- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-20
- Bylos Nr.
- 2S-944-618/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03729-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Larisa Šimanskienė (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Pareiškėjas
- Klaipėdos m. medžiotojų klubas "Darius"
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos m. medžiotojų klubo „Darius“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos miesto Medžiotojų klubo „Darius“ skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė B. T., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Antstolės B. T. kontoroje 2022 m. birželio 6 d. gautas pareiškėjo Klaipėdos miesto medžiotojų klubo „Darius“ skundas dėl antstolės procesinių veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas skundu prašė antstolės 2022 m. gegužės 17 d. Patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti panaikinti ir vykdomąją bylą bei vykdomąjį procesą nutraukti bei įpareigoti antstolę nedelsiant grąžinti Klaipėdos miesto medžiotojų klubui „Darius“ 1256,06 Eur nepagrįstai išieškotų pinigų sumą. Skundo pagrindu nurodė aplinkybes, kad pareiškėjas Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) nustatyta tvarka turėjo sumokėti 7 347 Eur į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. VMI be jokio atskiro raginimo į pareiškėjo banko sąskaitą 2022 m. vasario 22 d. nukreipė priverstinį išieškojimą ir iki šios dienos VMI priverstinai iš sąskaitos išieškojo 6 303 Eur. Antstolė 2022 m. gegužės 17 d. priėmė Patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą bei nuo sąskaitos, neteikdama raginimo gera valia sumokėti likusią VMI „nenurašytą“ iš sąskaitos sumą, priverstinai nuo pareiškėjo sąskaitos nurašė papildomai dar 2 296,06 Eur. Antstolė, gavusi iš VMI išieškojimo dokumentą, šio dokumento reikiamai nepatikrino, todėl nepagrįstai, kartu su VMI pradėjo vykdyti veiksmus, kurių vykdyti nebuvo pagrindo, kadangi VMI buvo pateikusi inkasinį reikalavimą ir nuo 2022 m. vasario mėn. pastoviai nurašinėjo pinigus nuo pareiškėjo sąskaitos. Antstolės patvarkymas yra neteisėtas, nes ji išieškojo nepagrįstai 1 256,06 Eur per daug, t. y. ir sąskaitos išieškota 8 599,06 Eur, kai skola buvo tik 7 343 Eur. Pinigai privalo būti grąžinti į pareiškėjo sąskaitą, taip pat, privalo būti nutrauktas priverstinis išieškojimas, įvykdžius prievolę bei atsiskaičius su valstybe už medžiojamų gyvūnų išteklių naudojimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi pareiškėjo Klaipėdos miesto medžiotojų klubo „Darius“ skundą dėl antstolės veiksmų netenkino. Pagrindiniai teismo motyvai:
2.1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad neteisėtų antstolės veiksmų nėra, pažymėjo, kad antstolė vadovavosi gautu VMI sprendimu, kuris laikytinas vykdomuoju dokumentu. VMI išduotame 2022 m. balandžio 14 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) yra numatyti mokėjimo terminai, todėl visiškai pagrįstai antstolė nesiuntė skolininkui raginimo vykdyti sprendimą ir priėmusi vykdomąjį dokumentą vykdyti iš karto pradėjo priverstinio išieškojimo veiksmus.
2.2. Teismas nurodė, kad įstatymas neįpareigoja antstolio tikrinti vykdomųjų dokumentų teisėtumo ir pagrįstumo. Nagrinėjamu atveju nenustačius akivaizdžių kliūčių antstolei priimti vykdomąjį dokumentą, yra pagrindas pripažinti, jog antstolė pagrįstai 2022 m. gegužės 17 d. priėmė Patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, todėl nėra pagrindo skundžiamo patvarkymo panaikinti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Atskiruoju skundu pareiškėjas Klaipėdos miesto medžiotojų klubo „Darius“ prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Pareiškėjas prašo antstolės B. T. 2022 m. gegužės 17 d. Patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti panaikinti ir vykdomąją bylą bei šį vykdomąjį procesą nutraukti. Pripažinti, kad 417,95 Eur vykdymo išlaidų suma apskaičiuota ir užskaityta antstolės nepagrįstai ir šią pinigų sumą grąžinti arba vykdymo išlaidų sumą ženkliai sumažinti. VMI nesugrąžinus pakartotinai išieškotų pinigų sumos, įpareigoti antstolę B. T. grąžinti 1 256,06 Eur. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
3.1. Pareiškėjas sutinka, kad MAĮ nustatyta tvarka turėjo sumokėti 7 347 Eur į VMI biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Nurodo, kad per apsirikimą, o ne dėl to, kad vengė prievolės mokesčio nustatytu laiku nesumokėjo, o VMI, be jokio atskiro raginimo 2022 m. vasario 22 d. nukreipė priverstinį išieškojimą ir iki šios dienos VMI priverstinai iš sąskaitos išieškojo 6 303 Eur. Įspėjimo gera valia sumokėti nepriemoką antstolė neteikė. Oficialaus priminimo, raginimo, įspėjimo ar sprendimo iš VMI nei paštu, nei elektroniniu paštu negavo, pamatė, kad VMI priverstinai nurašinėja nuo sąskaitos pinigus. Išieškota 8 599,06 Eur, kai skola buvo tik 7 347 Eur.
3.2. Pareiškėjas nurodo, kad 2022 m. gegužės 17 d. antstolė priėmė Patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą bei nuo sąskaitos, nepateikdama pranešimo ar įspėjimo, neteikdama raginimo gera valia sumokėti likusią VMI „nenurašytą" iš sąskaitos sumą, priverstinai nuo sąskaitos nurašė papildomai dar 2 296,06 Eur. Antstolė, šiuo nepagrįstu vykdymo veiksmu viršijo skolą VMI – 1 256,06 Eur. Laiko, kad ši suma privalo būti grąžinta pareiškėjui.
3.3. Pareiškėjas akcentuoja, kad antstolė privalėjo išsiaiškinti aplinkybes, kad nebūtų du kartus išieškota mokesčių sumos dalis. Antstolė nesigilino į banko sąskaitos nurašymo faktus, VMI nurodymą, pradėjo vykdymą sumos, kuri praktiškai jau išieškota VMI, prisiskaitant dar 417,95 Eur vykdymo išlaidų. Pareiškėjas nurodo, kad antstolės neteisėtų veiksmų esmė yra ir tame, kad antstolė užsiskaitė 417,95 Eur vykdymo išlaidų. Teigia, kad teismas turėjo spręsti permokėtų pinigų grąžinimo klausimus ir antstolės prisiskaičiuotų vykdymo išlaidų dydžio sumažinimo ar visai nepriskaitymo klausimus. Prašo nepripažinti antstolės užsiskaitytų vykdymo išlaidų arba jas ženkliai sumažinti.
3.4. Pareiškėjas teigia, kad vykdomoji byla turi būti nutraukta, nes vykdomasis procesas neturėjo būti pradėtas, kadangi vykdymo veiksmus, nuo sąskaitos nurašinėjant pinigus vykdė pati VMI ir Patvarkymo priėmimo metu, piniginė skola buvo likusi 2 197,13 Eur, kas vėliau ir buvo ir būtų be antstolės veiksmų nuo sąskaitos nurašyta ir taip atsiskaityta su valstybe.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą antstolė prašo pareiškėjo skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo motyvai:
4.1. Antstolė nurodo, kad pareiškėjas kvestionuoja tariamai neteisėtus išieškotojos VMI veiksmus, aiškina, kad antstolė nepagrįstai pradėjo vykdyti jai pateiktą vykdomąjį dokumentą, tačiau nepateikia jokių juridiškai svarių argumentų, kurie patvirtintų, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų nepaisė konkrečių vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų ar neatsižvelgė į aktualią teismų praktiką.
4.2. Antstolė pažymi, kad vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) yra užbaigta 2022 m. birželio 1 d., todėl reikalavimas nutraukti vykdomąją bylą bei vykdomąjį procesą nutraukti nėra savalaikis ir praradęs aktualumą. Iš pareiškėjo išieškota ir išieškotojai pervesta – 1 911,99 Eur skolos, o vykdymo išlaidų dengimui vykdomojoje byloje palikta – 417,94 Eur.
4.3. Antstolė akcentuoja, kad neturi teisės vertinti vykdomąjį dokumentą išdavusios institucijos veiksmų teisėtumo, nes tai nėra susiję su antstolio kompetencija. Atskirajame skunde nepateiktas joks argumentas, kuris patvirtintų, jog šiuo atveju antstolė užvedusi vykdomąją bylą neturėjo vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 661 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus.
4.4. Antstolė nurodo, kad pareiškėjas nepateikia jokių juridiškai pagrįstų argumentų, kurie patvirtintų, kad antstolė, o ne galutinis piniginių lėšų gavėjas – VMI, turi grąžinti susidariusią permoką, kuri susidarė ne dėl antstolės kaltės. Pareiškėjas pats sutinka, kad vykdomosios bylos pradėjimo metu skola visa apimtimi sumokėta VMI nebuvo. Ginčo dėl šios aplinkybės nėra. Tuo tarpu jokia teisės norma nenumato draudimo antstoliui pradėti vykdomąją bylą, jei pagal VMI taikomą areštą piniginėms lėšos, lėšos yra dalinai nurašomos nuo skolininko banko sąskaitos. Pareiškėjo teiginiai, kad antstolė nepagrįstai pardėjo vykdomąją bylą laikytini tik kaip subjektyvi pareiškėjo nuomonė, nepagrįsta jokiais juridinę galią turinčiais argumentais. Aplinkybė, kad dalis skolos buvo sumokėta išieškotojai dar iki vykdomojo dokumento pateikimo – nelaikytina akivaizdžia kliūtimi vykdomajam dokumentui priimti. Pažymi, kad antstolis spręsdamas klausimą dėl vykdomojo dokumento priėmimo neturi galimybės susipažinti su skolininko banko sąskaitos išrašu.
4.5. Antstolė pabrėžia, kad atskirajame skunde keliami nauji reikalavimai dėl antstolės apskaičiuotų ir išieškotų vykdymo išlaidų, kurie nebuvo keliami nagrinėjant skundą pirmosios instancijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
6. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo
7. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų nustatyta, kad vykdomoji byla pradėta pagal VMI 2022 m. balandžio 14 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sprendimas) išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto dėl 4 783,69 Eur skolos išieškojimo iš skolininko Klaipėdos miesto medžiotojų klubo „Darius“ išieškotojos valstybės, atstovaujamos VMI, naudai. Antstolė 2022 m. gegužės 17 d. priimtu patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti. Antstolės kontoroje 2022 m. gegužės 18 d. gautas VMI raštas, kuriuo informuota, kad pradinė Sprendimu išieškoma suma buvo 4 783,69 Eur, tačiau likusi išieškoti suma perdavimo vykdyti datai – 2 514,12 Eur. Antstolė 2022 m. gegužės 19 d. atliko vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini) , kuriuo patikslinta vykdymo išlaidų suma - 417,95 Eur, bei priimtas nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nurašyti pinigines lėšas, sumažinant priverstinai nurašomų lėšų sumą iš skolininko iki 2 932,07 Eur (2 514,12 Eur skola ir 417,95 Eur vykdymo išlaidos).VMI nuo skolininko banko sąskaitos 2022 m. gegužės 18 d. nurašė 295,25 Eur, todėl 2022 m. gegužės 19 d. sprendimu pakeitė sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto ir nurodė, kad iš skolininko bendra išieškotina suma sudaro - 2 218,87 Eur . Iš išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymų matyti, kad antstolė vykdant vykdomąją bylą nuo skolininko banko sąskaitos nurašė ir paskirstė lėšas. Iš kartu su skundu pateikto pareiškėjo Klaipėdos miesto medžiotojų klubo „Darius“ banko sąskaitos išrašo nustatyta, kad VMI iš skolininko sąskaitos nuskaitė 6 303,15 Eur. Antstolės kontoroje 2022 m. gegužės 31 d. gautas VMI 2022 m. gegužės 30 d. sprendimas pripažinti netekusiu galios sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto ir nurodyta, kad skolos išieškotojai nebėra, t. y. bendra išieškotina suma sudaro 0,00 Eur. Antstolė 2022 m. birželio 1 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo, kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 632 straipsnio 1 dalies 1 punktu, vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) užbaigta visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą ir vykdomasis dokumentas grąžintas VMI.
8. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, prašydamas panaikinti 2022 m. gegužės 17 d. patvarkymą Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti bei nutraukti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) kaip pradėtą nesant tam teisinio pagrindo. Tai reiškia, jog šios bylos nagrinėjimo dalyką sudaro aplinkybių, ar antstolė turėjo teisę priimti ir vykdyti suinteresuoto asmens VMI pateiktą vykdomąjį dokumentą, nustatymas.
9. Pagal CPK nuostatas vykdomojo dokumento pateikimas vykdyti nereiškia, kad jis besąlygiškai turi būti vykdomas. CPK 651 straipsnio 1 dalyje antstoliui nustatyta pareiga patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Tačiau pažymėtina, jog antstolis, gavęs vykdomąjį dokumentą, patikrina tik formaliuosius kriterijus priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, kurie numatyti CPK 651 straipsnio 2 dalyje.
10. Antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, neturi teisės vertinti dokumento, kurio pagrindu vykdomasis dokumentas išduotas, teisėtumo ir pagrįstumo, o tik nustatyti akivaizdžius trūkumus, užkertančius kelią išieškojimo pradžiai. Taigi ir teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų, turi įvertinti, ar antstolis, atlikdamas ginčijamą vykdymo veiksmą – vykdomojo dokumento priėmimą vykdyti, tinkamai vykdė jam įstatymu nustatytas pareigas ir ar neperžengė jam suteiktų teisių ribų.
11. CPK 651 straipsnyje yra nurodyti vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti pagrindai. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, patikrinama: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (CPK 650 straipsnis); 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (CPK 590 straipsnis); 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka šio CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (CPK 646 straipsnio 5 dalis); 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (CPK 606 straipsnis); 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) ar išieškotojas, institucija ar pareigūnai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 8) ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti.
12. CPK 651 straipsnio 2 dalis neįtvirtina baigtinio sąrašo aplinkybių, dėl kurių antstolis gali atsisakyti priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą ir jį grąžinti išieškotojui, todėl kiekvienu konkrečiu atveju antstolis turi įvertinti šių aplinkybių svarbą ir reikšmę priimant ar atsisakant priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Kliūtys, kurioms esant turėtų būti atsisakoma priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, turi būti realios, akivaizdžios ir išsamiai įvertintos, padarant pagrįstą išvadą, kad joms esant vykdomasis dokumentas negali būti priimtas vykdyti.
13. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog akivaizdžiomis kliūtimis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti gali būti pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios besąlygiškai užkerta kelią vykdomojo dokumento vykdymui ir kurioms išsiaiškinti antstoliui nereikia atlikti papildomų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2009).
14. Kasacinio teismo praktikoje kitokiomis akivaizdžiomis kliūtimis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti yra pripažintos aplinkybės, kai nebuvo suėjęs terminas geruoju sumokėti mokestinę nepriemoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2009), nebuvo suėjęs vykdomajame rašte nurodytas terminas prievolei įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2007).
15. Kasacinis teismas ne kartą taip pat akcentavo, jog antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktas teises, o bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010). Taigi teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų, turi įvertinti, ar antstolis, atlikdamas ginčijamą vykdymo veiksmą – priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, tinkamai vykdė jam įstatymu nustatytas pareigas ir ar neperžengė jam suteiktų teisių ribų.
16. Neginčijamai bylos duomenimis nustatyta bei ir pats pareiškėjas neneigia, kad mokestinė prievolė VMI buvo 7 347 Eur. Be to, pareiškėjas skunde dėl antstolio veiksmų nurodo, kad jam žinomas ir terminas iki kurio ši mokestinė prievolė turėjo būti įvykdyta – vasario 15 d. Iš pareiškėjo banko sąskaitos išrašo matyti, kad mokesčių administratorius pradėjo daryti išskaitas iš pareiškėjo sąskaitos nuo 2022 m. vasario 22 d. Žinodamas apie prievolę VMI, matydamas, kad pradėtos daryti išskaitos, pareiškėjas nesiėmė jokių veiksmų nei dėl savanoriškos prievolės padengimo, nei byloje yra duomenų, kad pareiškėjas būtų teikęs prašymus ar skundus dėl tokių VMI veiksmų. Antstolei pradėjus vykdyti mokesčių administratoriaus vykdomąjį dokumentą, pareiškėjas pradėjo ginčyti VMI ir antstolės nurašomas sumas, teikdamas skundą dėl antstolės veiksmų, kai tuo tarpu prieštaravimų dėl VMI nuo 2022 m. vasario 22 d. vykdomų išskaičiavimų nereiškė.
17. Pareiškėjas teigia, kad antstolė turėjo patikrinti ir matyti VMI daromus išskaičiavimus. Tačiau, sutiktina su antstolės atsiliepime į atskirąjį skunde nurodyta aplinkybe, kad antstolė spręsdama dėl vykdomojo dokumento priėmimo neturi pareigos tikrinti tokių aplinkybių. Iš pateikto sąskaitos išrašo matyti, kad antstolei vykdant išieškojimus lygiagrečiai buvo daromi išskaitymai ir pačios VMI. Taigi, pareiškėjas, matydamas, kad nuo jo banko sąskaitos yra nurašinėjama skola, kurios jis VMI ir neneigia, turėjo galimybę kreiptis į išieškojimą vykdančią antstolę ir informuoti apie tai, kad skola nuskaičiuoja ir išieškotoja.
18. Vykdomojo dokumento priėmimo metu skola išieškotojui visa apimtimi padengta nebuvo. Po vykdomojo dokumento priėmimo ir vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) užvedimo VMI raštu antstolę informavo, kad skolos suma yra sumažėjusi ir išieškotiną skolos likutį sudaro – 2 514,12 Eur. Iki šios aplinkybės paaiškėjimo antstolė iš pareiškėjo nebuvo išieškojusi jokių sumų. VMI apsirikimas nurodant klaidiną išieškotiną skolos sumą vykdomojo dokumento pateikimo priverstiniam vykdymui metu, jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukėlė. O antstolė neišieškojo daugiau piniginių lėšų nei buvo nurodyta vykdomajame dokumente. Antstolė išieškota piniginių lėšų dalis nėra didesnė nei VMI prašė išieškoti. Išieškotą sumą antstolė pervedė išieškotojui – VMI, dalis piniginių lėšų buvo paskirstytos antstolio vykdymo išlaidoms padengti. 2022 m. birželio 1 d. vykdomoji byla buvo užbaigta. Taigi, antstolė nedisponuoja iš pareiškėjo išieškotomis sumomis. Visomis išieškotomis sumomis šiuo metu disponuoja VMI ir pareiškėjas turi teisę kreiptis dėl permokos grąžinimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas turi 737,13 Eur permoką, kurią turi teisę susigrąžinti Mokesčių mokėtojo permokos (skirtumo) ar nepagrįstai išieškotų sumų grąžinimo (įskaitymo) taisyklių, patvirtintų VMI prie FM viršininko 2004 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. VA-186 „Dėl Mokesčių mokėtojo permokos (skirtumo) ar nepagrįstai išieškotų sumų grąžinimo (įskaitymo)“ nustatyta tvarka.
19. Priverstinis vykdomojo dokumento vykdymas skolininkui sukelia papildomas nepageidaujamas pasekmes (turto, sąskaitų areštai, vykdymo išlaidų apmokėjimas ir t. t.), todėl antstolio pareiga prieš priimant vykdomąjį dokumentą vykdyti išsiaiškinti visas galimas kliūtis vykdymo veiksmams pradėti. Akivaizdu, kad, nesuėjus terminams prievolei įvykdyti ir esant įrodymams, kad prievolė yra vykdoma, antstolis neturi nei pareigos, nei teisės pradėti priverstinius vykdymo veiksmus, nepaisant to, kad išieškotojas ir pateikė vykdomąjį raštą vykdyti. Šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad buvo kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti.
20. Kaip ir minėta, kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad kliūtimis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti yra pripažintinos aplinkybės, kad nebuvo suėjęs terminas geruoju sumokėti mokestinę nepriemoką. MAĮ 105 straipsnis reglamentuoja mokesčių administratoriaus teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimą. MAĮ 105 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu yra bent vienas iš nustatytų pagrindų: 1) jei mokesčių mokėtojas nesumoka mokesčio ir su juo susijusių sumų, nurodytų mokesčių administratoriaus raginime; 2) mokesčių mokėtojas nesumoka deklaruoto mokesčio arba muitinės deklaracijoje nurodyto mokesčio atitinkamo mokesčio įstatyme ar jo pagrindu priimtame lydimajame teisės akte nustatytu terminu; 3) mokesčių mokėtojas šio Įstatymo 81 straipsnio 2 ir 4 dalyse numatytais terminais nesumoka mokesčių administratoriaus sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodyto mokesčio ir su juo susijusių sumų; 4) Teisė išieškoti mokestinę nepriemoką įgyjama kitą dieną po to, kai pasibaigia raginime geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas nurodytas terminas, o jeigu raginimas nesiunčiamas, – kitą dieną po šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyto termino pabaigos. Tais atvejais, kai pasibaigus mokesčio sumokėjimo terminui mokesčių mokėtojas mokesčio deklaraciją pateikia pavėluotai arba pateikia patikslintą mokesčių deklaraciją, mokesčių administratorius įgyja teisę išieškoti patikslintoje mokesčių deklaracijoje nurodytą mokestį ir su juo susijusius delspinigius kitą dieną po minėtos deklaracijos pateikimo dienos.
21. Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad mokesčio mokėtojai, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, privalo užpildyti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijas ir jas pateikti tai teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais, ir sumokėti mokestį už valstybinius gamtos išteklius iki antro kalendorinio mėnesio, einančio po mokestinio laikotarpio, už kurį mokestis mokamas, 15 dienos.
23. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad antstolės veiksmai priimant vykdymui VMI vykdomąjį dokumentą dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš Klaipėdos miesto medžiotojų klubo „Darius“ ir surašant skundžiamą procesinį patvarkymą, buvo teisėti ir atlikti atsižvelgiant į visus tuo metu vykdomojoje byloje turėtus duomenis, nepažeidžiant teisės normose įtvirtintų reikalavimų. Todėl vertintina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog antstolė pagrįstai priėmė vykdyti VMI vykdomąjį dokumentą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti skundžiamą antstolės patvarkymą.
24. Apibendrinus konstatuotina, kad CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų akivaizdžių kliūčių ir aplinkybių, trukdančių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, nebuvo, todėl antstolė, jų nenustačiusi, turėjo įstatyminę pareigą patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis) ir atlikti CPK numatytas vykdymo procedūras. Taigi antstolės vykdomojoje byloje atlikti vykdymo veiksmai, kiek jie susiję su skundo dalyku, buvo teisėti, atlikti laikantis vykdymo proceso reguliuojančių taisyklių, todėl pareiškėjo skundas dėl neteisėtų antstolės veiksmų, t. y. 2022 m. gegužės 17 d. patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini), bei nepagrįstai išieškotų lėšų grąžinimo, yra nepagrįstas ir atmestinas (CPK 178, 185 straipsniai).
25. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo (nagrinėjamu atveju nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Siekiant įvertinti skundžiamo sprendimo ar nutarties pagrįstumą, pagal CPK 312 straipsnį apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, nenurodytomis pirmosios instancijos teisme.
26. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.
27. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, pareiškėjo atskirajame skunde keliamas reikalavimas pripažinti, kad 417,95 Eur vykdymo išlaidų suma apskaičiuota ir užskaityta antstolės nepagrįstai ir prašoma šią pinigų sumą grąžinti arba vykdymo išlaidų sumą ženkliai sumažinti, nenagrinėtinas, kadangi pirmosios instancijos teismui teiktame skunde dėl antstolės veiksmų nebuvo keliamas klausimas dėl antstolės paskaičiuotų vykdymo išlaidų pagrįstumo.
28. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
29. Vadovaudamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms bei sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti, todėl atskirasis skundas atmestinas, Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.