Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Daliui Bielskiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams M. P. ir A. J. dėl tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl globos (rūpybos) nustatymo, tretieji asmenys – (duomenys neskelbtini) globos centras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

7. 2023 m. gruodžio 19 d. Globojamų (rūpinamų) vaikų aplankymo akte Nr. 3GVA-1053 nurodyta, kad vaiko S. J. laikinoji globa vykdoma tinkamai, aplinka saugi ir tvarkinga. Mergaitė aprūpinama reikiamomis priemonėmis, daiktais. Mergaitės maitinimo sąlygos geros, drabužiai tvarkingi, atitinka amžių ir sezoną. Apsilankymo metu vaiko teisių pažeidimų nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini) tinkamai vykdo rūpintojo pareigas t. y. užtikrina nepilnamečio vaiko S. J. fizinį ir psichinį saugumą, sudaro tinkamas sąlygas miegui, poilsiui, laisvalaikiui, užtikrina vaiko teisę į saugią socialinę aplinką, vaikui yra sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis, patenkinus ieškinį dėl motinos valdžios ribojimo, prašoma S. J. gyvenamąją vieta iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos vaikui nustatymo įsiteisėjimo, nustatyti pas laikinąją rūpintoją (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 1-8).

11. Atsakovui A. J. ieškinys, teismo procesiniai dokumentai ir šaukimas į teismo posėdį įteikti tinkamai (CPK 130 straipsnio 1 dalis), tačiau atsiliepimo į ieškinį atsakovas nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

13. Teismo posėdžio metu (duomenys neskelbtini) globos centro atstovė nurodė, kad jos žiniomis S. su tėvu (atsakovu) ryšio nepalaiko, su mama (atsakove) bendrauja dažnai, susitinka mieste, kalbasi telefonu. Atsakovė dažnai, vieną kartą per savaitę, atvažiuoja be socialinės darbuotojos pas dukrą, jos kartu leidžia laiką, lakuojasi nagus ir pan. Po mamos apsilankymo S. jaučiasi gerai, kartais supyksta, kai mama pažada atvažiuoti, bet neatvažiuoja. S. nori gyventi su mama, jaučia neteisybę, kad negali gyventi šeimoje, maištauja dėl to. Atsakovė duoda dukrai pinigų smulkioms išlaidoms. Kas neramina, kad tarp atsakovės ir S. jaučiamas daugiau toks ryšys, kaip tarp draugių, S. nėra nustatomos ribos. Paaiškino, kad buvo atvejis, kai po atsakovės apsilankymo pas S. buvo rasta el. cigaretės dalis, kurią paliko atsakovė, centro darbuotojai girdėjo S. giriantis draugėms, kad būtent mama (atsakovė) jai nuperka rūkyti. Atsakovė neigė, žadėjo šalia dukros nelaikyti el. cigarečių, tačiau po poros mėnesių situacija pasikartojo, kai tarp S. daiktų buvo rasta el. cigaretė, kuri vėl buvo atsakovės. Atsakovė teigė nežinanti kaip taip atsitiko. Pažymėjo, kad išlaikymo iš tėvų centras negauna.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Dėl laikino ir nuolatinio tėvų valdžios apribojimo

15. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad iš sisteminio ir lingvistinio šios teisės normos aiškinimo galima daryti išvadą, jog tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (žr. pvz., LAT 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; LAT 2013 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-7-114/2013). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

16. Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Taigi esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1233-577/2020, 26–27 punktai).

17. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nepilnametė S. J., gimusi (duomenys neskelbtini), yra atsakovų M. P. ir A. J. dukra (el. b. l. 21-22). Atsakovė M. P. turi dar 5 vaikus (el. b. l. 40), atsakovas A. J. turi dar 2 vaikus (el. b. l. 45). 2024 m. vasario 19 d. Ukmergės rajono savivaldybės mero potvarkiu dėl laikinosios rūpybos nustatymo, (duomenys neskelbtini)npaskirtas nepilnametės S. J. rūpintoju (el. b. l. 9-10). Į bylą pateikti dokumentai, patvirtinantys ieškovės nurodytas aplinkybes: 2023 m. gegužės 29 d. Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktas (el. b. l. 26-35); 2023 m. lapkričio 29 d. Pagalbos planas (el. b. l. 63-77); 2023 m. gruodžio 18 d. Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktas (el. b. l. 11-20); 2024 m. vasario 1 d. Vaiko nuomonės išklausymo aktas (el. b. l. 23-25); 2024 m. vasario 1 d. Pagalbos planas (el. b. l. 55-62); 2024 m. vasario 9 d. Mobiliosios komandos darbo pabaigos aktas (el. b. l. 52-54); 2024 m. vasario 19 d. Anykščių rajono šeimos ir vaiko gerovės centro pažyma apie tai, kad M. P. šlapime buvo rasta narkotinės medžiagos marihuanos (el. b. l. 48-50); 2024 m. kovo 6 d. Sprendimas dėl asmens (-enų), pasirengusio (-sių) globoti, rūpinti vaiką, parinkimo galimam globoti (rūpinti) vaikui (el. b. l. 37-38); 2024 m. balandžio 25 d. Pagalbos planas (el. b. l. 123-132); 2024 m. birželio mėn. Anykščių rajono šeimos ir vaiko gerovės centro raštas Dėl informacijos pateikimo (el. b. l. 137-138). Sodros duomenų bazės išrašo duomenimis, atsakovė augina vaiką iki trejų metų, Užimtumo tarnyboje nėra registruota (el. b. l. 39, 41), atsakovas oficialiai Lietuvos Respublikoje nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (el. b. l. 44, 46). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos sistemoje duomenų apie atsakovus M. P. ir A. J. nėra (el. b. l. 42, 47). SPIS sistemos duomenimis, M. P. šeimoje laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 7 d. iki 2024 m. vasario 7 d. nustatyti 7 galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai S. J. atžvilgiu (el. b. l. 80-81). Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi leista paimti nepilnametę S. J. iš jos tėvų M. P. ir A. J. (el. b. l. 83-88).

18. Tiek iš teismo posėdžio metu išklausytų proceso dalyvių paaiškinimų, tiek iš rašytinių įrodymų, esančių byloje, nustatyta, kad atsakovė M. P. sutinka su ieškiniu dėl laikino motinos valdžios apribojimo. Tuo pačiu pažymėtina, kad atsakovė nėra visiškai nusišalinusi nuo savo dukros S. priežiūros ir deda pastangas, kad palaikytų ryšį su dukra – dažnai bendrauja su dukra, atveža lauktuvių. Atsakovė deda pastangas susitvarkyti savo gyvenimą, nebevartoja narkotinių medžiagų, lankosi pas atitinkamus specialistus. Atsakovė, kuri šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, planuoja registruotis į Užimtumo tarnybą, ieškotis darbo. Sutiktina, kad atsakovė tikrai deda pastangas, siekdama susigrąžinti nepilnametę dukrą į šeimą, ką patvirtina ir 2024 m. balandžio 25 d. Pagalbos planas, iš kurio matyti, kad daugumą plano punktų atsakovė įvykdė. Pažymėtina, ir tai, kad konkrečiu atveju, atsakovė iš esmės nėra praradusi ryšio su dukra S.. Kartu teismas vertina, kad visgi konkrečiu atveju atsakovės šeima nėra iki galo pasirengusi susigrąžinti nepilnametę dukrą S.. Visų pirma, ieškovė turi dar 5 vaikus – P. P., R. G., D. G., S. G. ir šiuo metu su motina augantį I. G.. Vaikų amžius yra nuo (duomenys neskelbtini) metų iki (duomenys neskelbtini) metų. Atsakovė šiuo metu nedirba, yra vaiko priežiūros atostogose. Atsakovo A. J. atveju, atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo savo nepilnametės dukros S. J. auginimo ir priežiūros, nepalaiko su dukra jokio ryšio. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ypatingai svarbu užtikrinti laikinoje globoje/rūpyboje gyvenančios atsakovų nepilnametės dukros S. teises ir jos teisėtus interesus gyventi saugioje, stabilioje aplinkoje. Matoma, kad atsakovė deda pastangas, sutinka spręsti turimas priklausomybės ir elgesio problemas, tačiau atsižvelgiant į anksčiau minėtas aplinkybes, į motyvus, dėl kurių nepilnametė S. J. buvo paimta iš šeimos ir apgyvendinta pas laikiną globėją/rūpintoją, teismo vertinimu, atsakovė turi įsitvirtinti ir pilnai būti pajėgi įgyvendinti savo, kaip motinos, pareigas nepilnametės dukros atžvilgiu. Būtent laikinas tėvų valdžios ribojimas ir suteikia laiko bei galimybę atsakovei sukurti tinkamas sąlygas vaikui grįžti į šeimą ir tinkamai pasirūpinti nepilnamečiu vaiku.

19. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytus teisinius kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad atsakovės M. P. elgesys atitinka vieną tėvų valdžiai apriboti būtiną sąlygą: vengimą atlikti savo pareigas, nesirūpinimą vaiku, o atsakovės kaltė pasireiškia tuo, kad atsakovė galimai turi problemų dėl narkotinių medžiagų vartojimo. Kaip minėta, iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovės ir nepilnametės S. tarpusavio ryšys nėra nutrūkęs, atsakovė deda pastangas, kad atkurtų ryšį su dukra ir susigrąžintų dukrą. Atsakovo A. J. elgesys atitinka vieną tėvų valdžiai apriboti būtiną sąlygą: vengimą atlikti savo pareigas, nesirūpinimą vaiku, o atsakovo kaltė pasireiškia tuo, kad atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo dukros auklėjimo. Kaip minėta, iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovo ir nepilnametės S. tarpusavio ryšys yra visiškai nutrūkęs, tiek atsakovė, tiek nepilnametė S. nebendrauja su A. J., atsakovas materialiai neremia nepilnametės dukros.

20. CPK 380 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Į bylą pateiktuose dokumentuose (vaiko situacijos vertinimo anketos, globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktuose ir kituose) matoma, kad S. J. yra išreiškusi norą gyventi šeimoje, nesvarbu kokioje. Yra išreiškusi poziciją, kad jai nepatinka mamos draugas P. G..

21. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, jog atsakovai negali užtikrinti gyvenimo sąlygų, būtinų nepilnamečio vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam ir doroviniam vystymuisi tik dėl savo kaltės, tačiau teismo vertinimu, iš bylos medžiagos ir teismo posėdžio metu išgirstų paaiškinimų manytina, kad atsakovės M. P. atžvilgiu byloje yra duomenų, kurie leistų teismui daryti išvadą, kad situacija M. P. šeimoje artimiausiu metu gali iš esmės pasikeisti. Teismas pabrėžia, kad tėvystė visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką, o vaikų poreikiai yra ne tik fiziologiniai.

22. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ir abejingumo savo tėviškomis pareigomis laikytinas jų kaltais veiksmais, todėl šių atsakovų pareigų nevykdymas, vertintini kaip atsakovų veikimas priešingai vaikų interesams. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad laikinas motinos valdžios apribojimas atsakovei M. P. jos nepilnametės dukros S. J. atžvilgiu, o atsakovui neterminuotas tėvo valdžios apribojimo jo nepilnametės dukros S. J. atžvilgiu, yra teisėta ir teisingiausia priemonė, nes užtikrina vaiko teises ir interesus augti bei vystytis saugioje aplinkoje.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

23. Priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui (CK 3.183 straipsnio 4 dalis). Ieškovė ieškiniu prašo iki teismo sprendimo dėl nepilnametės S. J. nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir nuolatinio globėjo (rūpintojo) paskyrimo, nustatyti jos gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Byloje nustatyta, kad nepilnametė S. gerai jaučiasi jos gyvenamojoje vietoje. Bylos duomenimis, kitų fizinių ar juridinių asmenų, galinčių globoti nepilnametę S., nėra. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, bei tai, jog nepilnametei būtina saugi, gerai pažįstama aplinka, nepilnametės S. J. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo nustatytina (duomenys neskelbtini).

24. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų arba apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas (CK 3.195 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.), mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Atsakovei tenka pareiga išlaikyti savo vaiką. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Pažymėtina ir tai, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (žr., pavyzdžiui, LAT 2023 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 40 punktas).

25. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės M. P. išlaikymą nepilnametei S. J. po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nuo 2024 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga nustatyta 924 Eur (apie 708 Eur į rankas, priklausomai nuo kaupimo pensijų fonduose ir taikomo NPD). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė M. P. nedirba, nėra registruota Užimtumo tarnyboje, Sodros duomenimis, atsakovė augina vaiką iki trejų metų. Atsakovė turi iš viso 6 išlaikytinius, nekilnojamojo turto neturi. Atsakovė teismo posėdžio metu prašė atkreipti dėmesį į atsakovės pastangas susigrąžinti vaikus ir priteisti tokią išlaikymo sumą, į galimybes išlaikyti ir teikti išlaikymą visiems vaikams, kadangi neišgalint mokėti didesnio išlaikymo, jai gali būti sunku atėjus laikui susigrąžinti nepilnamečius vaikus į šeimą dėl turimo išlaikymo įsiskolinimo. Kad atsakovė pagal galimybes remia dukrą, patvirtino ir teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė. Iš atsakovo A. J. prašoma priteisti išlaikymą nepilnametei S. J. po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas A. J. nedirba, atsakovas turi iš viso 3 išlaikytinius, duomenų apie atsakovo turimą nekilnojamąjį/registruotiną kilnojamąjį turtą, teismas neturi.

26. Iš atsakovų prašomos priteisti 100 Eur ir 300 Eur išlaikymo sumos nepilnametei dukrai neviršija net ½ minimalios mėnesinės algos, gaunamos į rankas, dydžio. Kaip minėta, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai. Atsakovė, kaip minėta, nevengia pareigos išlaikyti savo nepilnametę dukrą. Teismo vertinimu, atsakovė turi dėti pastangas pagerinti savo turtinę padėti, atsakovė, pasibaigus vaiko priežiūros atostogoms susirasti darbą. Atsakovas A. J. visiškai neprisideda prie nepilnametės dukros išlaikymo. Įvertinęs prašomas priteisti išlaikymo sumas (100 Eur ir 300 Eur) ir atsakovų turtinę padėtį, tai, kad atsakovė turi 6 išlaikytinius, teismas daro išvadą, kad ieškovės prašymas dėl išlaikymo po 100 Eur priteisimo iš atsakovės M. P. ir 300 Eur priteisimo, turi būti mažinamas ir atsakovė turi būti pajėgi mokėti vaikams po 80 Eur kas mėnesį išlaikymo sumą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. balandžio 8 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteistų lėšų tvarkytoju išskirtinai nepilnamečio vaiko interesais paskirtinas laikinasis rūpintojas (duomenys neskelbtini) (CK 3.275 straipsnis).

27. CK 3.183 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus prokuroras kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo. Atsižvelgiant į tai, kad pirminis laikino tėvų valdžios apribojimo terminas yra nustatytas įstatymu, teismo procesiniame sprendime jis nenurodomas.

28. Teismas pažymi, kad tėvų valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovams ateityje kreiptis į teismą dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio su vaiku pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaiko auklėjimo bei ugdymo procese.

29. Teismas išaiškina, kad apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaikais, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaikų interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Neterminuotai apribojus tėvo valdžią, vaikas be atskiro tėvo sutikimo gali būti įvaikintas. Tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

30. Ieškovė šioje byloje atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

31. CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad už kitus reikalavimus bylose mokamas 100 Eur žyminis mokestis. Pateikiant procesinius dokumentus elektroninėmis ryšio priemonėmis mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, t. y. 75 Eur. Pritaikius ieškinio padavimo teismui metu galiojusį vartojimo kainų indeksą 146,1, turėjo būti mokamas 110 Eur žyminis mokestis. Ieškinio reikalavimas dėl laikino ir neterminuoto tėvų valdžios apribojimo šioje civilinėje byloje patenkintas visiškai. Nors atsakovė šioje civilinėje byloje nėra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, tačiau teismas, atsižvelgdamas į atsakovės elgesį viso proceso meto, atsakovės turtinę padėtį, taip pat į tai, kad kitoje analogiškoje šiuo metu nagrinėjamojoje civilinėje byloje (Nr. e2-5069-1104/2024), atsakovei M. P. yra teikiama nemokama antrinė teisinė pagalba, teismas sprendžia, kad šioje civilinėje byloje iš atsakovės M. P. bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas A. J. nėra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo A. J. priteistina pusė jam priklausančios bylinėjimosi išlaidų sumos – 55 Eur žyminio mokesčio.

32. Iš atsakovo valstybei teismo patirtos pašto išlaidos nepriteisiamos, nes jos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (2023 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 1R-386/1K-411 redakcija) nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur) (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

33. Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo vykdoma skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 259, 260, 263–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 406, 407 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Laikinai apriboti atsakovės M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), motinos valdžią nepilnametės dukros S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti atsakovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią nepilnametės dukros S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Sprendimo dalį dėl tėvų valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovės M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2024 m. balandžio 8 d., iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2024 m. balandžio 8 d., iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju.

Iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 55 Eur (penkiasdešimt penkis euru) bylinėjimosi išlaidų.

Informuoti atsakovą, jog bylinėjimosi išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.