Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. D. ieškinį atsakovui M. B. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Atsakovas M. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, prašė nagrinėti bylą jam nedalyvaujant.

4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė prašė ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos faktinės aplinkybės

6. Byloje nustatyta, kad šalys yra nepilnamečio vaiko A. B., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. Vaikas gyvena J. K. kartu su ieškove.

7. Ieškovė yra ištekėjusi, turi dar vieną nepilnametį vaiką. Ieškovės vidutinės pajamos per mėn. yra 2 443,39 Eur, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turi butą Vilniuje.

8. Atsakovas registruotino turto neturi, nedirba, atlieka 10 m. laisvės atėmimo bausmę.

Dėl išlaikymo priteisimo

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis) ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad pirmiausia užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Nepilnamečiam vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, kito tėvo (motinos) pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau geranoriškai to padaryti nepavykus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).

10. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; kt.). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; kt.).

11. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas yra nurodęs, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktas; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 punktas).

12. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai po 350 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo dienos, kol vaikas sulauks pilnametystės. Ieškinyje ieškovė pateikė nepilnamečio vaiko poreikių lentelę, kurioje detalizavo nepilnametės dukros poreikius, bei nurodė, kad per mėnesį dukros poreikiams patenkinti skiriama 893 Eur. Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, Tarnybos vertinimu, reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo pareikštas nepilnamečio vaiko interesais.

13. Kadangi ieškovė nagrinėjamu atveju prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą po 350 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, ieškovė, pagal teismų praktiką, turėjo pateikti įrodymus, pagrindžiančius didesnes nei minimalioji mėnesinė alga (633 Eur) išlaidas vaikui. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė kelis atskirų mokėjimų dokumentus, kuriuose matyti vienkartiniai mokėjimai vaiko išlaidoms – laikotarpio nuo 2020 m. sausio 12 d. iki 2023 m. sausio 1 d. mokėjimai už plaukimo pamokas; teniso treniruočių plano įsigijimas; išlaidos popamokinei veiklai bei apmokėjimai už vaiko maitinimą mokykloje. Teismo vertinimu, ieškovės pateikti mokėjimų duomenys atspindi tik vienkartinius mokėjimus vaiko išlaidoms, tačiau jie nepagrindžia, kad vaiko poreikių tenkinimui ieškovė kas mėnesį išleidžia 893 Eur, kaip nurodoma ieškinyje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis).

14. Kaip minėta, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kurio bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Be to, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, valstybės vaikui mokamų išmokų dydžiu („vaiko pinigais“) paprastai turėtų būti mažinamas viso vaikui reikalingo išlaikymo dydis ir tik po to nustatomos tėvų teiktino išlaikymo dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas).

15. Nuo 2023 m. sausio 1 d. MMA yra 840 Eur arba 633 Eur atskaičius mokesčius, tad vienam iš tėvų tenkanti šio orientacinio išlaikymo dydžio dalis yra 316,50 Eur (633 Eur / 2 = 316,50 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė gauna papildomą 92,92 Eur vaiko išmoką, pagal byloje esančius duomenis, atsakovas nekilnojamojo turto, vertybinių popierių neturi, nedirba, šiuo metu atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje, yra nuteistas 10 metų laisvės atėmimu, teismo vertinimu, yra tikslinga sumažinti vaikui reikalingo išlaikymo dydį vaikui mokamų išmokų dydžiu ir iš atsakovo nepilnamečiam vaikui priteisti išlaikymą po 270 Eur (633 Eur - 92,92 Eur) / 2 = 270 Eur) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200, 3.208 straipsniai).

16. Pagal įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą, išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo turtinei padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; ir kt.). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad aplinkybė, jog atsakovas šiuo metu nedirba ir atlieka laisvės atėmimo bausmę, nėra savarankiškas pagrindas papildomai sumažinti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui priteistino išlaikymo dydį, kadangi į šią padėtį atsakovas pateko dėl savo kaltų veiksmų. Kita vertus, atsakovas nagrinėjamoje byloje atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir ieškinio pagrįstumo neginčijo.

17. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkinamas iš dalies, priteisiant iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 270 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200, 3.208 straipsniai).

18. Ieškovė skiriama iš atsakovo vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnis). Ieškovė turi pareigą tvarkyti vaikui priteistą išlaikymą išimtinai jo interesais (CK 3.186 straipsnio 1 dalis, 3.203 straipsnio 1 dalis).

19. Šalims išaiškinama, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daugelio subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl teismo sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio ir formos nustatymo neįgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios, ir, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, tėvai gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo vaikui dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

20. Teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

21. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

22. Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas įstatymo normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: 1) vaiko poreikiai; 2) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis; 3) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai; 4) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu; 5) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).

23. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 7 500 Eur išlaikymo įsiskolinimą nuo 2021 m. sausio mėnesio iki ieškinio padavimo dienos (2023 m. birželio 28 d.), t. y. už dvejus metus ir 6 mėn. Ieškovė nurodo, kad už 2021 metus susidarė 2 400 išlaikymo įsiskolinimas, kuris buvo skaičiuojamas po 200 Eur kas mėnesį; už 2022 metus – 3 000 Eur įsiskolinimas, kuris buvo skaičiuojamas po 250 Eur kas mėnesį; už laikotarpį nuo 2023 m. sausio mėn. iki 2023 m. birželio mėn. – 2 100 Eur įsiskolinimas, kuris buvo skaičiuojamas po 350 Eur kas mėnesį. Atsakovas išlaikymo įsiskolinimo fakto neginčijo, t. y. neįrodinėjo, kad ginčo laikotarpiu būtų teikęs vaikui išlaikymą.

24. Kaip jau buvo minėta, pagal kasacinio teismo praktiką, orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kurio tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktus).

25. Ieškovė išlaikymo įsiskolinimą už 2021 ir 2022 metus skaičiavo neviršydama orientacinio minimalios mėnesinės algos kriterijaus, tačiau ieškovės nurodytas išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2023 m. sausio mėn. iki 2023 m. birželio mėn. buvo skaičiuojamas po 350 Eur per mėnesį, t. y. viršijant orientacinį minimalios mėnesinės algos kriterijų. Ieškovė vaiko poreikių už pastarąjį laikotarpį detaliai neįrodinėjo ir nepagrindė, kad 2023 metais vaiko išlaikymui turėjo būti skiriama 350 Eur / mėn. suma (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, išlaikymo už 2023 metus (iki ieškinio padavimo dienos) įsiskolinimas skaičiuojamas pagal šiuo teismo sprendimu nustatytą išlaikymo periodinėmis išmokomis dydį (270 Eur x 6 mėn. = 1 620 Eur).

26. Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas iš dalies tenkinti ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo ir priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui 7 020 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2021 m. sausio mėnesio iki ieškinio padavimo dienos, t. y. 2023 m. birželio 28 d. (2 400 Eur + 3 000 Eur + 1 620 Eur = 7 020 Eur).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

27. Remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

28. Ieškovės ieškinio suma yra 11 700 Eur ((350 Eur x 12 mėn.) + 7 500 Eur = 11 700 Eur)) (CPK 85 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai). Ieškinys patenkintas 88 proc.

29. Ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė 400 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 21 Eur išlaidas už dokumentų vertimą. Ieškinį tenkinus 88 proc., iš atsakovo ieškovei naudai priteistina 370,48 Eur (421 Eur x 88 proc.) ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai).

30. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

31. Ieškovė pagal įstatymą yra atleista nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo, todėl proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovo valstybei priteisiama 231 Eur už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio (263 Eur x 88 proc. = 231 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

32. Byloje patirta 19,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovo valstybei priteisiama 17,53 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (19,92 Eur x 88 proc. = 17,53 Eur) (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškovei tenkanti procesinių dokumentų įteikimo išlaidų suma neviršija 5 Eur dydžio sumos, todėl šios išlaidos iš ieškovės nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo

33. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartimi šioje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – iš atsakovo nepilnamečiam vaikui priteistas laikinas išlaikymas, mokamas po 316,70 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo. Kadangi šeimos bylose laikinosios apsaugos priemonės taikomos iki teismo sprendimo priėmimo (CK 3.65 straipsnio 1 dalis), pačioje nutartyje taip pat nurodytas jų galiojimo terminas – iki teismo sprendimo priėmimo, atskirai dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nesprendžiama (CPK 150 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 270 Eur (du šimtus septyniasdešimt eurų) nuo ieškinio pateikimo dienos (2023 m. birželio 28 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7 020 Eur (septynių tūkstančių dvidešimties eurų) išlaikymo įsiskolinimą.

Paskirti ieškovę J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti ieškovei J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 370,50 Eur (tris šimtus septyniasdešimt eurų, 48 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 231 Eur (du šimtus trisdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Atlikus mokėjimą, mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.

Priteisti iš atsakovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 17,53 Eur (septyniolika eurų, 53 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662. Atlikus mokėjimą, mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.