- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-29
- Bylos Nr.
- 1A-57-495/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-68039-2015-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Pocienė, Daiva Pranytė-Zalieckienė (pran.), Algimantas Valantinas
- Nuteistasis
- D. Z.
- Advokatai
- Liutauras Lukošius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 27 d. nuosprendžio, kuriuo D. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 2 dalį (veikiant bendrininkų grupe su E. P.) laisvės atėmimu 4 metams;
- pagal BK 181 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintos ir D. Z. paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, subendrinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2015-07-02 nutartimi paskirta subendrinta bausme (subendrintos Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-04-09 ir Kauno apylinkės teismo 2015-05-07 nuosprendžiais paskirtos bausmės) ir D. Z. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 5 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Tuo pačiu nuosprendžiu E. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 181 straipsnio 2 dalį, tačiau dėl jo apeliacinis skundas nepaduotas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. D. Z. nuteistas už tai, kad jis ir E. P., prievartaudami turtą, panaudojo fizinį smurtą, atėmė asmeniui laisvę, o būtent: 2015 metų pradžioje, tiksliau nenustatytu metu, (duomenys neskelbtini), prie daugiabučių, bendrininkų grupe, neturėdami teisėto pagrindo, atvirai savo naudai vertė A. Ž. perduoti turtą – sumokėti jam 500 eurų, o A. Ž. atsisakius mokėti pinigus, E. P. sudavė rankomis ir kojomis ne mažiau 10 smūgių A. Ž. į įvairias kūno vietas, o D. Z. ranka sudavė ne mažiau 4 smūgius A. Ž. į galvą ir ne mažiau 5 smūgius įspyrė į krūtinę, taip sukeldami nukentėjusiajam fizinį skausmą.
Toliau tęsdami nusikalstamą veiką, 2015-03-20 vakare, tiksliau nenustatytu laiku, D. Z. ir E. P., veikiant bendrininkų grupe kartu su dviem nenustatytais asmenimis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu automobiliu A. Ž. nusivežė į mišką, esantį (duomenys neskelbtini), kur jiedu ir kiti bendravykdytojai rankomis, kojomis ir lazdomis sudavė smūgius A. Ž. į įvairias kūno vietas, taip sukeldami nukentėjusiajam fizinį skausmą, reikalavo 500 eurų. A. Ž. atsisakius mokėti pinigus, liepė paimti paskolą. A. Ž. sutikus paimti paskolą, parvežė jį į gyvenamą vietą, esančią (duomenys neskelbtini), kur A. Ž., pasinaudodamas savo kompiuterine įranga, iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ paėmė 225 eurų kreditą, po to nuvežtas prie bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), išgrynino 280 eurų bei pasiskolinęs 220 eurų iš D. R., D. Z. perdavė 500 eurų.
1.1. D. Z. taip pat nuteistas už tai, kad jis, prievartaudamas turtą, panaudojo fizinį smurtą, 2015 m. lapkričio mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, prie A. Ž. gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), reikalavo A. Ž. sumokėti jam 500 eurų už ramų gyvenimą, o A. Ž. atsisakius mokėti pinigus, D. Z. ranka sudavė ne mažiau 3 smūgius A. Ž. į veido sritį, taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą.
Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, 2015-12-06, tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), D. Z., ištraukęs A. Ž. iš automobilio panaudodamas jėgą, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, grasindamas, reikalavo iki Naujų metų sumokėti 500 eurų, kas savaitę sumokant po 50 eurų.
Šalies argumentai
2. Nuteistasis D. Z. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017-06-27 nuosprendį ir jam priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.
2.1. Apeliantas nurodo, jog skundžiamu nuosprendžiu buvo nuteistas nepagrįstai, jis jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nepadarė.
2.1.1. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad jam priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra grindžiamas tik nukentėjusiojo A. Ž. bei jo artimųjų, byloje liudytojais apklaustų nukentėjusiojo draugės, su kuria jis gyveno, G. B., motinos J. Ž., tėvo V. Ž., draugo T. K., sesers I. Ž. parodymais. Kitų jo kaltę patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Liudytojai R. D., A. Š. teisme patvirtino, kad apie šiuos įvykius nieko nežino ir nieko negali parodyti.
2.1.2. Apelianto teigimu, jis teisiamojo posėdžio metu prašė byloje atlikti fonoskopinę ekspertizę, kad nustatyti, ar pokalbiuose užfiksuotas jo balsas, tačiau teismas jo prašymą atmetė. Apelianto teigimu, pokalbiuose užfiksuotas ne jo balsas.
2.1.3. Taip pat apelianto nuomone, nepagrįstai jam priimtas nuosprendis buvo grindžiamas ir kito nuteistojo E. P. duotais parodymais. Nurodo, jog E. P. artimai bendrauja su nukentėjusiuoju, kartu vyksta į posėdžius, todėl jie tarpusavyje yra aptarę aplinkybes ir pozicijas.
2.2. Apeliantas nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 54 straipsnio 2 dalies 3, 5 punktus), neobjektyviai ir neteisingai vertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, paskyrė per griežtą bausmę.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdžio metu nuteistasis D. Z. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo D. Z. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
4. Nuteistojo D. Z. apeliacinis skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Apelianto teigimu, skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistas nepagrįstai, jis jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nepadarė. Pirmosios instancijos teismas jam priimtą apkaltinamąjį nuosprendį grindė išimtinai nukentėjusiojo ir jam artimų asmenų parodymais. Kitų jo kaltę patvirtinančių įrodymų byloje nėra.
5.1. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apelianto skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, tam tikriems įrodymams byloje suteikė išskirtinę, dominuojančią reikšmę, neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, dėl ko buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir jis nepagrįstai pripažintas kaltu dėl dviejų BK 181 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų padarymo. Apeliantas skunde atkreipia dėmesį į byloje parodymus davusių asmenų tarpusavio ryšius ir su tuo sieja jų parodymų nepatikimumą, tačiau nutyli apie šių asmenų parodymų turinį, jų parodymų atitikimą tarpusavyje bei byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Bylos medžiaga patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai aiškinosi byloje nagrinėjamų įvykių aplinkybes, ištyrė ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, o priimdamas skundžiamą nuosprendį, byloje esančius įrodymus, kitus bylos duomenis, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimų, vertino tiek atskirai, tiek visumoje, dėl jų vertinimo pateikė motyvuotas išvadas, su kuriomis apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti.
5.2. Nukentėjusysis A. Ž. apklausiamas patvirtino, jog 2015 m. sausio pradžioje, tiksliai datos neprisimena, buvo pas draugą, kai jam paskambino D. Z. ir pasiūlė susitikti. Jam išėjus į lauką, prie daugiabučio be D. Z. buvo ir E. P.. D. Z. pasiūlė nueiti prie šalia esančių garažų pasikalbėti. Pastariesiems nuėjus, D. Z. jam pasakė, kad dieną prieš jo draugas A. Š. susimušė su jo draugu „S.“, muštynių metu dingo „S.“ piniginė. Kadangi A. Š. jie nerado, todėl jis turi grąžinti iš jo draugo pavogtus pinigus, nes jis muštynių metu buvo kartu su A. Š.. Nukentėjusysis apklausų metu patvirtino, jog jis jokiose muštynėse nedalyvavo, su jomis nėra susijęs, apie tai pasakė ir D. Z.. Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtino ir byloje liudytoju apklaustas A. Š.. Liudytojas parodė, jog tarp jo ir „S.“ seniai buvo kilęs konfliktas, muštynės, tačiau jos visiškai nesusijusios su šia byla. Liudytojas patvirtino, kad nei vienas šios bylos proceso dalyvis tose muštynėse nedalyvavo. Nukentėjusiojo teigimu, jam D. Z. nurodžius, kad jis jokio „S.“ nepažįsta ir nieko nežino apie D. Z. išsakytus teiginius, E. P. sudavė jam rankomis ir kojomis ne mažiau kaip 10 smūgių į įvairias kūno vietas, o D. Z. sudavė nemažiau 4 kartus į galvą bei ne mažiau kaip 5 kartus spyrė į krūtinės sritį, po ko pastarieji jį paliko ir nuėjo. Nuo smūgių buvo susilenkęs, pritūpęs, rankomis dengėsi veidą, jautė fizinį skausmą.
5.2.1. Nukentėjusysis patvirtino ir tai, kad po šio įvykio D. Z. jam skambinėjo, buvo skambučiai ir iš nežinomų numerių, tačiau jis neatsiliepė. 2015-03-20 apie 19 val. jam vėl paskambino D. Z., jis tuo metu buvo su savo drauge G. B.. D. Z. pasiūlė susitikti ir išspręsti problemą taikiai. Jis sutiko, po ko jie susitiko prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, netoli geležinkelio stoties. D. Z. su E. P. ir dar dviem jam nepažįstamais vaikinais atvyko automobiliu Renault Megane. D. Z. jį pasikvietė į automobilį, jis sutiko ir kartu nuėjo. Jis atsisėdo ant galinės automobilio sėdynės, kur jam iš vienos pusės sėdėjo E. P., o iš kitos pusės D. Z.. Jam nepažįstami vaikinai sėdėjo automobilio priekyje. Kažkurį iš jų vieną vadino „K.“. Nukentėjusiajam įlipus į automobilį, jis buvo nuvežtas į (duomenys neskelbtini) mišką, kur visi keturi jį mušė, sudavė smūgius, rankomis, mušė lazdomis ir spardė kojomis. Kiek jam buvo suduota smūgių neprisimena. Kol jis buvo mušamas, D. Z., E. P. kartojo, kad jis turi sumokėti 500 Eur. Baigus mušti, jį įsisodino į automobilį, kuriame D. Z. toliau reikalavo sumokėti 500 Eur. Jam nurodžius, kad tokių pinigų neturi, D. Z. pasakė, kad jis paimtų greitąjį kreditą. Paminėti asmenys nukentėjusįjį nuvežė prie jo namų, jis kartu su D. Z. nuėjęs į namus internetu kreditų bendrovei pateikė paraišką 500 Eur kreditui gauti. Kadangi jis jau buvo ėmęs kreditus, jam buvo suteiktas tik 225 Eur kreditas. Bankomate jis išgrynino sąskaitoje turėtus 280 Eur ir juos padavė D. Z., tačiau šis reikalavo dar 220 Eur. Tuomet jis paskambino D. R., kuris jam sutiko paskolinti 220 Eur. D. Z. kartu su kitais asmenimis nuvežė jį pas D. R., kur nukentėjusysis pasiskolino paminėtus pinigus ir juos atidavė D. Z.. Nukentėjusysis parodė, jog pas D. R. buvo nuėjęs su gaubtuvu ant galvos, todėl šis galėjo ir nematyti, kad jis sumuštas. Be to, jis D. R. nesakė, kam jam reikalingi skolinami pinigai. Atidavus šiuos pinigus, D. Z. su kitais asmenimis pavežė jį link namų ir paleido.
5.2.2. Nukentėjusysis A. Ž. apklausiamas parodė, jog po to, kai 2015 m. kovo mėnesį sumokėjo D. Z. jo reikalaujamus pinigus, šis ilgą laiką jam neskambino ir jo neieškojo, tačiau 2015 m. lapkričio mėnesį vėl paskambino D. Z. ir pasakė, kad reikia susitikti, pasikalbėti. Jam susitikus su D. Z. prie namų, esančių (duomenys neskelbtini), šis pareiškė, kad jis rašo SMS žinutes kažkokio draugo draugei. Nors A. Ž. tai neigė, tačiau D. Z. pareiškė, kad dėl to jis jam turi sumokėti 500 Eur. Nukentėjusiajam pasakius, kad neturi už ką mokėti, D. Z. trenkė jam du – tris kartus kumščiu į veidą. Po šio įvykio prasidėjo D. Z. skambučiai į jo telefoną (duomenys neskelbtini), jis reikalavo pinigų, kad nukentėjusysis galėtų ramiai gyventi. 2015-12-06 važiuojant (duomenys neskelbtini) su T. K. automobiliu, sustojus prie sankryžos (duomenys neskelbtini), D. Z. pamatęs, kad jis sėdi mašinoje, priėjęs stipriai sugriebė už alkūnės ir liepė išlipti. T. K. nuvažiavus, D. Z. pasakė, kad jis nesislapstytų ir jei nenori problemų, iki Naujų metų turi sumokėti 500 Eur. Jei neturi dabar, turi mokėti po 50 Eur kas savaitę. Po šio įvykio nukentėjusysis kreipėsi į policiją, po ko jam paskambino D. Z. Ir pasakė, kad jau pinigų nereikia, o jis gali ramiai gyventi.
Nukentėjusysis A. Ž. savo nuoseklius parodymus dėl esminių įvykių aplinkybių patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu.
5.3. Netikėti šiais nukentėjusiojo A. Ž. parodymais pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo, kadangi juos patvirtina ir kiti byloje esantys teisėtais būdais gauti įrodymai.
5.4. Šioje byloje už turto prievartavimą iš nukentėjusiojo A. Ž. kartu su D. Z. nuteistas E. P. nors nurodė ir nevisiškai tapačias nukentėjusiojo nurodytoms įvykių aplinkybes, tačiau patvirtino, jog su D. Z. 2015 m. pradžioje (duomenys neskelbtini) mušė A. Ž., buvo suduoti smūgiai tiek rankomis, tiek kojomis. D. Z. keletą kartų reikalavo iš A. Ž. pinigų, tačiau šis sakė, kad jų neturi. Nuteistasis E. P. apklausiamas taip pat patvirtino, jog 2015 m. kovo mėnesį kartu su D. Z. ir dviem jo draugais, kuriuos vadino „I.“ ir „K.“, buvo nuvažiavę pas A. Ž. toliau aiškintis santykių. D. Z. A. Ž. atsivedė nuo stoties. Visi kartu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) miškelį, kur visi keturi mušė A. Ž., D. Z. reikalavo grąžinti skolą. A. Ž. aiškino, kad neturi reikalaujamos sumos pinigų. Vertinant šiuos nuteistojo E. P. duotus parodymus, pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog šis nuteistasis turėtų pagrindą apeliantą apkalbėti (beje, tuo pačiu ir save). Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, bylos aplinkybės patvirtina, jog E. P. kaip su draugu bendravo būtent su D. Z., o ne nukentėjusiuoju A. Ž.. Vien tai, kad E. P. ir A. Ž. kartu atvyko į bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme, nesuteikia pagrindo abejoti pirmiau išdėstytais nuteistojo parodymais, kurie atitinka kitus bylos įrodymus. Juolab, kad iš esmės analogiškas aplinkybes E. P. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu.
5.5. Nukentėjusiojo A. Ž. buvusi draugė G. B. apklausiama taip pat patvirtino, kad 2015 m. pradžioje kartu su nukentėjusiuoju ruošėsi važiuoti į (duomenys neskelbtini), apie 19 val. buvo traukinių stotyje, kai nuo automobilių stovėjimo aikštelės pusės atėjo D. Z. ir pasiūlė A. Ž. važiuoti pasikalbėti. A. Ž. nuėjo kartu su D. Z., o ji liko laukti stotyje. Ši liudytoja, kaip ir liudytoja I. Ž., kuriai sunerimus dėl nukentėjusiojo, kad šis negrįžta ir nekelia ragelio, paskambino G. B., patvirtino, kad tą vakarą A. Ž. namo grįžo labai sumuštas, buvo kruvinas visas veidas, paakiuose mėlynės. Šis pasakojo, kad jį sumušė D. Z. ir kartu su juo buvę dar keli asmenys, D. Z. iš jo reikalavo 500 Eur. Jis savo namuose internetu paėmė kreditą ir pinigus atidavė D. Z.. Liudytoja I. Ž. parodė, jog D. Z. pravardė „b.“. Apie tai, kad kaltinimuose nurodytais laikotarpiais D. Z. buvo sumuštas, iš jo buvo reikalaujama pinigų patvirtino ir liudytojais apklausti J. Ž., V. Ž.. Liudytojai parodė, kad 2015 m. pradžioje buvo sumuštas sūnaus veidas, po akimis buvo kraujosruvos, nubrozdinta nosis, patinusi lūpa, kraujosruvos matėsi nugaros srityje, dešinės kojos šlaunies srityje, šia koja jis ir šlubavo. Liudytojai patvirtino, kad iš sūnaus pasakojimų jiems žinoma, kad jis keturių asmenų buvo nuvežtas į mišką ir mušamas, reikalaujama pinigų, buvo parvežtas į namus, kur internetu paėmė kreditą, išgrynino pinigus ir atidavė juos vienam iš sumušusių asmenų, pravarde „b.“. Be kita ko, J. Ž., V. Ž., o taip pat liudytoja I. Ž., nurodė ir apie tai, kad A. Ž. buvo sumuštas ir 2015 m. lapkričio mėnesį, buvo nubrozdinta jo nosis. Nukentėjusysis jiems papasakojo, kad D. Z. vėl iš jo reikalavo 500 Eur, o jam nesutikus mokėti, šis jam sudavė smūgius į veidą.
5.6. Nors liudytojas D. R. nenurodė konkrečių aplinkybių, susijusių su turto prievartavimu iš nukentėjusiojo A. Ž., apelianto atliktais neteisėtais veiksmais, tačiau patvirtino, kad 2015 m. kovo mėnesį, tikslios datos nepamena, A. Ž. prašymu skolino jam pinigus. Iš pradžių A. Ž. paskambino jam ir paklausė, ar šis gali paskolinti pinigų, o vėliau atvyko jų paimti. Liudytojas tikslios sumos nepamena, tačiau tai buvo nuo 200 iki 240 Eur suma. A. Ž. neminėjo, kam jam reikalingi pinigai. Ar A. Ž. buvo sumuštas, kraujuotas, jis neatkreipė dėmesio, nukentėjusysis ant galvos buvo užsidėjęs kapišoną. Taip pat liudytojas parodė, jog A. Ž. pas jį neprašydavo dažnai paskolinti pinigų, ypač tokiomis sumomis, retais atvejais jis tik nupirkdavo jam pietus. Taigi, šie liudytojo D. R. parodymai, vertinant juos kitų byloje esančių įrodymų kontekste, nors ir netiesiogiai, taip pat patvirtina apelianto kaltę padarius vieną iš jam inkriminuotų nusikalstamų veikų.
5.7. Nukentėjusiojo nurodytą aplinkybę apie tai, kad 2015 m. gruodžio 6 d. apeliantas jį ištempė iš T. K. vairuojamo automobilio, po ko vėlgi iš jo reikalavo iki Naujųjų sumokėti jam 500 Eur arba mokėti po 50 Eur kas savaitę, patvirtino ir liudytojas T. K.. Liudytojas parodė, jog 2015 m. gruodžio mėnesio pradžioje jam kartu su A. Ž. važiuojant savo automobiliu ir sustojus prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) sankryžos, prie automobilio priekinių keleivio pusės durelių priėjo D. Z., kuris atidaręs dureles pasakė A. Ž., kad jiems reikia pasikalbėti. A. Ž. pasakius, kad jiems nėra apie ką kalbėtis, apeliantas vis tiek reikalavo, kad jie pasikalbėtų. A. Ž. išlipus iš liudytojo automobilio, jis nuvažiavo. Kitą dieną nukentėjusysis liudytojui pasakojo, kad pokalbio metu D. Z. vėl reikalavo jam sumokėti 500 Eur. Be kita ko, liudytojas nurodė ir tai, kad iš pažįstamų asmenų pasakojimų jam yra žinoma, kad D. Z. ir anksčiau iš A. Ž. reikalavo pinigų, buvo porą kartų jį sumušęs, nuvežęs į mišką. A. Ž. buvo paėmęs kreditą ir jį atidavęs D. Z., kad šis jo daugiau neterorizuotų, nebaugintų.
5.8. Tai, kad nėra pagrindo netikėti pirmiau išdėstytais nukentėjusiojo parodymais, leidžia teigti ir byloje esantys rašytiniai įrodymai. Sprendžiant iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos informacijos, 2015-03-20 20:13 val. prisijungus iš kompiuterinės sistemos IP adresu (duomenys neskelbtini) buvo gauta paraiška 225 Eur kreditui gauti. Patikrinus registraciją ir paskolos paraišką, A. Ž. buvo suteikta 225 Eur kredito suma, ją pervedant į sąskaitą (duomenys neskelbtini). Iš A. Ž. AB „(duomenys neskelbtini)“ banke esančios sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašo, AB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-10-05 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2015-03-20 20.00 val. A. Ž. paminėtoje banko sąskaitoje pinigų likutis buvo 63,92 Eur, tą pačią dieną 20.22 val. į nukentėjusiojo banko sąskaitą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal kredito sutartį buvo pervesta 225 Eur. Po paskolos pervedimo tą pačią dieną 20.28 val. A. Ž. bankomate išgrynino 280 Eur.
5.9. Be kita ko, apelianto kaltę be pirmiau išdėstytų įrodymų taip pat patvirtina ir slapto sekimo metu užfiksuoti duomenys. Bylos duomenys patvirtina, jog pagal nukentėjusiojo A. Ž. pareiškimą pradėjus ikiteisminį tyrimą pagal BK 181 straipsnio 2 dalį, siekiant išsiaiškinti ir surinkti duomenis apie galimai padarytą šį sunkų nusikaltimą, surinkti duomenis, patvirtinančius ar paneigiančius D. Z. dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, nustatyti galimus jo bendrininkus, buvo sankcionuotas ir atliekamas D. Z. slaptas sekimas (duomenys neskelbtini) areštinės kameroje. Iš 2016-02-17 slapto sekimo protokolo matyti, jog D. Z., bendraudamas su toje pačioje kameroje laikytu kitu asmeniu, kalbėjo apie jam nagrinėjamoje byloje pareikštus įtarimus (D. Z. pranešimas apie įtarimą buvo įteiktas 2016-01-25 ryte, po ko tą pačią dieną slapto sekimo metu ir buvo užfiksuotas pastarojo pokalbis kameroje su kitu ten buvusiu vyriškiu), aptarinėjo jo padarytų nusikalstamų veikų įrodinėjimo galimybes, tai, kaip prie bylą tyrusios tyrėjos A. Ž. išreikšti priekaištus dėl neva jo apšmeižimo, kokių veiksmų imtis, kad byla būtų nutraukta.
5.9.1. Slapto sekimo metu užfiksuota, kaip D. Z. kartu su juo kameroje buvusiam asmeniui nurodo – „Šiaip tai neįrodys. Kaip jie įrodys? Jei aš neprisipažįstu. <...> ir viskas. Akistatą suves, sakysiu <...>, ir viskas, ką tu <...> pjauni? Sakysiu, <...> taigi buvom draugai. Kas tau užsisuko? <...> tu čia ant manęs <...> važiuoji, kokias pasakas prikūręs? Nuo kada aš tave čia daužęs? Sakysiu pats žinai, kad ant mentų<...> jei atrodo <...> tu pasižiūrėk kovas mano.“; „<...> Arba sakysiu, <...> tu <..> galvok galva, sakyk, kad vėjų čia prikalbėjai. Sakysiu prie tos pačios (tyrėjos).“; „Bet žinai aš negaliu sakyt: davai sakyk, kad to nebuvo prie jos, nes sakys aš bandau...“; „Arba žinai kaip sakyt, reikia kažkaip gražiai sudėlioti, kad <...> jei tu toliau pjausi šnekėsi, kad aš tą dariau, aš <...> nepagailėsiu pinigų <...> aš pasiimsiu advokatą, aš tave taip <...> per šitą aš tave už šmeižtą paduosiu teismui tu vopščie paržlugęs būsi, suėsiu rimtai. Jeigu tu čia toliau ant manęs pjauni grybą, nes sakysiu aš per tokius asilus, prisigėręs sumąstė zajavą parašyt, nuo ko nors gavęs malkų. <...> kažkas gerai malkų, tai reiškia D. <...> reketavo ar dar kažką padarė. Ai, pabandom žinai davai kabint. Nuo šnapso tau visai vopščie<...> asile.“; „Ir tipo po naujako atėjo, nieko nenori tipo, nori nutraukt, bet jisai neneigia to, kad... Žinai ko reikėjo? <...>, turėtų pasakyt, kad mes to nedarėm ir viskas ir iškart byla dingtų. Bet jeigu jisai pasakys aš neturiu pretenzijų, bet va taip buvo. Viskas man. Tokie žinai“; „Žinai kokia jo atmazkė būtų? „Man tėvai liepė rašyti“. Aš tau liepiau nueit ir pasakyt, kad čia yra melagingi parodymai, ir kodėl tu taip padarei? Gėrei <...>, nežinai nekontroliavai savęs, susisuko <...> kažkas ir viskas. Gausi baudą. Viskas gerai aš tau sumokėsiu tą baudą. Paduosi lapuką, paduosi man viską. O kai atsiims parodymus, nutrauks byla, sakysiu <...> velnias niuchyk.“; „Kaip tave dar <...> išsikvies, arba akistatą darys, neškis ir šitą karoče tam jeigu jis dar tvirtins, kad jo va čia buvo taip. Sakyk žiūrėk <...>. Artistas tu blet<...>. Sakyk gavai 10 smūgių rankomis ir kojomis čia nuo P., 4 smūgiai nuo manęs ranka ir 5 smūgiai spyriau. Išviso 19 smūgių. Sakyk padarom eksperimentą, aš <...> bent tuos 10 smūgių prašausiu, pasižiūrėsim<...> kaip tu jausiesi. (pasakė kartu su D. Z. kameroje buvęs asmuo)“, „Jo jo, taip ir vartyt, būtum suplyšęs visas, tave butu greitukė išvežus. Važiavai su greituke? Kvietei medikus? Ne. Kodėl <...>? Nes tau nieko nebuvo. Kitas dalykas, taip ir taip, taip ir taip, nuo kada aš tave reketavęs? Aš su tavim 2 metai nebendrauju. Turi mano numerį? Ne. Aš tavo taipogi neturiu viskas. Mes ne draugai, kiek laiko geri sakysiu. Geriu tiek ir tiek. Dar vienas klausimas, viskas. Aš su tokiais žmonėm nebendrauju. Aš abstinentas. Ką dar? Ko dar? <...> kokių tu čia nesąmonių prisigrybavęs <...> (nurodo D. Z.)“.
5.9.2. D. Z. slapto sekimo metu užfiksuotame pokalbyje taip pat yra užfiksuota ir aplinkybių tiesiogiai susijusių su kaltinime nurodytomis aplinkybėmis –„<...> Bet tai čia <...>, bet tiktais dėl tų kreditų žinai, kad ėmęs.“; „Penkis stolnykus kokius ane? (klausia kartu su D. Z. kameroje buvęs asmuo)“ „Nu, bet tai kaip jis įrodys, kad jis mums juos ėmė. Geria<...>, pats pasiėmė (atsakė D. Z.)“; „Bet žinai kas yra, jis kreditus kai ėmė, pasiėmė 200, o kitus pasiskolino...“; „Ai jo, jeigu karočia „K. nesujudės... Tai va, nepabaigiau, sakau jeigu šiandien „K. nesujudės, vopščie jeigu nieko nedarys, neskambins, žinai taip man va reikės kariaut su juo, jeigu išeisiu <...>, kaip <...> blizgę aš tam „K.“ reik prasitampyt kojas. Nes čia skaityk čia per jį viskas yra. Ten kažką apie jo, „K.“ mergą rašinėjo jisai žinai, susitikau <...>ir viskas žinai. Čia „K.“ turėtų tvarkytis.“; „... k. pradės judesį sukt iš karto, nes čia visi po dielo ėjo, aš, K., I., F., mes visi buvom“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2016-01-25 apeliantui įteiktame pranešime apie įtarimą nebuvo nurodytos aplinkybės, kad nukentėjusysis A. Ž. dalį – apie 200 eurų, D. Z. reikalaujamų pinigų, paėmė iš kredito bendrovės, o dalį pasiskolino iš draugo. Taip pat nebuvo nurodyta ir tai, kad miške mušant nukentėjusįjį ir reikalaujant iš jo pinigų, buvo keturi asmenys, o 2015 m. lapkričio mėnesį reikalavimas sumokėti pinigus buvo susijęs su žinučių rašymu merginai. Taigi ir šios išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog pirmosios instancijos teismui abejoti nukentėjusiojo parodymais nebuvo pagrindo. Jeigu nagrinėjami įvykiai nukentėjusiojo būtų buvę išgalvoti, natūralu, kad apeliantui aptariamos aplinkybės nebūtų žinomos.
5.9.3. Be kita ko, D. Z. slaptos sekimo metu užfiksuotame pokalbyje prisipažino, jog skambino nukentėjusiajam A. Ž. po nagrinėjamų įvykių: „Aš <...> kai sužinojau, kad jis nori rašyt zajavą, aš jam skambinau, bet jis neatskyrė kad aš. Sakau būk ramus niekas čia tavęs nekliudys, niekas nieko nedarys <...>, nėra tau jokių skolų. Ai tai viskas gerai sako, sakau tai aišku durnas tu čia prisikakojai. Galvojau, kad dar neapsirašė, bet pasirodo jau buvo <...>zajavą. Žinai kaip vartėsi?”; „Tėvai čia parašė, ne aš. Sakau kaip tėvai gali rašyt, jei tu pilnametis <...>. Karočia toks tirpyla, ale ne, jisai, durnas jis <...>. Nu tikiuosi <...> „K.“ sujudės, nes jeigu nesujudės tai iš tikrųjų realiai išeisiu, tai kai <...> jam į galvą iš tikrųjų tam „K.“ jeigu nesujudės.“. Šios aplinkybės atitinka ne tik nukentėjusiojo duotus parodymus, bet ir byloje esančius duomenis apie D. Z. ir A. Ž. telekomukacinius įvykius. Iš byloje esančių apelianto įvykių metu naudoto telefono Nr. (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinių analizės matyti, kad iš D. Z. telefono numerio laikotarpiu nuo 2015-11-01 iki 2015-12-16 užfiksuota 10 kontaktų į nukentėjusiojo telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Tik du iš apelianto inicijuotų skambučių buvo priimti, paskutinis iš jų 2015 m. gruodžio 16 d., tai yra praėjus 5 dienoms po to, kai A. Ž. pateikė pareiškimą policijos įstaigai. Šis telefoninis pokalbis su nukentėjusiuoju truko 221 s.
5.10. Apeliantas, siekdamas nuginčyti slapto sekimo metu gautus duomenis, nurodo, jog slapto sekimo metu padarytuose garso įrašuose užfiksuotas ne jo balsas. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jis prašė, kad būtų atlikta fonoskopinė ekspertizė, tačiau teismas šį jo prašymą atmetė.
5.10.1.Teisėjų kolegija pažymi, jog abejoti slapto sekimo metu gautų duomenų teisėtumu bei patikimumu ir jais nesivadovauti grindžiant apelianto kaltę, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo. Sprendžiant iš baudžiamosios bylos medžiagos, gavus A. Ž. pareiškimą apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, pradėjus ikiteisminį tyrimą A. Ž. tą pačią dieną apklausus, prokuroras, siekiant išsiaiškinti ir surinkti duomenis apie galimai padarytą sunkų nusikaltimą, numatytą BK 181 straipsnio 2 dalyje, surinkti duomenis, patvirtinančius ar paneigiančius D. Z. dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, nustatyti galimus jo bendrininkus, su 2016-01-14 prašymu kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl slapto sekimo sankcionavimo. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2016-01-14 nutartimi buvo patenkintas prokuroro prašymas ir ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtas objekto – (duomenys neskelbtini) areštinės, esančios (duomenys neskelbtini), kameros, kurioje bus patalpintas ir laikomas D. Z., slaptas sekimas laikotarpiu nuo 2016-01-25 iki 2016-01-26, leidžiant slapto sekimo metu naudoti technines priemones, daryti vaizdo ir garso įrašus. Atlikus slaptą sekimą, buvo surašytas slapto sekimo protokolas, kuriame užfiksuoti procesinės prievartos priemonės metu gauti nusikalstamos veikos tyrimui reikšmingi duomenys. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog paminėta procesinė prievartos priemonė buvo taikoma nepažeidžiant BPK 160 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimų, o slapto sekimo metu gauti duomenys įforminti, vadovaujantis BPK 160 straipsnio 3, 5 dalių, 179 straipsnio nuostatomis.
5.10.2. Apeliantas tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme teigė, jog jis, būdamas (duomenys neskelbtini) areštinėje, visą laiką kameroje buvo laikomas vienas, todėl garso įraše užfiksuotas ne jo balsas. Siekiant išsiaiškinti apelianto nurodomas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas kreipėsi į (duomenys neskelbtini) areštinės viršininką dėl informacijos pateikimo. Iš (duomenys neskelbtini) VPK 2017-10-10 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog D. Z. 2016-01-21 iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo buvo perkeltas į (duomenys neskelbtini) areštinę. Laikotarpiu nuo 2016-01-22 iki 2016-01-25 D. Z. buvo laikomas kameroje Nr. 3 kartu su M. J. ir T. B.. 2016-01-25 D. Z. ir T. B. buvo perkelti į kamerą Nr. 8, kurioje buvo laikomi iki 2016-01-28. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, liudytoju apklaustas T. B., kuris patvirtino, jog (duomenys neskelbtini) areštinėje sėdėjo vienoje kameroje su D. Z., teko su juo ir bendrauti. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes bei įvertinus slapto sekimo metu užfiksuotų pokalbių turinį, kuris atitinka nukentėjusiojo A. Ž., taip pat kitų byloje apklaustų asmenų, nurodytas aplinkybes, abejoti, kad slapto sekimo metu yra užfiksuotas būtent D. Z. pokalbis su T. B., nėra pagrindo. Pirmiau išdėstytų byloje esančių duomenų, teisėjų kolegijos vertinimu, pilnai pakanka, kad slapto sekimo metu gautus duomenis pripažinti teisėtumo bei patikimumo reikalavimus atitinkančiu įrodymu byloje. Be kita ko, dėl paminėtų aplinkybių nėra pagrindo byloje skirti apelianto prašomą fonoskopinę ekspertizę. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) dar nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-9/2012).
5.11. Išdėstytų aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, neabejotinai paneigia apelianto skundo argumentus, kad jis jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nepadarė, o skundžiamas apkaltinamasis nuosprendis jam buvo priimtas nepagrįstai. Paminėtos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei D. Z., tinkamai taikydamas baudžiamąjį įstatymą, pripažino kaltu už dviejų jam inkriminuotų nusikaltimų, numatytų BK 181 straipsnio 2 dalyje, padarymą.
5.12. Be kita ko, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, teisingai pirmosios instancijos teismas paskyrė D. Z. ir bausmes už padarytus nusikaltimus.
5.12.1. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismai, skirdami bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Kasacinės instancijos teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė viena iš jų neturi būti laikoma dominuojančia, išskirtine (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-895/2016, 2K-429-303/2015, 2K-477-746/2015, 2K-148/2014, 2K-481/2014).
5.12.2. Individualizuodamas nuteistajam bausmes, tai yra parinkdamas tiek bausmės rūšį, tiek nustatydamas bausmių dydžius, apygardos teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, taip pat kaltės formą, nusikaltimo padarymo motyvus, veikos stadiją (nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), baigtos tyčinės (veikiant tiesiogine tyčia) veikos padarytos, siekiant pasipelnyti), kruopščiai įvertino byloje nustatytas nusikaltimo padarymo aplinkybes, apelianto atliktus veiksmus, jo vaidmenį padarant vieną iš inkriminuotų veikų bendrininkų grupe.
5.12.3. Taip pat pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog nuteistasis vieną iš nusikalstamų veikų padarė veikdamas bendrininkų grupe, šią aplinkybę pripažino jo atsakomybę sunkinančia (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei įvertino kitų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių kontekste. Be kita ko, buvo įvertinta ir tai, kad byloje nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių.
5.12.4. Kaip ir privalu, skiriant apeliantui bausmes, pirmosios instancijos teismo taip pat buvo įvertintos ir jo asmenybę charakterizuojančios aplinkybės. Bylos duomenys patvirtina, kad D. Z. jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas taip pat už nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą. Po vienos iš šioje byloje inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo apeliantas padarė dar dvi nusikalstamas veikas nuosavybei, už kurias buvo nuteistas kitais nuosprendžiais. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarė antrąją jam šioje byloje inkriminuotą nusikalstamą veiką. Be to, apeliantas ne kartą baustas ir administracine tvarka. Paminėtos aplinkybės leidžia teigti, kad apeliantas yra linkęs nusikalsti, iš savo elgesio nedaro teigiamų išvadų ir nebando pasitaisyti, toks gyvenimo būdas jam yra priimtinas. Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad D. Z., būdamas jauno amžiaus, niekur nedirba, neturi legaliai gaunamų pajamų. Nors turi mažametį sūnų, tačiau nėra vedęs ir pats vaiko neaugina.
5.12.5. Taigi, įvertinusi pirmiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamu nuosprendžiu apeliantui už padarytas veikas paskirtos bausmės tinkamai individualizuotos, jas švelninti nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo D. Z. apeliacinį skundą atmesti.