- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-24
- Bylos Nr.
- 2KT-42/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Milašienė
- Kategorijos
- 98.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 94.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo l. e. pirmininko pareigas Danutė Milašienė, susipažinusi su Šiaulių apygardos teismui teisminga civiline byla Nr. 2S-774-368/2014,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos apeliaciniam teismui Šiaulių apygardos teismas perdavė civilinę bylą Nr. 2S-774-368/2014 su atsakovės A. J. atskiruoju skundu dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-24-278/2014 pagal ieškovės J. K. – Butkuvienės ieškinį atsakovams R. B. ir A. J. dėl sandorio nuginčijimo ir priverstinės hipotekos nustatymo.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2013 m. lapkričio 21 d. nutartimi, tenkindamas ieškovės visiems Šiaulių apylinkės teismo teisėjams pareikštą nušalinimą, perdavė civilinę bylą Nr. 2-9188-251/2013 (ir civilinę bylą Nr. 2-48-251/2013) iš Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rajono apylinkės teismui (bylos Nr. 2-24-287/2014, 2-941-287/2013), kadangi atsakovo R. B. atstovė advokatė A. M. anksčiau yra dirbusi Šiaulių apylinkės teismo teisėja.
Atsakovo R. B. atstovė A. M. buvo pareiškusi nušalinimą visiems Šiaulių apygardos teismo teisėjams nuo civilinių bylų Nr. 2S-210-267/2014 ir Nr. 2S-211-124/2014 pagal atskiruosius skundus byloje Nr. 2-48-251/2013 nagrinėjimo, kadangi ieškovė yra dirbusi Šiaulių apygardos teisme. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2014 m. kovo 3 d. nutartimi tenkino nušalinimo pareiškimą ir bylas su atskiraisiais skundais perdavė Panevėžio apygardos teismui.
Atsakovo R. B. atstovė advokatė A. M. pateikė Šiaulių apygardos teismui prašymą vadovaujantis aukščiau nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, perduoti civilinę bylą Nr. 2S-774-368/2014 kitam apygardos teismui. Šiaulių apygardos teismas perdavė šį klausimą spręsti Lietuvos apeliaciniam teismui.
CPK 34 straipsnis numato baigtinį sąrašą atvejų, kada byla gali būti perduodama kitam tos pačios pakopos teismui. Šiame sąraše nėra nustatyto bylos perdavimo kitam teismui pagrindo esant aplinkybei, kad kita byla tarp tų pačių šalių buvo perduota kitam teismui. Todėl tenkinti pareiškėjos prašymą ir perduoti civilinę bylą Nr. 2S-774-368/2014 kitam tos pačios pakopos teismui vien tik vadovaujantis aplinkybe, kad kitam teismui buvo perduotos kitos civilinės bylos Nr. 2S-210-267/2014 ir Nr. 2S-211-124/2014, nėra teisinio pagrindo.
CPK 34 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą.
Šiuo atveju, nors pareiškėja paduotu procesiniu dokumentu tiesiogiai nereiškia teisėjams nušalinimo, tačiau, atsižvelgiant į pateikto prašymo turinį, yra pagrindas šį procesinį dokumentą laikyti būtent pareiškimu dėl visų Šiaulių apygardos teismo teisėjų nušalinimo (CPK 34 str. 2 d. 3 p., 111 str. 2 d. 4 p., 115 str. 4 p.). Reiškiamo nušalinimo pagrindas – aplinkybė, kad ieškovė J. K. – Butkuvienė anksčiau yra dirbusi Šiaulių apygardos teisme.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas dėl teisėjų nušalinimo tenkintinas.
Kaip minėta Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartyje, teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Dėl to turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2007; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2010; 2013 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2013).
Teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (žr., Hauschildt v. Denmark, no. 154, § 48). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v. Prancūzija, pareiškimo Nr. 38/1997/822/1025–1028). Lemiamos reikšmės turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (žr. Wettstein v. Switzerland, no. 33958/96, § 44, ECHR 2000-XII; Ferrantelli and Santangelo v. Italy, 7 August 1996, Reports 1996-III, § 58). Sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. Coeme and Others v. Belgium, no. 32492/96, § 121; Salov v. Ukraine, no. 65518/01). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, keliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-675/2007, 2012 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012).
Nagrinėjamu atveju iš minėtosios Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2013 m. lapkričio 21 d. nutarties ir viešai prieinamos informacijos apie teisėjus nustatyta, kad ieškovė anksčiau dirbo Šiaulių apygardos teisme, o nuo 2010 m. vasario mėn. dirba Radviliškio rajono apylinkės teismo, kuris yra Šiaulių apygardos teismo veiklos teritorijoje, teisėja. Šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad byloje egzistuoja teismo šališkumo objektyviuoju aspektu grėsmė. Nors byloje nėra duomenų, kad ieškovė asmeniškai bendrauja su Šiaulių apygardos teismo teisėjais kaip buvusi Šiaulių apygardos teismo darbuotoja ar kaip žemesniosios pakopos teismo teisėja, tačiau faktas, kad ieškovę ir Šiaulių apygardos teismo teisėjus, su kuriais kartu jai teko dirbti, tiek anksčiau, tiek šiuo metu sieja tarnybiniai santykiai, objektyviam stebėtojui gali kelti pagrįstų abejonių Šiaulių apygardos teismo teisėjų nešališkumu. Šios abejonės, siekiant užtikrinti byloje dalyvaujančių asmenų teisę į nešališką teismą, turi būti pašalintos perduodant civilinę bylą Nr. 2S-774-368/2014 iš Šiaulių apygardos teismo nagrinėti kitam artimiausiam tos pačios pakopos teismui – Panevėžio apygardos teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas
nutaria:
Nušalinti Šiaulių apygardos teismą nuo civilinės bylos Nr. 2S-774-368/2014 ir perduoti ją nagrinėti Panevėžio apygardos teismui.