- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-15
- Bylos Nr.
- e2A-814-330/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-37842-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Gintaras Pečiulis, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Lavisos agrogrupė“
- Atsakovas
- Swedbank
- Trečiasis asmuo
- A. J. V.
- Kategorijos
- 2.6.2.2Laidavimas
- 2.6.8.11.5Kiti su sutarčių pabaiga susiję klausimai
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lavisos agrogrupė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lavisos agrogrupė“ ieškinį atsakovei Swedbank, akcinei bendrovei dėl laidavimo sutarties pripažinimo pasibaigusia, trečiasis asmuo A. J. V..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Lavisos agrogrupė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti pasibaigusia tarp jos ir AB Sampo banko 2005 m. gegužės 3 d. sudarytą laidavimo sutartį (toliau – Laidavimo sutartis) dėl be laiduotojos sutikimo iš esmės pasikeitusio jos atsakomybės dydžio. Nuo 2008 m. vietoje AB Sampo banko toliau Lietuvoje per savo filialą veikė Danske bank A/S, kuris 2016 m. birželio 4 d. perleido atsakovei Swedbank, AB visas kreditoriaus pagal Laidavimo sutartį teises ir pareigas.
2. Ieškinyje nurodyta, kad 2005 m. gegužės 3 d. trečiasis asmuo A. J. V. su AB Sampo banku sudarė kreditavimo sutartį (toliau – Kredito sutartis) dėl 434 430 Eur kredito suteikimo. Kredito sutartimi susitarta, kad kredito grąžinimas užtikrinamas įkeičiant gyvenamąjį namą ir 397/3966 dalis žemės sklypo, esančius (duomenys neskelbtini); įkeičiant administracinį pastatą bei šiam pastatui priklausančius kiemo statinius, esančius I. Kanto g. 11, Kaune; įkeičiant pastatą – įstaigą, šiam pastatui priklausančius kiemo statinius ir ūkinį pastatą, esančius I. Kanto g. 15, Kaune; įkeičiant pastatą – įstaigą, esančią I. Kanto g. 15A, Kaune; įkeičiant 1 935 vnt. UAB „Binational Plasma“ paprastųjų vardinių akcijų; laiduojant skolininko sutuoktinei A. V.; laiduojant UAB „Lavisos agrogrupė“. Kredito sutartyje buvo numatyta laidavimo sutarties nutraukimo galimybė – jeigu skolos ir įkeisto kito turto, esančio I. Kanto g. 15, Kaune, ir/arba I. Kanto g. 11, Kaune, rinkos vertės santykis procentais neviršys 50 proc. bei nebus Kredito sutarties nutraukimo pagrindų, kredito gavėjas gali kreiptis į banką dėl UAB „Lavisos agrogrupė“ laidavimo sutarties nutraukimo.
3. Ieškovės aiškinimu, 2005 m. gegužės 3 d. tarp AB Sampo banko ir ieškovės sudarytoje Laidavimo sutartyje buvo numatyta, jog ieškovė subsidiariai atsako bankui, jeigu skolininkas A. J. V., už kurį laiduojama, neįvykdys visų savo finansinių įsipareigojimų ar jų dalies pagal Kredito sutartį, su kurios sąlygomis laiduotoja yra susipažinusi. Laidavimo sutarties 9 punkte numatyta, kad tuo atveju, jei Kredito sutartis pakeičiama ar papildoma taip, jog padidėja laiduotojo atsakomybė arba atsiranda kitos laiduotojui nepalankios pasekmės, turi būti gautas jo raštiškas sutikimas laiduoti už kredito gavėją pasikeitusiomis sąlygomis.
Šalies argumentai
4. Ieškovė nurodė, kad 2017 metų balandžio mėnesį gavo atsakovės pretenziją, jog trečiasis asmuo netinkamai vykdė Kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, todėl ši sutartis 2014 m. spalio 2 d. buvo nutraukta, pradelsta skola sudaro 329 390,57 Eur, kurią privalo grąžinti laiduotoja.
5. Po Kredito sutarties sudarymo atsakovės skolininkas tik 2006 m. gegužės 23 d. ir tik antrine hipoteka bankui įkeitė nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. Bankas, nepaisydamas to, kad Kredito sutarties vykdymas jau turėjo būti užtikrintas šioje sutartyje nurodytų daiktų įkeitimu, su skolininku 2006 m. sausio 11 d. sudarė dar vieną kredito sutartį, kurios vykdymui užtikrinti pirmiau nurodytas nekilnojamasis turtas buvo įkeistas pirmine hipoteka. Ieškovės teigimu, tokiu būdu iš esmės padidėjo jos, kaip laiduotojos, atsakomybė, todėl Laidavimo sutartis pripažintina pasibaigusia. Jeigu ieškovė būtų informuota, jog vykdant Kredito sutartį skolininkas nekilnojamąjį turtą bankui įkeis tik antrine hipoteka, ieškovė už skolininką tokiomis sąlygomis nebūtų laidavusi. Kredito sutartyje numatytas įkeisti turtas buvo itin didelės vertės, todėl ieškovė buvo užtikrinta, kad jos, kaip laiduotojos, interesai bus apsaugoti vertingo turto įkeitimu.
Atsiliepimas
6. Atsakovė Swedbank, AB atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Jos aiškinimu, kredito išmokėjimo skolininkui sąlyga buvo A. V. ir ieškovės laidavimų pateikimas. Laidavimo sutartyje ieškovė patvirtino, kad žino visas Kredito sutarties sąlygas, taigi ieškovė prisiėmė riziką, kad privalės atsakyti atsakovei net ir tuo atveju, jeigu kitos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės nebūtų pateiktos. Kredito sutartyje buvo numatyta, kad skolininkas A. J. V. galėtų kreiptis į banką dėl ieškovės įsipareigojimų pagal Laidavimo sutartį pabaigos tik tuo atveju, jeigu įsipareigojimų pagal Kredito sutartį įvykdymo užtikrinimui bus pateikta nekilnojamojo turto, esančio I. Kanto g. 11, Kaune, ir I. Kanto g. 15, Kaune, hipoteka ir tik tuo atveju, jeigu nurodyto turto bei įsipareigojimų pagal Kredito sutartį santykis neviršys 50 proc. dydžio. A. J. V. bankui neįkeitė nekilnojamojo turto, esančio I. Kanto g. 11, Kaune ar I. Kanto g. 15, Kaune, todėl neatsirado aplinkybės, kurioms esant ginčo laidavimas galėtų pasibaigti. Atsakovės teigimu, pasirašydama Laidavimo sutartį ieškovė prisiėmė kitų prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių nepateikimo riziką, todėl nėra pagrindo teigti, kad iš esmės pasikeitė ieškovės prievolė, kad be ieškovės sutikimo padidėjo jos atsakomybė arba atsirado kitos ieškovei nepalankios pasekmės.
7. Atsakovė nurodė, kad tarp banko ir A. J. V. 2013 m. spalio 4 d. buvo sudarytas susitarimas (toliau – Susitarimas), kuriuo nustatytas kredito grąžinimo atidėjimo terminas iki 2014 m. rugpjūčio 31 d., taip pat numatyta, kad visos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės toliau galioja pilna apimtimi ir po šio Susitarimo sudarymo. Ieškovės direktorius patvirtino, kad susipažino su šio Susitarimo sąlygomis ir sutinka laiduoti minėtu Susitarimu pakeistomis Kredito sutarties sąlygomis. Atsakovės teigimu, tokiu patvirtinimu ieškovė pritarė savo, kaip laiduotojos, atsakomybei po to, kai jai tapo žinoma apie nepateiktas kitas prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones, todėl ieškovė neteko teisės įrodinėti apie įsipareigojimų pagal Laidavimo sutartį pasibaigimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė.
9. Teismas nustatė, kad ginčijamos Laidavimo sutarties 2 punkte bankas įsipareigojo penkių dienų laikotarpiu atsisakyti reikalavimo teisių pagal Laidavimo sutartį, jeigu UAB „Binational Plasma“ bankui, kaip pirmos eilės kreditoriui, įkeis statinius ir žemės sklypus, esančius I. Kanto g. 11, Kaune ir/arba I. Kanto g. 15, Kaune. Teismas, vadovaudamasis Kredito sutarties nuostatomis, padarė išvadą, kad kredito išmokėjimui nekilnojamojo turto įkeitimas nebuvo būtinas, nes kaip kredito išmokėjimo sąlygos buvo nurodyti A. V. ir ieškovės laidavimai. Kredito sutartimi kredito gavėjas įsipareigojo per trisdešimt kalendorinių dienų po kredito lėšų išmokėjimo įkeisti banko, kaip pirmos eilės kreditoriaus, naudai gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), Kaune, bei UAB „Binational Plasma“ paprastąsias vardines akcijas, o per vienerius kalendorinius metus po kredito lėšų išmokėjimo kredito gavėjas įsipareigojo bankui įkeisti pastatą/(-us) su žemės sklypu/(-ais), esančius I. Kanto g. 11 ir/arba I. Kanto g. 15, Kaune, užtikrinant, kad skolos bankui ir įkeisto turto rinkos vertės santykis neviršys 50 proc. Teismas nurodė, kad šių įsipareigojimų vykdymas priklausė nuo skolininko A. J. V. valios – nekilnojamasis turtas pagal Kredito sutartį, kurios įvykdymą laidavo ieškovė, buvo įkeistas antrine hipoteka; turtas I. Kanto g. 11 ir/arba I. Kanto g. 15, Kaune, nebuvo įkeistas. Teismo vertinimu, šios aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, jog nepagrįstai padidėjo ieškovės atsakomybė pagal Laidavimo sutartį. Teismas pažymėjo, kad Laidavimo sutarties 14.3 punkte ieškovė patvirtino, jog jai buvo įteiktas Laidavimo sutarties projektas ir Kredito sutarties projektas, kad ji yra išsamiai susipažinusi su visomis Kredito sutarties projekto ir Laidavimo sutarties projekto sąlygomis ir tokioms sąlygoms neprieštaravo. Ieškovė yra verslininkė, kuriai keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, todėl, teismo įsitikinimu, ji galėjo ir turėjo numatyti bei įvertinti aplinkybes, jog nustatytais terminais nekilnojamasis turtas gali būti ir neįkeistas. Teismas padarė išvadą, kad tokiu būdu sudarydama Laidavimo sutartį, ieškovė veikė savo rizika ir prisiėmė visas su turto neįkeitimu susijusias pasekmes.
10. Teismas nurodė, kad 2013 m. spalio 4 d. tarp Danske bank A/S Lietuvos filialo ir A. J. V. sudarytu Susitarimu buvo sutarta, jog visos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės toliau galioja pilna apimtimi ir po šio Susitarimo sudarymo. Ieškovės direktorius patvirtino, jog susipažino su Susitarimo sąlygomis ir sutinka laiduoti minėtu Susitarimu pakeistomis Kredito sutarties sąlygomis. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės teiginius, kad tas Susitarimas yra suklastotas. Remdamasis byloje paskirtos teismo ekspertizės akto išvada, teismas nurodė, kad patį Susitarimą pasirašė ieškovės direktorius. Teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad Susitarimo pirmas ir antras lapai galėjo būti atspausdinti skirtingu metu dėl to priežasties, jog vienas ar keli Susitarimo egzemplioriai buvo atspausdinti banke, o kitą ar kitus egzempliorius į banką atsinešė arba ieškovės atstovas arba trečiasis asmuo A. J. V. ir Susitarimo pasirašymo metu jie galėjo susimaišyti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Ieškovė UAB „Lavisos agrogrupė“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliantė taip pat prašo priimti atskirąją nutartį, kuria apie galimą 2013 m. spalio 4 d. tarp Danske bank A/S Lietuvos filialo ir A. J. V. sudaryto Susitarimo klastojimą pranešti prokuratūrai. Apeliaciniame skunde išdėstyti tokie esminiai argumentai:
11.1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad banko skolininkas turėjo teisę neįkeisti nekilnojamojo turto. Bankas Kredito sutartyje suformulavo konkrečius įpareigojimus kredito gavėjui A. J. V. ir jų įvykdymo terminus. Kredito sutarties specialiojoje dalyje visos kredito užtikrinimo priemonės išvardintos viename skirsnyje, nurodyta, kad esant atitinkamoms sąlygoms Laidavimo sutartis gali būti nutraukiama. Esant tokioms sutarties nuostatoms, ieškovė turėjo pagrįstą lūkestį, kad bankas reikalaus sutartyje nurodyto turto įkeitimo, o tokio turto įkeitimo nesant, informuos apie neįvykdytas Kredito sutarties sąlygas bei iš esmės padidėjusią ieškovės prisiimtą riziką.
11.2. Teismas, darydamas išvadą, kad nekilnojamojo turto įkeitimas (hipoteka) buvo tik papildoma prievolė ir neesminė Kredito sutarties sąlyga, neįvertino to, jog pats bankas šiuo klausimu byloje nebuvo nuoseklus – 2011 m. gegužės 3 d. A. J. V. siųstame rašte bankas nurodė, jog tinkamas prievolių pagal Kredito sutartį įvykdymo užtikrinimas yra esminis sutarties reikalavimas, todėl skolininkui yra suteikiamas papildomas 30 kalendorinių dienų terminas Kredito sutartimi nustatytų įsipareigojimų dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo įvykdymui. Teismas tokio byloje pateikto įrodymo visiškai nevertino.
11.3. Ieškovė Laidavimo sutartį sudarė esant sąlygoms, kad nekilnojamąjį turtą skolininkas įkeis bankui pirmine hipoteka, iš kurio prievolės nevykdymo atveju galės būti vykdomas išieškojimas, šis turtas parduodamas, atsiskaitoma su banku ir ieškovė už skolininką atsakys tik nepakakus įkeisto turto vertės visai skolininko prievolei padengti.
11.4. Ieškovė nedavė sutikimo, kad Kredito sutarties įsipareigojimų vykdymui bankui, kaip pirmos eilės kreditoriui, nėra įkeičiamas joks nekilnojamasis turtas ir dėl to ieškovė tampa pagrindiniu už prievolės nevykdymą atsakingu asmeniu. Ieškovė už skolininką tokiomis sąlygomis laiduoti nebūtų sutikusi.
11.5. Nurodydamas, kad ieškovei, kaip verslininkei, keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai, teismas visiškai nevertino atsakovės statuso. Atsakovė yra ne tik verslininkė, tai – bankas, veikiantis valstybės finansų sistemoje ir kuriam įstatymais keliami patys aukščiausi skaidrumo, sąžiningumo, rūpestingumo standartai. Kredito gavėjui nevykdant ankstesne Kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, bankas, suteikdamas jam naują kreditą, elgėsi neskaidriai ir lengvabūdiškai.
11.6. Kredito sutartimi trečiasis asmuo A. J. V. įsipareigojo bankui įkeisti administracinį pastatą ir kiemo statinius, esančius I. Kanto g. 11, Kaune, tačiau paaiškėjo, kad šių pastatų nuosavybės teise jis niekada nevaldė. Vadinasi, bankas paskolos grąžinimą siekė užtikrinti net ne paskolos gavėjui nuosavybes teise priklausančiu turtu. Ši aplinkybė ieškovei nebuvo atskleista, taip suklaidinant ją dėl prisiimamos laidavimo prievolės apimties.
11.7. Teismas netinkamai įvertino teismo ekspertizės akto išvadas. Ieškovės direktorius yra pasirašęs tik antrame Susitarimo lape, nors Susitarimo pirmame lape yra visų kitų Susitarimo šalių parašai. Tai dar kartą patvirtina, kad Susitarimo pirmojo lapo (tokio, koks yra byloje) ieškovė nematė ir nepasirašė.
11.8. Teismas nesigilino į nagrinėjamos bylos esmę – į paskolų trečiajam asmeniui A. J. V. suteikimo aplinkybes, jo mokumą, paskolos panaudojimą, Susitarimo dėl Kredito sutarties sąlygų keitimo pasirašymo aplinkybes ir pan. Visi ieškovės teikiami prašymai, susiję su šios medžiagos išreikalavimu arba leidimu susipažinti su kredito A. J. V. bylos medžiaga, buvo nepatenkinti, tuo apsunkinant galimybes įrodyti pareikšto ieškinio pagrįstumą.
11.9. Ieškovė tik iš banko 2017 m. liepos 26 d. rašto sužinojo, kad visas nekilnojamasis turtas pagal Kredito sutartį buvo įkeistas tik antrine hipoteka. Susitarimo turinys niekaip neįrodo, kad ieškovei buvo žinomos aplinkybės dėl nekilnojamojo turto įkeitimo ar neįkeitimo bei jos laidavimo apimties padidėjimo.
Atsiliepimas
12. Atsakovė Swedbank, AB atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
12.1. Apeliantė neteisingai aiškina Kredito sutarties nuostatas. Kredito išmokėjimui nekilnojamojo turto įkeitimas nebuvo būtinas, tai buvo tik papildoma prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė, kuri priklausė nuo kredito gavėjo valios. Apeliantė privalėjo dėti pastangas ir rūpintis, kad A. J. V. įvykdytų savo įsipareigojimus įkeisti turtą.
12.2. Apeliantės laidavimas galėjo pasibaigti ne tuo atveju, jeigu A. J. V. atsakovei būtų įkeitęs turtą, esantį I. Kanto g. 11 ir/arba I. Kanto g. 15, Kaune, o tik tokiu atveju, jeigu A. J. V. skolos atsakovei ir įkeisto kito turto, esančio I. Kanto g. 11 ir/arba I. Kanto g. 15, Kaune, rinkos vertės santykis procentais neviršytų 50 proc. bei nebūtų kitų Kredito sutarties nutraukimo pagrindų. Tokių duomenų byloje nepateikta.
12.3. Remiantis Kredito sutarties sąlygomis, net ir esant atitinkamam A. J. V. kreipimuisi, atsakovė nebūtų privalėjusi atsisakyti ieškovės laidavimo.
12.4. Vien ta aplinkybė, kad A. J. V. nebuvo paskirta bauda už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, neįrodo, jog atsakovė neprižiūrėjo Kredito sutarties vykdymo. Priešingai, – taip elgdamasi atsakovė nenorėjo bloginti A. J. V. mokumo.
12.5. Apeliantė dar iš atsakovės 2009 m. gegužės 26 d. rašto žinojo apie dalies A. J. V. prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių nepateikimą, todėl pasirašydama 2013 m. spalio 4 d. Susitarime, neabejotinai išanalizavo visas egzistavusias Kredito sutarties sąlygų vykdymo ar nevykdymo aplinkybes ir sutiko toliau laiduoti.
12.6. Įsipareigojimas įkeisti turtą, kurį kredito gavėjas įgis ateityje, neprieštarauja jokioms teisės normoms ir yra paplitęs kreditavimo teisiniuose santykiuose. Pažymėtina, kad ieškovei buvo žinoma ta aplinkybė, jog kredito gavėjas įsipareigojo įkeisti jam nepriklausantį turtą, tačiau vis tiek sutiko už jį laiduoti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl byloje pateiktų prašymų
14. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas A. V. prašymas įtraukti ją į bylos nagrinėjimą, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 29 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodoma, kad jai nebuvo suteikta galimybė pasisakyti šioje byloje, kad galutinis teismo procesinis sprendimas turės įtakos jos teisėms ir pareigoms.
15. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su A. V. prašymu. Pirmiausia, prašymai įtraukti į bylos nagrinėjimą yra sprendžiami pirmosios instancijos teisme, antra, šiuo atveju byloje buvo sprendžiama tik dėl ieškovės, kaip subsidiarios laiduotojos, prievolės pasibaigimo sąlygų, o ne dėl kitos laiduotojos, kurios atsakomybė su skolininku (kredito gavėju) yra solidari, prievolės, be to, dėl A. V. teisių ir pareigų šioje byloje priimtuose procesiniuose sprendimuose nėra pasisakoma, todėl negalima spręsti, kad prašymas būtų pagrįstas nusprendimu dėl neįtraukto į bylą asmens teisių ir pareigų.
16. Ieškovė UAB „Lavisos agrogrupė“ pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą iki bus priimtas sprendimas pradėti ar atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Prašyme nurodoma, kad būtina įvertinti pateikiamą informaciją bei dokumentus apie Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate priimtą nagrinėti ieškovės pareiškimą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Susitarimo klastojimo.
17. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nesant duomenų apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, vien prašymo pradėti tokį tyrimą padavimo aplinkybė nesudaro pagrindo atidėti bylos nagrinėjimą.
18. Teisėjų kolegija taip pat netenkina ieškovės prašymo priimti atskirąją nutartį ir pranešti prokuratūrai apie sudaryto Susitarimo galimą klastojimą, nes šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nenustatyta objektyvių požymių, kurie sudarytų pagrindą CPK 300 straipsnyje nurodytiems procesiniams veiksmas atlikti.
Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su laidavimo pasibaigimu
19. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė kaip neįrodytus jos argumentus dėl laidavimo pasibaigimo CK 6.87 straipsnio 4 dalies pagrindu. Apeliantės teigimu, priešingai nei nurodė teismas skundžiamame sprendime, bylos duomenys įrodo, kad bankas (kreditorius) atliko veiksmus, lėmusius esminį laiduotojos padėties pablogėjimą, pasireiškusį banko eliminuota galimybe įgyvendinti savo kreditorinį reikalavimą realizuojant pirmine hipoteka įkeistą turtą, todėl, apeliantės vertinimu, yra pagrindas pripažinti laidavimą pasibaigusiu. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais.
20. Prievolių įvykdymo užtikrinimas – tai civilinė teisinė priemonė, kuri suteikia kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas, tai taip pat skatina skolininką tinkamai įvykdyti prievolę. Prievolių įvykdymo užtikrinimo esmė ta, kad, skolininkui neįvykdžius prisiimtos prievolės arba ją įvykdžius netinkamai, kreditoriui atsiranda papildoma turtinio pobūdžio priemonė paveikti skolininką ar kitą asmenį, jog jis tinkamai įvykdytų tai, ką privalo įvykdyti pagal įstatymą arba sandorį. CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytas nebaigtinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašas, sutarties šalims palikta laisvė susitarti ir dėl kitų užtikrinimo būdų. Vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų yra laidavimas. Pagal CK 6.76 straipsnio 1 dalį laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Laidavimu užtikrinamas ir papildomų (šalutinių) prievolių, susijusių su pagrindine prievole, įvykdymas (CK 6.78 straipsnio 3 dalis). CK 6.81 straipsnyje, nustatančiame laiduotojo atsakomybę, įtvirtinta, kad, kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (1 dalis); laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, nuostolių atlyginimą, netesybų sumokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (2 dalis).
21. Laidavimo sutarties tikslas – gaunant už tai atlyginimą ar jo negaunant atsakyti kito asmens kreditoriams veikiant dėl kitų interesų. Iš laidavimo atsirandanti prievolė yra akcesorinė, kuri pasižymi nuspėjamumu, todėl laiduotojo prievolės dydis negali viršyti skolininko, už kurį laiduota, prievolės dydžio. Šie laidavimo požymiai apibūdina laiduotojo teisių apsaugą. Prievolės, kylančios iš laidavimo sutarties, turinys yra laiduotojo įsipareigojimas, skolininkui pažeidus laidavimu užtikrintą prievolę, įvykdyti ją kreditoriui kartu su skolininku. Šios prievolės kreditoriui mastą paprastai nulemia skolininko atsakomybės už prievolės pažeidimą mastas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011 ir kt.).
22. CK 6.87 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laidavimas baigiasi, jeigu iš esmės pasikeičia prievolė ir dėl to be laiduotojo sutikimo padidėja jo atsakomybė arba atsiranda kiti laiduotojui nepalankūs padariniai, išskyrus atvejus, kai laidavimo sutartis numato ką kita. Ši norma užtikrina, kad teisinių santykių, iš kurių kyla pagrindinė prievolė, šalys be laiduotojo žinios nepadidintų prievolės apimties ir nepasunkintų jos įvykdymo, palyginti su laidavimo sutarties pasirašymo metu prisiimtais įsipareigojimais. Taigi tam, kad laidavimas pasibaigtų šioje teisės normoje nurodytu pagrindu, būtinos dvi sąlygos: 1) laidavimu užtikrinamos prievolės pasikeitimas iš esmės ir 2) prievolės iš esmės pasikeitimo rezultatas yra nepalankus laiduotojui. Nurodytoje teisės normoje nėra pateikta nei prievolės pasikeitimo iš esmės, nei sąlygų, kurioms esant konstatuotinas nepalankus rezultatas laiduotojui, samprata.
23. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad ši norma reglamentuoja atvejus, kai prievolė modifikuojama taip, jog skolininko, už kurį laiduota, padėtis pasunkėja (jam atsiranda papildomų pareigų ir pan.) arba atsiranda kitų aplinkybių, lemiančių laiduotojo prisiimtos rizikos, susijusios su skolininko galimybėmis tinkamai įvykdyti prievolę, padidėjimą. Tai gali būti aplinkybės, susijusios su kreditoriaus, skolininko ar prievolės objekto pasikeitimu, t. y. jo padidėjimu ar sumažėjimu, kainos ir atitinkamai skolos padidėjimu ir pan., taip pat aplinkybės, pasunkinančios prievolės vykdymo sąlygas ir atitinkamai padidinančios prievolės neįvykdymo tikimybę, padidinančios dėl skolininko netinkamo prievolės įvykdymo atsirandančius neigiamus padarinius ir pan., kai tokių aplinkybių sudarant laidavimo sutartį laiduotojas nenumatė ir jų galimų padarinių neprisiėmė. CK 6.87 straipsnio 4 dalies normai taikyti pirmiau nurodytų aplinkybių pasikeitimas turi būti esminis, t. y. jų galima įtaka laiduotojo prievolės apimčiai turi būti tokia, kad jas žinodamas laiduotojas nebūtų laidavęs už skolininką arba būtų laidavęs kitomis sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-219/2015 ir kt.). Įstatyme neįtvirtinta konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis spręstina apie pasikeitusių aplinkybių esminę įtaką laiduotojo prievolės apimčiai, todėl ši aplinkybė nustatinėtina kiekvienu konkrečiu nagrinėjamu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-578-378/2015 ir kt.).
24. Taigi tam, kad būtų galima taikyti CK 6.87 straipsnio 4 dalį, aktualus ne bet koks prievolės pasikeitimas, o tik toks, kuris gali būti pripažįstamas esminiu ir kurio rezultatas yra nepalankus laiduotojui, o tam būtina išsiaiškinti, kokias prievoles laiduotojas prisiėmė laidavimo sutartimi ir kaip jos vėliau pasikeitė.
25. Byloje nustatyta, kad 2005 m. gegužės 3 d. tarp banko ir A. J. V. buvo sudaryta Kredito sutartis, kuria A. J. V. iki 2020 m. gegužės 3 d. buvo suteiktas 434 430 Eur kreditas. Šios sutarties specialiosios dalies 4 punkte buvo įtvirtintos tokios kredito grąžinimo užtikrinimo priemonės: 1) gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), hipoteka (pastabose nurodyta – jeigu skolos ir įkeisto turto, esančio I. Kanto g. 15, Kaune, ir/arba I. Kanto g. 11, Kaune, rinkos vertės santykis procentais neviršys 50 proc. bei nesant sutarties nutraukimo pagrindų, kredito gavėjas gali kreiptis į banką dėl turto, esančio (duomenys neskelbtini), įkeitimo išregistravimo; 2) administracinio pastato ir kiemo statinių, esančių I. Kanto g. 11, Kaune, hipoteka; 3) pastato – įstaigos su kiemo statiniais, esančių I. Kanto g. 15, Kaune, pastato – įstaigos, esančio I. Kanto g. 15A, Kaune, hipoteka; 4) UAB „Binational Plasma“ paprastųjų vardinių akcijų įkeitimas; 5) UAB „Lavisos agrogrupė“ laidavimas, nurodant, kad tuo atveju, jeigu skolos ir įkeisto kito turto, esančio I. Kanto g. 15, Kaune, ir/arba I. Kanto g. 11, Kaune, rinkos vertės santykis procentais neviršys 50 proc. bei nesant sutarties nutraukimo pagrindų, kredito gavėjas gali kreiptis į banką dėl UAB „Lavisos agrogrupė“ laidavimo sutarties nutraukimo; 6) A. V. laidavimas, kurios atsakomybė bankui yra solidari.
26. 2005 m. gegužės 3 d. Laidavimo sutartimi ieškovė įsipareigojo subsidiariai atsakyti bankui ta pačia apimtimi kaip ir kredito gavėjas, jeigu A. J. V., už kurį laiduojama, neįvykdys visų savo finansinių įsipareigojimų ar jų dalies pagal kreditavimo sutartį, su kurios sąlygomis laiduotoja yra susipažinusi. Pagal Laidavimo sutarties 9 punktą ieškovė sutiko, kad banko ir kredito gavėjo papildomais susitarimais gali būti papildomos ir keičiamos Kredito sutarties sąlygos, nekoreguojant Laidavimo sutarties sąlygų, tačiau jeigu Kredito sutartis pakeičiama ar papildoma taip, kad padidėja ieškovės atsakomybė arba atsiranda kitos ieškovei nepalankios pasekmės, turi būti gautas jos raštiškas sutikimas laiduoti už kredito gavėją pasikeitusiomis sąlygomis.
27. Kredito sutarties 19 punkte kredito gavėjas įsipareigojo per trisdešimt kalendorinių dienų po kredito lėšų išmokėjimo banko, kaip pirmos eilės kreditoriaus, naudai, įkeisti gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), UAB „Binational Plasma“ paprastąsias vardines akcijas. Kredito sutarties 20 punkte numatyta, kad per vienerius kalendorinius metus po kredito lėšų išmokėjimo kredito gavėjas įsipareigoja bankui įkeisti pastatą/(-us) su žemės sklypu/(-ais), esančiais I. Kanto g. 11 ir/arba I. Kanto g. 15, Kaune, užtikrinant, kad skolos bankui ir įkeisto turto rinkos vertės santykis neviršys 50 proc. Pagal Kredito sutarties 21 punkto nuostatas bankui išmokėjus kreditą ar jo dalį ir kredito gavėjui daugiau kaip 30 dienų praleidus sutartimi nustatytą terminą pateikti prievolių įvykdymo užtikrinimo ar įkeisto turto draudimo dokumentus, bankas turi teisę pareikalauti, kad kredito gavėjas sumokėtų bankui 1 procento dydžio baudą nuo išmokėto kredito sumos; kredito gavėjui praleidus sutartimi nustatytą terminą pateikti prievolių įvykdymo užtikrinimo ar įkeisto turto draudimo dokumentus daugiau kaip 60 kalendorinių dienų, bankas turi teisę pareikalauti, kad kredito gavėjas sumokėtų bankui papildomai 1 procento dydžio baudą nuo išmokėtos kredito sumos.
28. Įvertinus tiek Kredito sutarties, tiek Laidavimo sutarties nuostatų visumą, akivaizdu, kad ieškovė sutiko laiduoti už kredito gavėją be didelės rizikos, nes kredito gavėjui nevykdant savo įsipareigojimų bankui ar juos vykdant netinkamai, pirmiausia turėjo būti įgyvendinamos kitos Kredito sutartyje numatytos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, kurios, esant tam nustatytoms sąlygoms (jei įkeisto turto vertės ir kredito gavėjo įsipareigojimų santykis procentais neviršys 50 proc.), netgi sudarytų prielaidas apskritai pasibaigti ieškovės laidavimui. Byloje nėra ginčo, kad kredito gavėjas savo skolinių įsipareigojimų bankui tinkamai nevykdė, kad 2005 m. gegužės 3 d. Kredito sutartimi nustatytų įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui kredito gavėjas įkeitė tik dalį Kredito sutartyje numatyto įkeisti turto – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, šiltnamį, kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), Kaune. Be to, šis turtas buvo įkeistas jau antrine hipoteka (pirmine hipoteka turtas buvo įkeistas bankui pagal vėliau sudarytą dar vieną kredito sutartį). Kredito sutartyje numatytas įkeisti turtas, esantis I. Kanto g. 11 ir/arba I. Kanto g. 15, Kaune, nebuvo įkeistas.
29. Pripažintina, kad ieškovė elgėsi gana pasyviai, nesidomėdama, ar jos, kaip laiduotojos, prievolės dydžiui ir atsakomybės mastui svarbią įtaką turinčios aplinkybės yra realiai įgyvendintos, nesiėmė atitinkamų veiksmų bei nereikalavo, kad kredito gavėjas laikytųsi savo įsipareigojimų įkeisti bankui Kredito sutartyje nurodytą turtą. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, jog tokių veiksmų būtų ėmęsis ir kredito davėjas bankas, kuriam turėjo būti įkeistas turtas, išskyrus vieną 2011 m. gegužės 3 d. banko siųstą raštą trečiajam asmeniui A. J. V., kuriame šis raginamas per trisdešimt kalendorinių dienų prievolių pagal Kredito sutartį įvykdymo užtikrinimui įkeisti nekilnojamąjį turtą, esantį I. Kanto g. 11 ir/arba I. Kanto g. 15, Kaune. Kredito sutartyje buvo numatytas konkretaus nekilnojamojo turto įkeitimas, aiškiai apibrėžti tokių įsipareigojimų vykdymo terminai, detaliai reglamentuotos tokių įsipareigojimų nevykdymo pasekmės (numatytos skirti baudos bei banko galimybė nutraukti Kredito sutartį tuo atveju, jei skolos ir įkeisto turto vertės santykis tampa didesnis nei nustatytas sutarties specialiojoje dalyje). Nors bankas jokių sankcijų kredito gavėjui netaikė ir nesiėmė priemonių, kad Kredito sutartyje nurodytas turtas prievolių pagal šią sutartį įvykdymui užtikrinti būtų įkeistas pirmine hipoteka, šios aplinkybės, priešingai nei teigia apeliantė, nelėmė jos, kaip laiduotojos, atsakomybės masto padidėjimo ar esminio prievolės pasikeitimo. Kaip minėta, tokios užtikrinimo priemonių įgyvendinimo sąlygos buvo nustatytos Kredito sutartyje, kredito gavėjo įsipareigojimai buvo įtvirtinti tik banko atžvilgiu ir iš esmės neturėjo tiesioginės įtakos laiduotojos įsipareigojimų vykdymui, nes laiduotoja su tokiomis kredito suteikimo ir laidavimo sąlygomis buvo susipažinusi bei su jomis sutiko (Laidavimo sutarties 14.3 punktas).
30. Byloje nustatyta, kad bankas ir kredito gavėjas trečiasis asmuo A. J. V. 2006 m. sausio 11 d. sudarė dar vieną Kredito sutartį dėl 231 551 Eur kredito suteikimo, kurios įvykdymo užtikrinimui 2006 m. sausio 13 d. buvo įkeista: 0,0600 ha žemės sklypas, esantis Ulonų g. 19, Kaune; 0,0598 ha žemės sklypas, gyvenamasis namas, kiemo statiniai, šiltnamis, esantys (duomenys neskelbtini); gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), bendra įkeisto turto vertė – 308 734,94 Eur. Taigi, nepaisant to, kad prievolių pagal 2005 m. gegužės 3 d. Kredito sutartį įvykdymo užtikrinimui numatytas turtas nebuvo įkeistas ir bankas nesiėmė jokių veiksmų šiems kredito gavėjo sutartiniams įsipareigojimams įgyvendinti, tas pats Kredito sutartyje numatytas įkeisti turtas – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įkeistas nauja 2006 m. sausio 11 d. sutartimi suteikto kredito grąžinimui užtikrinti, nors tuo metu Kredito sutartyje nurodytas turtas bankui nebuvo įkeistas. Atsakovė (bankas) bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad iš įkeisto turto pirmiausia buvo išieškomos sumos pagal 2006 m. sausio 11 d. kredito sutartyje nustatytus įsipareigojimus. Banko pateiktais 2018 m. liepos 10 d. skaičiavimais, pagal 2006 m. sausio 11 d. kredito sutartį nesumokėtos skolos likutis buvo 68 806,59 Eur, o pagal 2005 m. gegužės 3 d. sutartį – 363 797,48 Eur.
31. Atsakovė yra finansų įstaiga, profesionalus savo veiklos subjektas, kuriam keliami itin aukšti rūpestingumo, atidumo, apdairumo ir atsargumo reikalavimai. Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 2 punkte (įstatymo redakcija, galiojusi kredito pagal Kredito sutartį suteikimo metu) įtvirtintas atsakingo skolinimo principas – finansų įstaiga, prieš priimdama sprendimą skolinti, be kita ko, privalo įsitikinti, kad kliento finansinė bei ekonominė būklė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad klientas sugebės įvykdyti įsipareigojimus. Aiškinant atsakingo skolinimo principą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta bankams ir kitoms finansų įstaigoms taikoma bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad priimant sprendimą skolinti nebūtų pažeisti tiek paties skolininko, tiek trečiųjų asmenų interesai. Bankams ir kitiems subjektams, kurie teikia kreditavimo paslaugas pažeisdami kitų asmenų teises ir saugomus interesus, gali būti taikoma civilinė atsakomybė. Tokia banko atsakomybė gali atsirasti kliento (skolininko) arba trečiųjų asmenų atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2013 ir kt.). Bankas, skolindamas pinigus, privalo elgtis apdairiai, rūpestingai ir, prieš suteikdamas kreditą, turi susipažinti su asmens, kuris pageidauja gauti kreditą, turtine padėtimi bei gebėjimu įvykdyti sutartines prievoles ir grąžinti kreditą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2014; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-499-684/2018 ir kt.).
32. Kaip jau minėta, pagal Laidavimo sutarties 9 punktą ieškovė sutiko, kad banko ir kredito gavėjo papildomais susitarimais gali būti pildomos ir keičiamos Kredito sutarties sąlygos, nekoreguojant Laidavimo sutarties sąlygų, tačiau jeigu Kredito sutartis pakeičiama ar papildoma taip, kad padidėja ieškovės atsakomybė arba atsiranda kitos ieškovei nepalankios pasekmės, turi būti gautas jos raštiškas sutikimas laiduoti už kredito gavėją pasikeitusiomis sąlygomis. Sutarties keitimo sąlygų nustatymas yra viena iš esminių sutarties sąlygų, kurią pažeidus kyla atitinkami įstatymo nustatyti padariniai. Priešingu atveju laiduotojas galėtų atsidurti itin nepalankioje situacijoje, kai kreditavimo sutarties šalys keistų įtaką laidavimo apimčiai turinčias sąlygas be laiduotojo žinios, ir tik nuo šio tolesnių veiksmų (pavyzdžiui, kreipimosi į teismą) priklausytų, ar tokie kreditavimo sutarčių pakeitimai būtų pripažinti iš esmės pakeitę laidavimo sąlygas.
33. Šiuo atveju nėra duomenų, kad bankas, prieš suteikdamas dar vieną kreditą skolininkui (trečiajam asmeniui byloje) A. J. V., būtų apie tai informavęs ieškovę, t. y. apie kredito gavėjo skolinių įsipareigojimų žymų padidėjimą ar, tuo labiau, gavęs ieškovės sutikimą bei patvirtinimą, kad ieškovė toliau sutinka laiduoti už kredito gavėjo įsipareigojimų įvykdymą, kai jo prievolės bankui iš esmės padidėja. Teisėjų kolegijos vertinimu, bankas be raštiško laiduotojos (ieškovės) sutikimo ėmėsi aktyvių veiksmų – suteikė skolininkui, už kurį laidavo ieškovė, naują kreditą, dėl kurio skolininko padėtis pasunkėjo, nes jam atsirado papildomų prievolių. Be to, prievolių pagal vėliau suteiktą kreditą vykdymui užtikrinti buvo pirmine hipoteka įkeistas ir tas turtas, kuris turėjo, bet iki tol nebuvo įkeistas pagal anksčiau sudarytą Kredito sutartį. Tokios naujos aplinkybės lėmė laiduotojos prisiimtos rizikos, susijusios su skolininko galimybėmis tinkamai įvykdyti prievolę pagal Kredito sutartį, padidėjimą, pasunkino prievolės pagal Kredito sutartį vykdymo sąlygas ir atitinkamai padidino prievolės neįvykdymo tikimybę. Tuo pačiu tokios aplinkybės padidino dėl skolininko netinkamo prievolės įvykdymo atsirandančius neigiamus padarinius laiduotojui (jau minėta, kad atsakovė išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto pirmiausia nukreipė trečiajam asmeniui vėliau suteikto kredito grąžinimui, nes tie daiktai, kurie jau turėjo būti įkeisti pagal Kredito sutartį, po dar vieno kredito trečiajam asmeniui suteikimo buvo įkeisti tik antrine hipoteka). Tokių aplinkybių, kurių atsiradimą lėmė aktyvūs banko ir trečiojo asmens veiksmai ir kurie darė esminę įtaką laiduotojos atsakomybės mastui, ieškovė sudarant Laidavimo sutartį nenumatė ir jų galimų padarinių neprisiėmė. Remdamasi tuo, kas išdėstyta šiame sprendimo punkte, teisėjų kolegija turi pagrindą išvadai, kad laiduotoja įgijo pagrįstą teisę prašyti pripažinti, jog jos laidavimas pagal Laidavimo sutartį pasibaigė (CPK 185 straipsnis). Bankas Laidavimo sutartyje nustatytų savo įsipareigojimų laiduotojos atžvilgiu neįvykdė, todėl būtent jam tenka neigiamos tokio elgesio pasekmės. Ieškovė nedavė savo sutikimo laiduoti už pasikeitusias kredito gavėjo prievoles, sukėlusias ieškovei neigiamus padarinius dėl suteikto laidavimo pagal Kredito sutartį, nes jie lemia laidavimu prisiimtos subsidiarios atsakomybės masto padidėjimą. Konstatavusi sąlygų laidavimo pabaigai buvimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės laidavimas pagal Laidavimo sutartį pripažintinas pasibaigusiu.
Dėl 2013 m. spalio 4 d. Susitarimo vertinimo
34. Apeliantė prieštarauja pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytiems teiginiams, kad ieškovė, pasirašydama 2013 m. spalio 4 d. Susitarime, sutiko laiduoti už trečiojo asmens A. J. V. prievoles pagal 2005 m. gegužės 3 d. Kredito sutartį pakeistomis sąlygomis. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės reiškiama pozicija.
35. Bankas ir A. J. V. 2013 m. spalio 4 d. sudarė Susitarimą dėl negrąžintos bankui kredito sumos grąžinimo atidėjimo termino iki 2014 m. rugpjūčio 31 d. Susitarime numatyta, kad pasibaigus kredito grąžinimo atidėjimo terminui, nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. kredito gavėjas įsipareigoja grąžinti bankui visą negrąžintą kredito sumą Kredito sutartyje nustatyta kredito lėšų grąžinimo tvarka ir terminais, be to, pakeistas Kredito sutarties 51 punktas, kuriame reglamentuojama lėšų nurašymo tvarka. Susitarime taip pat nurodyta, kad visos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės toliau galioja pilna apimtimi ir po šio Susitarimo sudarymo.
36. Pirmosios instancijos teismas, tenkinęs ieškovės prašymą siekiant nustatyti, ar Susitarimo antrojo lapo apačioje kairėje pusėje esančioje eilutėje, kurioje nurodyti ieškovės direktoriaus vardas, pavardė, parašas, pasirašė ieškovės direktorius, taip pat koks yra pasirašymo ir teksto spausdinimo eiliškumas ir ar šio Susitarimo pirmasis ir antrasis puslapiai atspausdinti vienu metu, paskyrė byloje teismo ekspertizę. Ekspertizės akto išvadose patvirtinta, kad Susitarimo antrame lape pasirašė ieškovės direktorius, tačiau nustatyta, kad Susitarimo pirmo ir antro lapų tekstai išspausdinti skirtingais spausdintuvais, kad šie lapai yra išspausdinti ne vienu metu.
37. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nurodęs, kad vieni Susitarimo egzemplioriai galėjo būti atspausdinti banke, o kitą ar kitus egzempliorius į banką atsinešė arba ieškovės atstovas, arba trečiasis asmuo ir Susitarimo pasirašymo metu jie galėjo susimaišyti, padarė nepagrįstą prielaidą, jog ieškovei turėjo būti žinomos aplinkybės dėl nekilnojamojo turto įkeitimo ar neįkeitimo pagal Kredito sutartyje nustatytus įsipareigojimus.
38. Susitarime nėra jokios informacijos apie prievolių pagal Kredito sutartį įvykdymo užtikrinimo priemones, apie konkretų įkeistą ar neįkeistą banko naudai kredito gavėjo ar kitų asmenų turtą ir atlikto įkeitimo sąlygas. Taip pat nėra jokių konkrečių duomenų, kad apie faktiškai įgyvendintas prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones ieškovė būtų kokiu nors būdu informuota prieš sudarant tą Susitarimą. Pagal CPK 263 straipsnio 1 dalį teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, jis negali būti grindžiamas prielaidomis, tačiau pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovės atstovo spėjimais, kad ieškovės atstovas ar trečiasis asmuo atsinešė į banką elektroniniu būdu jiems siųstus ir jų pačių jau atspausdintus Susitarimo egzempliorius, nors tokių įrodymų byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Reikšminga aplinkybė yra ta, kad Susitarimo pirmame ir antrame lapuose yra banko atstovo, kredito gavėjo ir laiduotojos A. V. (kredito gavėjo sutuoktinės) parašai, o laiduotojos (ieškovės) UAB „Lavisos agrogrupė“ atstovo parašas yra tik antrame Susitarimo lape, kuriame nei paties Susitarimo sudarymo data, nei pasirašymo (parašų padėjimo) data nėra fiksuota. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nurodytos aplinkybės įgalina Susitarimą, kaip rašytinį įrodymą, kuriuo remia savo atsikirtimus į ieškinį atsakovė, vertinti kritiškai; šis įrodymas neteikia pagrindo labiau tikėtinai išvadai, kad 2013 m. spalio 4 d. Susitarimu ieškovė sutiko laiduoti už kredito gavėjo įsipareigojimų įvykdymą tuo metu jau egzistavusiomis pakitusiomis prievolės pagal Kredito sutartį sąlygomis (CPK 178 straipsnis).
Dėl procesinės bylos baigties
39. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės laidavimo pabaigos, netinkamai įvertino Kredito ir Laidavimo sutarčių sąlygas, faktines bylos aplinkybes ir pateiktus įrodymus, todėl be pagrindo pripažino, jog ieškovės laidavimo negalima pripažinti pasibaigusiu (CK 6.87 straipsnio 4 dalis). Remdamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija nusprendžia tenkinti ieškovės apeliacinį skundą, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti ir pripažinti, kad ieškovės laidavimas 2005 m. gegužės 3 d. Laidavimo sutarties pagrindu už trečiojo asmens A. J. V. prievoles pagal 2005 m. gegužės 3 d. Kredito sutartį pasibaigė (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
40. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys tenkinamas visiškai, reikia pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Ieškovė prašė priteisti jos sumokėto 3 445 Eur žyminio mokesčio atlyginimą, o taip pat 2 541 Eur advokato pagalbos išlaidų atlyginimą. Prašomas priteisti išlaidų advokato pagalbai dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatyto maksimalaus galimo išlaidų dydžio, todėl šių išlaidų atlyginimas priteistinas iš atsakovės. Ieškovei iš atsakovės taip pat priteistinos 822 Eur išlaidos už teismo paskirtos ekspertizės atlikimą.
41. Pirmosios instancijos teisme apklaustos liudytojos R. N. ir G. D. pateikė prašymus apmokėti jų kelionės į teismą išlaidas. Dėl atvykimo į teismo posėdį liudytojų patirtos išlaidos priskiriamos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, ir turi būti atlyginamos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 89 straipsnio 4 dalis). Pirmosios instancijos teismas sprendimu priteisė liudytojoms išmokėtinas sumas iš ieškovės, kurios prašymu liudytojos buvo kviestos į teismą. Tai reiškia, kad teismas nebuvo įpareigojęs šalies, teikusios prašymą dėl liudytojų iškvietimo, iš anksto sumokėti į teismo sąskaitą avansą bylinėjimosi išlaidoms padengti (CPK 90 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatos). Pagal CPK 91 straipsnio 3 dalį sumos, priklausančios liudytojams, išmokamos iš teismo sąskaitos ir jos pirmiausia turi būti dengiamos iš šalies (šalių) sumokėto avanso. Liudytojams išmokėtos sumos, kai avansas nebuvo mokamas, išieškomos į valstybės biudžetą CPK 96 straipsnyje nustatyta tvarka. Susidarius tokiai situacijai, kai pirmosios instancijos teismas nebuvo įpareigojęs šalies sumokėti avansą galimoms išlaidoms dėl liudytojų iškvietimo į teismo posėdį padengti, liudytojų patirtų išlaidų atlyginimas turi būti išmokėtas iš pirmosios instancijos teismo depozitinės sąskaitos, o išmokėtos sumos priteistos iš atsakovės, kurios nenaudai priimamas apeliacinės instancijos teismo sprendimas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
42. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 3 445 Eur žyminio mokesčio. Ieškovės apeliacinis skundas patenkinamas, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinas žyminio mokesčio už skundą išlaidų atlyginimas.
43. Apeliantė taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme atlyginimą, tačiau nepateikė įrodymų apie tokias išlaidas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Lavisos agrogrupė“ ieškinį patenkinti. Pripažinti pasibaigusia 2005 m. gegužės 3 d. tarp akcinės bendrovės Sampo banko ir uždarosios akcinės bendrovės „Lavisos agrogrupė“ sudarytą laidavimo sutartį Nr. JA-KVR2015050317.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Lavisos agrogrupė“ (juridinio asmens kodas 160317928) iš atsakovės ,,Swedbank“, akcinės bendrovės (juridinio asmens kodas 112029651) 3 445 Eur (trijų tūkstančių keturių šimtų keturiasdešimt penkių eurų) žyminio mokesčio, 2 541 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų keturiasdešimt vieno euro) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų ir 822 Eur (aštuonių šimtų dvidešimt dviejų eurų) ekspertizės atlikimo išlaidų atlyginimą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Lavisos agrogrupė“ (juridinio asmens kodas 160317928) iš atsakovės ,,Swedbank“, akcinės bendrovės (juridinio asmens kodas 112029651) 3 445 Eur (trijų tūkstančių keturių šimtų keturiasdešimt penkių eurų) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą išlaidų atlyginimą.
Išmokėti iš Vilniaus apygardos teismo depozitinės sąskaitos R. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) 31,84 Eur (trisdešimt vieną eurą 84 ct) ir G. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) 17,03 Eur (septyniolika eurų ir 3 ct).
Priteisti iš atsakovės ,,Swedbank“, akcinės bendrovės (juridinio asmens kodas 112029651) į valstybės biudžetą 48,87 Eur (keturiasdešimt aštuonis eurus ir 87 ct).