Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), šiuo metu jam taikomas kardomasis kalinimas-suėmimas Kauno tardymo izoliatoriuje, vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, teistas (teistumas neišnykęs):

1) Kauno miesto apylinkės teismo 1998 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 272 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.), 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47¹ straipsniu, atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, paskyrus įpareigojimą;

2) Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 120 straipsnį (redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 43 straipsniu su Kauno miesto apylinkės teismo 1998 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme subendrinta, galutine 3 metų laisvės atėmimo bausmė; pritaikius Lietuvos Respublikos 2000 m. balandžio 11 d. įstatymo ,,Dėl amnestijos akto“ 1 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, nuo laisvės atėmimo bausmės atleistas;

3) Kauno miesto apylinkės teismo 2001 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 3 dalį (redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 35 straipsniu, 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme su 500 Lt vertės turto konfiskavimu;

4) Kauno miesto apylinkės teismo 2001 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 3 dalį, 271 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42, 35 straipsniais subendrinta, galutine 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme su 500 litų vertės turto konfiskavimu. Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. spalio 2 d. nutartimi, pritaikius Lietuvos Respublikos 2002 m. spalio 29 d. įstatymo Nr. IX-1162 4 straipsnio 1 dalį, 5 straipsnio 1, 2 dalis, 10¹ straipsnį, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsnį, veika perkvalifikuota iš 271 straipsnio 2 dalies į 178 straipsnio 1 dalį ir iš 271 straipsnio 3 dalies į BK 178 straipsnio 2 dalį, bausmes subendrinus vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, galutine 2 metų laisvės atėmimo bausme;

5) Kauno apygardos teismo 2002 m. spalio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 104 straipsnį (redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 43 straipsniu su Kauno miesto apylinkės teismo 2001 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme subendrinta, galutine 11 metų laisvės atėmimo bausme su 500 Lt vertės turto konfiskavimu; Kauno apygardos teismo 2004 m. spalio 25 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, su Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. spalio 2 d. nutartimi paskirta bausme subendrinta, galutine 10 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 14 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, paleistas lygtinai neatlikus 3 metų 6 mėnesių 7 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės, paskyrus įpareigojimus;

6) Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis tarpusavyje subendrintomis ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis su Kauno apygardos teismo 2002 m. spalio 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme subendrinta, galutine 5 metų laisvės atėmimo bausme;

7) Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 16 d. nuosprendžiu pagal vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį (14 veikų), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, su Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 7 d. paskirta bausme subendrinta, galutine 5 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

8) Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, su Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme subendrinta, galutine 6 metų laisvės atėmimo bausme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartimi pakeistos Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutartys – panaikintos nuosprendžio ir nutarties dalys dėl paskirtų bausmių subendrinimo ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis neatliktos bausmės, paskirtos Kauno apylinkės teismo 2012 m. sausio 16 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams. 2017 m. gruodžio 22 d. paleistas iš pataisos namų atlikęs bausmę;

9) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalį, 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojus per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 67 valandas sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

10) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalį, 80 MGL (4 000 Eur) bauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 3, 9 dalimis, su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 22 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme subendrinta, galutine 1 metų laisvės apribojimo bausme ir 80 MGL (4 000 eurų) bauda; 2019 m. spalio 30 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;

11) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 2 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme subendrinta, galutine 3 metų laisvės atėmimo bausme. Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu pakeistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 25 d. nuosprendis, padaryta nusikalstama veika perkvalifikuota iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalies į 260 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais tarpusavyje subendrintomis bei, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 2 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme subendrinta, galutine 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

12) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalį, 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojus per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 20 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir įpareigojus laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose; 2019 m. spalio 14 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;

13) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme subendrinta, galutine 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojus visą bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; 2019 m. lapkričio 14 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;

14) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme subendrinta, galutine 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojus bausmės vykdymo metu neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu; per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 5 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 12 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, paskirta galutinė 1 metų 7 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojus visą bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu; dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; per 6 mėnesius nuo 2019 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 13 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 25 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu, paskirta subendrinta 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 7 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskirta galutinė subendrinta 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; 2020 m. vasario 7 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;

15) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 13 d. nutartimi nustatyta bausme subendrinta, galutine 1 metų 9 mėnesių 16 dienų laisvės atėmimo bausme; 2021 m. balandžio 28 d. atvyko į Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ąjį sektorių; 2021 m. gruodžio 9 d. paleistas lygtinai pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalį, neatlikęs 2 mėnesių 27 dienų laisvės atėmimo bausmės,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. Š., neturėdamas tikslo platinti neteisėtai laikė su savimi 0,4669 g psichotropinės medžiagos – 0,0594 g sintetinio kanabinoido 5-fluoro-MDMB-PICA ir 0,4075 g sintetinio kanabinoido MDMB-4en-PINACA iki kol 2020 m. gruodžio 7 d. 18.16 val., Šiaulių tardymo izoliatoriuje, esančiame Trakų g. 10, Šiaulių m., rėžiminio korpuso pirmame aukšte esančioje gyvenamojoje kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) šias psichotropines medžiagas kratos metu tarp jo daiktų rado ir paėmė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai.

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. Š. savo kaltę paaiškino pripažįstantis iš dalies. Nurodė neneigiantis turėjęs lapus, išmirkytus narkotinėse medžiagose, tačiau to nežinojęs, nes lapus rado kameroje, į kurią buvo įkeltas, ir įsidėjo į savo krepšį prie kitų savo daiktų. Nurodė, jog protokoluose yra užfiksuota, kad iš kameros iškėlus kitą asmenį, buvo palikta netvarkinga kamera, kai įkėlė jį. Jis prašėsi perkeliamas į kitą kamerą. Lapus paėmė, nes rašė skundus ir jam lapai buvo reikalingi. Supranta, kad tie lapai buvo išmirkyti ir mano, jog tai turėjo padaryti kažkokie asmenys, kurių DNR pėdsakų galėtų būti likę. Ikiteisminio tyrimo pareigūnei davė parodymus ir paaiškino kameroje ant stalo radęs žurnalus, baltus lapus ir įmautę, tuos lapus įsidėjęs į krepšį prie savo daiktų, kur laikė ir kitus popierius. Konkrečiai kur įsidėjo lapus, negalėjo pasakyti, nes praėjo daug laiko, bet įsidėjo į savo krepšį, prie savo dokumentų. Kur buvo rasti lapai pasakyti negali. Jie buvo voke, vokas buvo gautas iš žmonos ir tame voke laikė visus lapus. Negalėjo paaiškinti, dėl kokios priežasties minėtoje kameroje iki jo perkėlimo sėdėjusiam asmeniui, nemokančiam nei rašyti, nei skaityti, būtų reikėję tų lapų. Nemokėdamas skaityti šis, jo nuomone, galėjo pasirašyti ir ant bet kokio protokolo, jog kamerą paliko tvarkingą. Iki pačiam atvykus į izoliatorių, kaip teigia, jo daiktai buvo apžiūrėti du kartus, pirmą kartą – išvažiuojant iš Pravieniškių pataisos namų, po to – Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Abu kartus buvo padaryta pilna krata. Patalpintas kameroje jis išbuvo apie 40 minučių, kol atvyko pareigūnai atlikti dar vieną kratą. Atvykę į kamerą pareigūnai pranešė, jog bus atliekama krata, klausė, ar jis turi neleistinų daiktų ir tuomet jį išvedė į kitą kamerą. Kratos protokolai nebuvo surašyti ir tik po 4-5 dienų jis buvo apklaustas. Po kratos su niekuo nebendravo, tik prašėsi perkeliamas į kitą kamerą. Pats negirdėjo, kada buvo baigta krata, nematė atvykusios ikiteisminio tyrimo pareigūnės, su ja nebendravo. Kitoje kameroje, į kurią buvo perkeltas, išbuvo daugiau apie 1,5 val. Po to buvo nuvestas pasiimti vaistų ir po 1,5 val. grįžo į kamerą. Kameroje jo daiktai buvo išversti ir jis pasiprašė perkeliamas į kitą kamerą, nes ši buvo netvarkinga. Jam niekas nepranešė, kad buvo kažkas neleistino rasta. Tik po 4-5 dienų viską sužinojo, o iki to laiko įsidėtų lapų nepasigedo, nes net neįsidėmėjo juos įsidėjęs. Išvykdamas iš Pravieniškių pataisos namų su savimi neturėjo jokių lapų. Kadangi jį iškėlė į netvarkingą kamerą, tuos lapus įsidėjo, nes ruošėsi rašyti skundą. Ant stalo rado kelis baltus lapus, o po žurnalais – įmautę su lapais langeliais. Įmautę pasiėmė įsidėti tvarkingiems lapams. Jokių dėmių ant lapų nematė. Pataisos namuose yra girdėjęs, kad taip gali būti laikomi narkotikai, bet pats nebuvo su tuo susidūręs. Net nepagalvojo, kad tas lapas gali būti su narkotinėmis medžiagomis. Galvojo, kad naujoje kameroje tie lapai buvo kaip šiukšlės. Pats yra rūkantis, bet jokio kvapo nejautė, lapų neuostė. Tą dieną jam buvo atliktos dvi pilnos kratos: išvažiuojant iš Pravieniškių pataisos namų jo turimas vokas buvo apžiūrėtas, baltų lapų jame nebuvo, Šiaulių TI vokas buvo apžiūrėtas, jame nebuvo jokios įmautės. Pravieniškėse, anot jo, ant kratos stalo buvo išimti visi daiktai ir dokumentai. Dokumentai buvo išimami iš įmaučių ir tikrinami. Jei būtų buvę kažkas įtartina, jau ankščiau pareigūnai būtų atėmę. Voke buvo visi jo dokumentai, čekiai. Šiaulių TI buvo tikrintas jo girtumas, ten pripažino vartojęs amfetaminą. Jo girtumas buvo patikrintas vakare, jam niekas neaiškino, kodėl tikrinamas jo blaivumas. Sintetinis kanabinoidas jam yra žinomas. Jo žiniomis, jis būna tabako pavidalu, tik nežino, kaip gaunamas. Teigia žinantis, kad šios medžiagos galima įsigyti pataisos namuose iš kitų asmenų kaip tabako gaminį, kuris net nesiskiria nuo įprasto tabako. Kad juo gali būti taip supurškiamas popierius, nurodė nežinojęs. Tų medžiagų platinti neketino. Ankščiau tos medžiagos vartojęs nebuvo, tik bandęs Pravieniškėse, nes sumaišė su paprastu tabaku. Teigia negalintis paaiškinti, kaip iš supurkštų lapų galima paskui vartoti tą narkotinę medžiagą, kaip ir to, kodėl lapai galėjo būti nuplėšti, to paaiškino nematęs, lapus tiesiog įsidėjęs prie savo daiktų. Jo nuomone, įprastai kratos metu visi daiktai išimami, tikrinamas kiekvienas siūlelis, po kratos asmuo pasirašo ant protokolo apie atliktą kratą. Pilna krata yra tuomet, kai visi daiktai yra tikrinami ir nuteistajam duodama pasirašyti. Šiuo atveju iš kameros jis buvo išvestas apie 1 valandą ir 40 minučių, o atliekamos kratos įrašas, jo pastebėjimu, trunka tik 20 minučių. Negalėjo pasakyti, kiek iš viso asmenų 2020 m. gruodžio 7 d. vyko į Šiaulių TI, galbūt 3 ar 4. Vieno asmens krata truko apie pusę valandos. Vienu metu 2-3 pareigūnai gali patikrinti tiek pat žmonių. Jo krata truko apie pusę valandos, tada buvo nuvestas į kamerą, kol bus paruošta vieta. Išvažiuojant ir atvykus į Šiaulius krata atlikta jam dalyvaujant, protokolas buvo surašytas, jame nurodyta, kad nieko nerasta. Atvykęs į Šiaulių TI rašė skundą dėl netvarkingos kameros. Skundą parašė gruodžio 7 dieną, kai atvažiavo, norėjo jį pateikti tą pačią dieną, tačiau nebuvo reikiamo asmens, todėl pateikė kitą dieną. Paaiškino, amfetaminą vartojęs prieš kelias dienas, išgerdamas miltelius su arbata. Iki šiol atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose ir buvo paleistas lygtinai. Dabar Kauno TI yra dėl buitinio konflikto. Įvykis galėjo įvykti gruodžio 16 dieną. Sulaikytas buvo gruodžio 20 dieną, jam buvo paskirtas 2 mėnesių areštas. Išėjęs į laisvę apsigyveno savo mamos namuose. Įvykio metu buvo išgėręs – nustatytas 0,45 promilės neblaivumas. Jaudinosi dėl susitikimo ir pokalbio su žmona, todėl ir išgėrė. Paleistas buvo su apykoje.

3. Kaltinamasis V. Š. savo kaltės iš esmės nepripažino, tačiau jo kaltė įrodoma kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:

4. Liudytojas Marijus Anilionis apklaustas teisiamojo posėdžio metu nurodė dirbantis Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiuoju tyrėju. Minėtas įvykis buvo beveik prieš metus – gruodžio 7 d., kai Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo atlikta neplaninė krata, kurios metu buvo aptiktos, kaip įtariama, narkotines medžiagas, t. y. narkotinėmis medžiagomis supurkšti lapai. Kaltinamasis kameroje sėdėjo vienas. Viskas buvo filmuojama planšetiniu kompiuteriu ir nuteistojo asmeniniuose daiktuose buvo rasti tie supurkšti lapai. Kratą jis atliko su kolegomis Vygandu Vilimu ir Rimantu Gintalu. Tuo metu jis buvo vyriausias tyrėjas. Neplaninės kratos, pasak liudytojo, atliekamos užkardyti daromiems nusikaltimams. Jos atliekamos pasirinktinai. Ir tąkart tiesiog taip pasirinko. Tą dieną daugiau kratų neatliko. Kaltinamasis į Šiaulių TI buvo atvykęs tą pačią dieną iš pataisos namų. Kažkuriam vienam turėjo būti atlikta krata. Visi pasitarė ir nusprendė atlikti kratą pas kaltinamąjį. Iki kratos apie jį jokių duomenų neturėjo. Iki tol kaltinamasis minėtoje kameroje buvo neilgai, gal valandą. Į kokią kamerą asmuo talpinamas, ar ji tvarkinga, jie neapžiūri, tai nėra jų pareiga. Apskritai tuščios kameros visą laiką būna sutvarkytos. Kaltinamasis buvo kalinamas kameroje Nr. (duomenys neskelbtini). Anot liudytojo, jie su kolegomis nuėjo į korpusą, kur rėžiminio korpuso vyresniojo Irinijaus Katausko paprašė atrakinti kameros duris, kurioje bus atlikta krata. Iš pradžių atliko kaltinamojo asmens kratą, pas jį nieko nerasta. Tuomet išvedė kaltinamąjį į kitą kamerą ir atliko jo daiktų kratą. Korpuso vyresnysis Irinijus Katauskas palydėjo juos į kamerą. Prieš atlikdami kameroje kratą, žinojo tik tiek, kad joje kali vienas asmuo, atvykęs iš pataisos namų. Asmens kratą atliko jis ir kolega Rimantas Gintalas, kitas pareigūnas filmavo. Korpuso vyresniajam atrakinus kameros duris, kaltinamojo paklausė, ar šis neturi draudžiamų daiktų. Šis pasakė, kad neturi. Atlikę asmens kratą, jį patikrino metalo detektoriumi, o pabaigę išvedė į šalia buvusią tuščią kamerą. Tuomet atliko jo daiktų kratą. Korpuso vyresnysis kaltinamąjį nuvedė į kitą kamerą. Kaltinamasis kratos metu nedalyvavo, viskas buvo filmuojama. Teisės aktai nenumato, jog kaltinamasis privalo dalyvauti kratos metu. Kaltinamasis į tai nereagavo, susierzinimo, prieštaravimų nebuvo. V. Š. turėjo du kelionių krepšius. Jis tikrino vieną, o kolega Rimantas Gintalas – kitą, trečias kolega filmavo. Atidaręs kelioninį krepšį ištraukė prekybos centro maišelį, kuriame buvo vokų, kažkokių sąsiuvinių, įmautė. Jis tikrino visus popierius, žiūrėjo prieš šviesą, kad nebūtų dėmių, uostė, ar neskleidžia kvapo. Tikrinant įmautę, kurioje buvo popieriaus lapai – du dvigubi A4 formato lapai, bei pastebėjus nuo dviejų lapų nuplėštus jų kraštus, kilo įtarimų. Pažiūrėjus į šviesą matėsi riebaluotos dėmės, buvo keistas kvapas. Parodė kolegoms, kuriems tai taip pat sukėlė įtarimų. Daugiau kratos metu nieko nebebuvo paimta. Rastus lapus paėmė, nes įtarė, kad jie gali būti apipurkšti narkotinėmis medžiagomis. Minėtų lapų pilnai ištraukęs iš įmautės nebuvo, o kratą atliko mūvėdamas pirštines ir rankomis nieko nelietė. Lapus iš įmautės galimai buvo šiek tiek ištraukęs pažiūrėti prieš šviesą, bet tai buvo atlikta mūvint pirštines. Apie lapų apipurškimą narkotinėmis medžiagomis, nurodė žinojęs iš patirties. Kaltinamojo kelioninis krepšys, atrodo, buvo pilkos spalvos, įmautė su lapais buvo dideliame voke, o jame – laiškai, laikraštis galimai „Lietuvos rytas“. Vokas lyg ir buvo dar viename maišelyje, t. y. prekybos centro maišelyje, jame – dar kitas maišelis, o tada – vokas. Vokas buvo kaltinamojo kelioniniame krepšyje. Ant voko lyg ir buvo užrašyta Š., o V. Š. – gavėjas. Tai buvo V. Š. asmeniniai daiktai. Prieš kratą kameroje vaizdas buvo įprastas, nieko išskirtinio nebuvo. Kiek pamena, kameroje buvo du V. Š. kelioniniai krepšiai ir daugiau nieko. V. Š. kameroje buvo vienas, dėl to kito asmens daiktų ten būti negalėjo. Kratą filmuodamas užfiksavo kolega. Paskui iškvietė ikiteisminio tyrimo tyrėją, ji apžiūrėjo įvykio vietą ir viską supakavo. Su kaltinamuoju po to nebendravo. Po kratos pats lyg ir rašė tarnybinį pranešimą, kaip pagrindą ikiteisminiam tyrimui pradėti. Baudžiamojoje byloje buvo apklaustas kaip liudytojas. Apklausos metu buvo praėję ne tiek daug laiko, kaip apklausos teisme metu, todėl ne viską gali prisiminti ir reikėtų remtis pirminiais jo parodymais.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamajame posėdyje perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti liudytojo Marijaus Anilionio parodymai (1 t., b. l. 106–109).

Perskaičius parodymus liudytojas nurodė juos patvirtinantis ir papildymų neturintis. Paaiškino, jog kaltinamajam apie kratos rezultatus asmeniškai nepranešė ir, jo nuomone, tai nėra privaloma. Nagrinėjamu atveju buvo iškviesta ikiteisminio tyrimo tyrėja, kuri tuos daiktus išėmė. Krata vyko gal apie pusvalandį, po jos kaltinamasis buvo grąžintas į kamerą. Paprastai kratos metu surašomas kratos protokolas. Šiuo atveju buvo surašytas tarnybinis pranešimas, nes buvo atlikta įvykio vietos apžiūra, kurios metu ir išimti daiktai. Kratos protokolo liudytojas nurodė nesurašęs, kad nesidubliuotų. Jei nieko nebūtų suradę, būtų surašę protokolą, jog atlikus kratą draudžiamų daiktų nerasta. Su tuo protokolu kaltinamąjį būtų supažindinę. Kratos metu, būdamas gretimoje kameroje, pasak liudytojo, kaltinamasis prašė perduoti jam inhaliatorių, tai buvo padaryta. Po kratos, t. y. įvykio vietoje jie su kolegomis ten buvo dar pusę valandos, nes laukė Šiaulių tardymo izoliatoriaus ikiteisminio tyrimo pareigūnės. Ikiteisminio tyrimo pareigūnė pagal savo kompetenciją apžiūrėjo įvykio vietą. Liudytojas nurodė nežinantis, ar tyrėja kaltinamajam pranešė kratos rezultatus ir, ar tai būtina. Kratos įrašą perdavė būtent jai. Jei nebūtų radę draudžiamų daiktų, būtų surašę kratos protokolą, jog niekas nerasta ir perdavę saugumo valdymo skyriui, kur saugomi tokie dokumentai, o tarnybinio pranešimo nebūtų rašę. Tarnybinis pranešimas rašomas kažką radus. Savo darbe vadovaujasi tiek BK, tiek ir Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija, kurios VII skyriuje atskirai reglamentuota dokumentavimo tvarka.

5. Liudytojas Rimantas Gintalas apklaustas teisiamojo posėdžio metu nurodė dirbantis Šiaulių tardymo izoliatoriaus Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiuoju tyrėju. 2020 m. gruodžio 7 d. kartu su to paties skyriaus pareigūnais Marijumi Anilioniu ir Vygandu Vilimu atliko neplaninę kratą kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), kur buvo kalinamas nuteistasis. Kratos metu buvo rasti 4 popieriaus lapai, galimai supurkšti narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Krata buvo atlikta pasirinktinai. Atlikus neplaninę kratą buvo surašytas tarnybinis pranešimas apie atliktus veiksmus. Kratos metu radus galimai narkotinę medžiagą, buvo pakviesta vyriausioji tyrėja atlikti kitus procesinius veiksmus. Papildomai liudytojas paaiškino, jog atvykę į tardymo izoliatorių suimtieji ir nuteistieji yra paskirstomi į kameras. Tuos veiksmus atliko jis. Jis ir priėmė sprengimą V. Š. patalpinti į kamerą Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė nepamenantis, kiek iš viso tądien asmenų atvyko į izoliatorių. Tvarka kamerose rūpinasi ne jo skyriaus pareigūnai. Tai numatyta tvarkos apraše, kur apibrėžta, jog kameros turi būti tvarkingos prieš patalpinant suimtuosius, nuteistuosius. Prieš skirstydamas į kameras, patikrina sąrašą, kurios kameros laisvos, ar paruoštos ir galima laikyti suimtuosius, nuteistuosius. Tai sužino paskambinęs kolegoms – korpuso vyresniesiems. Abejonių dėl kamerų paruošimo niekada nekyla. Realiai kameras tvarko ūkio aptarnavimo būrio nuteistieji. Tik vieną nuteistąjį – V. Š. jis paskyrė į kamerą Nr. (duomenys neskelbtini). Kada tiksliai atsilaisvino kamera Nr. (duomenys neskelbtini), iki V. Š. patalpinimo, nebuvo labai svarbu, svarbu tai, kad ta kamera laisva. Tuo metu ši kamera buvo laisva. Kiekvienas suimtasis, nuteistasis pristatomas jam, kad būtų galima asmenį įvertinti, nustatyti jo statusą, būklę, savybes, charakteristiką. Pristatytieji gali išsakyti norą su kuo nors sėdėti, pranešti apie taikomą izoliaciją, gal neatitinka SVĮ 10 straipsnio nuostatų. Su šiuo kaltinamuoju taip pat bendravo, tačiau detalių neatsimena. Dažniausiai asmenų prašo įvardinti asmenis, su kurias negali sėdėti, kad nekiltų konfliktų. Jei į kameras patalpina po vieną asmenį, tokių klausimų nekyla. V. Š. buvo atvykęs iš kitos įkalinimo įstaigos, kalinamas trumpesnį laiką, tai įvertinęs jį įkėlė į (duomenys neskelbtini) kamerą. Po jo patalpinimo praėjus gal pusvalandžiui, buvo priimtas sprendimas atlikti neplaninę kratą. Nepamena, kieno iniciatyva buvo priimtas toks sprendimas. Atvykus į korpusą, I aukšto korpuso pareigūnui pasakė norėsiantys atlikti kratą kameroje Nr. (duomenys neskelbtini). Nuteistajam nurodė, kad bus atlikta asmens dalinė apžiūra, kameros patalpų ir joje esančių daiktų apžiūra. Nuteistąjį išvedė į kitą patalpą, kaip numatyta laisvės atėmimo vietų apžiūros instrukcijoje. Iš pradžių apžiūrėjo nuteistąjį, koridoriuje atliko asmens kratą ir jį palydėjo į kitą patalpą. Viskas buvo filmuojama. Nurodė tiksliai nepamenantis, kas buvo šio kaltinamojo kameroje. Įprastai nuteistieji turi tašes, juose būna sportbačiai, rūbai. Pats asmeniškai kažkokių daiktų neaptiko, o kolega, tikrindamas kaltinamojo kuprinę, rado kažkokius dokumentus. Atsimena tik tiek, kad kolega pasakė radęs kažkokius įtartinus lapus. Tada juos parodė, jie įvertino, apžiūrėjo, šie tikrai sukėlė įtarimų. Jei lapai balti, švarūs, turi būti nedėmėti, neatrodyti lyg supilti, ką matė tuose lapuose. Lapai buvo A4 formato, langeliais. Įtarimą sukėlė tai, kad lapai nors ir nenaudoti, tačiau plėmėti. Iš patirties žino, kad tokie lapai yra supurkšti galimai psichotropinėmis, narkotinėmis medžiagomis. Radę tuos lapus, informavo savo ikiteisminio tyrimo tyrėją Jūratę Lekiatienę. Krata truko lyg ir iki valandos. Iki atvykstant ikiteisminio tyrimo pareigūnei, buvo užtikrinama įvykio vietos apsauga, kad į kamerą nieko neįleistų, neįvestų, o patys grįžo į kabinetą laukti atvykstančios tyrėjos. Paskui vėl grįžo į kamerą. Kokius veiksmus atliko ikiteisminio tyrimo pareigūnė, įvardinti negali. Ji užfiksavo patalpą ir susipakavo rastus lapus. Jo nuomone, kolega dėl šio įvykio surašė tarnybinį pranešimą. Įvykio vietos apžiūros metu dalyvavo pats ir kolegos Marijus Anilionis, Vygandas Vilimas, pasirašę protokole. Apžiūros metu rasti lapai buvo paimti. Tarnybinis pranešimas buvo užregistruotas ir perduotas ikiteisminio tyrimo tyrėjai. Papildomai liudytojas paaiškino negalintis pasakyti, ar prieš įkeliant kaltinamąjį į kamerą (duomenys neskelbtini), ši buvusi netvarkinga, ar jis prašėsi perkeliamas į kitą. Paaiškino, kad į kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnus suimtieji, nuteistieji privalo kreiptis raštu ir tie prašymai turi būti užregistruoti. Liudytojas nurodė nepamenantis, kad minėtoje kameroje ant stalo būtų buvęs koks skundas. Paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu viską prisiminė aiškiau, parodymai turėjo būti tikslesni nei dabar, jais teismas gali vadovautis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamajame posėdyje perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti liudytojo Rimanto Gintalo parodymai (1 t., b. l. 112).

Papildomai liudytojas nurodė, jog teisme duoti parodymai šiek tiek skiriasi, kadangi ikiteisminio tyrimo metu juos davė praėjus trumpam laiko tarpui. Patvirtino, jog atlikęs kratą pats jokio dokumento nesurašė, rašė jo kolegos. Surašytus dokumentus matė. Marijus Anilionis surašė tarnybinį pranešimą. Įvykio vietoje pats dalyvavo, pasirašė.

6. Liudytojas Vygandas Vilimas apklaustas teisiamojo posėdžio metu nurodė Šiaulių tardymo izoliatoriuje dirbantis vyriausiuoju tyrėju. 2020 m. gruodžio mėnesį su kolegomis Rimantu Gintalu ir Marijumi Anilionu pasirinktoje kameroje atliko neplaninę kratą, kurios metu buvo rastos galimai narkotinės-psichotropinės medžiagos. Apie tai buvo informuotas ikiteisminio tyrimo pareigūnas. Paskui buvo daroma įvykio vietos apžiūra. Papildomai liudytojas paaiškino, kad kratoms atlikti kameros pasirenkamos atsitiktinai, jokių kriterijų nėra. Tąkart kratos metus jis eigą fiksavo tarnybiniu planšetiniu kompiuteriu. Šiuo metu tiksliai nepasakytų, kas iš kolegų ir ką tiksliai darė, nes kratos minėtoje įstaigoje dažnos. Minėta kamera atrodė kaip ir visos Šiaulių tardymo izoliatoriuje esančios kameros. Kameroje buvo suimtojo daiktai, rankinė, bet smulkmenų nepasakytų. Iš veido suimtojo neatpažintų, jo neatsimena. Iš pradžių buvo atlikta suimtojo asmens krata: apžiūrėti rūbai, kišenės, daiktai. Pats asmeniškai jokių dokumentų nesurašė. Tuo metu turėjo būti surašytas tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradžios, tačiau kas jį surašė, nežino. Buvo surašytas įvykio vietos apžiūros protokolas, jį surašė ikiteisminio tyrimo pareigūnas. Planinės ir neplaninės kratos, pasak liudytojo, atliekamos vadovaujantis teisės aktais, instrukcijomis. Draudžiamų daiktų neradus arba jų radus, tačiau nepradėjus ikiteisminio tyrimo, surašomas kratos protokolas, kuriame nurodomi paimti daiktai. Įtarus, jog rastos narkotinės medžiagos, informuojamas ikiteisminio tyrimo pareigūnas. Šiuo atveju pats buvo ikiteisminio tyrimo pareigūno apklaustas kaip liudytojas, apklausos metu nurodė teisingas aplinkybes, jas patvirtina. Įvykio aplinkybes geriau prisiminė tuomet, kai davė parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamajame posėdyje perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti liudytojo Vygando Vilimo parodymai (1 t., b. l. 118–119).

Papildomai liudytojas Vygandas Vilimas nurodė patvirtinantis perskaitytus parodymus, šie yra teisingi. Liudytojas negalėjo pasakyti, ar kratos metu kameroje ant stalo buvo koks nors pradėtas rašyti skundas. Jo nuomone, į pranešimą apie numatomą kratą V. Š. galimai reagavo paprastai, priešingu atveju būtų įsiminęs.

7. Liudytoja Jūratė Lekiatienė apklausta teisiamojo posėdžio metu nurodė dirbanti Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos ikiteisminio tyrimo skyriuje vyriausiosios tyrėjos pareigose, tyrėja dirbanti nuo 1998 metų. 2020 m. gruodžio 7 d. Šiaulių tardymo izoliatoriuje Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai atliko neplaninę kratą kameroje (duomenys neskelbtini), vadovaudamiesi vidaus tvarkos taisyklėmis. Kratos metu buvo aptikti nusikalstamos veikos požymiai – keturi popieriaus lapai, kaip įtariama, galimai supurkšti psichotropine medžiaga, todėl ji buvo informuota, jog reikia pradėti ikiteisminį tyrimą. Atvykusi į įstaigą, pagal faktą pradėjo ikiteisminį tyrimą ir toliau atliko visus procesinius veiksmus. Įvykio vietos apžiūros metu buvo paimta įmautė su keturiais lapais langeliais, kurie, kaip įtariama, galėjo būti supurkšti, bei siuntimo vokas su inicialais. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame ji atliko procesinius veiksmus. Dalis procesinių veiksmų buvo siunčiama pagal pavedimą atlikti į Pravieniškių pataisos namus, kur V. Š. atliko laisvės atėmimo bausmę, ir su kaltinamuoju aktu byla buvo perduota teismui. Visą ikiteisminį tyrimą atliko ji. Pranešimą ir įvykio, dėl kurio pradėjo ikiteisminį tyrimą, aplinkybes, ji nurodė gavusi iš kolegų, todėl atliko įvykio vietos apžiūrą. Neplaninę kratą atliko Rimantas Gintalas, Marijus Anilionis, o Vygandas Vilimas filmavo kratos eigą. Apie įvykį ją turėjo informuoti Vygandas Vilimas. Šiems pareigūnams dalyvaujant ji atliko įvykio vietos apžiūrą. Kratos protokolas, anot jos, pagal vidaus tvarkos taisykles nebuvo rašomas, nes viskas buvo pažymėta įvykio vietos apžiūros protokole. Planinės ir neplaninės kratos įkalinimo įstaigose, pasak liudytojos, atliekamos pagal Apsaugos ir priežiūros instrukciją. Kai kratos metu atrandami objektai, dėl kurių yra pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą, pareigūnai surašo tarnybinį pranešimą ir kartais – kratos protokolą, tačiau kartais jo nerašo, tuomet atliekamas ikiteisminis tyrimas. Liudytoja negalėjo nurodyti, ar kratos protokolas yra privalomas. Jos pateiktas Marijaus Anilionio tarnybinis pranešimas, kurio iki šiol byloje nebuvo, kaip nurodė, buvo surašytas ir pareigūno pasirašytas kitoje – dokumentų valdymo sistemoje ir išsiųstas valdybos viršininkui bei Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriui susipažinti, pats dokumentas taip ir liko dokumentų valdymo sistemoje. Tuo tarpu jos vardu surašytas tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo buvo patalpintas IBPS sistemoje. Ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas pagal faktą. Kamera (duomenys neskelbtini) yra izoliatoriaus pirmame aukšte, įvykio vietoje buvo visi kartu su Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnais. Įvykio vietoje, kaip minėjo, buvo rastas vokas, įmautė ir keturi lapai, kuriuos ji paėmė. Taip pat ji buvo informuota, jog įvykio vietoje buvo filmuojama tarnybiniu planšetiniu kompiuteriu, kas buvo paminėta protokole. Ji pati apžiūrėjo minėtą kamerą, ji vienvietė, ten buvo didelė rankinė – kelioninis krepšys, rūbų, ant gulto buvo padėtas susuktas čiužinys, kamera atrodė taip, kaip pradėjus įsikurti įkalintam asmeniui. Taip pat buvo įvairių asmeninių daiktų, valdiška patalynė. Kameros vaizdas užfiksuotas apžiūros protokole. Asmeniškai tikslaus veiksmų atlikimo laiko nepamena, tačiau faktinis neplaninės kratos laikas ir protokolo surašymo pabaigos laikas nurodyti protokole. Apžiūra buvo pradėta 17.55 val., baigta – 18.16 val., o surašymo laikas yra nuo 17.55 val. iki 19 val., ji į kamerą atvyko vėliau nei 17.55 val., nes nuo pradžių neplaninėje kratoje nedalyvavo. Jos atliekamos įvykio vietos apžiūros metu dalyvavo Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai, kurie nurodyti protokole. Vaizdas buvo fotografuotas, pridėta fotolentelė. Įvykio vietą nurodė fotografavusi pati, su nuteistuoju nebendravusi, kadangi tuo metu asmenys, kaip paprastai, būna laikinai perkeliami į kitą kamerą. Įvykio vietoje buvo paimtas vokas su užrašais, įmautė ir keturi lapai, kurie, kaip įtariama, buvo supurkšti psichotropine medžiaga. Tuos lapus ji apžiūrėjo vizualiai. Lapai sukėlė įtarimą, nes buvo kažkuo padengti, matėsi riebaluotos dėmelės, o iš karto juos patikrinti priemonių nėra, todėl jie siunčiami specialistams. Liudytoja paaiškino su tokiu atveju, kai lapai impregnuoti narkotine medžiaga, susidūrusi nebe pirmą kartą, tai, anot jos, dažniausiai pasitaikantys atvejai pastaruoju metu. Šiuo atveju objekto paėmimo metu pats V. Š. nedalyvavo, nes jo dalyvavimas nėra privalomas, kadangi dalyvavo pareigūnai, atlikę neplaninę kratą. Pagal galiojančius teisės aktus, neplaninėje kratoje nėra privalomas suimtojo ar nuteistojo dalyvavimas, kadangi vėliau buvo nustatyti nusikalstamos veikos požymiai. Liudytoja negalėjo pasakyti, kada tiksliai apklausė V. Š., tačiau galimai kitą ar dar kitą dieną po pradėto ikiteisminio tyrimo. Jį apklausė specialiuoju liudytoju, ikiteisminį tyrimą kontroliuojančiai prokurorei priėmus nutarimą. Asmens parodymai yra užfiksuoti specialiojo liudytojo apklausos protokole, kurį asmuo pats pasirašė. Viso ikiteisminio tyrimo metu buvo renkama įrodomoji medžiaga, o kokius parodymus asmuo davė, tokie jie ir buvo užfiksuoti. Ar daiktas priklauso V. Š., įrodinėjama visais procesiniais veiksmais, kurie atlikti ikiteisminio tyrimo byloje.

8. Liudytojas Irinijus Katauskas teisiamojo posėdžio metu nurodė dirbantis Šiaulių tardymo izoliatoriuje specialistu, atsakingu už korpuso skyrių. Apie minėtą įvykį paaiškino, jog tądien kameroje, kurioje buvo patalpintas asmuo, buvo atlikta krata ir rasta narkotinių medžiagų. Jis, kaip Šiaulių tardymo izoliatoriaus rėžiminio korpuso skyriaus vyresnysis, patalpino minėtą asmenį į kamerą korpuse, kuriame talpinami suimtieji ir nuteistieji. Tuo metu jis buvo atsakingas už korpusą, ten dirba su kolega, tačiau įvykio metu buvo vienas. Įvykio datos neprisimena, tai galėjo būti prieš metus. Kameroje atliktos kratos metu Kriminalinės žvalgybos pareigūnai filmavo registratoriumi ar planšete. Tuo metu nuteistąjį jis buvo išvedęs iš kameros ir jį patalpinęs į kitą gyvenamąją kamerą. Tą dieną Kriminalinės žvalgybos pareigūnai nepranešę atėjo į korpusą ir nurodė, jog eis į ketvirtą kamerą. Atrakinęs kamerą jis juos įleido, ten buvo patalpintas šiame teismo posėdyje dalyvaujantis asmuo, kurio vardo neprisimena. Kamera (duomenys neskelbtini) yra vienvietė, joje yra gultas, tualetas, kriauklė. Šis nuteistasis buvo atvestas iš laikino sulaikymo kameros, buvo paklausti jo anketiniai duomenys iš kameros kortelės ir jis patalpintas į tą kamerą. Sprendimą, į kurią patalpą talpinti asmenis, priima kriminalinė žvalgyba, kaip parašyta kamerinėje kortelėje. Liudytojas negalėjo pasakyti, kada iki V. Š. ketvirtoje kameroje buvo patalpintas kitas žmogus, tačiau talpinant V. Š. kamera buvo tuščia, joje nieko nebuvo. Įprastai, kai iš kameros išvedamas žmogus, ji būna sutvarkoma. Prieš išleidžiant iš kameros asmenį, vizualiai matyti, kokia kameros būklė. Iš kamerų išvedus asmenis, jos būna sutvarkomos. Visos kameros yra tvarkingos, o kas ketvirtoje kameroje kalėjo iki V. Š., jis neprisimena. Kiekvieną rytą atliekamas aukšto patikrinimas, prižiūrima tvarka bei švara, tačiau dabar neprisimena kameros (duomenys neskelbtini) apžiūros ir negali pasakyti, ar tuo metu joje kažkas buvo patalpinta. Jei kamera būtų buvusi netvarkinga, į ją nebūtų įleidęs V. Š.. Netvarkinga kamera reiškia, kai nešvarios grindys, prišiukšlinta, seni daiktai, nuorūkos, blogas kvapas, neišvalytas tualetas. Į netvarkingą kamerą negalima talpinti asmenų, bet šiuo metu nurodė kameros (duomenys neskelbtini) vaizdo neprisimenantis. V. Š. į kamerą patalpino laikotarpiu nuo 16 val. iki 19 val., iki kratos jis kameroje galėjo būti apie valandą ar pusantros. Kratos metu liudytojas nurodė nedalyvavęs, nes tik patalpino V. Š. į šalia esančią kamerą. Kriminalinės žvalgybos pareigūnams pasakius, kad bus atliekama krata, asmenį privaloma išvesti iš kameros, ką jis šiuo atveju ir padarė. Kol buvo atliekama krata, pats buvo koridoriuje, galbūt darė dar kokius kitus savo darbus, dabar tiksliai pasakyti negali. Nepamena ir ką darė po atliktos kratos. Vėliau V. Š. turbūt buvo grąžintas į kamerą, nors to nepamena. Jam asmeniškai nebuvo išsakytos jokios pretenzijos, bent tokių nepamena. Jis buvo apklaustas kriminalinės žvalgybos dėl šio įvykio, davė parodymus laisva valia, juos perskaitęs pasirašė. Teisme duodamas parodymus galėjo kažko neprisiminti, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nurodė teisingas įvykio aplinkybes.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamajame posėdyje perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti liudytojo Irinijaus Katausko parodymai (1 t., b. l. 124–125)

Papildomai liudytojas nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu duotais jo parodymais galima vadovautis, apklausos protokole nurodytos aplinkybės yra tikslios. Neprisimena, kad pareigūnai jam būtų parodę rastus įtartinus lapus, bet jei pirminiuose parodymuose yra nurodyta jį juos mačius, vadinasi taip ir buvo. Liudytojas nurodė negalintis spręsti, ar tie lapai buvo V. Š.. Prieš patalpinant jį į kamerą ir ją vizualiai apžiūrėjus, lapų nebuvo, o be to, ten nėra vietos kur juos paslėpti.

9. 2020 m. gruodžio 7 d. apžiūros protokolu su priedu (fotolentele, vaizdo įrašu) užfiksuota, kad įvykio vieta yra Šiaulių TI rėžiminio korpuso kamera (duomenys neskelbtini), kurioje įtariamajam V. Š. priklausančiame kelioniniame krepšyje, buvusiame prekybiniame maišelyje tarp sudėtų įvairių dokumentų, žurnalų rastas A4 formato baltos spalvos praplėštas vokas, ant kurio nurodyti ranka užrašyti siuntėjo duomenys „E. Š. (duomenys neskelbtini)“, gavėjo duomenys – „V. Š. (duomenys neskelbtini)“, bei ant voko mėlynos spalvos lipdukas „pirmenybinė priority“, spaudas „GAUTA (duomenys neskelbtini)“, „ĮTEIKTA 2020-11-23“, ant voko užklijuotas lipdukas „(duomenys neskelbtini)“. Atidarius voką, jame tarp įvairių procesinių dokumentų rasta bespalvė įmautė, kurioje sudėti A4 formato langeliais baltos spalvos keturi lapai, kurie tarpusavyje perlenkti po du, juose jokių užrašų nėra, dviejų lapų viršutinė dalis nuplėšta (nuplėštos popieriaus skiautės nėra). Apžiūrint šiuos lapus, įtarta, kad jie gali būti supurkšti neaiškios kilmės narkotine ar psichotropine medžiaga, todėl vokas su jame buvusia įmaute ir joje esančiais 4 lapais paimti (1 t., b. l. 12–19).

10. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S 786/2020(01) nurodyta, jog atlikus DNR tyrimą, ant polietileninės įmautės, keturių A4 formato lapų DNR profilio, tinkamo asmeniui identifikuoti, negauta. Tyrimas pradėtas 2020 m. gruodžio 22 d., baigtas 2020 m. gruodžio 31 d. (1 t., b. l. 32).

11. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. vasario 15 d. specialisto išvadoje Nr. 11-2911 (20) nurodyta, kad tirti pateikti popieriaus lapai yra impregnuoti (apipurkšti, įmirkyti) psichotropinių medžiagų – sintetinių kanabinoidų – MDMB-4en-PINACA (kitas pavadinimas: MDMB-PENINACA, cheminis pavadinimas: metil (S)-3,3-dimetil-2-(1-(pent-4-en-1-il)-1H-indonazolo-3-karboksiamido) butanoatas) ir 5-fluoro-MDMB-PICA (kiti pavadinimai 5F-MDMB-2201, metil-2-(1-(5-fluoropentil)-1H-indol-3-karboksamido)-3,3- dimetilbutanoatas) mišiniu. Popieriaus lapuose (2-3), kurių masė – 7,5238 g, yra 0,0376 g gryno 5-fluoro-MDMB-PICA. Popieriaus lapuose (4-5), kurių masė – 7,2803 g, yra 0,0218 g gryno 5-fluoro-MDMB-PICA. Kiekybinį MDMB-4en-PINACA tyrimą Lietuvos teismo ekspertizės centre atlikti negali, kadangi neturi pamatinės medžiagos, kuri reikalinga atlikti tokį tyrimą (1 t., b. l. Nr. 34–36).

12. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. gegužės 10 d. specialisto išvadoje Nr. 11-855(21) nurodyta, kad pirminėje popieriaus lapų masėje, nurodytoje specialisto išvadoje Nr. 11-2911(20) - 7,5238 g ir 7,2803 g atitinkamai yra 0,2182 g ir 0,1893 g gryno sintetinio kanabinoido MDMB-4en-PINACA (1 t., b. l. 45–47).

13. 2021 m. gegužės 21 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas vaizdo įrašas, darytas 2020 m. gruodžio 7d., laikotarpiu nuo 17.55 val. iki 18.16 val., kameros (duomenys neskelbtini) apžiūros metu. Protokole užfiksuota, jog Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus (toliau – KŽS) vyriausiasis tyrėjas (atsakingas už įstaigą) Vygandas Vilimas, kartu su to paties skyriaus vyriausiuoju tyrėju Marijumi Anilioniu ir Rimantu Gintalu atliko Šiaulių TI rėžiminiame korpuse esančioje gyvenamojoje kameroje (duomenys neskelbtini), kurioje tuo metu buvo kalinamas nuteistasis V. Š., neplaninę kratą ir apžiūrą, kurios metu vaizdas buvo filmuojamas tarnybiniu planšetiniu kompiuteriu, vaizdo įrašas pridėtas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, kratos metu rasti įtarimą sukėlę polietileninėje įmautėje sudėti lapai, kurie supurkšti, išmirkyti psichotropine medžiaga. Vaizdo įrašo apžiūros metu nustatyta, kad vaizdas įrašytas su garsu. Vaizdo įrašo pradžioje matyti, kaip rėžiminio korpuso koridoriumi link kameros (duomenys neskelbtini) eina trys uniformuoti pareigūnai: KŽS vyriausiasis tyrėjas Marijus Anilionis, to paties skyriaus vyriausiasis tyrėjas Rimantas Gintalas bei Saugumo valdymo skyriaus specialistas Irinijus Katauskas, kuris, priėjęs prie kameros (duomenys neskelbtini), atrakino kameros duris ir į kameros vidų pirmas įėjo KŽS vyriausiasis tyrėjas Marijus Anilionis, paskui jį – Rimantas Gintalas. Kameroje, šalia įėjimo durų stovi nuteistasis V. Š., vilkintis raudonos spalvos liemene, rusvos spalvos džemperiu, ant galvos užsidėjęs kepurę. Šalia nuteistojo V. Š. kameroje prie sienos, ant grindų matyti padėtas pilkos spalvos kelioninis krepšys, jis užtrauktas. KŽS vyriausiasis tyrėjas Marijus Anilionis paklausia nuteistojo V. Š., ar šis turi kokių nors draudžiamų daiktų, nuteistasis V. Š. paklausia „Kokių?“. Pareigūnai Rimantas Gintalas ir Marijus Anilionis paaiškina, jog daiktų, kurie nenumatyti teisės aktuose, kaip leidžiami turėti suimtiesiems, nuteistiesiems, pvz. mobiliojo ryšio telefonai ir pan. Nuteistasis V. Š. paaiškina, kad tokių daiktų neturi. Marijus Anilionis metalo ieškikliu atlieka asmens kratą, kurios metu nuteistasis iš kišenės išsitraukia cigaretes, žiebtuvėlį ir sudeda ant šalia esančio stalo. Atlikus nuteistojo V. Š. asmens kratą, nuteistojo paprašoma išeiti į koridorių ir tuo pat metu KŽS vyriausiasis tyrėjas Marijus Anilionis nuo sienos atitraukia kameroje ant grindų buvusį padėtą pilkos spalvos kelioninį krepšį ir pradeda jo apžiūrą. Atitraukęs užtrauktuką paima krepšio viršuje buvusį prekybinį maišelį su užrašu IKI ir iš jo ištraukia vieną pakuotę, iš kurios išima vokų paketus, žurnalą, įvairius lapus su ant jų esančiu spausdintu tekstu, nuotraukas, užrašų knygutes ir pan.; ištraukęs iš pakuotės visą minėtą turinį, jį pasideda ant stalo dešinėje ir nuo viršaus pradeda pakuotėje buvusio turinio apžiūrą: apžiūri užrašų knygutę, žurnalą „Prie Kavos“, toliau apžiūri vienoje polietileninėje įmautėje sudėtus baltus popieriaus lapus su įvairių dokumentų kopijomis, juos padeda į šoną kairėje ir tęsia kitų pakuotėje buvusių įvairių lapų apžiūrą. Marijus Anilionis paima kitą įmautę, iš kurios ištraukia taip pat popieriaus lapus, tuščius, su kopijomis, voką bei įdėmiai apžiūri kiekvieną atskirai. Apžiūrėjęs įmautėje buvusius baltus lapus, juos padeda į šoną, toliau paima kitą įmautę, iš kurios ištraukia įvairius popieriaus lapus, juos apžiūri. Toliau paima apžiūrėti A4 formato baltos spalvos praplėštą A4 formato voką, ant kurio matyti siuntimo užrašai (apžiūros metu neįskaitomi). Iš jo ištraukia daug popieriaus lapų, laikraštį „Lietuvos rytas“ ir apžiūri minėto voko turinį. Apžiūri mažą voką, padėjęs į šoną paima kitą voką, jo viduje randa laiškus, tuščius vokus, nuotraukas, toliau apžiūri įdėmiai popieriaus lapus, „Lietuvos rytas“ laikraštį, praversdamas jo lapus, laikraščio viduje randa lapą ant kurio atspausdinta moters fotonuotrauka, toliau apžiūri kitus lapus, apžiūros metu juos pakelia, pažiūri prieš šviesą ir apžiūrėjęs padeda į šoną kairėje. Toliau paima apžiūrėti piešimo sąsiuvinį, po to – sąsiuvinį kietu viršeliu, ant kurio užrašas „pagrindinė terapija V.“, apžiūri jo viduje rastus vokus, lapus ir padeda į šoną. Toliau paima apžiūrėti paskutinį šone, dešinėje buvusį A4 formato voką, ant kurio nurodyti siuntėjo ir gavėjo duomenys, užrašyti ranka (tikslūs užrašai žemiau šios apžiūros tekste), vokas šone praplėštas. Iš voko ištraukia perlenktą lapelį su užrašais, jį apžiūri, padeda į šoną kairėje, toliau paima apžiūrėti perlenktą polietileninę įmautę su joje buvusiais baltais lapais (langeliais), kuriuos KŽS vyriausiasis tyrėjas Marijus Anilionis įdėmiai apžiūri pilnai neištraukdamas iš įmautės, pauosto, duoda šalia filmuojančiam kratos vaizdą pareigūnui pauostyti, taip pat pasilenkia pauostyti ir KŽS vyriausiasis tyrėjas Rimantas Gintalas. Kratoje dalyvaujantys minėti pareigūnai patvirtina, kad šiek tiek jaučiamas kažkoks specifinis kvapas. Įmautę su lapais padeda į šoną, ir toliau Marijus Anilionis apžiūri voke buvusius kitus lapus, tai lapai su spausdintu tekstu, po kurių apžiūros pareigūnas juos padeda į šoną ir dar kartą paima įmautę su joje buvusiais lapais langeliais, sukėlusiais įtarimą, bei dar kartą prieš šviesą juos apžiūri, suskaičiuoja joje buvusius lapus. Balsu KŽS vyriausiasis tyrėjas Marijus Anilionis patvirtina, kad įmautėje yra keturi lapai, nuo dviejų lapų viršuje nuplėšta dalis lapo, kas matyti ir vaizdo įrašo peržiūros metu. KŽS vyriausiasis tyrėjas Marijus Anilionis žodžiu patvirtina, kad prieš šviesą matyti ant lapų dėmės ir lapai gali būti supurkšti psichotropine medžiaga. Kratos vaizdą filmavęs pareigūnas išeina iš kameros į koridorių filmuodamas ir nufilmuoja ant kameros durų esantį numerį „(duomenys neskelbtini)“, patvirtindamas kokioje kameroje atliekama krata ir grįžta filmuodamas į kamerą. KŽS vyriausiasis tyrėjas Marijus Anilionis padėdamas ant stalo parodo voką, kuriame buvo rasta įmautė su įtarimą sukėlusiais keturiais lapais, filmuojamas voko vaizdas su užrašais, ant kurio matyti ranka užrašyti siuntėjo duomenys „E. Š. (duomenys neskelbtini)“, gavėjo duomenys „V. Š. (duomenys neskelbtini)“, ant voko mėlynos spalvos lipdukas „pirmenybinė priority“, spaudas „GAUTA (duomenys neskelbtini)“, „ĮTEIKTA 2020-11-23“, ant voko užklijuotas lipdukas „(duomenys neskelbtini)“. Toliau KŽS vyriausieji tyrėjai Marijus Anilionis ir Rimantas Gintalas tęsia kelioninio krepšio apžiūrą, kurią jau buvo pradėjęs Rimantas Gintalas. Apžiūrimi rūbai, inchaliatorius, cigaretės. Apžiūros metu iš kameros išeina pareigūnas Rimantas Gintalas ir po kurio laiko parsineša baltos spalvos popieriaus lapą, ant kurio išpila iš cigaretės tabaką apžiūrai. Toliau tęsiant kratą pasigirsta iš koridoriaus balsas, kad nuteistasis V. Š. norėtų pasiimti vaistus ir Marijus Anilionis išeina į koridorių, o pareigūnas Rimantas Gintalas ant kito stalo kameroje pastebi, kad nuteistasis pasidėjęs lapą, kuriame pradėtas rašyti skundas. Į kamerą įeina nuteistasis V. Š., kuris pasiima nuo stalo inhaliatorių. Apžiūros metu pareigūnai, peržiūrėję kelis daiktus kameroje, patvirtina, kad krata baigiama ir vaizdo įrašas baigiasi. Atlikus vaizdo įrašo apžiūrą, vaizdo įrašas įrašytas į CD, failo pavadinamas „Krata kamera (duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 20–23).

14. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus vyriausiosios specialistės Astos Kotvickienės 2020 m. gruodžio 17 d. pažyma Nr. 62-7741, kurioje nurodyta, kad ji 2020 m. lapkričio 23 d. įteikė Pravieniškių PN-AK Antrajame sektoriuje nuteistojo V. Š. vardu gautą laišką Nr. RE239684791LT minėtam nuteistajam ir atplėšusi laišką patikrino, kad jame nebūtų kitų objektų, išskyrus tuos, kuriuos leidžiama nuteistiesiems turėti ir siųsti laiške. Voko turinys įtarimo nesukėlė, jokių draudžiamų daiktų nebuvo aptikta, laiškas atiduotas nuteistajam V. Š. (1 t., b. l. 53–54).

15. AB „Lietuvos paštas“ 2020 m. gruodžio 14 d. raštas Nr. 3-2020-05985 Dėl informacijos pateikimo ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-0-00266-20, kuriame nurodyta, kad 2020 m. lapkričio 18 d. 16.09 val., Kauno 28-ojo pašto ketvirtajame poskyryje, esančiame adresu Žemaičių pl. 23, Kaunas, iš siuntėjo buvo priimta išsiųsti registruota siunta Nr. RE239684791LT. Norinčiojo išsiųsti (siuntėjo) tapatybės nustatymas neatliekamas (1 t., b. l. 58–60).

16. Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2021 m. birželio 2 d. raštas Nr. 14-6099 Dėl informacijos pateikimo, kuriame nurodyta, jog nuteistasis V. Š., būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 7 d. iki 2020 m. gruodžio 8 d., raštu pateikė vieną prašymą (reg. Nr. 72-5961) bei du skundus (reg. Nr. 72-5984 ir Nr. 72-5985), kurie saugomi Saugumo valdymo skyriuje (1 t., b. l. 63–64).

17. 2021 m. birželio 8 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriuo užfiksuota, jog iš Šiaulių TI Saugumo valdymo skyriaus viršininko Pauliaus Blažuko buvo paimti 2020 m. gruodžio 8 d. V. Š. rašyti du skundai ir prašymas: 2020 m. gruodžio 8 d. prašymas Nr. 72-5961, skundas Nr. 72-5984 ir Šiaulių TI 2020 m. gruodžio 30 parengtas atsakymas Nr. 17-1475 į skundą, skundas Nr. 72-5985 ir Šiaulių TI 2020 m. gruodžio 30 d. parengtas atsakymas Nr. 17-1463 į skundą (1 t., b. l. 65–68).

19. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos (atsakingos už įstaigą) Jūratės Lekiatienės 2021 m. birželio 18 d. nutarimas, kuriuo Šiaulių tardymo izoliatoriui grąžinti įstaigos pateikti apžiūrai dokumentai – 2020 m. gruodžio 8 d. V. Š. rašyti skundai, prašymai: 2020 m. gruodžio 8 d. prašymas Nr. 72-5961, skundas Nr. 72-5984 ir Šiaulių TI 2020 m. gruodžio 30 d. atsakymas Nr. 17-1475, skundas Nr. 72-5985 ir Šiaulių TI 2020 m. gruodžio 30 d. atsakymas Nr. 17-1463 (1 t., b. l. 77–79).

20. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos (atsakingos už įstaigą) Jūratės Lekiatienės 2021 m. birželio 3 d. tarnybinis pranešimas Nr. IBPS-V-1254434-21 Dėl informacijos pateikimo, kuriuo užfiksuota, jog atliekant ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad Šiaulių TI rėžiminio korpuso 1-ame aukšte esančioje kameroje (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 4 d. iki 2020 m. gruodžio 7 d., 16.15 val. buvo laikomas V. B.. Kamera (duomenys neskelbtini) yra vienvietė. 2020 m. gruodžio 7d., laikotarpiu nuo 16.15 val. iki 16.31 val. kameroje (duomenys neskelbtini) kitų asmenų nebuvo laikoma iki 16.31 val., kai į kamerą buvo paskirtas nuteistasis V. Š.. Šie duomenys nustatyti pagal Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnų pildomą Paskiriamų (perkeliamų) suimtųjų (nuteistųjų) 2020 m. gruodžio 7 d. sąrašą Nr. LV-6077, kurio kopija pridėta prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (1 t., b. l. 80–82).

21. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2018 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 1/01-391 Dėl suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo, patvirtintu Suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašu (toliau – Aprašas) (su vėlesniais pakeitimais), matyti, jog šis teisės aktas reglamentuoja Šiaulių tardymo izoliatoriuje esančių suimtųjų (nuteistųjų) paskyrimo tvarkyti gyvenamąsias patalpas, kuriose jie gyvena, tvarką, pareigas tvarkant gyvenamąsias patalpas ir gyvenamosiose patalpose esančio įstaigos turto naudojimą. Aprašo 7.5 papunktyje nurodyta: „jei dienos metu visi kameroje gyvenantys suimtieji (nuteistieji) paskiriami į kitą kamerą, palikti kamerą išvalytą, tvarkingą“ (1 t., b. l. 83–86).

22. Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2021 m. birželio 8 d. pranešimas Nr. 14-6393 Dėl informacijos pateikimo, kuriame nurodyta, jog 2021 m. birželio 8 d. dokumentų valdymo sistemoje buvo gauta Šiaulių TI Resocializacijos skyriaus specialistės Skaistrės Andrulienės pažyma, kuria informuojama, jog 2020 m. gruodžio 7 d. Šiaulių TI, perkeliant V. B. iš kameros (duomenys neskelbtini) į kitą kamerą, šis kamerą (duomenys neskelbtini) paliko tvarkingą, nes asmeniui drausminė atsakomybė pagal Suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo 7.5 p. netaikyta; taip pat nurodyta, jog įkeliant kitą asmenį į kamerą, kamerų tvarka užtikrinama (1 t., b. l. 89–93).

23. 2020 m. gruodžio 7 d. 20.30 – 20.40 val. Šiaulių tardymo izoliatoriuje atlikto laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktu Nr. 201 užfiksuota, kad V. Š. patikrinimo greitos tyrimo priemonės (testo) pagalba rezultatas yra teigiamas (nustatytas apsvaigimas amfetaminu). Su tyrimo rezultatu nuteistasis sutiko, patvirtino pataisos namuose vartojęs amfetaminą, sumaišytą su arbata. atvykęs į Šiaulių TI 2020 m. gruodžio 7 d. narkotinių medžiagų paaiškino nevartojęs. Šiaulių TI administracinių nusižengimų registre užregistruotas administracinis nusižengimas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 71 straipsnio 2 dalį (ROIK 2112820030) ir pradėta administracinio nusižengimo teisena (2 t., b. l. 5–7, 14–16).

24. Liudytojas V. B., 2021 m. birželio 16 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose. 2020 m. gruodžio mėn. jis buvo laikomas Šiaulių TI keliose kamerose. Kada tiksliai ir kurioje kameroje buvo laikomas, neatsimena, tačiau prisimena tik tiek, kad buvo laikomas kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) su kitais asmenimis bei kameroje (duomenys neskelbtini) vienas pats, nes tai vienvietė kamera. Jam yra žinoma, jog kiekvienas suimtasis ir nuteistasis, paskirtas į kamerą privalo joje palaikyti švarą ir tvarką, todėl išeidamas iš kameros (duomenys neskelbtini), ją paliko tvarkingą, visus savo asmeninius daiktus pasiėmė, patalynę ir indus pridavė kaip ir priklauso. Dėl kameroje (duomenys neskelbtini) paliktos kameros tvarkos jam pastabų niekas nedavė ir dėl to nebuvo baustas drausmine tvarka. Kaip pats nurodė, nemoka skaityti ir rašyti, todėl jokių lapų su savimi neturi ir neturėjo, kameroje (duomenys neskelbtini) jokios įmautės su lapais jis nematė, o juo labiau pats jų nepaliko. Nei narkotinių, nei psichotropinių medžiagų jis nurodė niekada nevartojęs (1 t., b. l. 101–103). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu liudytojo parodymai perskaityti, gavus duomenų, jog liudytojas yra miręs.

25. 2020 m. gruodžio 7 d. vyriausiojo tyrėjo Marijaus Anilionio tarnybinis pranešimas Nr. 1S-3486 Dėl kameroje (duomenys neskelbtini) atliktos neplaninės kratos, kuriuo užfiksuota, kad 2020 m. gruodžio 7 d., laikotarpiu nuo 17.55 val. iki 18.16 val. jis kartu su Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiuoju tyrėju (atsakingu už įstaigą) Vygandu Vilimu ir to paties skyriaus vyriausiuoju tyrėju Rimantu Gintalu, Šiaulių tardymo izoliatoriaus rėžiminiame korpuse esančioje gyvenamojoje kameroje (duomenys neskelbtini)., kurioje buvo kalinamas nuteistasis V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), atliko neplaninę kratą. Neplaninės kratos metu minėtam nuteistajam priklausančiame kelioniniame krepšyje buvo rastas baltos spalvos praplėštas A4 formato vokas, ant kurio nurodyti ranka užrašyti siuntėjo duomenys „E. Š. (duomenys neskelbtini)“, gavėjo duomenys „V. Š. (duomenys neskelbtini)“, mėlynos spalvos lipdukas „pirmenybinė priority“, spaudas „GAUTA (duomenys neskelbtini)“, „įteikta 2020-11-23“, lipdukas „(duomenys neskelbtini)“. Atidarius šį praplėštą voką, tarp įvairių procesinių dokumentų rado bespalvę įmautę, kurioje buvo sudėti A4 formato baltos spalvos lapai langeliais, be užrašų, kurie, kaip įtariama, supurkšti neaiškios kilmės narkotine ar psichotropine medžiaga. Vokas su jame buvusia įmaute ir joje esančiais 4 lapais paimti. Nuteistasis V. Š. 2020 m. gruodžio 7 d. konvojuotas į Šiaulių tardymo izoliatorių iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus ir 16.31 val. buvo patalpintas į kamerą (duomenys neskelbtini)., kurioje iki kratos atlikimo buvo kalinamas vienas. Visa neplaninės kratos eiga buvo filmuojama Kriminalinės žvalgybos skyriui priklausančiu planšetiniu kompiuteriu „Samsung“. Dėl šio įvykio 2020 m. gruodžio 7 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-0-00266-20 pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

26. Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Teismų praktikoje dėl neteisėto disponavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis pripažįstama, kad nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, kai ją darydamas asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti. Tai reiškia, kad kaltininkas bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra narkotinės ar psichotropinės, taip pat jų kiekį ir pan. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Įrodymais, patvirtinančiais tokį suvokimą, gali būti šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-426-507/2016). Vadovaujantis 2000 m. sausio 6 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5 Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo 69 punktu, įvykio vietos apžiūros metu pas kaltinamąjį V. Š. rasti ir paimti sintetiniai kanabinoidai 5-fluoro-MDMB-PICA ir MDMB-4en-PINACA priskiriami draudžiamų vartoti psichotropinių medžiagų – Sintetinių kanabinoidų darinių grupei. Vadovaujantis 2003 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr. V-239 Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų 89 punktu, sintetinių kanabinoidų darinių nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 0,005 g, didelis kiekis – daugiau kaip 0,5 g.

27. Nagrinėjamu atveju byloje neabejotinai nustatyta, jog V. Š. neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, t. y. neteisėtai su savimi laikė iš viso 0,4669 g psichotropinės medžiagos, t. y. 0,0594 g sintetinio kanabinoido 5-fluoro-MDMB-PICA ir 0,4075 g sintetinio kanabinoido MDMB-4en-PINACA, neturėdamas tikslo jas platinti, kol 2020 m. gruodžio 7 d. 18.16 val., Šiaulių tardymo izoliatoriuje, Trakų g. 10, Šiauliuose, rėžiminio korpuso pirmojo aukšto gyvenamojoje kameroje (duomenys neskelbtini) šias psichotropines medžiagas kratos metu tarp jo daiktų rado ir paėmė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos pareigūnai. Šiuos veiksmus kaltinamasis padarė veikdamas tyčia.

28. Kaltinamasis V. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę iš esmės neigė, nurodęs, jog balto popieriaus lapus, kaip vėliau nustatyta – impregnuotus psichotropinėmis medžiagomis – sintetiniais kanabinoidais, radęs kameroje (duomenys neskelbtini), į kurią buvo įkeltas. Lapus rado kameroje ant stalo, kur dar buvo žurnalų, baltų lapų ir įmautė su minėtais lapais langeliu. Minėtus lapus pasiėmė, kaip jis nurodė, vėliau ketindamas panaudoti skundams rašyti, juos įsidėjo į savo krepšį, prie savo daiktų – tarp kitų savo popierių, kaip teigia, nežinodamas, kad jie impregnuoti psichotropine medžiaga. V. Š. aiškino galvojęs, kad tai kameroje paliktos šiukšlės, jokio kvapo ar dėmių ant lapų nepastebėjęs, o dėl netvarkingos kameros tą pačią dieną, t. y. 2021 m. gruodžio 7 d. parašęs skundą. Taigi, savo nekaltumą kaltinamasis iš esmės grindžia tuo, jog minėtus 4 popieriaus lapus, impregnuotus psichotropinėmis medžiagomis, galimai paliko asmuo, prieš jį kalėjęs kameroje (duomenys neskelbtini), į kurią jis buvęs perkeltas. Baudžiamojoje byloje nustatyta, jog vienvietėje kameroje (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 4 d. iki 2020 m. gruodžio 7 d., 16 val. 15 min. buvo laikomas V. B.. 2020 m. gruodžio 7 d. laikotarpiu nuo 16 val. 15 min. iki 16 val. 31 min., t. y. iki kaltinamojo V. Š. perkėlimo, kameroje (duomenys neskelbtini) kitų asmenų nebuvo (Paskiriamų (perkeliamų) suimtųjų (nuteistųjų) sąrašas, 1 t., b. l. 82). Apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu V. B. nurodė, jog kamerą (duomenys neskelbtini) paliko tvarkingą, pasiėmęs visus savo asmeninius daiktus, patalynę ir indus pridavęs, kaip ir priklauso. Dėl tvarkos kameroje jokių pastabų negavo, drausmine tvarka dėl to nubaustas nebuvo. Kaip nurodė liudytojas, jokių lapų su savimi jis neturėjo, nes nemoka nei rašyti, nei skaityti, ir minėtoje kameroje jokių lapų ar įmautės nematė, kaip ir pats jų ten nepaliko. Be to, narkotinių ar psichotropinių medžiagų nurodė niekada nevartojęs, net nebandęs (1 t., b. l. 101). Kaltinamojo gynėjo argumentai dėl šio liudytojo parodymų nepatikimumo, kurie grindžiami tuo, jog nemokantį rašyti ir skaityti liudytoją apklausė ir protokolą pasirašyti pateikė tie patys suinteresuoti asmenys – pataisos įstaigų darbuotojai, kai tuo tarpu teisme liudytojas apklaustas nebuvo, dėl ko teismas neturėtų vadovautis šio liudytojo parodymais, atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenimis, V. B. 2021 m. rugsėjo 10 d. mirė, todėl teisme jis neapklaustas dėl objektyvių priežasčių. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, V. B. kaip liudytoją šioje byloje apklausė ne ikiteisminį tyrimą šioje byloje atlikusi Šiaulių tardymo izoliatoriaus vyriausioji tyrėja, o pagal atskirą pavedimą – Alytaus pataisos namų vyriausiasis tyrėjas, kurio suinteresuotumu ir V. B. duotų parodymų objektyvumu abejoti teismas neturi jokio pagrindo. Pastebėtina ir tai, jog LITEKO duomenimis, V. B. anksčiau tris kartus teistas, tačiau nė karto už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, už kurių vartojimą be gydymo paskyrimo nebaustas ir administracine tvarka, priešingai nei kaltinamasis, kuris už analogiškas nusikalstamas veikas teisiamas jau šeštą kartą, nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų (amfetamino), dėl ko jo atžvilgiu pradėta administracinė teisena pagal ANK 71 straipsnio 2 dalį. Be to, būtent dėl sintetinių kanabinoidų vartojimo Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje kaltinamajam administracinė teisena pradėta ir po nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo – 2021 m. kovo 7 d. (2 t., b. l. 39). Tuo tarpu liudytojo V. B. parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys – Šiaulių TI direktoriaus pavaduotojo 2021 m. birželio 10 d. pranešimas Nr. 14-6393 su priedais (pažyma, kamerų techninių apžiūrų apskaitos žurnalo išrašas) apie tai, jog patikrinus Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdybos skyriaus Tarnybinių pranešimų apie padarytus rėžimo pažeidimus registrą, įrašų apie 2020 m. gruodžio 7 d. netvarkingą kamerą (duomenys neskelbtini) nerasta, V. B. drausminė atsakomybė dėl „Suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarko aprašo (toliau – Aprašas) 7.5. punkto reikalavimų nevykdymo, netaikyta (1 t., b. l. 89, 90). Aprašo 7.5. reglamentuota: „jei dienos metu visi kameroje gyvenantys suimtieji (nuteistieji) paskiriami į kitą kamerą, palikti kamerą išvalytą, tvarkingą“ (1 t., 83–86). Pranešimu taip pat informuota, jog įkeliant kitą asmenį į kamerą, kamerų tvarka yra užtikrinama. Nors tiek kaltinamasis tiek ir jo gynėjas akcentuoja, kad jokių draudžiamų daiktų pas kaltinamąjį nerasta dukart atlikus jo asmens ir daiktų kratas tiek išvežant jį iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, tiek ir pristačius jį į Šiaulių tardymo izoliatorių, o draudžiami daiktai aptikti tik trečio patikrinimo metu, tačiau pažymėtina, jog būtent visuma šių organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pataisos pareigūnų veiksmų (tarp jų ir asmenų, laikomų įstaigose, įstaigų patalpų bei teritorijos apžiūromis ir kratomis) ir yra užtikrinama pataisos įstaigose laikomų asmenų priežiūra, jų elgesio nuolatinė kontrolė ir nustatytos dienotvarkės laikymasis. Laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomų asmenų priežiūrą (dinaminę priežiūrą) ir šių įstaigų apsaugą pagrindinis reglamentuojantis aktas – „Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcija“, patvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88 (toliau – Instrukcija). Tai, kad draudžiamos medžiagos pas nuteistąjį rastos tik trečios apžiūros metu tik patvirtina aukščiau nurodyta instrukcija įtvirtintos laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros veiklos organizavimo efektyvumą ir pagrįstumą. Kaltinamojo V. Š. įsitikinimu, jo pateiktą versiją apie kameroje (duomenys neskelbtini) jam įsikėlus jau buvusius ir jo rastus popieriaus lapus, impregnuotus psichotropinėmis medžiagomis, turintys patvirtinti duomenys – jo paties tą pačią perkėlimo į kamerą dieną rašyti skundai pataisos įstaigos direktoriui dėl netvarkingos kameros, tik iš dalies patvirtina byloje esantys duomenys – Šiaulių tardymo izoliatoriaus pateikti kaltinamojo prašymas ir du skundai, iš kurių viename kaltinamasis, be kita ko, skundžiasi prišiukšlinta, lapų primėtyta kamera. Kaltinamasis apklausiamas teisme nurodė skundą dėl netvarkingos kameros surašęs tą pačią – 2020 m. gruodžio 7 dieną ir norėjęs jį pateikti, tačiau nebuvus reikiamo asmens jį pateikė kitą dieną (3 t., b. l. 49). Šiuos jo parodymus įvertinus kitų aplinkybių kontekste, o būtent – iš pateiktų V. Š. vardu rašytų dviejų skundų ir prašymo, adresuotų pataisos įstaigos direktoriui matyti, kad šie datuoti ne 2021 m. gruodžio 7 d., kaip teigia kaltinamasis, o 2021 m. gruodžio 8 d., kas, atsižvelgus į paties kaltinamojo nurodytas aplinkybes kameroje rastus lapus pasiėmus išskirtinai dėl popieriaus lapų skundams rašyti stygiaus, kelia abejonių kaltinamojo veiksmų racionalumu, kai, viena vertus jis pasiima kameroje rastus vos 4 lapus popieriaus, kurių gali prireikti skundams rašyti (nors dviejų lapų viršutinė dalis nuplėšta), kita vertus net tris lapus (su 2021 m. gruodžio 7 d. skundais) galimai išmetus, kad perrašytų skundus rytojaus data. Be to, savo elgesio būtent kameroje rastuosius, kaip teigia kaltinamasis, lapus įsidėjus giliai savo krepšyje – į įmautę, kurią perlenktą įdėjo į voką su kitais dokumentais, susuktą į polietileninį maišelį ir patalpinus į kelioninį krepšį, t. y. įsidėjus taip giliai, kai tuo tarpu kameros apžiūros vaizdo įraše užfiksuoti ant stalo padėti kiti popieriaus lapai, kuriuos galimai skundams rašyti jis jau ruošėsi panaudoti, negalėjo paaiškinti nė pats kaltinamasis. Tuo tarpu kaltinamojo išsakytos abejonės dėl kratos jo kameroje trukmės – kratos vaizdo įrašas trunka tik 20 minučių, o išvestas iš savo kameros jis buvo 1 val. 40 min., paneigiamos byloje užfiksuotais objektyviais procesinių veiksmų atlikimo laiko duomenimis protokoluose, tarnybiniame pranešime ir liudytojų parodymais teisme. Byloje ikiteisminio tyrimo proceso veiksmų protokolais (2020 m. liepos 7 d. apžiūros protokolu su priedais, 2021 m. gegužės 22 d. kitų objektų apžiūros protokolu, 2020 m. gruodžio 7 d. vyriausiojo tyrėjo Marijaus Anilionio tarnybiniu pranešimu) vienareikšmiškai užfiksuota, kad įvykio vietos – Šiaulių TI kameros (duomenys neskelbtini) apžiūra atlikta laikotarpiu nuo 17 val. 55 min. iki 18 val. 16 min., t. y. tiek laiko truko neplaninė krata ir apžiūra, kurią atliko Šiaulių TI Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai, fiksuodami jos eigą tarnybiniu planšetiniu kompiuteriu, o nuo 18 val. 16 min. iki 19 val. 00 min. – ikiteisminio tyrimo tyrėjos atlikta įvykio vietos apžiūra (1 t., b. l. 12–19, 20–22, 3 t., b. l. 3). Šiuos duomenis patvirtino ir teisme liudytojais apklausti proceso veiksmuose dalyvavę/juos atlikę pareigūnai Jūratė Lekiatienė, Marijus Anilionis, Vygandas Vilimas, Rimantas Gintalas (2 t., b. l. 189–196, 3 t., b. l. 3–15). Šie proceso veiksmai ir jų eiga tinkamai užfiksuota, vadovaujantis BPK 179 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis tyrimo veiksmų eigos ir rezultatų fiksavimą. O kaltinamojo nuogąstavimai, esą apklaustas dėl įtarimą sukėlusių lapų jis buvo tik praėjus kelioms dienoms po atliktos kratos, neturi pagrindo, kadangi V. Š., kaip specialaus liudytojo pagal BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalį, apklausa atlikta Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorei, vadovavusiai ikiteisminiam tyrimui, priėmus nutarimą. Dėl kaltinamojo išsakytų abejonių ikiteisminio tyrimo byloje neatlikus daiktinių įrodymų – keturių popieriaus lapų daktiloskopinio tyrimo paminėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. gruodžio 16 d. užduotimi buvo paskirtas kompleksinis biologinių pėdsakų, bei narkotinių ir psichotropinių medžiagų tyrimas, pagal kurią pateiktos aukščiau nurodytos (10, 11, 12 punktuose) specialistų išvados. Akivaizdu, jog sprendimas atlikti būtent minėtus tyrimus ikiteisminiame tyrime priimtas atsižvelgiant į spręstinų klausimų ir nustatytinų aplinkybių prioritetą, kai galimybės atlikti visus įmanomus tyrimus yra ribotos ir, šiuo atveju, netikslingos. Primintina, jog organizuoti ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauti yra išimtinė prokuroro prerogatyva, o įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis, jų turi pakakti objektyvioms išvadoms padaryti. Galiausiai, dėl kaltinamojo ir jo gynėjo nurodyto įrodymų baudžiamajame procese rinkimo tik teisėtais būdais galimo pažeidimo šioje baudžiamojoje byloje, pasireiškusio nepaisius Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 148 punkte numatyto reglamentavimo, jog atlikus kratą, paėmus iš suimtųjų (nuteistųjų) jiems nenustatytus daiktus, turi būti surašomas protokolas, bei padarytos klaidos – kratos, atliktos kaltinamajam, galėjusiam jau tuomet paaiškinti rastų daiktų priklausomybę, nedalyvaujant. Pažymėtina, jog baudžiamasis procesas dėl padarytų nusikalstamų veikų Lietuvos Respublikoje vykdomas vadovaujantis Baudžiamojo proceso įstatymo normomis, tuo tarpu „Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcija“, patvirtina Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88, pagal juridinę galią yra poįstatyminis aktas, užimantis žemiausią poziciją teisės aktų hierarchijos sistemoje. Taigi, minėtos instrukcijos, nustatančios veiklos organizavimą, užtikrinant laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomų asmenų priežiūrą ir šių įstaigų apsaugą, 148 punkte numatyta, kad „ Suimtajam (nuteistajam) elgiantis įtartinai, jam gali būti atliekama visuminė krata. Atlikus kratą (išskyrus 144.1, 144.2 papunkčiuose nustatytus atvejus), surašomas protokolas. Atlikus bendrąją kratą, jei ji neįforminama šios instrukcijos 165 punkte nustatyta tvarka, surašomas suvestinis protokolas. Paėmus iš suimtųjų (nuteistųjų) daiktus, nenumatytus suimtiesiems (nuteistiesiems) leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašuose, ar jiems pareiškus pretenzijų dėl kratos eigos, surašomas protokolas“. Kaip teisingai pastebėjo kaltinamojo gynėjas, vadovaujantis šiuo Instrukcijos punktu, atlikus kratą surašomas protokolas. Tačiau vien šio teisinio aspekto akcentavimas eliminavus jį iš visos Instrukcijos konteksto, nėra pilnai ir visapusiškai pagrįstas. Taigi, Instrukcijos VII skyrius reglamentuoja kratas ir apžiūras, jo I skirsnis – kratų ir apžiūrų bendrąsias nuostatas, II skirsnis – bendrųjų kratų organizavimą, III skirsnis – atskirųjų teritorijų ir patalpų apžiūras ir kratas. Iš Pirmojo skirsnio, kurio 148 punktą akcentuoja kaltinamojo gynėjas, akivaizdu, kad kratos skirstomos į planines ir neplanines; suimtojo krata – į visuminę ir dalinę. Atitinkamai Instrukcijos 144.1 ir 144.2 punktuose reglamentuotas suimtojo (nuteistojo) visuminės kratos privalomumas: 144.1. suimtajam (nuteistajam) atvykus į įstaigą, taip pat išvykstant iš jos; 144.2. suimtąjį (nuteistąjį) perkeliant į kamerų tipo patalpas atlikti paskirtos drausminės nuobaudos ir paleidžiant iš jų; o Instrukcijos III skirsnis, bei jo 165 punktas apibrėžia šiuo atveju neaktualios – bendrosios kratos atlikimo pataisos įstaigoje tvarką ir įforminimą. Pagal Instrukcijos 139, 140 punktus, suimtųjų (nuteistųjų), įstaigų teritorijų ir patalpų kratos bei apžiūros atliekamos siekiant, be kita ko, surasti ir paimti daiktus, nenumatytus suimtiesiems (nuteistiesiems) leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašuose, kratas ir apžiūras atlieka įstaigų pataisos pareigūnai, jų metu gali būti naudojamos priemonės, išvardytos šios Instrukcijos 22 priede, taip pat pasitelkiami kinologai su tarnybiniais šunimis. Nagrinėjamu atveju, kaip jau nustatyta, buvo atlikta neplaninė krata, kurios metu atlikta dalinė kaltinamojo asmens krata, panaudojant technines priemones – rankinį (nešiojamą) metalo ieškiklį, kratos metu draudžiamų daiktų nerasta. Pažymėtina, jog vadovaujantis Instrukcijos 143 punktu, daiktų savininko, šiuo atveju – V. Š. dalyvavimas būtų buvęs galimas jo asmeninių daiktų kratos metu, kai daiktų patikrinimo procedūros atliekamos naudojant stacionarius metalo ieškiklius, introskopus ir tikrinama suimtajam (nuteistajam) leidžiamų turėti daiktų bendroji masė. Taigi, aukščiau nurodytu atveju tik kaip galimas, o ne privalomas, anot kaltinamojo ir jo gynėjo teisme išsakytos pozicijos, reglamentuojamas nuteistojo (suimtojo) dalyvavimas kratos metu. Išanalizavus viso teisės akto turinį kitų laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomų nuteistųjų ir suimtųjų apsaugą ir priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų, kaip antai Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas, Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymas, Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės, kontekste pastebėtina, kad Instrukcijoje įvardintas protokolas (ar tarnybinis pranešimas/suvestinis protokolas) surašomi paėmus iš suimtųjų (nuteistųjų) daiktus, nenumatytus suimtiesiems (nuteistiesiems) leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašuose, ar jiems pareiškus pretenzijų dėl kratos eigos su išlyga, o būtent – jeigu dėl jų nepradedamas ikiteisminis tyrimas arba administracinė teisena (Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25, 9 punktas). Todėl, šiuo konkrečiu atveju, laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnų veiksmai, t. y. vyriausiojo tyrėjo Marijaus Anilionio 2020 m. gruodžio 7 d. tarnybinis pranešimas Nr. 1S-3486 (3 t., b. l. 3), nustačius galimus konkrečios nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, požymius atitiko jam, kaip žvalgybos pareigūnui priskirtų funkcijų, ir Instrukcijoje numatyto teisinio reglamentavimo nuostatas bei sudarė pagrindą ikiteisminio tyrimo pareigūnei, kaip ikiteisminio tyrimo subjektui, pagal kompetenciją pradėti ikiteisminį tyrimą, vadovaujantis Baudžiamojo proceso įstatymo 166 straipsniu, bei Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. I-110, 59, 60 punktais, ir atlikti įvykio vietos apžiūrą, atitinkančią BPK 92, 179, 205 ir 207 straipsnių reikalavimus, surašant įvykio vietos apžiūros protokolą. Remiantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis ir išdėstytu teisiniu reglamentavimu, darytina pagrįsta išvada, jog ikiteisminis tyrimas paaiškėjus nusikalstamos veikos požymiams, šioje baudžiamojoje byloje pradėtas, ikiteisminis tyrimas atliktas ir jo metu nustatyti duomenys gauti įstatymų nustatyta tvarka ir teisėtu būdu, dėl ko teismui jokių abejonių nekelia ir laikytini įrodymais.

29. Taigi, teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, sprendžia, jog įrodymų visuma pakankama kaltinamojo V. Š. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 1dalį ir jokio pagrindo, kaip kaltinamasis prašo, ją kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – kaip baudžiamąjį nusižengimą, nėra objektyvių duomenų, juolab kai pas kaltinamąjį rastų psichotropinių medžiagų kiekis (iš viso 0,4669 g) kone artimas dideliam sintetinių kanabinoidų kiekiui.

30. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

31. V. Š. padarė nesunkų nusikaltimą, nusikalstama veika baigta. Nusikalto būdamas penkiolika kartų teistas už įvairias nusikalstamas veikas, net penkis kartus – už analogiškas ir panašias nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 260 straipsnio 1 dalyje, t. y. neteisėtą narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymą (kanapių, amfetamino, metamfetamino), neturint tikslo bei turint tikslą jas platinti, už kuriuos pirmąkart nuteistas dar 2011 metais. Pastarąjį – jau penkioliktąjį kartą jis taip pat nuteistas už analogišką padarytai nusikalstamą veiką – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 13 d. nutartimi nustatyta bausme subendrinta, galutine 1 metų 9 mėnesių 16 dienų laisvės atėmimo bausme, t. y. nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje. Teistumai neišnykę ir nepanaikinti įstatymo nustatyta tvarka, todėl V. Š. laikytinas teistu (2 t., b. l. 22–37). Administracine tvarka baustas daug kartų už įvairius administracinius nusižengimus, iš kurių keturis kartus – pagal ANK 71 straipsnio 1, 2 dalis, už narkotinių, psichotropinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, be kita ko pastaruosius tris padarytus pataisos įstaigose, taip pat ir nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu – 2021 m. gruodžio 7 d. jam nustatytas apsvaigimas amfetaminu, o pastarąjį kartą – 2021 m. balandžio 1 d. nutarimu, t. y. po nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo – už sintetinių kanabinoidų vartojimą; paskirtų nuobaudų nevykdo, turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 39–56), duomenų apie asmens darbovietes ar registravimąsi Užimtumo tarnyboje byloje nėra. Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) pranešimo matyti, kad V. Š. (duomenys neskelbtini) asmens psichikos sveikatos priežiūros paslaugos nesuteiktos, tačiau pridedamame medicinos dokumentų išraše užfiksuota, jog asmuo laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 15 d. iki 2019 m. kovo 22 d. buvo gydytas (duomenys neskelbtini), kur jam diagnozuota: (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 66, 67). Pagal byloje pateiktą Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos antrojo sektoriaus, kuriame kaltinamasis atliko pastarąją laisvės atėmimo bausmę, charakteristiką, nuteistojo elgesys įvertintas neigiamai (2 t., b. l. 74–75). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. V. Š. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

32. Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, darytina išvada, jog kaltinamojo V. Š. padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinio pobūdžio, nusikalstamas veikas jis daro daugiau nei du dešimtmečius, teisiamas jau šešioliktą kartą, be kita ko – net penktą kartą už analogišką nusikalstamą veiką – disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, ankstesniais teismų sprendimais paskirtos švelnesnės bausmės (laisvės apribojimas) ar pritaikytas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutas teigiamo poveikio jo elgesiui nepadarė, ir nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė pataisos įstaigoje atlikdamas ankstesniu teismo nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, o paleistas iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos lygtinai – neatlikęs 2 mėnesių 27 dienų laisvės atėmimo, vėl buvo suimtas ikiteisminio tyrimo byloje, todėl spręstina, jog šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus griežčiausią BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą.

33. Baudžiamojoje byloje nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybės, duomenys apie nuteistojo asmenybę, leidžia pagrįstai teigti, kad bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti kaltinamajam paskyrus tik realiai atliktiną terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Įvertinus anksčiau nurodytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, V. Š. skirtino laisvės atėmimo terminas nustatytinas mažesnis už straipsnio sankcijoje numatytą šios bausmės rūšies vidurkį (BK 50 straipsnis). Skirti švelnesnę bausmę, teismo vertinimu, nėra pagrindo. Kaltinamojo argumentai, jo atlikęs bausmę stengiasi eiti teisingu keliu, turi sunkumų šeimoje, aukščiau išdėstytų kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų kontekste laikytini deklaratyviais ir vertintini kaip siekis sušvelninti savo baudžiamąją atsakomybę.

34. Kaltinamajam V. Š. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu paskirtos ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 13 d. nutartimi nustatyta bausme subendrintos, neatliktos galutinės 1 metų 9 mėnesių 16 dienų laisvės atėmimo bausmės dalimi. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateiktais (žodžiu) duomenimis, V. Š. iš pataisos įstaigos lygtinai paleistas neatlikęs 2 mėnesių ir 27 dienų laisvės atėmimo bausmės. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu skirtinos laisvės atėmimo bausmės pridėjus dalį Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės – 2 mėnesius. Pridedamos bausmės dalis parinkta atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę (teisiamas jau šešioliktą kartą, nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė pataisos įstaigoje, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, paskirtą teismo ankstesniu nuosprendžiu už analogišką nusikalstamą veiką, disponavo psichotropinėmis medžiagomis, kurių kiekis labai artimas dideliam šios psichotropinės medžiagos kiekiui, be to ir šiuo metu jo atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl keturių nusikalstamų veikų, dėl kurių jam paskirtas kardomasis kalinimas-suėmimas 2 mėnesiams, iki 2022 m. vasario 20 d.).

35. Kardomosios priemonės panaikinimo klausimas šioje byloje nespręstinas, kadangi tokia kaltinamajam nepaskirta.

36. Baudžiamojoje byloje pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažymos: 2021 m. rugpjūčio 5 d. Nr. (12.35 Mr) PT-5244 ir 2021 m. sausio 4 d. pažyma Nr. (12.35 Mr) PT-8032 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kuriose nurodyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos V. Š. atitinkamai yra 140,94 Eur ir 456,23 Eur, kurios priteistinos valstybės naudai (2 t., b. l. 128, 3 t., b. l. 21).

37. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Kasacinės instancijos teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam arba nuteistajam, prieš kurį paduotas kasacinis skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos analogiški prašymai paprastai netenkinami (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406-507/2016, 2A-1-788/2021, 2K-67-697/2021). Atsižvelgiant į tai, kad antrinė teisinė pagalba V. Š. buvo teikiama ne jo, o teismo iniciatyva, kaip atliekančiam realią laisvės atėmimo bausmę, taip pat įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį (nedirba, turto neturi), Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas iš kaltinamojo išieškoti valstybei teisinės pagalbos išlaidas už jam suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teisme, netenkintinas.

38. Civilinio ieškinio byloje nėra.

39. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje netaikytas.

40. Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. 2020 m. gruodžio 27 d. įvykio vietos apžiūros protokolu paimtas A4 formato praplėštas vokas su užrašais (paketas Nr. 1), pridėtas prie bylos medžiagos, paliktinas saugoti su bylos medžiaga;

2. Popieriaus lapų iškarpos, impregnuotos sintetiniais kanabinoidais bei objektų pakuotės ir įmautė, likę atlikus objektų tyrimą ir saugomi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriuje, Sapiegos g. 1, Vilnius, (1 t., b. l. 48), sunaikintini;

4. Skaitmeninė laikmena (kompaktinis diskas) su kameros (duomenys neskelbtini) kratos vaizdo įrašu (paketas Nr. 2), pridėta prie bylos medžiagos, paliktina saugoti su bylos medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

V. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu V. Š. skirtą 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu paskirtos ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 13 d. nutartimi nustatytos subendrintos neatliktos bausmės dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjus ankstesniu nuosprendžiu neatliktos bausmės dalį – 2 (du) mėnesius laisvės atėmimo, ir V. Š. skirti galutinę – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio asmens sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. A4 formato praplėštas voką su užrašais (paketas Nr. 1), pridėtą prie bylos medžiagos, palikti saugoti su bylos medžiaga;

2. Popieriaus lapų iškarpas, impregnuotas sintetiniais kanabinoidais bei objektų pakuotes ir įmautę, likusius atlikus objektų tyrimą ir saugomus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriuje, Sapiegos g. 1, Vilnius, sunaikinti;

3. V. Š. 2020 m. gruodžio 8 d. prašymą Nr. 72-5961, skundą Nr. 72-5984 ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2020 m. gruodžio 30 d. atsakymą Nr. 17-1475, skundą Nr. 72-5985 ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2020 m. gruodžio 30 d. atsakymą Nr. 17-1463, grąžintus Šiaulių tardymo izoliatoriui, palikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje;

4. Skaitmeninę laikmeną (kompaktinį diską) (paketas Nr. 2), pridėtą prie bylos medžiagos, palikti saugoti su bylos medžiaga.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.