Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-288-657/2016

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-02-23
Bylos Nr.: 2A-288-657/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-15175-2013-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Tamašauskas, Žibutė Budžienė, Aušra Baubienė
Ieškovas: akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Atsakovas: UAB „SD ranga“
Trečiasis asmuo: A. D., UAB „Kamintos investicija“

Civilinė byla Nr. 2A-288-657/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15175-2013-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.4; 2.5.10.2.1; 2.5.10.2.4.1; 2.5.10.5.2; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.; 3.3.1.21.

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Tamašausko teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2346-528/2015 pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei UAB „SD ranga“ (buv. pavadinimas UAB „Santechniniai darbai“), tretieji asmenys A. D., UAB „Kamintos investicija“ dėl nuostolių priteisimo.

Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą ir patikslinusi ieškinį prašė priteisti iš atsakovės UAB „Santechniniai darbai“ 26.542,00 Lt nuostolių, 6% dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (T.1, b.l. 131-133). Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2010-01-20 iki 2011-01-19 pastatas (duomenys neskelbtini), buvo apdraustas įmonių turto draudimu atkūrimo verte. 2010-09-14 apdrausto pastato 1-6 aukštuose esančių biurų patalpos ir jose esanti įranga buvo užpiltos vandeniu. Ieškovė apskaičiavo turto remonto išlaidas sugadinto turto atstatymui iki buvusios būklės ir 26.542,00 Lt sumą išmokėjo draudėjui. Išmokėjus draudimo išmoką ieškovei perėjo teisė reikalauti iš atsakingo už žalą asmens išmokėtų sumų, jei draudimo sutartis nenustato ko kita. 2007-12-13 subrangos sutarties pagrindu atsakovė vykdė minėto pastato vidaus vandentiekio ir nuotekų įrengimo, santechnikos prietaisų montavimo, priešgaisrinio vandentiekio įrengimo darbus. Vandentiekio avarijos apdraustame pastate priežastis buvo per statybos subrangos sutarties garantinį laikotarpį sutrūkusi atsakovės sumontuota santechnikos įranga. Atsakovė kaip subrangovė yra atsakinga už santechninės įrangos defekto ieškovės draudėjui padarytą žalą, buvo raginta žalą atlyginti, tačiau to nepadarė.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. (T.2, b.l. 38-43). Nurodė, jog ieškovė siekia nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita, nes 2013-10-21 Susitarimu ieškovė su UAB „Kaminta“ yra susitarusios dėl prašomo priteisti iš atsakovės žalos atlyginimo. Prievolę atlyginti žalą visa apimtimi pripažino UAB „Kaminta“, todėl atsakovė atleidžiama nuo tos pareigos vykdymo, o atsisakymas nuo reikalavimo teisės UAB „Kaminta“ atžvilgiu reiškia, jog ir atsakovė atleidžiama nuo prievolės vykdymo. Objekte užsakove buvo UAB „Kamintos investicija“, rangove – UAB „Kaminta“. UAB „Kaminta“ neįvykdė pareigos apsidrausti privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, kuris apima ir subrangovų atsakomybę, todėl žalą būtų atlyginęs draudikas. Ieškovė patyrė žalą tik dėl rangovės UAB „Kaminta“ kaltės. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad trūkusi šalto vandens srieginė jungtis yra garantinis defektas, už kurį atsako atsakovė. Atsakovė tinkamai ir kokybiškai atliko subrangos darbus, atliktų darbų priėmimo aktuose jokių pretenzijų nereikšta. Srieginė jungtis trūko ne dėl nekokybiško sumontavimo, atsakovė jokių neteisėtų veiksmų neatliko ir nėra priežastinio ryšio tarp jungties trūkimo ir atsakovės atliktų šios jungties montavimo darbų, todėl už žalą atsakovė nėra atsakinga. Už panaudotų medžiagų kokybę atsakovė atsako kaip pardavėjas pagal pirkimo-pardavimo sutartį, todėl srieginei jungčiai taikomas gamintojo nustatytas 24 mėn. garantinis terminas, kuris įvykio metu buvo pasibaigęs. Ieškovė neįrodė, kad išmokėta draudimo išmoka realiai atitinka užsakovės UAB „Kamintos investicija“ patirtą žalą, žalą patvirtinantys įrodymai prieštaringi, todėl yra pagrindas mažinti prašomą priteisti sumą arba ieškinį atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas (T.4, b.l. 46-52). Teismas konstatavo, kad ieškovė išmokėjo draudimo išmoką draudimo sutarties pagrindu, taigi, žalos atlyginimo teisiniame santykyje ieškovė veikė subrogacijos pagrindu už pastato savininką UAB „Kamintos investicija“, nes draudikui išmokėjusiam draudimo išmoką pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, o reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Ieškovė perėmė tiek teisių, kiek jų turėjo UAB „Kamintos investicija“, ir jos reikalavimo teisė turi būti įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato UAB „Kamintos investicija“ ir atsakingo už žalą asmens santykius. Kadangi reikalavimą perėmusio draudiko ir atsakovės sutartiniai santykiai nesiejo, tai reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti reiškiamas tik deliktinės atsakomybės, o ne sutartinės civilinės atsakomybės pagrindu. Ieškovė nenurodė jokių atsakovės neteisėtų veiksmų, atsiradusių ne iš subrangos sutarties, kurie būtų pagrindas atsakovės deliktinei atsakomybei – atsakovė nei remontavo, nei darė kitokį poveikį minėtai sriegei prieš užliejimą ar jo metu, o ir montavimo darbus vykdė prieš 2 metus iki įvykio. Kadangi atsakovės pareiga tinkamai atlikti vidaus vandentiekio sistemos įrengimo darbus kildinama iš subrangos sutarties, tai neteisėtų jos veiksmų įrodinėjimas yra tampriai susijęs su pareigų pagal subrangos sutartį pažeidimo įrodinėjimu, o sutarties pažeidimu gali remtis tik sutarties šalys, bet ne ieškovė, kuri perėmė UAB „Kamintos investicija“ teises. Už subrangovų atliktų darbų trūkumus užsakovui atsako UAB „Kaminta“. Todėl užsakovė UAB „Kamintos investicija“ ar jo teises perėmusi ieškovė neturi teisės tiesiogiai subrangovei reikšti piniginių reikalavimų, susijusių su sutarties, sudarytos tarp subrangovo ir generalinio rangovo, pažeidimu, jeigu sutartis nenustato kitaip. Subrangos sutartimi užsakovui nėra suteikta teisė tiesiogiai reikšti reikalavimus subrangovui. 2007-03-01 UAB „Kamintos investicija“ ir UAB „Kaminta“ sudarytoje Rangos darbų sutartyje Nr.07/03-03 numatyta, kad garantinius įsipareigojimus užsakovui vykdo rangovas, o tai reiškia, jog prieš UAB „Kamintos investicija“ yra atsakinga rangovė UAB „Kaminta“, bet ne subrangovė UAB „Santechniniai darbai“. Todėl teismas darė išvadą, kad atsakovė byloje yra netinkamas atsakovas, nes ieškovė negali jai tiesiogiai reikšti ieškinio. Teismas konstatavo, kad atsakovė nėra atsakinga už žalą pastato savininkui UAB „Kamintos investicija“, o ieškovė neįrodė atsakovės pareigos atsakyti už pastato savininkui padarytą žalą, nes ji neatsako delikto pagrindu už subrangos sutarties nuostatų pažeidimą asmenims, nesusijusiems su atsakove sutartiniais santykiais. Šiuo atveju reikalavimai dėl garantiniu terminu išaiškėjusių atliktų darbų netinkamumo ir to pasekmių galėtų būti reiškiami genrangovei UAB „Kaminta“. Nenustačius vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės taikymų sąlygų – neteisėtų veiksmų, nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą, todėl, įvertinus ieškovės nurodytas aplinkybes bei visus byloje esančius įrodymus dėl atsakovės veiksmų neteisėtumo, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, patikslintas ieškinys atmestinas, iš esmės neanalizuojant kitų byloje nurodytų šalių argumentų ir aplinkybių. Teismas pažymėjo, kad atsakovė pradinį ieškinį buvo pareiškusi atsakovams UAB „Santechniniai darbai“ ir UAB „Kaminta“, tačiau ieškinio reikalavimų UAB „Kaminta“ atžvilgiu atsisakė ir teismas atsisakymą priėmė, o trečiasis asmuo A. D. statinio statybos techninės priežiūros vadovu buvo paskirtas kaip UAB „Kamintos investicija“ darbuotojas, todėl už žalą, atsiradusią dėl savo darbuotojo kaltės, būtų atsakingas pats žalą patyręs asmuo. Be to, 2013-10-21 susitarimu ieškovė ir trečiasis asmuo UAB „Kaminta“ susitarė dėl šioje byloje reiškiamo nuostolių atlyginimo reikalavimo – ieškovė įsipareigojo atsisakyti reikalavimo atlyginti 26.542,00 Lt žalą UAB „Kaminta“ atžvilgiu pagal jai pateiktą pretenziją Nr.R0001148000 dėl 2010-09-14 užpylimo su sąlyga, jei UAB „Kaminta“ įvykdys minėtame susitarime numatytas sąlygas, o UAB „Kaminta“ nevykdant įsipareigojimo, ji prisiėmė pareigą sumokėti ieškovei 26.542,00 Lt ne ginčo tvarka. Ieškinio netenkinęs, teismas iš ieškovės priteisė bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į juos argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašė skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti (T.4, b.l. 61-63). Apeliaciniame skunde teigia, kad teismas pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas.

Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė neturi teisės reikalauti iš atsakovės atlyginti žalą, atsiradusią dėl atsakovės veiklos apdraustame pastate pagal subrangos sutartį, kadangi ieškovė nėra subrangos sutarties šalis. Dėl atsakovės netinkamos veikos ieškovei atsiradusią žalą 7.687,09 Eur privalo atlyginti atsakovė, nors ieškovė ir nėra subrangos sutarties šalis. Teismas neįvertino subrangos sutarties 5.2.7. punkte įtvirtintos sutarties uždarumo principo išimties.

Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir nepagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, kadangi atsakovė nei remontavo, nei darė kitokį ūkinį poveikį trūkusiai detalei prieš įvykį, nei po jo. Byloje esančiame ekspertizės akte nustatyta, kad įvykiui įtakos turėjo tik trūkusios dalies netinkamas sumontavimas. Byloje nėra įrodymų, kad avarijos kilimui įtakos turėjo kitos priežastys, todėl teismas netinkamai taikė generalinį deliktą reglamentuojančias teisės normas. Atsiradusi žala yra tiesioginis atsakovės pareigos rūpestingai sumontuoti pastato šeštame aukšte esančiame sanitariniame mazge srieginę jungtį tarp rutulinio ventilio ir nuosėdų surinktuvo nevykdymo rezultatas. Atsakovei, kaip rangovei, taikomi didesni rūpestingumo standartai.

Be to, teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Bylos nagrinėjimo metu buvo paskirta ekspertizė. Ją atlikus paaiškėjo, kad atsakovė pateikė tirti ne tą detalę, kuri buvo trūkusi. Ši aplinkybė reiškia, kad dėl atsakovės kaltės buvo ištirta ne ta detalė, todėl atsakovė privalo atlyginti atliktos ekspertės išlaidas.

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė UAB „SD ranga“ (buvusi UAB Santechniniai darbai“) prašo Kauno apylinkės teismo 2015-10-07 sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš ieškovės atsakovei bylą nagrinėjant apeliacine tvarka turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti (T.4, b.l. 66-69). Nurodė, kad teismas pagrįstai padarė išvadą, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, kas sudaro savarankišką ir pakankamą pagrindą ieškinį atmesti, net nevertinant kitų nesutikimo su ieškiniu argumentų. Tačiau palaiko ir kitus atsiliepime į patikslintą ieškinį išdėstytų nesutikimo su ieškiniu argumentus. Teismas teisingai nurodė, kad pagal 2013-10-21 Susitarimą ieškovei padarytą žalą atlygino UAB „Kaminta“. Ieškovės elgesys, kai ji tos pačios žalos reikalauja ir iš atsakovės, laikytinas nesąžiningu. Ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai remiasi eksperto E. L. parengtu ekspertizės aktu. Be to, objekte techninę priežiūrą vykdė ir už tinkamą srieginės jungties sumontavimą buvo atsakingas UAB „Kamintos investicija“ darbuotojas A. D.. Kadangi ieškinys atmestas, ieškovės sumokėtos išlaidos ekspertizės atlikimui neatlyginamos.

Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą tretieji asmenys UAB „Kaminta“ ir UAB „Kamintos investicija“ prašo ieškovės apeliacinį skundą tenkinti, priteisti UAB „Kaminta“ naudai 302,50 Eur bylinėjimosi išlaidas (T.4, b.l. 70-73). Nurodė, kad atsakovės pareiga atlyginti žalą ieškovei nustatyta 2007-12-13 subrangos sutarties 5.2.7. punkte, todėl teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovė negali reikšti ieškinio tiesiogiai atsakovei. Patikslintas ieškinys pareikštas tinkamam atsakovui. Teismas netinkamai taikė generalinį deliktą reglamentuojančias teisės normas, įtvirtintas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Teismas nepagrįstai apjungė deliktinės ir sutartinės atsakomybės institutus, nes tiek sutartinės, tiek deliktinės atsakomybės taikymo sąlygos konkrečiu atveju turi būti vertinamos atskirai. Nagrinėjamoje byloje būtent atsakovė turėjo įrodyti aplinkybes, kuriomis rėmėsi atsikirsdama į ieškinį. Bylinėjimosi išlaidas teismas paskirstė netinkamai, nepagrįstai priteisė atlyginti iš ieškovės ir tas išlaidas, kurios atsakovės buvo patirtos už ekspertizės atlikimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Byloje nustatyta, jog UAB „Kamintos investicija“ yra negyvenamųjų patalpų – administracinių, prekybos patalpų su automobilių stovėjimo aikštele, esančių (duomenys neskelbtini), savininkė (T.1, b.l. 47-49, 141-143). UAB „Kamintos investicija“ laikotarpiu nuo 2010-01-20 iki 2011-01-19 savo turtą buvo apdraudusi Įmonių turto draudimu AB „Lietuvos draudimas“ likutine verte su 2.000,00 Lt besąlygine išskaita AB SEB banko naudai (T.1, b.l. 21-22).

2010 m. rugsėjo 14 d. įvykusios avarijos metu (dėl šeštajame aukšte esančiame sanitariniame mazge per srieginę jungtį tarp rutulinio ventilio ir nuosėdų surinktuvo nutrūkusio šalto vandens vamzdžio) buvo užpiltos pirmame – šeštame aukštuose esančios administracinės patalpos (T.1, b.l. 44, 46, 149-150).

Draudiminiu įvykiu padarytą žalą atlygino ieškovė 2010 m. gruodžio 20 d. sumokėdama 26.542,00 Lt draudimo išmoką UAB „Kamintos investicija“ (T.1, b.l. 23-53; 149-192; T.2, 6-30).

UAB „Kaminta“ 2011-02-15 rašte Įr. OR Nr. 1-11/47 ieškovei nurodė, jog už žalą atsakinga yra UAB „Santechniniai darbai“ (T.1, b.l. 9). Ieškovė 2011 m. vasario 24 d. pareikalavo, kad atsakovė UAB „Santechniniai darbai“, kaip atsakingas už žalos atlyginimą asmuo, atlygintų 26.542,00 Lt žalą (T.1, b.l. 7).

Nagrinėjamu atveju ieškinį pareiškė draudikė AB „Lietuvos draudimas“, išmokėjusi draudėjai – UAB „Kamintos investicija” draudimo išmoką dėl apgadinto turto užliejus patalpas. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ nurodo, kad išmokėjusi pagal Turto draudimo sutartį draudimo išmoką, perėmė draudėjo teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už žalą asmens.

Šiame kontekste pastebėtina, kad pradinis ieškinys buvo pareikštas solidariai dviems atsakovėms – UAB „Kaminta“ ir UAB „Santechnikos darbai“. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ atsisakė ieškinio atsakovės UAB „Kaminta“ atžvilgiu 2013 m. spalio 21 d. sudaryto susitarimo pagrindu (T.1, b.l. 191-192) ir atsakingu už žalą asmeniu patikslintame ieškinyje nurodė atsakovę UAB „Santechnikos darbai“.

Byloje nėra ginčo dėl apliejimo fakto. Apeliaciniame skunde keliami klausimai dėl atsakovės (UAB „SD ranga“ (buv. UAB „Santechnikos darbai“) pareigos atlyginti turtinę žalą.

Dėl ginčo teisinių santykių reglamentavimo. CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris išmoka draudimo išmoką draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 straipsnį pagrindu vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį. Taigi žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos normas.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovė išmokėjusi draudimo išmoką draudimo sutarties pagrindu, žalos atlyginimo teisiniame santykyje ieškovas veikia subrogacijos pagrindu už pastato savininką UAB „Kamintos investicija“, vadinasi, ieškovas perėmė tiek teisių, kiek jų turėjo UAB „Kamintos investicija“, ir jo reikalavimo teisė turi būti įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato UAB „Kamintos investicija“ ir atsakingo už žalą asmens santykius, todėl svarbu nustatyti ar pastato savininkas turi teisę reikšti reikalavimą atsakovui dėl žalos, padarytos galimai netinkamu vandentiekio sistemos montavimo darbų atlikimu.

Byloje nustatyta, jog UAB „Kamintos investicija“ (užsakovas) ir UAB „Kaminta“ (rangovas) 2007-03-01 sudarė Rangos darbų sutartį Nr. 07/03-03, kuria rangovas įsipareigojo nustatytais terminais ir sąlygomis atlikti administracinio pastato (su gyvenamosiomis patalpomis) (duomenys neskelbtini), statybos darbus, nutiesti inžinerinius tinklus, o užsakovas įsipareigojo priimti tinkamai atliktą darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (T.3, b.l. 116-121). UAB „Kaminta“ (genrangovas) ir UAB „Santechniniai darbai“ (subrangovas) 2007-12-13 sudarė Statybos subrangos sutartį Nr. Sv 07-50/07/3-9-094 su priedu Nr.1, kuria susitarė dėl administracinio – gyvenamojo statinio (duomenys neskelbtini) statybos darbų – vidaus vandentiekio ir nuotekų įrengimo, santechnikos prietaisų montavimo, priešgaisrinio vandentiekio įrengimo, sistemų pridavimo darbų (T.1, b.l. 10-16, 144; T.2 b.l.73-78). Statinio statybos techninę priežiūrą vykdė UAB „Kamintos investicija“ technikos direktorius A. D. (T.3, b.l. 122-126). UAB „Santechniniai darbai“ atliktus darbus 2008 m. liepos – rugpjūčio mėn. UAB „Kaminta“ priėmė (T.1, b.l. 17-20; 84-94, 145-148).

Bendrosios civilinės atsakomybės draudimu laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31 draudėjas UAB „Kaminta“ buvo apdraudęs pas draudiką AB „Lietuvos draudimas“ savo civilinę atsakomybę (T.2, b.l. 4-5).

Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 str. 1 d.). Rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių (CK 6.695 str. 1 d.).

Kilus užsakovo ir rangovo ginčui dėl atliktų darbų kokybės, užsakovas privalo įrodyti defektų faktą, o rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2004; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009; kt.).

Tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 str. 4 d.).

Rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai. CK 6.697 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį, o šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog rangovas, projektuotojas ir statybos techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų. Taigi pagal šią teisės normą rangovas privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

Statybos įstatymo 37 straipsnio 8 dalyje nustatyta, statinio projektuotojo ir rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartys sudaromos pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintas statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles ir rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles.

Iki 2012-11-07 galiojusių Rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių, patvirtintų Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos valdybos 2002 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 79, 13 punkte nustatyta, jog rangovo civilinės atsakomybės privalomasis draudimas – draudimo rūšis, kuomet apdraudžiama draudėjo civilinė atsakomybė už žalą, padarytą tretiesiems asmenims dėl sutarties galiojimo metu atliekamų ir (ar) atliktų statybos darbų, kuris negali būti trumpesnis nei 2 metai. Šių taisyklių 2 punkte buvo nustatyta, jog rangovo civilinės atsakomybės draudimas apima ir jo subrangovų civilinę atsakomybę. Draudėjas yra atsakingas už jo subrangovų pareigų vykdymą.

Rangos teisiniuose santykiuose taip pat galioja sutarties uždarumo principas, t.y. rangos sutarties šalių santykį tais atvejais, kai generalinis rangovas darbams atlikti pasitelkia subrangovus ir su jais sudaro atskiras rangos sutartis, apibrėžia CK 6.650 str., kuris numato, kad sudarydamas subrangos sutartį, generalinis rangovas tampa užsakovu. Generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, o subrangovui – už užsakovo prievolių neįvykdymą, netinkamą įvykdymą. Jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis, užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu.

Taigi įstatymas nenumato galimybės užsakovui reikšti reikalavimus tiesiogiai subrangovui, jei šis sutartį yra sudaręs tik su generaliniu rangovu. Tokią reikalavimo teisę užsakovas turėtų tik tuo atveju, jeigu generalinis rangovas jam ją būtų perleidęs arba šalys iš anksto būtų numačiusios reikalavimo teisės išlygą subrangos sutartyje. Lietuvos Aukščiausiasis teismas, remdamasis ir ankstesne savo praktika, sprendė, kad jei užsakovas nėra įgijęs reikalavimo teisės į subrangovą, o generalinis rangovas nėra pasibaigęs juridinis asmuo – užsakovas neturi reikalavimo teisės subrangovui dėl sutartinės civilinės atsakomybės, kylančios iš subrangos sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2014).

UAB „Kaminta“ ir UAB „Santechniniai darbai“ 2007-12-13 sudarytos Statybos subrangos sutarties Nr. Sv 07-50/07/3-9-094 11.1.-11.5. punktuose numatytos sutarties šalių (genrangovo ir subrangovo) visos garantijos ir atsakomybės sąlygos (T.1, b.l. 10-16, 144). UAB „Kamintos investicija“ ir UAB „Kaminta“ 2007-03-01 sudarytoje Rangos darbų sutartyje Nr. 07/03-03 numatyta, kad garantinius įsipareigojimus užsakovui vykdo rangovas (sutarties 13.1., 14.9., 19., 27., 28. Punktai; T.3, b.l. 116-121).

Teismas sutarties galią tretiesiems asmenims gali pripažinti tik tuomet, kai tokią teisę numato įstatymas ir esama faktinė situacija atitinka įstatyme apibūdintą sutarties uždarumo principo išimtį. Tuo tarpu byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir aukščiau nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad ieškovė, atlyginusi žalą nukentėjusiam asmeniui (nagrinėjamu atveju pastato savininkei UAB „Kamintos investicija“ reikalavimus taikyti civilinę atsakomybę turėjo reikšti rangovei UAB „Kaminta“, bet ne subrangovui UAB „Santechniniai darbai“ (CK 6.697 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ir UAB „Kaminta“ 2013-10-21 pasirašė susitarimą, kuriuo UAB „Kaminta“ įsipareigojo atlyginti 2010-09-14 užpylimo metu padarytą žalą – 26.542,00 Lt ne ginčo tvarka, atnaujinant draudimo sutartis AB „Lietuvos draudimas“ ne blogesnėmis nei buvo sąlygomis ir ne mažesne apimtimi, negu šių draudimo sutarčių buvo galiojančių per 2013 m., ir ne trumpesniam nei 3 metų laikotarpiui ir šių sutarčių nenutrauks iki jų galiojimo pabaigos (T.1, b.l. 191-192).

Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ buvo pareiškusi ieškinį rangovei UAB „Kaminta“, tačiau jos atžvilgiu ieškinio atsisakė. Teismas šį atsisakymą ir 2013-12-05 nutartimi bylą šioje dalyje nutraukė. Kauno apygardos teismas 2014-02-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-457-173/2014 minėtą Kauno apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą (T.1, b.l. 118, 122; bylos medžiaga 2t. priede, b.l. 15, 18, 37-39).

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ išmokėtos draudimo išmokos sumą atlygino rangovė UAB „Kaminta“, o byloje nesant jokių kitų įrodymų (CPK 178 str.), kad generalinis rangovas UAB „Kaminta“ perleido užsakovei UAB „Kamintos investicija“) teisę reikšti reikalavimus tiesiogiai subrangovui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį atsakovės atžvilgiu atmetė.

Byloje esantys dokumentai, teismo posėdžių protokolai bei skundžiamo sprendimo motyvuojamoji dalis patvirtina, kad pirmos instancijos teismas itin kruopščiai ištyrė visus byloje esančius duomenis, susijusius su ieškovės atsakovei pareikštu reikalavimu, atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir bylą išsprendė teisingai, apeliantės nurodyti argumentai nepaneigia teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, kt.).

Dėl ekspertizės išlaidų. Apeliantė taip pat nurodė, jog teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas – išlaidas už ekspertizės atlyginimą turėtų sumokėti atsakovė, nes pateikė ekspertei tirti ne tą detalę. Iš Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 3 d. nutarties matyti, jog skirti ekspertizę prašė ieškovės atstovas, atsakovės atstovas tam neprieštaravo, abi šalys uždavė klausimus ekspertui, už ekspertizę 4.500,00 Lt užstatą turėjo sumokėti ieškovė (T.1, b.l. 130-131). UAB Statybos procesų valdymas“ pateikė sąskaitą AB „Lietuvos draudimas“ 1.577,38 Eur sumai (T.3, b.l. 26). Teismas priimdamas sprendimą ekspertizės išvadomis nesirėmė. Kadangi ieškinys atsakovės atžvilgiu buvo atmestas, o prašymą dėl ekspertizės skyrimo pateikė ieškovė, todėl nėra pagrindo priteisti ekspertizės atlikimo išlaidas iš atsakovės (CPK 93 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Pagal bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles civilinėje byloje šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas atlygina bylą pralaimėjusi šalis. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 str. 1 d.). Atsakovė UAB „SD ranga“ prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, ir nurodė, jog jos sudaro 696,00 Eur advokato atstovavimo išlaidų, bei pateikė jas pagrindžiančius įrodymus. Apeliacinį skundą atmetus iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atsakovei UAB „SD ranga“ priteistina 969,00 Eur už advokato teikiamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, nes šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose (toliau – rekomendacijos) nustatytų tokių paslaugų maksimalių dydžių,

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 330 straipsniu teisėjų kolegija

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ (įmonės kodas 110051834, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“ AB) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „SD ranga“ (įmonės kodas 134516067, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke) 969,00 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt devynis eurus) už advokato paslaugas.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Aušra BaubienėŽibutė BudžienėEgidijus Tamašauskas