Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Santuoką nutraukus, palikti D. R. ir A. R. turimas santuokines pavardes (atitinkamai – R. ir R.).

Padalinti D. R. ir A. R. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą taip: Priteisti D. R., šį 12 711 Eur vertės turtą: 0,3500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 438 Eur vertės; 0,2300 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 200 Eur; 1,3800 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1164 Eur; 0,9100 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 923 Eur; 0,5300 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 408 Eur; 0,5315 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 377 Eur; 0,8637 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 608 Eur; 0,6963 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 521 Eur; 0,6747 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 492 Eur; ratinį ekskavatorių „Jumz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2000 Eur; traktoriaus puspriekabę, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1150 Eur; lengvojo automobilio priekabą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 160 Eur; šieno-šiaudų rinktuvą 500 Eur; šieno-šiaudų presą 1000 Eur; grėblį vartytuvą „Dobilas“ 600 Eur; bulvių kasamąją 500 Eur; mėšlo kratytuvą 1550 Eur; vonios spintelę 70 Eur; rašomąjį stalą 50 Eur.

Priteisti atsakovui A. R. šį 13 091 Eur vertės turtą: 7,9000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 5576 Eur; lengvąjį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 300 Eur; lengvąjį automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1000 Eur; traktorių LTZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1950 Eur; plūgą 430 Eur; vandens cisterną ant ratų 450 Eur; grėblį vartytuvą „Saulutė“ 140 Eur; rotacinę šienapjovę 430 Eur; kultivatorių 300 Eur; traktorines lėkštes 1000 Eur; elektrinę viryklę 40 Eur; šaldytuvą 150 Eur; virtuvinį komplektą 130 Eur; skalbimo mašiną 100 Eur; televizorių 80 Eur; sofą-lovą 50 Eur; sekcijas (2vnt.) 55 Eur; stalą (110 Eur) su 4 kėdėmis (40 Eur) 150 Eur; dvigulę lovą 150 Eur; spintą 50 Eur; viengules lovas (2 vnt.) 80 Eur; suvirinimo aparatą 150 Eur; malūną 200 Eur; rankinę žoliapjovę 30 Eur; Siuvimo mašiną 100 Eur.

Priteisti D. R. iš atsakovo A. R. 62 500 Eur (šešiasdešimt du tūkstančius penkis šimtus eurų) gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos darbų vertės.

Priteisti D. R. iš atsakovo A. R. 445 (keturių šimtų keturiasdešimt penkių) Eur piniginę kompensaciją už padalytus žemės sklypus.

Priteisti iš atsakovės, D. R. atsakovui A. R. 60 (šešiasdešimt) Eur piniginę kompensaciją už padalytą registruojamąjį turtą ir 5 (penkių) Eur piniginę kompensaciją už padalytą kilnojamąjį turtą.

Priteisti iš D. R. atsakovui A. R. 9 650 (devynis tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt) Eur, gautus pagal 2019-06-12 notariškai patvirtintą pirkimo – pardavimo sutartį (1/2 dalį nuo pagal sutartį gautos 19 300 Eur sumos).

Priteisti iš D. R., atsakovui A. R. 106,32 (vieną šimtą šešis eurus 32 centus) Eur (1/2 dalį D. R. vardu banke „Swedbank“, AB esančių 212,64 Eur piniginių lėšų).

Priteisti D. R., iš atsakovo A. R. 785,19 (septynis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus devyniolika centų) Eur (1/2 dalį A. R. vardu banke „Swedbank“, AB esančių 1 570,37 Eur piniginių lėšų).

Priteisti D. R., iš atsakovo A. R. visas bylinėjimosi ir advokato atstovavimo išlaidas.

Ieškovė savo ieškinį grindžia ir teismo posėdžio metu ji ir jos atstovas advokatas nurodė, kad su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini) Lazdijų rajono civilinės metrikacijos skyriuje akto Nr. 166. Santuokos metu gimė du vaikai, kurie šiuo metu jau yra pilnamečiai. Nuo santuokos įregistravimo yra praėję 29 metai. Santuoka yra faktiškai iširusi, nes ilgą laiką (daugiau nei 2 metus) kartu negyvena, netvarko bendro ūkio, pajamos ir išlaidos yra atskiros. Negyvena santuokinio gyvenimo ir negalima tikėtis, kad vėl pradės gyventi kartu. Tarp jų visiškai ir galutinai nutrūko vidinis ryšys, nebeliko jokio savitarpio supratimo, meilės ir pagarbos. Jie turi savo atskirus interesus ir gyvena atskirus gyvenimus, nebėra jokio pagrindo tikėtis, kad padėtis pasikeis. Santuoka yra likusi tik formaliu juridiniu aktu, todėl ji nutrauktina. Atsakovo elgesys šeimoje buvo visiškai nepriimtinas. Jis daug metų niekur nedirba ir piktnaudžiauja alkoholiu. Būdamas girtas nuolat ieškovę žemino, niekino ir įžeidinėjo, tai darė ir vaikų akivaizdoje. Todėl neliko jokio lojalumo ir pagarbos vienas kitam. Daug metų kentė netinkamą atsakovo elgesį, nes nenorėjo ardyti santuokos, siekė ją išsaugoti. Daug kartų bandė su atsakovu kalbėtis, prašė atsisakyti alkoholio, keisti savo gyvenimo būdą. Tačiau jis jokių išvadų iš to nepadarė, o jos daugkartinės pastangos pakeisti atsakovo požiūrį į santuoką ir bendrą gyvenimą nedavė jokių teigiamų rezultatų. Paskutiniais bendro gyvenimo metais tapo visiškai svetimi. Nors su atsakovu gyveno tame pačiame name, paskutinius dvejus metus gyveno skyrium, atskiruose kambariuose. Atsakovas daug kartų vijo ieškovę iš namų. Jis nuolat reikalavo, kad jį paliktų ir išeitų iš namų, nes jis nenori kartu su ja gyventi. Dėl tokio jo elgesio, dėl blogų jų tarpusavio santykių, nebegalėdama pakęsti nuolatinių užgauliojimų ir siekdama išvengti tarp šalių vis didėjančių konfliktų, 2017 m. liepos 5 d. iš namų išėjo ir apsigyveno atskirai. Iš visų išdėstytų aplinkybių matyti, kad santuoka yra galutinai iširusi, nes nebėra jokios tikimybės, kad vėl ims gyventi kartu. Išsaugoti santuoką nebeįmanoma. Ne kartą bandė tartis su atsakovu dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu. Tačiau atsakovas tokiu būdu nutraukti santuoką atsisakė, aiškino, kad jei ieškovei reikia, tai ji ir turi kreiptis į teismą. Esant šioms aplinkybėms, buvo priversta kreiptis į teismą ieškiniu dėl santuokos nutraukimo. Dėl santuokos iširimo nenori kaltinti vien tik atsakovo, nors didžioji dalis kaltės neabejotinai tenka būtent jam. Mano, kad dėl santuokos iširimo ir dėl bendro gyvenimo negalimumo iš esmės kalti abu.

Nutraukus santuoką paliktinos turimos santuokinės pavardės: R. atsakovui – R.. Kadangi abu sveiki ir darbingi, joks išlaikymas vienas kitam nereikalingas.

Nutraukiant santuoką, padalintinas turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Teisminėje praktikoje laikoma, kad dalijant tarp sutuoktinių turtą, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, tame tarpe į sutuoktinių socialinę ir turtinę padėtį, sveikatos būklę, jų elgesį kitų šeimos narių atžvilgiu, į tai, kuris iš sutuoktinių faktiškai turtu naudojasi ir kitas svarbias aplinkybes.

Šalys turi procesinę pareigą pateikti informaciją apie jų turimą ir dalijamą turtą bei reikalavimą padalyti tokį turtą, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turtą yra pasidaliję notaro patvirtinta sutartimi arba kai sutuoktiniai dalintino turto neturi. Ieškovė su atsakovu turi dalintino turto, priklausančio bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir jo nepasidaliję notaro patvirtinta sutartimi, todėl pateikė informaciją apie turimą ir dalijamą turtą bei reikalavimą padalyti tokį turtą.

Dalijant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę sudaromas turto balansas – aktyvas ir pasyvas. Pagal pridedamą rašytinę medžiagą ieškovės su atsakovu turimo dalintino turto (nekilnojamasis, registruojamasis ir kilnojamasis turtas) aktyvas yra nurodytas ieškinyje.

Bendra viso šio dalintino turto vertė yra 171 765,01 Eur. Ieškovei ir atsakovui priklauso po 1/2 dalį šio turto (171 765,01 Eur : 2 = 85 882,51 Eur). Dalintino turto vertę nurodo pagal esamas vidutines rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis), atsižvelgiant į šio turto būklę, nusidėvėjimą.

Šalys pasyvo neturi, neturi skolinių įsipareigojimų kreditoriams.

Santuokos metu su atsakovu bendru darbu ir lėšomis pastatė gyvenamąjį namą su priklausiniais, kanalizacijos šuliniu, betono plokščių kiemo aikštele. Jį pastatė šeimai gyventi. Su ieškiniu pateikta 1992-02-19 leidimo vykdyti statybos darbus Nr. 9 kopija, iš kurios matyti, kad A. R. nustatyta tvarka išduotas leidimas statyti gyvenamąjį namą. Namas baigtas statyti, jame šeima gyveno daugiau nei 20 metų, bet, atsakovas nėra nustatyta tvarka pateikęs prašymo bei prie prašymo privalomų pateikti dokumentų dėl deklaracijos apie gyvenamojo namo statybos užbaigimą patvirtinimo, nėra jo įregistravęs VĮ Registrų centre ir, paties atsakovo teigimu, net ir nesiruošia to daryti. Jis teigia, kad namas priklauso jam vienam, nes leidimas statybai išduotas jo vardu, o namas yra pastatytas ant atsakovo tėvams priklausančio žemės sklypo. Atsakovo tėvai yra mirę, o jis po motinos mirties palikimą priėmė, paduodamas notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, tačiau paveldėjimo teisės liudijimo iki šiol nėra išsiėmęs ir tėvams priklausiusio gyvenamojo namo su priklausiniais bei prie jo esančio žemės sklypo, ant kurio stovi ir jų namas, nėra teisiškai įregistravęs savo vardu. Kadangi pastatytas gyvenamasis namas nėra nustatyta tvarka įregistruotas VĮ Registrų centre, nagrinėjamu atveju bendras sutuoktinių įgytas turtas yra atlikti gyvenamojo namo statybos darbai, kurių vertė ir yra dalytina tarp šalių santuokos nutraukimo metu. UAB „Kovertas“ konsultacinėje nuomonėje dėl galimos turto kainos rinkoje nustatyta, kad gyvenamojo namo galimi statybos kaštai gali siekti 125 000 Eur. Todėl ši atliktų gyvenamojo namo statybos darbų vertė ir padalytina tarp šalių, priteisiant ieškovei iš atsakovo 1/2 dalies statybos darbų vertės piniginę kompensaciją – 62 500 Eur. Kitokių įrodymų dėl atliktų gyvenamojo namo statybos darbų vertės surinkti ir pateikti neturi jokios galimybės, nes atsakovas ieškovės ir kitų žmonių į namus neįsileidžia, atsisako bendrauti bet kokiu klausimu, grasina susidorojimu.

Padalinti gyvenamąjį namą natūra nėra teisinio pagrindo, nes gyvenamasis namas nėra įregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka. Be to jei gyvenamasis namas būtų padalytas natūra, tarp šalių neišvengiamai kiltų nauji konfliktai, dėl įsisenėjusių tarpusavio konfliktinių santykių, gyvenimas bendrai viename name yra negalimas, padalijimas natūra abiem nepriimtinas, to kategoriškai nenori atsakovas, gyvenamuoju namu dvejus metus naudojasi vien tiktai atsakovas. Atsakovas kategoriškai neleidžia namu naudotis, neleidžia net užeiti ant kiemo, grasina fiziniu susidorojimu.

Šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 10 žemės sklypų bendros 10 707 Eur vertės.

Trys žemės sklypai: 4,1500 ha žemės sklypas, 3,9300 ha žemės sklypas ir 0,8000 ha žemės sklypas yra ieškovės asmeninė nuosavybė, todėl jie nutraukiant santuoką nedalintini. Atsakovas jau daug metų vienas faktiškai naudojasi 7,9000 ha žemės sklypu, 5 576 Eur vertės, todėl šis žemės sklypas priteistinas jam. Ieškovė faktiškai naudojasi kitais devyniais žemės sklypais, kurių bendras plotas 6,1662 ha, bendros 5 131 Eur vertės. Ieškovė yra ūkininkė, įregistravusi ūkininko ūkį. Šie žemės sklypai yra būtini ūkininko ūkio veiklai, todėl priteistini ieškovei. Kadangi atsakovui priteistino žemės sklypo vertė 445 Eur didesnė už ieškovei priteistinų žemės sklypų vertę, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 445 Eur piniginė kompensacija.

2019-06-12 notariškai patvirtinta pirkimo – pardavimo sutartimi ieškovė su atsakovu pardavė abiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą su priklausiniais ir 0,27 ha žemės sklypą prie jo. Už šį turtą gautos lėšos – 19 300 Eur buvo sumokėtos į ieškovės banko sąskaitą. Šios lėšos priklauso ieškovei su atsakovu lygiomis dalimis – kiekvienam po 9 650 Eur, todėl iš ieškovės atsakovui priteistina 9 650 Eur.

Dalijant turtą taip pat padalintinos banke esančios lėšos. Ieškovės asmeninėje sąskaitoje yra 212,64 Eur, ieškovei ir atsakovui priklauso po 1/2 piniginio indėlio, todėl atsakovui priteistini 106,32 Eur. Atsakovo asmeninėje sąskaitoje yra 1 570,37 Eur. Šios lėšos padalintinos po ½, todėl ieškovei iš atsakovo priteistini 785,19 Eur.

Šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso šis bendros 6 560 Eur vertės registruojamasis turtas: lengvasis automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 300 Eur vertės; lengvasis automobilis „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1 000 Eur; lengvojo automobilio priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 160 Eur; traktorius LTZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1 950 Eur; ratinis ekskavatorius „Jumz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2 000 Eur; traktoriaus puspriekabė, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1 150 Eur. Šis registruojamasis turtas yra įregistruotas atsakovo vardu, tačiau jis yra įgytas santuokos metu, todėl dalintinas lygiomis dalimis (6 560 Eur : 2 = 3 280 Eur). Ieškovė yra ūkininkė todėl ratinis ekskavatorius „Jumz“ ir traktoriaus puspriekabė, lengvojo automobilio priekaba yra reikalingos darbo priemonės ūkininko ūkio veikloje, todėl šis turtas priteistinas ieškovei. Atsakovas jau keletą metų faktiškai naudojasi jo vardu registruotu lengvuoju automobiliu „VW Passat“, lengvuoju automobiliu „Opel Zafira“, traktoriumi LTZ, todėl šis turtas priteistinas jam.

Kadangi ieškovei priteistino registruojamojo turto vertė yra 60 Eur didesnė už atsakovui priteistino tokio turto vertę (3 310 Eur – 3250 Eur = 60 Eur), iš ieškovės atsakovui priteistina 60 Eur piniginė kompensacija.

Kitas santuokos metu įgytas kilnojamasis turtas padalintinas taip kaip yra nurodyta ieškinyje. Bendra dalintino kilnojamojo turto vertė yra 8535 Eur. Ieškovei priteistina turto dalis yra didesnė 5 Eur, todėl 5 Eur priteistini iš ieškovės atsakovui.

Atsakovui tiek ieškinys su priedais, tiek šaukimai į teismo posėdį buvo teikiami kelis kartus pasitelkiant teismo darbuotojus, kurie dokumentus vežė įteikti ieškovui asmeniškai į namus, tačiau jis atsisakė dokumentus priimti, taip pat teismas bandė dokumentus įteikti ir pasitelkiant policijos pareigūnus, tačiau ieškovas durų neatidarė ir darbuotojų neįsileido, o kai įsileido teismo darbuotojus, tai nurodė, kad jis jokių dokumentų nepriims, ir jei teismo darbuotojams to reikia, tai jis dokumentus suplėšys prie jų, atsiliepimo nepateikė, į bylos nagrinėjimą neatvyko, teismo posėdžio atidėti neprašė, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 246 straipsnio 2 dalis).

Iš šalių pozicijos šioje byloje matyti, kad tarp sutuoktinių nėra ginčo dėl santuokos nutraukimo ir iš esmės abu sutuoktiniai pripažįsta savo kaltę dėl santuokos iširimo. Ieškovė pati prašo nutraukti santuoką tokiu pagrindu, o atsakovas jokių prieštaravimų nepateikė ir neįrodinėja išimtinės ieškovės kaltės ar savo nekaltumo dėl santuokos iširimo, neginčija ieškovės nurodytų faktinių aplinkybių.

Ieškinyje nurodytos santuokos sudarymo ir faktinio iširimo aplinkybės patvirtina, kad šalys gyventi skyrium pradėjo ne dėl kurio nors iš jų kaltės, abu sutuoktiniai nedėjo jokių pastangų santykiams atkurti, gyvendami skirtingose gyvenamosiose vietose, nebandė susitaikyti ir išsaugoti šeimą, todėl teismas pripažįsta, kad abu sutuoktiniai yra vienodai kalti dėl santuokos iširimo ir santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Ieškiniu ieškovė prašo padalinti šalių bendrai santuokos metu įgytą tiek nekilnojamąjį, tiek kitą registruotiną turtą, tiek ir kilnojamąjį turtą bei santaupas esančias banko sąskaitose. Ieškovė dėl turto padalijimo poziciją grindė ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, pateikdama įrodymus. Gi atsakovas savo pozicijos neišreiškė visiškai.

Nutraukiant santuoką, tarp šalių padalintinas turtas, kuris yra bendroji jungtinė (sutuoktinių) nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.116 straipsnis).

Šalys turi procesinę pareigą pateikti informaciją apie jų turimą ir dalijamą turtą bei reikalavimą padalyti tokį turtą, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turtą yra pasidaliję notaro patvirtinta sutartimi arba kai sutuoktiniai dalintino turto neturi (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Šalys turi dalintino turto, priklausančio bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir jo nepasidaliję notaro patvirtinta sutartimi, ieškovė pateikė informaciją apie turimą ir dalijamą turtą bei reikalavimą padalyti tokį turtą.

Dalijant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę sudaromas turto balansas – aktyvas ir pasyvas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Pagal pridėtą ieškovės rašytinę medžiagą ieškovės su atsakovu turimo dalintino turto (nekilnojamasis, registruojamasis ir kilnojamasis turtas) yra nurodytas ieškinyje.

Bendra viso šio dalintino turto vertė yra 171 765,01 Eur. Ieškovei ir atsakovui priklauso po 1/2 dalį šio turto (171 765,01 Eur : 2 = 85 882,51 Eur). Dalintino turto vertė nurodyta pagal esamas vidutines rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis), atsižvelgiant į šio turto būklę, nusidėvėjimą. Santuokos metu įgytas turtas turi būti padalinamas visas.

Šalys pasyvo neturi, neturi skolinių įsipareigojimų kreditoriams.