos bausmės dalį – 2 mėnesius laisvės atėmimo, V. Š. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. V. Š. nuteistas už tai, kad jis, neturėdamas tikslo platinti neteisėtai laikė su savimi 0,4669 g psichotropinės medžiagos – 0,0594 g sintetinio kanabinoido 5-fluoro-MDMB-PICA ir 0,4075 g sintetinio kanabinoido MDMB-4en-PINACA iki kol 2020 m. gruodžio 7 d. 18.16 val., (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), rėžiminio korpuso pirmame aukšte esančioje gyvenamojoje kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), šias psichotropines medžiagas kratos metu tarp jo daiktų rado ir paėmė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. Š. prašo bylą grąžinti papildomam tyrimui arba panaikinti nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtą bausmę bei šią bausmę subendrinus su Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 18 d. nutartimi paskirta bausme, skirti jam lygtinę bausmę su intensyvia priežiūra, įskaityti į bausmės laiką, laiką nuo jam pareikšto įtarimo.

2.1. Teigia, kad teismo nuosprendis nepagrįstas, nes atliekant kratą, poėmį nebuvo laikytąsi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 145, 147 straipsnių nuostatų, kadangi atliekant šiuos veiksmus jis nedalyvavo, todėl tvirtina, kad buvo pažeistos jo teisės. Nurodo, kad po atliktos kratos jis buvo apklaustas tik po 4-5 dienų, neradus DNR, pirštų pėdsakai nebuvo paimti, todėl visos abejonės turi būti vertinamos jo naudai. Taip pat nurodo, kad jam nebuvo žinoma apie bylos eigą, jis negalėjo reikšti prašymų, skundų, o tik pareiškus kaltinimus, tyrimas buvo baigtas ir byla buvo perduota į teismą, todėl byla nebuvo objektyviai ištirta, jam buvo atimta galimybė dalyvauti bylos tyrime. Teigia, kad byloje nebuvo išreikalauti kratos protokolai jam išvykstant iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų ir atvykus į (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatorių. Teigia, kad šie duomenys įrodytų jo nekaltumą, todėl mano, kad byla turi būti grąžinta tirti iš naujo.

2.2. Taip pat nuteistasis skunde teigia, kad jis nėra blogai charakterizuojamas, nes kitaip nebūtų lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Taip pat teismas klaidingai nuosprendyje nurodė, kad jis nemoka administracinių baudų, nes paskirtos baudos yra sumokėtos, o pasiunčiant jį į įkalinimo įstaigą, užkertamas kelias sumokėti ankstesnes administracines baudas, kurios atiduotos išieškoti antstoliams ir po truputį yra išieškomos.

2.3. Nuteistasis skunde taipogi nurodo, kad skiriant bausmę negalima remtis kaltinimais, kurie yra nepagrįsti ir neįrodyti (pvz., 2020 m. sausio 13 d. nuosprendis, nes tokio nuosprendžio nėra).

3. Apeliaciniu skundu nuteistojo V. Š. gynėjas adv. K. Dobilas prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2022-01-26 nuosprendį ir V. Š. išteisinanti arba bylą gražinti nagrinėti iš naujo, arba sušvelninti bausmę.

3.1. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką dėl įrodymų vertinimo, dėl to teismo išvados, turinčios esminę reikšmę nusikalstamos veikos privalomų požymių konstatavimui ir jo kaltės nustatymui, prieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, nepagrįstos visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių ištyrimu bei įvertinimu. Taip pat teigia, kad teismas neteisingai nustatęs faktines aplinkybes, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Tvirtina, kad šie pažeidimai yra esminiai, nes sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

3.2. Nurodo, kad teismas, pripažindamas V. Š. kaltu, nuosprendžio išvadas grindė ir įrodymus vertino selektyviai ir rėmėsi tik ta jų dalimi, kuri patvirtina prokuroro kaltinime nurodytas bylos aplinkybes, visiškai ignoruojant gynybos pateiktas versijas dėl tam tikrų veiksmų ar aplinkybių buvimo, teismas neištyrė ir neįvertino visų teisingam bylos išsprendimui reikšmingų aplinkybių. Taip pat nurodo, kad V. Š. savo kaltę pripažino iš dalies, t. y. neneigė turėjęs lapus, išmirkytus narkotinėse medžiagose, tačiau to nežinojęs, nes lapus rado kameroje, į kurią buvo įkeltas ir įsidėjo į savo krepšį prie kitų savo daiktų, nes rašė skundus ir lapai jam buvo reikalingi, kad lapus susidėjo į voką su kitais dokumentais, kad supranta, jog tie lapai buvo išmirkyti ir mano, jog tai turėjo padaryti kažkokie asmenys, kurių DNR pėdsakų galėtų būti likę. Nurodo, kad V. Š. daiktai buvo apžiūrėti du kartus, pirmą kartą - išvažiuojant iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų, po to - (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje, abu kartus buvo padaryta pilna krata, kad patalpintas į kamerą, joje jis išbuvo apie 40 minučių, kol atvyko pareigūnai atlikti dar vieną kratą, pareigūnai klausė, ar jis turi neleistinų daiktų, jį išvedė į kitą kamerą, kad kratos protokolai nebuvo surašyti ir tik po 4-5 dienų jis buvo apklaustas, kad po kratos su niekuo nebendravo, tik prašėsi perkeliamas į kitą kamerą, pats negirdėjo, kada buvo baigta krata, nematė atvykusios ikiteisminio tyrimo pareigūnės, su ja nebendravo, kitoje kameroje, į kurią buvo perkeltas, išbuvo daugiau kaip 1,5 val., kad sugrįžus į kamerą, jo daiktai buvo išversti ir jis pasiprašė perkeliamas į kitą kamerą, nes ši buvo netvarkinga, kad jam niekas nepranešė, kad buvo kažkas neleistino rasta, iki apklausos įsidėtų lapų nepasigedo. Taip pat V. Š. nurodė, kad išvykdamas iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų su savimi neturėjo jokių lapų, o kadangi jį iškėlė į netvarkingą kamerą, tuos lapus įsidėjo, nes ruošėsi rašyti skundą. Teigia, kad teismas neteisingai vertino V. Š. Kriminalinės žvalgybos pareigūnų R. G., M. A. ir V. V. 2020-12-07 atliktos neplaninės kratos teisėtumą, nes nesilaikyta Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 148 punkto reikalavimų, kadangi V. Š. nedalyvavo kratos metu, negalėjo tuo metu paaiškinti rastų daiktų priklausomybės. Teigia, kad nesivadovauta nuostatomis, jog baudžiamasis procesas dėl padarytų nusikalstamų veikų Lietuvos Respublikoje vykdomas vadovaujantis Baudžiamojo proceso įstatymo normomis, tuo tarpu „Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcija“, patvirtina Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88, pagal juridinę galią yra poįstatyminis aktas, užimantis žemiausią poziciją teisės aktų hierarchijos sistemoje. Taigi, minėtos instrukcijos, nustatančios veiklos organizavimą, užtikrinant laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomų asmenų priežiūrą ir šių įstaigų apsaugą, 148 punkte numatyta, kad „suimtajam (nuteistajam) elgiantis įtartinai, jam gali būti atliekama visuminė krata. Atlikus kratą (išskyrus 144.1, 144.2 papunkčiuose nustatytus atvejus), surašomas protokolas. Atlikus bendrąją kratą, jei ji neįforminama šios instrukcijos 165 punkte nustatyta tvarka, surašomas suvestinis protokolas. Paėmus iš suimtųjų (nuteistųjų) daiktus, nenumatytus suimtiesiems (nuteistiesiems) leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašuose, ar jiems pareiškus pretenzijų dėl kratos eigos, surašomas protokolas“. Teigia, kad šiuo konkrečiu atveju, atlikus kratą Kriminalinės žvalgybos pareigūnai nesurašė protokolo. Todėl gynėjas skunde tvirtina, kad neplaninė V. Š. krata atlikta neteisėtai.

3.3. Advokatas skunde teigia, kad įvykio vietos apžiūros metu paimti popieriaus lapai su impregnuota narkotine medžiaga turėjo būti ištirti daktiloskopiniu tyrimu. Mano, kad jei V. Š. būtų dalyvavęs neplaninės kratos ir įvykio vietos apžiūros veiksmuose, būtų iš karto paaiškinęs, kad tuos popieriaus lapus rado, kuomet buvo patalpintas į kamerą Nr. (duomenys neskelbtini), kad tie popieriaus lapai galimai palikti anksčiau čia buvusio asmens, kad tie lapai būtų visapusiškai ištirti ieškant biologinių ar pirštų pėdsakų. Teigia, kad šiuo atveju buvo apsiribota tiktai biologinių pėdsakų paieška, ignoruojant daktiloskopinį tyrimą. Dėl to liko neatsakyta į klausimą, ar ant tų popieriaus lapų buvo pirštų pėdsakų, ar jie nepalikti nuteistojo, prieš tai buvusio kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) V. B. ar galimai kitų asmenų. Mano, kad teismas turėjo ištirti V. Š. nurodytą aplinkybę, jog 2020 m. gruodžio 7 d. V. Š. etapavimo iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų į (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatorių buvo atliktos asmens ir jo, prie savęs turėtų daiktų kratos, t. y. turėjo būti išreikalautos visos kratos atlikimo medžiagos iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų ir (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus (kratų protokolai, vaizdo įrašai, jeigu tokie buvo daryti). Iš šios medžiagos būtų galima daryti objektyvesnę išvadą, ar pas V. Š. buvo panašūs popieriaus lapai į paimtuosius kameroje Nr. (duomenys neskelbtini). Šie, skunde išvardinti duomenys kelia pagrįstų abejonių dėl V. Š. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė in dubio pro reo principo, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą nuosprendį.

3.4. Skunde gynėjas teigia, kad skundžiamame nuosprendyje klaidingai nurodyta, jog V. Š. charakterizuojamas neigiamai, kad nesumokėtos baudos, kad nedirba, nes baudos yra mokamos, V. Š. charakterizuojamas teigiamai, kadangi jis buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietos lygtinai prieš laiką, kad nuo 2021 m. gruodžio 15 d. jis yra registruotas Užimtumo tarnyboje, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, palaiko socialinius ryšius su šeimos nariais.

4. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 26 d. nuosprendį ir pripažintam kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį V. Š. skirti laisvės atėmimą 10 mėnesių; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu V. Š. skirtą 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu paskirtos ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020-01-13 nutartimi nustatytos subendrintos neatliktos bausmės dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjus ankstesniu nuosprendžiu neatliktos bausmės dalį – 2 mėnesius 27 dienas laisvės atėmimo, V. Š. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 27 dienoms; kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

4.1. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. Š. pripažino kaltu, jo padarytą nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo, parinko tinkamą bausmės rūšį ir jos dydį, tačiau teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, reglamentuojantį bausmės skyrimą, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 straipsnio 3 dalis), ir dėl to V. Š. paskyrė aiškiai neteisingą, per švelnią subendrintą bausmę, todėl nuosprendis šioje dalyje yra neteisėtas ir nepagrįstas.

4.2. Nurodo, kad V. Š. skundžiamu 2022 m. sausio 26 d. nuosprendžiu paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu buvo subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu paskirtos ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 13 d. nutartimi nustatytos subendrintos, neatliktos galutinės 1 metų 9 mėnesių 16 dienų laisvės atėmimo bausmės dalimi. Kaip nurodyta nuosprendyje, (duomenys neskelbtini) kolonija teismui pateikė duomenis (žodžiu), kad V. Š. iš pataisos įstaigos lygtinai yra paleistas neatlikęs 2 mėnesių 27 dienų laisvės atėmimo bausmės. Todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie 2022 m. sausio 26 d. nuosprendžiu paskirtos 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjo dalį Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020-05-18 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės, t. y. tik 2 mėnesius, iš realiai neatliktų 2 mėnesių 27 dienų, ir V. Š. paskyrė galutinę 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Taip pat teismas nurodė, kad pridedamos bausmės dalis buvo parinkta atsižvelgus į V. Š. asmenybę (teisiamas jau 16 kartą, nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė pataisos įstaigoje, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, paskirtą teismo ankstesniu nuosprendžiu už analogišką nusikalstamą veiką, disponavo psichotropinėmis medžiagomis, kurių kiekis labai artimas dideliam šios psichotropinės medžiagos kiekiui, be to, ir šiuo metu jo atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl 4 nusikalstamų veikų, dėl kurių jam paskirtas kardomasis kalinimas - suėmimas 2 mėnesiams, t. y. iki 2022 m. vasario 20 d.). Taip pat nurodo, kad BK 64 straipsnis taikomas tada, kai nusikalstamos veikos padaromos po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, t. y. kai nauji nusikaltimai padaromi per neatliktos bausmės, paskirtos pagal ankstesnį nuosprendį, laikotarpį. Kadangi V. Š. iš pataisos įstaigos lygtinai paleistas neatlikęs paskirtos laisvės atėmimo bausmės, padarė naują nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, todėl teismas pagrįstai taikė BK 64 straipsnio nuostatas, tačiau jas (BK 64 straipsnio 3 dalį) pritaikė neteisingai ir padarė bausmių subendrinimo klaidą. Teigia, kad pagal BK 50 straipsnio nuostatas terminuoto laisvės atėmimo bausmės minimali riba yra 3 mėnesiai (BK 50 straipsnio 2 dalis). Dėl to, remiantis anksčiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, pirmosios instancijos teismas bendrindamas bausmes, prie skundžiamu 2022 m. sausio 26 d. nuosprendžiu V. Š. paskirtos 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, turėjo pridėti visą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu paskirtos ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020-01-13 nutartimi nustatytos subendrintos ir realiai neatliktos 2 mėnesių 27 dienų laisvės atėmimo bausmės dalį, o ne 2 mėnesius, nes baudžiamajame įstatyme (BK 64 straipsnio 3 dalis) įsakmiai yra nurodyta, jog pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis (3 mėnesiai), išskyrus, kaip šiuo konkrečiu atveju, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį (2 mėnesiai 27 dienos), todėl V. Š. turėjo būti skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 27 dienoms. Dėl to prokuroras skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai netinkamai subendrino nuosprendžiu paskirtąją bausmę su ankstesniu nuosprendžiu bei nutartimi paskirtos bausmės neatliktąja dalimi, padarė teisės taikymo klaidą, todėl nuosprendis turi būti pakeistas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo - BK 64 straipsnio 3 dalies taikymo (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 punktas).

5. Atsiliepimu į prokuroro skundą nuteistasis V. Š. prašo netenkinti prokurorės skundo, nes jis yra nepagrįstas, prokurorės teikiama informacija apie jį yra melaginga, prokurorė ir ikiteisminio tyrimo pareigūnai atlikdami ikiteisminį tyrimą padarė pažeidimų, nesilaikė Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymu patvirtintų prokurorų etikos kodekso nuostatų.

6. 2022 m. balandžio 6 d. Šiaulių apygardos teisme gautas nuteistojo V. Š. prašymas, kuriuo nuteistasis prašo atsižvelgti į jo sveikatą, priklausomybės ligą, per kurią yra gyvenime padaręs daug klaidų ir kuri jam neleidžia gyventi kaip visiems normaliems žmonėms. Taip pat prašo jo atžvilgiu taikyti BK 48 straipsnio 4 dalies 5 punkto nuostatą.

7. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė jų apeliacinius skundus tenkinti, o prokurorės apeliacinį skundą atmesti, prokurorė prašė prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinius skundus atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

6. Apeliaciniai skundai netenkinami.

7. Nuteistasis ir jo gynėjas apeliaciniais skundais prašo nuosprendį panaikinti ir bylą perduoti tyrimui papildyti ar perduoti iš naujo nagrinėti, nes jų nuomone byla ištirta neobjektyviai, neatlikti daktiloskopiniai, DNR tyrimai, neišreikalauti protokolai kratų, atliktų V. Š. išvykstant iš pataisos įstaigos ir atvykus į (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatorių.

7.1. Iš bylos matyti, kad ikiteisminis tyrimas atliktas objektyviai, ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikti visi būtini procesiniai veiksmai, tarp jų ir specialisto tyrimas dėl DNR tyrimo, tačiau, kaip nurodyta specialisto išvadoje Nr. S 786/2020(01), atlikus DNR tyrimą, ant polietileninės įmautės, keturių A4 formatų lapų DNR profilio, tinkamo tolimesniam asmens identifikavimui, negauta. Šioje specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad analizuojant genų lokusų amplikacijos produktų elektroforegramas nustatyta, kad mėginiuose (t. y. nuo įmautės, keturių languoto rašomojo popieriaus A4 formato lapų) gauti mišrūs daliniai ne mažiau 2-3 asmenų DNR profiliai, kurie netinka tolimesniam asmens identifikavimui. Taigi, nesant nustatyto DNR profilio, tinkamo tolimesniam asmens identifikavimui, netikslinga ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikti ir daktiloskopinį tyrimą, nes toks tyrimas būtų beprasmiškas ir užtęstų ikiteisminį tyrimą. Pažymėtina, kad įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-42-942/2016).

7.2. Tai, kad ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nebuvo išreikalauti protokolai kratų, atliktų V. Š. išvykstant iš pataisos įstaigos ir atvykus į (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatorių, nelaikyta ikiteisminio tyrimo ar bylos nagrinėjimo teisme neišsamumu, neobjektyvumu, nes, kaip pirmosios instancijos teisme nurodė pats nuteistasis, šių kratų metu pas jį draudžiamų laikyti įkalinimo įstaigoje daiktų nebuvo rasta. Taip pat teisme kaip liudytojai apklausti pareigūnai M. A., V. V., R. G., J. L. nurodė, kad kratos protokolas surašomas tuomet, kai pas suimtąjį nerandama draudžiamų laikyti įkalinimo įstaigoje daiktų, o radus tokių daiktų – surašomas tarnybinis pranešimas. Pažymėtina, kad V. Š. inkriminuotos nusikalstamos veikos dalykas yra psichotropinėmis medžiagomis supurkšti, įmirkyti popieriaus lapai, o popieriaus lapai (A4 formato langeliais lapai) nepatenka į Daiktų ir reikmenų, kuriuos draudžiama turėti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems sąrašą. Kitų duomenų, kurie ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkti ir kuriuos būtų galimybė dar ištirti nuo tiriamo įvykio (2020 m. gruodžio 7 d.) praėjus daugiau kaip vieneriems metams, ir kurie turėtų esminės reikšmės sprendžiant V. Š. kaltės klausimą, nuteistasis ir jo gynėjas skunduose nenurodė. Taigi, nuteistojo V. Š. ir jo gynėjo skunduose nurodyti argumentai dėl bylos neobjektyvaus tyrimo ir nagrinėjimo yra nepagrįsti.

7.3. Be to, apeliacinės instancijos teismas nenustatė BPK 326 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktuose nurodytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis turėtų būti panaikintas ir byla perduota nagrinėti teismui ar bylą turėtų būti perduota prokurorui, nes byloje surašytas kaltinamasis aktas atitinka tokiam procesiniam dokumentui keliamus BPK 219 straipsnyje numatytus reikalavimus, nei nuteistasis, nei jo gynėjas teisiamojo posėdžio metu nereiškė nušalinimų bylą nagrinėjančiam teismui, byla apylinkės teisme buvo išnagrinėta nepažeidžiant bylos teismingumo principų. Taip pat byloje nėra duomenų, kad nuteistasis veikos padarymo metu sirgo ar iki nuosprendžio priėmimo pirmosios instancijos teisme susirgo psichikos liga ir jam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos priemonės arba, kad veikos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytųjų ir tai gali lemti esminio nuteistojo padėties pabloginimą.

7.4. Nuteistojo ir jo gynėjo skunduose teigiama, kad buvo pažeistos nuteistojo V. Š. teisės dalyvauti bylos tyrime, reikšti prašymus, teikti skundus ir pan. Iš bylos matyti, kad baigus ikiteisminį tyrimą ir V. Š. susipažinus su ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, jis prokurorui teikė prašymus (t. 2, b. l. 92, 94), dėl jų 2021-07-09 buvo priimtas prokuroro nutarimas prašymų netenkinti (t. 2, b. l. 99–100). Be to, ikiteisminio tyrimo metu nuteistąjį V. Š. gynė adv. A. K. (t. 1, b. l. 168). Kaip teisingai skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nurodė, organizuoti ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauti yra išimtinė prokuroro prerogatyva, o įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis, jų turi pakakti objektyvioms išvadoms padaryti. Taigi, paminėtos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis V. Š. naudojosi jam suteiktomis procesinėmis teisėmis reikšti prašymus, dalyvauti bylos tyrime ir nagrinėjime, naudojosi advokato paslaugomis, todėl skundų argumentas, kad buvo pažeistos V. Š. teisės yra nepagrįstas.

8. Įvertinus visumą šių paminėtų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad tenkinti nuteistojo ir jo gynėjo skundų reikalavimą ir bylą perduoti tyrimui papildyti ar iš naujo nagrinėti, nėra teisinio pagrindo, o apeliantų nurodyti argumentai dėl bylos neišsamumo, neobjektyvumo yra nepagrįsti, jų nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys.

9. Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas prašo jo ginamąjį V. Š. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį išteisinti. Taigi, apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje atliktu įrodymų vertinimu, teismo išvadomis dėl V. Š. kaltės padarius BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

9.1. Pagal suformuotą teismų praktiką, nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 ir 3 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 1.1 punktas). BPK 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia byloje esančias aplinkybes, ir, tik remdamasis patikimais bylos duomenimis, teismas gali padaryti teisingas ir pagrįstas išvadas dėl nusikaltimo požymių ir nusikaltimą padariusių asmenų. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie yra patikimi, įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą. Teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, išanalizavus tokių duomenų gavimo tvarką, patikrinus baudžiamojo proceso įstatyme nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais bei prieštaravimų pašalinimu bei savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet ir jų visetą, ir tai leistų konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą (2007-06-28 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus ,,Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga“). Taigi, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistasis ar jo gynėjas, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Proceso dalyvių nesutikimas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu nelaikytinas BPK pažeidimu, dėl kurio skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

9.2. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl V. Š. kaltės padarius nusikalstamą veiką, teisingai ją kvalifikavo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

9.3. V. Š. ikiteisminio tyrimo metu kaltės pagal jam pareikštą kaltinimą padarius BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką nepripažino, o teisme teigė, kad kaltu prisipažįsta iš dalies. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme V. Š. tvirtino, kad (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus kameroje ant stalo rado popieriaus lapus, įmautę, juos įsidėjo į savo krepšį tarp savo daiktų, nes ruošėsi rašyti skundus, tačiau neigė žinojęs, kad popieriaus lapai buvo su narkotinėmis medžiagomis. Tokie nuteistojo V. Š. parodymai yra nepagrįsti, juos paneigia byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma.

10. Byloje nustatyta, kad popieriaus lapai, kurie buvo supurkšti su psichotropinėmis medžiagomis, buvo rasti pas V. Š. tarp jo asmeninių daiktų (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) atlikus neplaninę kratą. Apeliaciniais skundais nuteistasis ir jo gynėjas teigia, kad ši krata buvo atlikta pažeidžiant BPK 145 straipsnio nuostatas, be to, nebuvo surašytas kratos protokolas, todėl šios kratos metu gauti duomenys yra gauti neteisėtu būdu.

10.1. BPK 145 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios kratos atlikimą, taikomos tada, kai jau atliekamas byloje ikiteisminis tyrimas. Nagrinėjamu atveju 2020 m. gruodžio 7 d., kai kameroje, į kurią buvo patalpintas iš pataisos namų į (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatorių atvykęs nuteistasis V. Š., ikiteisminis tyrimas V. Š. atžvilgiu dar nebuvo pradėtas ir atliekamas, o ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas tik po to, kai kratos metu buvo rasti popieriaus lapai su kaip įtariama supurkšta narkotine ar psichotropine medžiaga. Taigi, (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) pas V. Š. atliktos neplaninės kratos metu gauti duomenys ir buvo vada pradėti ikiteisminį tyrimą V. Š. atžvilgiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Dėl to šiuo atveju kratos metu nebuvo privaloma laikytis BPK 145, 149 straipsnių nuostatų, reglamentuojančių kratos atlikimo tvarką. Tai, kad V. Š. nedalyvavo atliekamos neplaninės kratos metu, nėra BPK 145 straipsnio nuostatų pažeidimas. Be to, teisme kaip liudytojai apklausti pareigūnai M. A., R. G., V. V. nurodė, (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią buvo patalpintas nuteistasis V. Š., buvo atlikta neplaninė krata, vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos nuostatomis. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos VII skyriaus nuostatos reglamentuoja kratų ir apžiūrų atlikimą. Pagal šią instrukciją suimtojo (nuteistojo) krata – suimtojo (nuteistojo) drabužių, avalynės, turimų daiktų ir kūno apieška, siekiant patikrinti, ar jis neturi daiktų, nenumatytų suimtiesiems (nuteistiesiems) leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašuose (142 punktas). Nuteistasis tvirtina, kad jis kratos metu nedalyvavo, todėl negalėjo iš karto pateikti paaiškinimų dėl kratos metu rastų daiktų. Minėtos instrukcijos 143 punkte nurodyta, kad suimtojo (nuteistojo) asmeninių daiktų kratos metu, kai daiktų patikrinimo procedūros atliekamos naudojant stacionarius metalo ieškiklius, introskopus ir tikrinama suimtajam (nuteistajam) leidžiamų turėti daiktų bendroji masė, šiose kratose gali dalyvauti daiktų savininkas, o pagal instrukcijos 157 punktą – atliekant gyvenamosios patalpos kratą, kratos metu šioje patalpoje esant galimybei paliekamas vienas joje gyvenantis suimtasis (nuteistasis). Taigi, pagal minėtas instrukcijos nuostatas, suimtojo (nuteistojo) dalyvavimas kratos metu nėra privalomas, todėl tai, kad kameroje atliktos neplaninės kratos metu V. Š. asmeniškai nedalyvavo, nelaikytinas ir minėtos instrukcijos nuostatų pažeidimu bei V. Š. teisių pažeidimu.

10.2. Nuteistasis ir jo gynėjas skunduose teigia, kad atlikus kratą kameroje, privalėjo būti surašytas kratos protokolas, kaip tai numato instrukcijos 148 punktas. Instrukcijos 148 punkte nurodyta, kad suimtajam (nuteistajam) elgiantis įtartinai, jam gali būti atliekama visuminė krata; kad atlikus kratą (išskyrus 144.1, 144.2 papunkčiuose nustatytus atvejus (t. y. suimtajam (nuteistajam) atvykus į įstaigą, taip pat išvykstant iš jos; suimtąjį (nuteistąjį) perkeliant į kamerų tipo patalpas atlikti paskirtos drausminės nuobaudos ir paleidžiant iš jų)), surašomas protokolas. Taip pat šiame punkte nurodyta, kad paėmus iš suimtųjų (nuteistųjų) daiktus, nenumatytus suimtiesiems (nuteistiesiems) leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašuose, ar jiems pareiškus pretenzijų dėl kratos eigos, surašomas protokolas. Nors pagal šią instrukcijos nuostatą atlikus kratą turėtų būti surašomas protokolas, tačiau, kaip jau minėta, rasti popieriaus lapai (A4 formato langeliais lapai, įmautė) nepatenka į suimtiesiems (nuteistiesiems) draudžiamų įsigyti ir turėtų daiktų sąrašą, o tai, kad minėti popieriaus lapai buvo supurkšti psichotropinėmis medžiagomis, buvo nustatyta tik atlikus specialius tyrimus. Be to, pretenzijų po kratos dėl paimtų popieriaus lapų nuteistasis V. Š. nepareiškė, nes kaip pats nurodė teisme, net nepasigedo tų lapų. Teisme kaip liudytojai apklausti kratą atlikę pareigūnai M. A., V. V., R. G. nurodė, kad kratos protokolas surašomas tuomet, kai pas suimtąjį (nuteistąjį) kratos metu nerandami draudžiami daiktai, o radus tokių daiktų – surašomas tarnybinis pranešimas. Šiuo konkrečiu atveju kratą atlikęs M. A. 2020 m. gruodžio 7 d. surašė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė atliktos kratos aplinkybes. Byloje esantis kratos vaizdo įrašas patvirtina M. A. tarnybiniame pranešime bei 2020 m. gruodžio 7 d. apžiūros protokole nurodytas aplinkybes. Visuma šių paminėtų aplinkybių patvirtina, kad nagrinėjamu atveju kratos protokolas pagal instrukcijos 148 punkto nuostatas neprivalėjo būti surašytas.

11. Įvertinus tai, kad V. Š. dalyvavimas neplaninės kratos metu nebuvo būtinas, kad surašyti kratos protokolą nebuvo privalu, daroma išvada, kad neplaninės kratos metu užfiksuoti duomenys laikytini teisėtu būdu gautais duomenimis, kuriais pagrįstai pirmosios instancijos teismas grindė V. Š. kaltę.

12. Nuteistojo V. Š. parodymus, jog popieriaus lapus, kurie buvo su psichotropinėmis medžiagomis, jis rado kameroje ir nežinojo, kad popieriaus lapai su narkotinėmis medžiagomis, paneigia byloje surinkti įrodymai.

12.1. Iš (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus 2020 m. gruodžio 7 d. priskiriamų (perkeliamų) suimtųjų (nuteistųjų) sąrašo matyti, kad 2020 m. gruodžio 7 d. iš kameros Nr. (duomenys neskelbtini) į kamerą Nr. (duomenys neskelbtini) 16.15 val. buvo perkeltas V. B., o į kamerą Nr. (duomenys neskelbtini) 16.31 val. paskirtas V. Š. (t. 1, b. l. 82). Pažymėtina, kad į kamerą Nr. (duomenys neskelbtini) V. Š. buvo patalpintas praėjus vos 15 minučių po to, kai iš šios kameros į kitą kamerą buvo perkeltas V. B., per tą laiką į šią kamerą kitas suimtasis (nuteistasis) nebuvo patalpintas. (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2018-11-28 įsakymu Nr. 1/01-391 patvirtinto Suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo 7.5 papunktyje numatyta suimtųjų (nuteistųjų) pareiga palikti kamerą išvalytą, tvarkingą, jei dienos metu visi kameroje gyvenantys suimtieji (nuteistieji) paskiriami į kitą kamerą (t. 1, b. l. 83–86). Kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. B. (nustatyta, kad jis (duomenys neskelbtini) mirė) parodė, kad išeidamas iš kameros Nr. (duomenys neskelbtini), ją paliko tvarkingą, visus savo asmeninius daiktus pasiėmė, patalynę ir indus pridavė kaip priklauso, dėl kameros tvarkos jam pastabų niekas nedavė ir dėl to niekas nebaudė. Liudytojas V. B. taip pat parodė, kad jis nemoka skaityti ir rašyti, todėl jokių lapų su savimi neturėjo, jokios įmautės su lapais nematė, tuo labiau nepaliko (t. 1, b. l. 101–102). Netikėti liudytojo V. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais nėra pagrindo, nes jį apklausė ne ikiteisminį tyrimą šioje byloje atlikusi (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus vyriausioji tyrėja J. L., o pagal atskirą pavedimą – (duomenys neskelbtini) pataisos namų vyriausiasis tyrėjas M. D.. Be to, nei liudytojo V. B., nei jį apklaususio pareigūno suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas. Taip pat liudytojo V. B. parodymus, kad jis kamerą Nr. (duomenys neskelbtini) paliko tvarkingą, patvirtina (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus specialistės S. A. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad patikrinus (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus Tarnybinių pranešimų apie padarytus režimo pažeidimus registrą, įrašų apie netvarkingą 2020 m. gruodžio 7 d. kamerą Nr. (duomenys neskelbtini), nerasta, V. B. drausminė atsakomybė dėl Suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo 7.5 punkto reikalavimų nevykdymą, netaikyta. Taip pat tarnybiniu pranešimu informuota, kad įkeliant kitą asmenį į kamerą, kamerų tvarka užtikrinama (t. 1, b. l. 90–91). Be to, aplinkybę, kad kamera Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią buvo patalpintas V. Š., buvo palikta tvarkinga, patvirtina liudytojo I. K. parodymai. Teisme kaip liudytojas apklaustas I. K. parodė, kad patalpinant V. Š. į kamerą, ji buvo tvarkinga, nes jei kamera netvarkinga: nešvarios grindys, prišiukšlinta, seni daiktai, nuorūkos, blogas kvapas, neišvalytas tualetas, į tokią kamerą negalima patalpinti asmenų. Taip pat liudytojas I. K., pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra teisingi ir galima jais remtis. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas I. K. detaliau apibūdino kamerą, į kurią buvo patalpintas V. Š. – kamera buvo tvarkinga, joje ant stalo, taburetės, gulto ir pan. jokių popieriaus lapų, žurnalų, laikraščių ir pan. nebuvo palikta, kamera galėjo būti netvarkinga tik tuo, kad nebuvo pakabintos užtraukiamos užuolaidos prie tualeto ir gal kiek nesandarus langas, bet jokių popierių nebuvo palikta, taip pat parodė, kad V. Š. belsdamas į kameros duris reiškė pretenzijas dėl kameros – joje šalta, tualetas tupimas, o ne sėdimas, vėliau matė, kaip V. Š. prie stalo kažką rašė (t. 1, b. l. 124–126, 128–129). Tokius liudytojo I. K. parodymus patvirtina ir byloje esančios neplaninės kratos vaizdo įrašas, iš kurio matyti, jog pareigūnams atvykus į kamerą Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti neplaninę kratą, kamera yra pakankamai tvarkinga – neprišiukšlinta, ant stalo padėti keli lapai. Taigi, paminėtos aplinkybės paneigia V. Š. parodymus, jog popieriaus lapus su narkotine medžiaga kameroje paliko prieš tai kameroje buvęs suimtasis.

12.2. Iš vaizdo įrašo ir jo apžiūros protokole užfiksuotų duomenų matyti, kad popieriaus lapai (A4 formato languoti lapai) su psichotropinėmis medžiagomis buvo rasti įdėti į įmautę, kuri perlenkta įdėta tarp įvairių dokumentų praplėštame voke, kuris įdėtas į pirkinių maišelį ir į kelioninį krepšį su asmeniniais V. Š. daiktais. Toks popieriaus lapų įdėjimas į įmautę tarp kitų dokumentų ir asmeninių daiktų vietoj to, kad tuos popieriaus lapus iš karto būtų panaudojęs skundų rašymui, ką nuteistasis darė patalpintas į kamerą, yra nelogiškas. Be to, byloje nustatyta, kad V. Š. į (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatorių atvyko iš (duomenys neskelbtini) kolonijos. Nors V. Š. tvirtina, kad jam išvykstant iš pataisos namų į tardymo izoliatorių jam buvo atlikta krata ir jos metu jokių draudžiamų daiktų pas jį nebuvo rasta, tačiau, kaip jau minėta, popieriaus lapų turėjimas nėra draudžiamas, ir tie popieriaus lapai buvo rasti tarp asmeninių V. Š. daiktų. Atsižvelgiant į tai, kad kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) buvęs suimtasis V. B., perkeliant jį į kitą kamerą, kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko jokių popieriaus lapų, įmautės, bei į tai, kad popieriaus lapai buvo rasti tarp asmeninių V. Š. daiktų kelioniniame krepšyje, daroma išvada, kad popieriaus lapai su narkotine medžiaga nebuvo palikti kameroje iki V. Š. patalpinimo į ją, o juos V. Š. atsivežė iš pataisos namų į tardymo izoliatorių.

13. Teisme kaip liudytojai apklausti pareigūnai M. A., V. V., R. G., J. L. parodė, kad pas V. Š. rasti popieriaus lapai sukėlė įtarimų, nes popieriaus lapai buvo su geltonomis dėmėmis, kurios matėsi popieriaus lapus apžiūrint prieš šviesą, taip pat nuo jų sklido specifinis kvapas. Tokius liudytojų parodymus patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas ir jo apžiūros protokole užfiksuoti duomenys. Taip pat liudytojų parodymus, jog popieriaus lapai buvo impregnuoti psichotropinėmis medžiagomis, patvirtina byloje esančios specialistų išvados. Specialistų išvadose Nr. 11-2911 (20) ir Nr. 11-855 (21) nurodyta, kad tirti pateikti popieriaus lapai yra impregnuoti (apipurkšti, įmirkyti) psichotropinių medžiagų – sintetinių kanabinoidų – MDMB-4en-PINACA (kitas pavadinimas: MDMB-PENINACA, cheminis pavadinimas: metil (S)-3,3-dimetil-2-(1-(pent-4-en-1-il)-1H-indonazolo-3-karboksiamido) butanoatas) ir 5-fluoro-MDMB-PICA (kiti pavadinimai 5F-MDMB-2201, metil-2-(1-(5-fluoropentil)-1H-indol-3-karboksamido)-3,3- dimetilbutanoatas) mišiniu; kad popieriaus lapuose (2-3), kurių masė – 7,5238 g, yra 0,0376 g gryno 5-fluoro-MDMB-PICA; popieriaus lapuose (4-5), kurių masė – 7,2803 g, yra 0,0218 g gryno 5-fluoro-MDMB-PICA (t. 1, b. l. Nr. 34–36), bei kad pirminėje popieriaus lapų masėje, nurodytoje specialisto išvadoje Nr. 11-2911(20) - 7,5238 g ir 7,2803 g atitinkamai yra 0,2182 g ir 0,1893 g gryno sintetinio kanabinoido MDMB-4en-PINACA (t. 1, b. l. 45–47). Nors nuteistasis pirmosios instancijos teisme teigė, kad jis nepastebėjo, kad popieriaus lapai yra su dėmėmis, kad neužuodė nuo jų jokio kvapo, tačiau nuteistasis pripažino, kad sintetinis kanabinoidas jam žinomas, kad jis būdamas pataisos namuose vartojo amfetaminą, kad narkotinių medžiagų galima gauti ir būnant pataisos namuose. Pastebėtina, kad į (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatorių V. Š. iš pataisos namų atvyko apsvaigęs nuo narkotinių (psichotropinių) medžiagų, nes būtent tą pačią dieną (2020 m. gruodžio 7 d.), vakare (20.30 val. – 20.40 val.) buvo patikrintas nuteistojo apsvaigimas greita tyrimo priemone (testu) ir nustatyta, kad jis vartojęs amfetaminą. Nuteistasis pripažino, kad amfetaminą jis vartojo prieš išvykdamas iš pataisos namų. Teisme kaip liudytojai apklausti pareigūnai M. A., V. V., R. G. bei tyrėja J. L. parodė, kad jų darbe dažnai pasitaiko atvejų, kai lapai yra impregnuoti narkotinėmis medžiagomis, kad suimtieji po to tokius lapus rūko ir tokiu būdu svaiginasi. Be to, byloje nustatyta, kad kratos metu rastų dviejų popieriaus lapų kampai buvo nuplėšti, kas leidžia pagrįstai manyti, kad tokie popieriaus lapai nebuvo skirti skundų (prašymų) rašymui. Pažymėtina, kad nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu bei teisme skirtingai aiškino popieriaus lapų paskirtį – vieną kartą nurodė, kad popieriaus lapus paėmė, nes ketino rašyti skundus, vėliau aiškino, kad tie popieriaus lapai buvo kaip šiukšlės. Jei popieriaus lapai buvo skirti skundų (prašymų) rašymui, tai nelogiška, kodėl tų popieriaus lapų nuteistasis nepanaudojo iš karto, kai rašė skundą dėl netvarkingos kameros. Jei popieriaus lapai buvo kaip šiukšlės, tai nelogiška, kad tokius popieriaus lapus reikėjo įsidėti į įmautę su kitais dokumentais tarp asmeninių daiktų į kelioninį krepšį, o ne paprasčiausiai, išmesti į šiukšlių dėžę. Šios paminėtos aplinkybės, jas sugretinus su šiame sprendime aptartais duomenimis, leidžia pagrįstai teigti, kad nuteistasis suprato, kad popieriaus lapai (A4 formato langeliais lapai), kuriuos jis laikė įmautėje tarp savo asmeninių daiktų kelioniniame krepšyje, yra supurkšti, įmirkyti psichotropinėmis medžiagomis. V. Š. teisme pasakymas, jog jis „neplanavo platinti tų medžiagų“, patvirtina, kad nuteistasis suprato, jog popieriaus lapai su psichotropinėmis medžiagomis.

14. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, kurie patvirtina nuteistojo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje. Pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, byloje surinktus įrodymus išsamiai ir objektyviai ištyrė, padarė išsamias ir motyvuotas išvadas dėl V. Š. kaltės, teisingai kvalifikavo nuteistojo veiką. Dėl to skundžiamas nuosprendis dėl V. Š. nuteisimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti šį sprendimą nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais ir V. Š. išteisinti nėra pagrindo.

15. Apeliaciniais skundais nuteistasis ir jo gynėjas prašo V. Š. paskirtą bausmę sušvelninti.

15.1. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, į nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas minėtų BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatų nepažeidė.

15.2. Nuteistasis V. Š. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, veikdamas tyčia, nusikalstama veika yra baigta. V. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatė, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

15.3. Nuteistasis V. Š. vedęs, duomenų, kad nuteistasis būdamas nesuimtas, būtų dirbęs ar būtų registruotas Užimtumo tarnyboje, byloje nėra. Nors nuteistojo gynėjo skunde teigiama, kad V. Š. registravosi Užimtumo tarnyboje, tačiau tokių duomenų nei nuteistasis, nei jo gynėjas nepateikė apeliacinės instancijos teismui. Iš pataisos namų, kuriuose nuteistasis V. Š. atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį teismo sprendimą, pateiktos nuteistojo charakteristikos matyti, kad per visą bausmės atlikimo laiką nuteistasis V. Š. 7 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, 5 kartus baustas drausmine tvarka, 2 kartus baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, bausmę nuo 2021 m. sausio 6 d. atlikinėjo drausmės grupės sąlygomis. Taip pat šioje charakteristikoje nurodyta, kad per visą bausmės atlikimo laiką nuteistasis skatintas nebuvo, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis V. Š. nesugebėjo nuosekliai laikytis nustatytos tvarkos reikalavimų, bausmę atlikinėjo drausmės grupės sąlygomis, nuteistasis į duodamas pastabas nereagavo. Dėl charakteristikoje nurodytų faktų pataisos įstaigos administracija nuteistąjį V. Š. per visą bausmės atlikimo laiką vertino neigiamai. Kadangi pataisos įstaiga nuteistąjį charakterizavo neigiamai, pagrįstai pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad V. Š. charakterizuojamas neigiamai. Tai, kad nuteistasis buvo lygtinai paleistas iš pataisos namų anksčiau termino necharakterizuoja jo teigiamai, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio nuostatomis, suimtasis (nuteistasis) lygtinai iš pataisos įstaigos paleidžiamas, jei jis atitinka šiame kodekso straipsnyje numatytas sąlygas, t. y. atlikęs nustatytą bausmės dalį, sutinka, kad būtų taikyta intensyvi priežiūra.

15.4. Taip pat byloje nustatyta, kad nuteistasis V. Š. baustas administracine tvarka daug kartų už įvairius administracinius nusižengimus, tarp jų ir keturis kartus už narkotinių, psichotropinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo. Pažymėtina, kad paskutinius tris administracinius nusižengimus V. Š. padarė pataisos įstaigose. Taip pat iš bylos matyti, kad administracinį nusižengimą, numatytą ANK 71 straipsnyje, V. Š. padarė nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu – 2021 m. gruodžio 7 d., o paskutinį kartą – 2021 m. balandžio 1 d. nutarimu, t. y. po nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo – už sintetinių kanabinoidų vartojimą. Iš pažymos apie V. Š. baustumus matyti, kad nuteistasis paskirtų nuobaudų nevykdo, turi galiojančių administracinių nuobaudų (nesumokėtų baudų iš viso už 1 192 Eur) (t. 2, b. l. 39–56). Duomenų, patvirtinančių, kad V. Š. moka jam paskirtas baudas, nuteistasis bei jo gynėjas nepateikė nei kartu su apeliaciniais skundais, nei apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Dėl to skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nuteistasis paskirtų baudų nemoka.

15.5. Iš byloje esančios pažymos apie V. Š. teistumus matyti, kad V. Š. teistas penkiolika kartų (neįskaičiavus nuteisimo skundžiamu nuosprendžiu), tarp jų penkis kartus už nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis (psichotropinėmis) medžiagomis. Naują nusikalstamą veiką, už kurios padarymą V. Š. yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nuteistasis padarė neišnykus teistumui bei atlikdamas ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Šios aplinkybės rodo, kad V. Š. padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinio pobūdžio. Taip pat iš pažymos apie ankstesnius nuteistojo teistumus matyti, kad paskirtomis bausmėmis (bauda, laisvės apribojimu, areštu, laisvės atėmimu), taikytu laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimu, įstatymo dėl amnestijos akto nuostatų taikymu bei taikytu lygtiniu paleidimu iš pataisos įstaigos anksčiau termino BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nuteistasis išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, nerodo noro taisytis, laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtų elgesio normų, jis toliau vykdo naujas nusikalstamas veikas.

16. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam už tyčinio nusikaltimo padarymą parinko griežčiausią BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Skirti nuteistajam jo pageidaujamą švelnesnę nei laisvės atėmimas bausmę – laisvės apribojimą nėra pagrindo, nes BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje tokia bausmės rūšis nenumatyta, o taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nuteistojo atžvilgiu nėra pagrindo, kadangi nenustatytos aplinkybės, kurios leistų manyti, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

17. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už šį nusikaltimą skiriamas laisvės atėmimas iki 2 metų (vidurkis 1 metai 1 mėnuo 15 dienų). Esant nustatytai vienai atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, atsižvelgus į kitas nustatytas aplinkybes (daugkartinius teistumus, baustumus), kitas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, kad skundžiamu nuosprendžiu V. Š. už nusikaltimo padarymą paskirta bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių – savo dydžiu yra mažesnė nei už šį nusikaltimą skiriamo laisvės atėmimo bausmės vidurkis, daroma išvada, kad nuteistajam už jo padarytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė savo dydžiu atitinka apelianto asmenybę bei yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai, jos mažinti nėra pagrindo.

18. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas V. Š. skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę – 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrino su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu paskirtos ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 13 d. nutartimi nustatytos subendrintos neatliktos bausmės dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjo ankstesniu nuosprendžiu neatliktos bausmės dalį – 2 mėnesius laisvės atėmimo.

18.1. Apeliaciniu skundu prokuroras teigia, kad pirmosios instancijos teismas, subendrindamas V. Š. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su ankstesniu teismo sprendimu paskirta ir neatlikta bausme, BK 64 straipsnio 3 dalį pritaikė neteisingai ir padarė bausmių subendrinimo klaidą, paskyrė aiškiai neteisingą, per švelnią subendrintą bausmę.

18.2. BK 64 straipsnis reglamentuoja bausmių sudėjimą, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika. Iš bylos matyti, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu V. Š. buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams 16 dienoms, o Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos administracijos pranešimu, V. Š. iš pataisos įstaigos lygtinai buvo paleistas anksčiau termino, t. y. neatlikus 2 mėnesių 27 dienų laisvės atėmimo bausmės. Taigi, V. Š. neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės padarė naują nusikalstamą veiką, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė BK 64 straipsnio nuostatas subendrindamas nuteistajam nauju nuosprendžiu paskirtą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi. BK 64 straipsnio 2 dalyje numatytas visiškas bausmių sudėjimo principas – prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis. Minėto straipsnio 3 dalis numato, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Taigi, įstatymas nedraudžia taikyti dalinio bausmių sudėjimo būdą ir prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti mažesnę bausmės dalį nei minimalus tos rūšies bausmės dydis, nes priešingu atveju būtų taikomas tik visiškas bausmių sudėjimas ir paneigtas dalinis bausmių sudėjimo principas. Tam neprieštarauja ir teismų praktika (pvz., Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-36-616/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-26-908/2022 ir kt.).

18.3. Iš prokuroro skundo argumentų matyti, kad prokuroras prašo prie skundžiamu nuosprendžiu V. Š. paskirtos 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti visą jo neatliktos bausmės dalį – 2 mėnesius 27 dienas, nors prašo taikyti dalinį bausmių sudėjimo būdą, numatytą BK 64 straipsnio 3 dalyje. Kaip jau minėta, BK 64 straipsnio 3 dalis numato dalinį sudėjimą būdą, net gi tuo atveju, kai neatliktos bausmės dalis yra mažesnė nei minimalus tos bausmės rūšies dydis. Argumentų, kodėl V. Š. turi būti taikomas visiškas bausmių sudėjimo būdas, numatytas BK 64 straipsnio 2 dalyje, prokuroro skunde nėra. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas taikė dalinį bausmių sudėjimą (prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjo beveik maksimalią neatliktos bausmės dalį (2 mėnesius iš 2 mėnesių 27 dienų laisvės atėmimo bausmės), prokuroro skundas dėl V. Š. paskirtų bausmių subendrinimo principo yra prieštaringas, argumentų, kodėl bausmės turi būti subendrintos visiško bausmių sudėjimo būdu, nėra, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas subendrindamas V. Š. nauju nuosprendžiu paskirtą 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi – 2 mėnesiais, BK 64 straipsnio 3 dalies nuostatų nepažeidė, t. y. įstatymą taikė tinkamai, dėl to prokuroro skundas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir dėl neteisingai V. Š. paskirtos bausmės yra nepagrįstas, todėl netenkinamas.

19. Nuteistasis V. Š. prašo jo atžvilgiu taikyti lygtinę bausmę su intensyvia priežiūra. Pastebėtina, kad BK nenumato lygtinės bausmės su intensyvia priežiūra, o tik bausmės vykdymo atidėjimą arba lygtinai iš pataisos įstaigos paleistam nuteistajam taikomą intensyvią priežiūrą ir pareigas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl galimybės nuteistajam taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, numatytą BK 75 straipsnyje.

19.1. BK 75 straipsnio 2 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, o BK 75 straipsnio 3 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali atidėti paskirtos arba dalį paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Minėto straipsnio 4 dalis numato, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. V. Š. nuteistas už nesunkaus nusikaltimo padarymą ir jam paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo bausmės, dėl to yra formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Tačiau spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, ir savo išvadą teismas turi suformuoti įvertinęs visas BK 41 straipsnio nuostatas, t. y. turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad nėra pagrindo V. Š. atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nes nuteistasis anksčiau buvo teistas net 15 kartų, tarp jų ir už nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis, jam buvo taikytos bausmės vykdymo atidėjimo, įstatymo dėl amnestijos akto, lygtinio paleidimo anksčiau termino nuostatos, tačiau jis toliau darė tyčines nusikalstamas veikas, tarp jų ir analogiškas nusikalstamas veikas, ne kartą baustas administracine tvarka, taip pat ir už narkotinių (psichotropinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, o tai rodo, kad nuteistasis išvadų iš ankstesnių teistumų, baustumų nepadarė, nepateisino teismo parodyto pasitikėjimo juo. Esant visumai paminėtų aplinkybių nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis kritiškai vertina savo elgesį ir kad V. Š. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Dėl to taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra pagrindo.

19.2. Taip pat nėra pagrindo tenkinti nuteistojo prašymo ir jam į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką nuo jam šioje byloje įtarimo pareiškimo. Pagal BK 66 straipsnio nuostatas į paskirtą bausmę įskaitomas nuteistajam taikytas kardomasis kalinimas, o pagal BK 63 straipsnio 9 dalį – visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį bausmė. Pagal BPK 140 straipsnio nuostatas laikinas sulaikymas įskaitomas į nuteistajam paskirtą bausmę. Iš bylos matyti, kad šioje baudžiamojoje byloje nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme nuteistajam V. Š. nebuvo taikomas kardomasis kalinimas (suėmimas), jis nebuvo laikinai sulaikytas, taip pat jam bausmė nauju nuosprendžiu buvo subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi taikant ne BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatas, o BK 64 straipsnio 3 dalies nuostatas. Taigi, nėra nei vienos sąlygos, kuriai esant gali būti taikomas laiko įskaitymas į paskirtąją bausmę. Pažymėtina, kad BK 64 straipsnio nuostatos nenumato, jog į paskirtos bausmės laiką būtų įskaityta bausmė visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį, kaip tai reglamentuoja BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatos. Dėl paminėtų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė jokio įskaitymo į V. Š. paskirtą subendrintą bausmę, juo labiau laiko nuo V. Š. įtarimo pareiškimo dienos, nes tam nebuvo teisinio pagrindo.

20. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis tiek dėl V. Š. nuteisimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, tiek dėl V. Š. paskirtos bausmės (subendrintos bausmės) yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti šį procesinį sprendimą apeliaciniuose skunduose nurodytas argumentais nėra pagrindo.

21. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos finansų skyrius 2022 m. balandžio 13 d. Šiaulių apygardos teismui pateikė pažymą Nr. APD-2022-03935 dėl 63,33 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, priteisimo. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teisme Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų nepriteisė iš nuteistojo V. Š. motyvuodamas tuo, kad nuteistasis yra suimtas, nedirba, turto neturi, tačiau apeliacines instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad nuteistasis yra darbingas, bet nedirba (nedirbo net pataisos įstaigoje), neturi išlaikytinių, byloje nėra sunkią nuteistojo materialinę padėtį patvirtinančių duomenų, kad byla apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo išnagrinėta pagal nuteistojo ir jo gynėjo bei prokuroro apeliacinius skundus, kad gynėjas apeliacinį skundą pateikė nuteistojo prašymu, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme pripažįsta proceso išlaidomis ir iš nuteistojo V. Š. Valstybės naudai priteisia 63,33 Eur advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 106 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti nuteistojo V. Š. ir jo gynėjo advokato Kęstučio Dobilo bei Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 26 d. nuosprendžio.

Išieškoti iš nuteistojo V. Š. Valstybės naudai 63,33 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje.